ea12eeff-8187-4b6d-8f8d-08d58f37213d · Panevėžio apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-3485-902/2021 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01630-2021-8 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10..5.2.4.;3.2.3.1; 3.2.6.1 (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 13 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ingrida Kirsnytė, sekretoriaujant E. Š., dalyvaujant: ieškovui R. Ž. ir jo atstovui advokatui Irmantui Tumui, atsakovo R. U. atstovui advokatui Nedui Valiuliui, atsakovo ADB ,,Gjensidige“ atstovui A.

S., nedalyvaujant atsakovui R. U., trečiajam asmeniui J. Ž., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal ieÅ¡kovo R. Ž. ieÅ¡kinį atsakovams R. U. ir ADB ,,Gjensidige“, trečiajam asmeniui J. Ž., ir Teismas n u s t a t ė: 1.IeÅ¡kovas R. Ž. 2021 m. rugsėjo 16 d. pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų R. U. ir ADB ,,Gjensidige“ 899,63 Eur turtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens J.

Ž. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovo naudai.

2. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas R. U. 2020 m. vasario 4 d. vairuodamas automobilį, padarė ANK 417 straipsnio 1 dalies, 3 dalies, 7 dalies numatytus pažeidimus, Å¡ių pažeidimų pasekmėje pervažiavo ieÅ¡kovo vedžiotÄ Å¡unį, kuris nugaiÅ¡o. Dėl Å¡io įvykio policija 2020 m. liepos 20 d. atsakovui surašė administracinio nusižengimo protokolÄ su administraciniu nurodymu, kurį atsakovas įvykdė. Taip atsakovas pripažino padaręs neteisėtus veiksmus.

3. Draudimo bendrovė ,,Gjensidige“ dėl Å¡io įvykio ieÅ¡kovui iÅ¡mokėjo 615 Eur draudimo iÅ¡mokÄ : 450 Eur Å¡uns rinkos vertę, 140 Eur už palaikų utilizavimÄ (kremavimÄ ), 25 Eur už veterinaro paslaugas. Tačiau ieÅ¡kovo vertinimu, tai nėra visa atsakovo R. U. padaryta turtinė žala, todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl žalos, kurios nepadengia draudimo iÅ¡moka, atlyginimo, žalÄ priteisiant iÅ¡ įvykio kaltininko ir draudimo bendrovės. Mano, kad Å¡iuo atveju atsakovų atsakomybė yra solidari. 4.IeÅ¡kovas nurodė, kad 744,63 Eur turtinę žalÄ sudaro iÅ¡laidos, kurios buvo patirtos dėl ieÅ¡kovo sutuoktinės, byloje trečiojo asmens J.

Ž., bei jos dukros vykimo iÅ¡ PrancÅ«zijos į LietuvÄ traukiniu ir automobiliu 2020 m. vasario 7-8 d. – 419,74 Eur (255,80 Eur bilietų kaina, 122,94 Eur kuro iÅ¡laidos, 41 Eur už mokamus kelius Lenkijoje), vykimo iÅ¡ Lietuvos į PrancÅ«zijÄ iÅ¡laidos – 324,89 Eur (154,41 Eur kuro iÅ¡laidos, 127,80 Eur bilietų kaina, 42,68 Eur už mokamus kelius Lenkijoje), be to, draudimo bendrovė neatlygino ir kitokios turtinės žalos – 155 Eur sumai: 80 Eur medinės dėžės gyvÅ«no palaidojimui, 75 Eur už psichologo paslaugas dėl augintinio netekties.

Visos Å¡ios iÅ¡laidos buvo apmokėtos iÅ¡ bendrų Å¡eimos lėšų. 5.Neturtinę žalÄ ieÅ¡kovas patyrė netekęs savo augintinio. Tokia žala turi bÅ«ti atlyginta, nepaisant to, kad įstatyme toks neturtinės žalos atlyginimas nenumatytas. PatirtÄ neturtinę žalÄ ieÅ¡kovas vertina 1000 Eur sumai, jÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai. 6.Teismo posėdyje ieÅ¡kovas ir jo atstovas palaikė patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus jame iÅ¡dėstytais argumentais, prašė ieÅ¡kinį patenkinti.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, jog jo žmona, bÅ«dama aÅ¡tuntame mėnesyje nėščia, su dukra dėl Å¡uniuko žūties atvyko į LietuvÄ , kad jį palaidoti ir patyrė iÅ¡gyvenimus. Å uniukas buvo Å¡eimos narys, buvo mylimas ir jo žūtis visiems sukėlė daug iÅ¡gyvenimų. Å uniukas galimai buvo įsigytas 2016 m. rudenį, kai Å¡eima buvo PrancÅ«zijoje, Lietuvoje mamos praÅ¡ymu, kurį mama atvežė jiems į PrancÅ«zijÄ . Å uniukas buvo pirktas dukrai iÅ¡ Å¡eimos biudžeto lėšų.

Å uniukas visuomet bÅ«davo su žmonos dukra, kartais atvykdavo į LietuvÄ . Kai įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo Å¡uniukas, žmona su dukra buvo PrancÅ«zijoje (ten žmona iÅ¡vyko gydytis; PrancÅ«zijoje buvo jos nuolatinė gyvenamoji vieta, gyvenamasis bÅ«stas), nes Å¡uniuko nebuvo galima vežtis autobusu. Å uniukas paprastai keliaudavo kartu su ieÅ¡kovo Å¡eima. Po eismo įvykio žmonos dukrai buvo blogai, todėl Å¡eima įsigijo naujÄ panašų Å¡uniukÄ . Anksčiau jie turėjo įvairių gyvÅ«nų.

Dėl eismo įvykio ieÅ¡kovas jautėsi blogai, buvo sukrėstas, verkė, ieÅ¡kovas jautė savo kaltę ir atsakomybę, kad taip atsitiko. Ir Å¡iai dienai trÅ«ksta to augintinio, prie jo buvo labai prisirišę. Po eismo įvykio ieÅ¡kovas nesikreipė į gydytojus, nes tokios pagalbos neprireikė, vaistų jis taip pat nevartojo. Žmona su dukra iÅ¡ PrancÅ«zijos vyko į LietuvÄ , nes norėjo gražiai palaidoti Å¡uniukÄ , o ne kaip kitaip, pavyzdžiui, augintinį utilizuojant. Dėl to iÅ¡ bendrų Å¡eimos lėšų teko įsigyti Å¡uniukui palaidoti dėžutę, pirko gėlytes, žaisliukus.

Å uniukÄ palaidojo kaime, ten yra jo kapelis, kuris yra prižiÅ«rimas. Å uniukas nebuvo utilizuojamas, buvo nuvežtas ir ,,Rožyno klinikoje“ saugomas Å¡aldytuve, kol atvyko žmona, vėliau Å¡uniukas buvo užkastas. A. yra jo žmonos (ne ieÅ¡kovo) dukra. IeÅ¡kovo ir J. Ž. (byloje trečiasis asmuo) santuoka buvo sudaryta 2013 metais ir jie gyveno kaip Å¡eima. Iki eismo įvykio galimai buvo praėjusios 3 savaitės, kai ieÅ¡kovo žmonai su dukra esant iÅ¡vykusioms į PrancÅ«zijÄ , Å¡uniukas buvo Lietuvoje, ieÅ¡kovo žinioje.

Neturtinę žala priteisti ieÅ¡kovas praÅ¡o ne tik sau, bet ir visai jo Å¡eimai. Kokio dydžio neturtinę žalÄ patyrė jis (ieÅ¡kovas), negali nurodyti. IeÅ¡kovas mano, kad yra atsakingas už žmonos dukros A. materialinį iÅ¡laikymÄ , jos aprÅ«pinimÄ , nes jie yra Å¡eima ir gyvena kartu, tačiau jis nėra A. įsivaikinęs. IeÅ¡kovas nurodė, jog trečiasis asmuo mokėjo už kelionę, o dėžutę galimai pirko ieÅ¡kovas. Jis yra įsitikinęs, jog Å¡ios iÅ¡laidos buvo patirtos iÅ¡ Å¡eimos biudžeto lėšų.

Å uniukÄ pirko ieÅ¡kovo mama, tačiau už kiek ji įsigijo augintinį, ieÅ¡kovas nežino, nepamena. 7.IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdyje nurodė, jog nesutinka, kad taikytinas vienerių metų senaties terminas, nes toks terminas taikomas tik teisiniams santykiams, susiklosčiusiems tarp draudiko ir draudėjo. IeÅ¡kovas nebuvo klientas, arba draudėjas, todėl taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Mano, kad Å¡iuo atveju, ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo praleistas. Bendrovė atlygino ne visÄ Å¾alÄ , kuriÄ patyrė ieÅ¡kovas, nes buvo apmokėta tik ieÅ¡kovo patirtos turtinės žalos dalis, nebuvo atlygintos ieÅ¡kovo žmonos bei jos dukros atvykimo į LietuvÄ ir grįžimo atgal į PrancÅ«zijÄ kelionės iÅ¡laidos, iÅ¡laidos už psichologo paslaugas, iÅ¡laidos už įsigytÄ dėžutę nugaiÅ¡usiam gyvÅ«nui įdėti, taipogi neatlyginta 1000 Eur neturtinė žala.

Atstovas mano, kad žalos dydis nėra užaukÅ¡tintas ir Å¡ioje byloje neturi bÅ«ti įrodinėjamas. Taikytina solidari atsakomybė abiejų atsakovų atžvilgiu atlyginant reikalaujamÄ priteisti žalÄ .

8. Trečiasis asmuo J. Ž. teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Pateikė teismui raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kur su ieÅ¡kovo reikalavimais sutiko iÅ¡ dalies. Teigė, jog iÅ¡laidos, susijusios su nugaiÅ¡usiu Å¡uniuku, negalėjo bÅ«ti apmokėtos iÅ¡ ieÅ¡kovo ir jos bendro biudžeto, nes visas iÅ¡laidas padengė bÅ«tent ji. IeÅ¡kovas nuo 2019 metų dirbo Lietuvoje ir jo uždarbis buvo 250 Eur per mėnesį. BÅ«tent ji gyvendama PrancÅ«zijoje, finansiÅ¡kai padėjo ieÅ¡kovui. Mano, jog teismo priteista suma turi bÅ«ti pervesta į jos dukters, o ne į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ . Trečiasis asmuo nurodė, jog savarankiÅ¡ko reikalavimo Å¡ioje civilinėje byloje nereikÅ¡.

9. Atsakovas R. U. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nesutiko su ieÅ¡kovo reikalavimais, prašė juos atmesti visiÅ¡kai, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kinys jo atžvilgiu pareikÅ¡tas netinkamai, todėl negali bÅ«ti tenkinamas. Atsakingu dėl žalos atlyginimo asmeniu yra jo, atsakovo R. U., civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas, draudimo bendrovė ,,Gjensidige“, kuris pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 11 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ gali atlyginti 500000 Eur padarytÄ Å¾alÄ asmeniui, įskaitant neturtinę žalÄ , ir 1000000 Eur žalÄ turtui.

Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovas dėl žalos atlyginimo turėjo kreiptis į draudimo bendrovę, nes padaryta žala nevirÅ¡ija galimos atlyginti sumos. 10.Atsakovas mano, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo trečiųjų asmenų, nedalyvavusių eismo įvykyje ir nepripažintų nukentėjusiaisiais, iÅ¡laidas, t.y. ieÅ¡kovo sutuoktinės J. Ž. ir jos pilnametės dukros A. T. kelionės iÅ¡ Liono PrancÅ«zijoje į LietuvÄ ir atgal iÅ¡laidas 744,63 Eur sumoje, 75 Eur už ieÅ¡kovo sutuoktinės dukrai suteiktas psichologo paslaugas.

IeÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad jis sutuoktinės ir pilnametės dukters vardu gali jas atstovauti pagal pavedimÄ teisme, todėl Å¡ių asmenų iÅ¡laidų atlyginimas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas ir ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti Å¡ias iÅ¡laidas negali bÅ«ti patenkintas. Trečiųjų asmenų iÅ¡laidos nėra susijusios priežastiniame ryÅ¡yje su atsakovo pažeidimu. Su ieÅ¡kiniu pateikta 2020-02-04 bendrosios medicinos gydytojo P. L. pažyma patvirtina, kad ieÅ¡kovo sutuoktinės pilnametė dukra A. nuo kursų buvo atleista nuo 2020-02-03 iki 2020-02-21, t.y. dar iki įvykstant 2020-02-04 eismo įvykiui.

Mano, jog ieÅ¡kovo sutuoktinės ir jos dukters kelionė į LietuvÄ galimai buvo suplanuota žymiai anksčiau ir Å¡i kelionė buvo nesusijusi su eismo įvykiu. Ä® LietuvÄ galimai buvo grįžta ne gyvÅ«no laidotuvėms, ne trumpam laikotarpiui, o žymiai ilgesniam laikotarpiui – mėnesiui, galimai atostogų laikotarpiui. 11.IeÅ¡kovo nurodytos žalÄ sudarančios iÅ¡laidos yra perteklinės, neatitinka bÅ«tinumo, protingumo kriterijų, neturi sÄ sajumo su eismo įvykiu. Ä® kelionės iÅ¡laidas negali bÅ«ti įskaitytos J.

Ž. 2019-12-24 kelio marÅ¡rutu Lionas-Frakfurtas prie Maino-Berlynas iÅ¡laidos už elektroninio bilieto įsigijimÄ , nes Å¡ios iÅ¡laidos nesusijusios su 2020-02-04 eismo įvykiu ir nepagrindžia ieÅ¡kinyje nurodytos žalos: bilietas nėra pilnas, yra pateiktas tiks vienas iÅ¡ dviejų bilieto lapų. IeÅ¡kovas nepateikė 127,80 Eur sumÄ Ä¯rodančių dokumentų. Kuras buvo įsigytas 2020-02-08, kai ieÅ¡kovo sutuoktinė ir jos dukra keliavo traukiniu ir objektyviai kuro įsigyti negalėjo. IeÅ¡kovo sutuoktinės kelionės į LietuvÄ marÅ¡rutas nėra nuoseklus.

Pateikti teismui kuro pirkimo Lenkijoje 2020-02-08 16:55:53, 2020-02-09 01:22 val. kvitai tuo metu, kai keleiviai buvo PrancÅ«zijoje, Vokietijoje. Dalis ieÅ¡kovo pateiktų kuro iÅ¡laidų kvitų yra neįskaitomi, be datos ir iÅ¡davimo laiko. IeÅ¡kovas žalos dydį grindžia Lenkijoje įsigyto kuro iÅ¡laidų kvitais, už kurÄ sumokėjus Lenkijos zloto valiuta, tuo tarpu ieÅ¡kinyje kuro iÅ¡laidos nurodytos euro valiuta. 12.Atsakovo įsitikinimu, eismo įvykio metu buvo padaryta žala gyvÅ«nui (turtui) ir tokiu atveju, nėra pagrindo atlyginti ieÅ¡kovo praÅ¡omas kitas iÅ¡laidas – kelionės į laidotuves, iÅ¡laidas psichologo pagalbai, nes tokio pobÅ«džio iÅ¡laidos remiantis teisiniu reglamentavimu galėtų bÅ«ti atlyginamos tik dėl padarytos eismo įvykio metu žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

Ieškovas nepagrindė neturtinės žalos fakto ir dydžio, be to, dėl eismo įvykio nebuvo atsakovo tyčios, todėl prašo netenkinti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

13. Teismo posėdyje atsakovo R. U. atstovas palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus argumentus, prašė ieÅ¡kinio atstovaujamojo atžvilgiu netenkinti ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Taip pat prašė atkreipti dėmesį į tai, kad Å¡uo buvo pirktas ne ieÅ¡kovo, o trečiojo asmens dukrai A. IeÅ¡kovas A. atžvilgiu neturi jokių teisių į jos iÅ¡laikymÄ ir nepatyrė kelionės iÅ¡laidų. Draudimo kompanija ieÅ¡kovui iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , įskaitant už Å¡uns utilizavima, nors bylos nagrinėjimo teisme metu paaiÅ¡kėjo, kad utilizavimas nebuvo atliktas. Prašė vadovautis protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, Lietuvoje susiklosčiusia praktika, nusistovėjusiomis tradicijomis dėl Å¡uns laidojimo ir ieÅ¡kinio netenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Mano, kad ieÅ¡kovas pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį teisme atsakovams, tokiu bÅ«du siekia pasipelnyti.

14. Atsakovas ADB ,,Gjensidige“ atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kovo reikalavimais nesutiko, prašė ieÅ¡kinį Å¡io atsakovo atžvilgiu atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pažymėjo, jog ginčo prievolė yra ne solidari, o subsidiari, kur draudikas yra pagrindinis, o atsakovas subsidiarus skolininkas. Atsakingas už žalos padarymÄ asmuo gali atsakyti prieÅ¡ nukentėjusįjį tik, jeigu žala virÅ¡ija draudimo sutartyje nustatytas draudimo sumas arba įvykis yra nedraudžiamasis.

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Dėl to ieÅ¡kovo reikalavimas solidariai priteisti žalos atlyginimÄ iÅ¡ abiejų atsakovų yra nepagrįstas, todėl atmestinas. 15.Atsakovas nesutinka, kad iÅ¡ jo bÅ«tų priteista neturtinė žala ieÅ¡kovo naudai, kadangi neturtinė žala atlyginama tik tais atvejais, kai tai tiesiogiai nurodyta teisės aktuose. Ginčo atveju atsakovas žalÄ padarė ne nusikaltimu, o administraciniu nusižengimu. Be to, ieÅ¡kovo sveikata nebuvo sutrikdyta.

GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymas nenumato, kad dėl gyvÅ«no žūties gali bÅ«ti atlyginama neturtinė žala gyvÅ«no savininkui ar kitiems asmenims. 16.Neturtinė žala draudimo iÅ¡mokos forma kompensuojama tik, jei patirta dėl per eismo įvykį padarytÄ Å¾alÄ asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. Tuo tarpu, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas nenumato, kad neturtinė žala kompensuotina dėl gyvÅ«no (daikto) žūties. 17.IeÅ¡kovas nepagrindžia nurodomos sumos dydžio ir nenurodo aplinkybių, kurios jo vertinimu, sudaro teisę į žalos atlyginimÄ .

Be to, yra abejotina deklaruojama žala, kadangi praneÅ¡ime apie įvykį draudikui nurodė, jog patyrė 2500 Eur neturtinę žalÄ , o ieÅ¡kiniu bei patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 18.Atsakovas mano, jog ieÅ¡kovo praÅ¡oma turtinė žala yra nepagrįsta, nes trečiasis asmuo J. Ž. 2021-09-26 raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, jog ieÅ¡kovas jo deklaruojamų iÅ¡laidų nepatyrė, o Å¡ias iÅ¡laidas bÅ«tent ji patyrė. Tikėtina, kad sutuoktiniai įvykio metu ir dabar faktiÅ¡kai gyveno skyrium, todėl jų pajamos nebuvo bendros. 744,63 Eur kelionės iÅ¡laidos civilinės atsakomybės kontekste akivaizdžiai nebuvo bÅ«tinos ir neatitinka protingumo kriterijaus.

Kaip nurodė J. Ž. rašytiniuose paaiškinimuose, jos su dukra seniai atskirai (kitoje valstybėje) gyveno nuo vyro ir tuo pačiu šuns, todėl draudiko vertinimu, tarp jų ir šuns jokio ryšio nebuvo, todėl atsakovo neteisėti veiksmai įvykio metu niekaip nesusiję su ieškovo nurodytomis kelionės išlaidomis. 19.Atsakovas pažymėjo, jog palaiko atsakovo atsiliepime į pradinį ieškinį dėstomus argumentus dėl kelionės išlaidų nepagrįstumo. Draudiko vertinimu, neatmestina, kad deklaruojamos išlaidos buvo suplanuotos dar iki eismo įvykio (pvz., atostogoms), todėl dar ir dėl to jos niekaip nėra susijusios su eismo įvykiu.

Taip pat palaiko ir atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus dėl psichologo konsultacijai patirtų iÅ¡laidų nepagrįstumo. Pažymėjo, jog J. Ž. dukra yra pilnametė, todėl labiausiai tikėtina, kad dėl Å¡uns, su kuriuo ji kartu negyveno, negalėjo patirti kokiÄ nors žalÄ . IeÅ¡kovo nurodytos 80 Eur iÅ¡laidos Å¡uns laidojimo dėžutei įsigyti taip pat nebuvo bÅ«tinos ir protingos, Å¡uo galėjo bÅ«ti izoliuotas ir be dėžutės, todėl jos nelaikytinos atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatu ir yra nekompensuotinos. 20.Atsakovas yra įsitikinęs, kad ieÅ¡kovas praleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , numatytÄ CK 1.125 straipsnio 7 dalyje, kadangi ieÅ¡kovas raÅ¡tÄ dėl kompensuotinos 615 Eur žalos ir nekompensuotinos sumos gavo 2020-07-31, o ieÅ¡kinį draudikui pareiÅ¡kė tik 2021-09-16, t.y.

ženkliai praleidus senaties terminÄ . Todėl ieÅ¡kinys draudiko atžvilgiu dar ir dėl Å¡ios priežasties negali bÅ«ti tenkinamas.

21. Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , prašė ieÅ¡kinį jo atžvilgiu atmesti. Atstovas papildomai paaiÅ¡kino, jog kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo teisme duoto paaiÅ¡kinimo, jokia žala jo sveikatai nepadaryta, nėra pažymos apie sveikatos sutrikimus nustatymo, ieÅ¡kovas į jokiÄ sveikatos įstaigÄ nesikreipė. Nėra aiÅ¡ku, kokio dydžio neturtinę žalÄ patyrė bÅ«tent ieÅ¡kovas, kadangi teisme jis to nenurodė. Mano, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog patyrė neturtinę žalÄ .

Be to, ieÅ¡kovo atstovo nurodyta teisminė praktika neatspingi nagrinėjamos situacijos, nes Å¡iuo atveju buvo neatsargus užvažiavimas ant Å¡uns. Kelionės iÅ¡laidas patyrė trečiasis asmuo, kÄ ji nurodė raÅ¡tu, ir ieÅ¡kovas prie Å¡ių iÅ¡laidų neprisidėjo. Su ja keliavo ne ieÅ¡kovo, o kito asmens dukra. Dėl to ieÅ¡kovas negali reikalauti Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo, nes jų nėra patyręs. Abejones kelia ir kelionės iÅ¡laidų patyrimas ieÅ¡kovo nurodytu tikslu, galimai kelionė buvo iÅ¡ anksto suplanuota.

Be to, tokios praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos neatitinka elementarių priverstinumo, protingumo kriterijų. Å uns laidotuvių lietuvių kultÅ«roje nėra. Tokiu bÅ«du, kelionės iÅ¡laidos nebuvo bÅ«tinos ir negali bÅ«ti atlygintinos. Psichologo konsultacija buvo teikiama ne ieÅ¡kovo dukrai, tokios iÅ¡laidos galimai apmokėtos iÅ¡ J. Ž. sÄ skaitos, dėl ko toks reikalavimas netenkintinas. Nėra dokumentų apie kremavimo paslaugų atlikimÄ . Prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį Å¡io atsakovo atžvilgiu atmesti.

Teismas k o n s t a t u o j a:

22. Bylos nagrinėjimo metu surinkta raÅ¡ytine medžiaga nustatyta, kad atsakovas R. U. 2020 m. vasario 4 d. vairuodamas automobilį ,,Land Rover Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė ANK 417 straipsnio 1 dalies, 3 dalies, 7 dalies numatytus pažeidimus, nes pervažiavo ieÅ¡kovo R. Ž. vedžiotÄ Å¡unį, kuris nugaiÅ¡o. Dėl Å¡io įvykio policija 2020 m. liepos 20 d. atsakovui surašė administracinio nusižengimo protokolÄ su administraciniu nurodymu, kurį atsakovas įvykdė. 23.Draudimo bendrovė ,,Gjensidige“ dėl Å¡io įvykio ieÅ¡kovui iÅ¡mokėjo 615 Eur draudimo iÅ¡mokÄ : 450 Eur Å¡uns rinkos vertę, 140 Eur už palaikų utilizavimÄ (kremavimÄ ), 25 Eur už veterinaro paslaugas.

IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o papildomai priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų R. U. ir ADB ,,Gjensidige“ 899,63 Eur turtinę žalÄ (744,63 Eur kelionės iÅ¡laidas, 80 Eur medinės dėžės gyvÅ«nui palaidoti kainÄ , 75 Eur psichologo pagalbos iÅ¡laidas) ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens J. Ž. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovo naudai. 24.Atsakovai nesutinka atlyginti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti žalÄ 1899,63 Eur sumoje atsiliepimuose į ieÅ¡kinį bei teismo posėdyje iÅ¡dėstytais argumentais.

Mano, jog yra praleistas vienerių metų terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, be to, ieÅ¡kovas neįrodė, jog papildomai patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ , prašė vadovautis protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, Lietuvoje susiklosčiusia praktika bei Å¡alyje nusistovėjusiomis tradicijomis dėl Å¡uns laidojimo. 25.CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrÄ ja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkcijÄ â€“ kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ . Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012, 2017 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017).

Sutinkamai su CK 6.270 straipsnio 1 dalimi, asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Å iuo atveju, įstatyme yra įtvirtintas visiÅ¡kos žalos atlyginimo principas, o tai reiÅ¡kia, kad nukentėjusįjį reikia grÄ Å¾inti į tokiÄ padėtį, kokia ji bÅ«tų jam nesant žalos padarymo. Žalos dydis – viena iÅ¡ įrodinėjimo dalykÄ sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ginčas susijęs su atlygintinos žalos (mokėtinos draudimo išmokos) dydžio nustatymu taikytina CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018, 43 punktas). Žalos dydis įrodinėjamas CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Be turtinės žalos atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). 26.Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dėl sužalojimo, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Ä®statymas tiesiogiai nenumato neturtinės žalos atlyginimo galimybės netekus augintinio, tačiau remiantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokios kategorijos byloje neturtinės žalos atlyginimas nagrinėjamu atveju yra galimas. 27.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad net ir tais atvejais, kai įstatymas tiesiogiai nenustato neturtinės žalos atlyginimo, asmuo turi teisę kreiptis, o teismas – priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ tiesiogiai taikydamas KonstitucijÄ , jei nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinosios sÄ lygos, o neturtinė vertybė, kuri buvo pažeista, yra pakankamai svarbi ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir visuomenei.

GyvÅ«no augintinio praradimas nėra tik turto praradimas, bet tai susiję ir su neturtinių vertybių – bendravimo poreikių užtikrinimo – pažeidimu. Å iuo atveju, yra vertintini atsakovo veiksmai, jų pavojingumas, kiek jie yra priimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir (ar) sudaro pagrindÄ taikyti atsakovui atsakomybę už ieÅ¡kovo patirtÄ neturtinę žalÄ , kurios dydžiui nustatyti svarbu įvertinti ieÅ¡kovo ryšį su augintiniu, kiek ilgai Å¡eimininkas rÅ«pinosi augintiniu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

Dėl solidariosios prievolės 28. Kaip matyti iÅ¡ 2021 m. rugsėjo 16 d. patikslinto ieÅ¡kinio, ieÅ¡kovas žalos atlyginimÄ praÅ¡o solidariai priteisti tiek iÅ¡ atsakovo R. U., tiek iÅ¡ atsakovo ADB ,,Gjensidige“, kur buvo apdrausta atsakovo R. U. vairuojama transporto priemonė ,,Land Rover Range Rover Evoque SE. 29.Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5000000 Eur dėl žalos asmeniui, įskaitant ir neturtinę žalÄ , ir 1000000 Eur dėl žalos turtui.

Tokiais atvejais, kai draudimo iÅ¡mokos suma mažesnė už padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam, pastarasis turi teisę neatlygintos žalos dalies reikalauti iÅ¡ kalto asmens (CK 6.254 straipsnio 2 dalis, TPVCAPDÄ® 13 straipsnio 2 dalis). Å iems santykiams taikomos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. 30.Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamų reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo suma nevirÅ¡ija įstatyme numatytos ribos, o kartu draudimo sutartyje nustatytas draudimo sumas, iki kurios draudikas turi pareigÄ esant draudiminiam įvykiui, nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėti žalos atlyginimÄ , todėl sutiktina su atsakovais, jog ieÅ¡kovas nepagrįstai pareiÅ¡kė reikalavimÄ Å¾alÄ padariusiam asmeniui – atsakovui R.

U. dėl žalos atlyginimo kartu su kitu solidariu atsakovu (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybės, ieÅ¡kovo reikalavimas solidariai priteisti žalos atlyginimÄ iÅ¡ abiejų atsakovų, prievolei esant subsidiariai, yra nepagrįstas, todėl negali bÅ«ti tenkinamas. IeÅ¡kinys dalyje dėl žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo R. U. atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl ieÅ¡kinio senaties 31.Atsakovas yra įsitikinęs, kad nagrinėjamu atveju, yra taikytinas sutrumpintinas vienerių metų senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje, nes ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimus dėl žalos atlyginimo, kurie kildintini iÅ¡ draudimo teisinių santykių.

IeÅ¡kovas mano, kad vienerių metų senaties terminas yra pasibaigęs (ieÅ¡kovui gavus 2020-07-31 raÅ¡tÄ , terminas suėjo 2021-07-31), nes ieÅ¡kinys draudiko atžvilgiu buvo pareikÅ¡tas tik 2021-09-16 (ženkliai praleidus senaties terminÄ ). PraÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinį atmesti. 32.Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-29 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

Ä®statymo nenustatyta, kad ieÅ¡kovas privalo pateikti praÅ¡ymÄ dėl praleisto termino atnaujinimo. 33.IeÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ reglamentuojančiose teisės normose neįtvirtintas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sÄ raÅ¡as; taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių buvimo. Kasacinio teisimo praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimÄ , turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgti į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, Å¡alies elgesį bei kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 10 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009-10-23 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009).

Kiekvienu atveju turi bÅ«ti taikomi ne vidutiniai, o individualÅ«s elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 03 23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2007). Taigi praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ , Å¡alių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, iÅ¡silavinimas ir pan.) kriterijų visumÄ . 34.CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

IeÅ¡kovas, siekdamas, kad nuo jo reikalavimo dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo atsakovas negalėtų gintis ieÅ¡kinio senatimi (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), turi pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teismui per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintÄ CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . 35.Ä®gyvendinant nukentėjusio asmens reikalavimo teisę į žalos atlyginimÄ gali bÅ«ti taikomos tiek bendrosios žalos atlyginimo, tiek draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, priklausomai nuo to, kuriam iÅ¡ subjektų – žalÄ padariusiam asmeniui ar jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui – reiÅ¡kiamas reikalavimas atlyginti žalÄ (2016 m. vasario 29 d.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016, 50 punktas). Kaip jau aukščiau teismas, minėjo ieÅ¡kovas nepagrįstai atsakovu patraukė žalÄ padariusį R. U., o reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo turėjo pareikÅ¡ti draudikui. Dėl pasakyto, teismas konstatuoja, jog ieÅ¡kovo, kaip nukentėjusio asmens, pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra kildinamas iÅ¡ draudimo teisinių santykių, todėl taikomas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas tokiam ieÅ¡kiniui pateikti.

Å iuo atveju, nėra pagrindo nesutikti, jog ieÅ¡kovas praleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes ieÅ¡kinį draudiko atžvilgiu pateikė tik 2021 m. rugsėjo 16 d. (draudiko raÅ¡tÄ dėl iÅ¡mokos ieÅ¡kovas gavo 2020-07-31, terminas reikalavimui teisme pateikti suėjo 2021-07-31). Kad ieÅ¡kovo teisme pareikÅ¡ti reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra tiesiogiai susiję su draudimo teisiniais santykiais, rodo aplinkybė, jog ieÅ¡kovo pareikÅ¡ta pretenzija draudikui buvo praÅ¡oma atlyginti tiek turtinę žalÄ , įskaitant kitų iÅ¡laidų, susijusių su kelionės į laidotuves, psichologo paslaugų teikimu, laidojimo rÅ«bų, dėžutės, žaislų, atlyginimÄ , tiek kompensuoti neturtinę žalÄ .

Å iÄ Å¾alÄ draudikas ieÅ¡kovui atsisakė atlyginti. Tai matyti iÅ¡ 2020 m. liepos 31 d. ADB ,,Gjensidige“ raÅ¡to. Dėl pasakyto, yra teisinis pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo ADB ,,Gjensidige“ atžvilgiu atmesti. 36.IÅ¡nagrinėjus Å¡iÄ civilinę bylÄ , teismas nenustatė objektyvių priežasčių, kliudžiusių ieÅ¡kovui laiku teisme pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį draudiko bendrovei padarytai žalai atlyginti. Nei ieÅ¡kovas, nei jo atstovas teisme nenurodė jokių aplinkybių, dėl ko ieÅ¡kovas negalėjo per vienerių metų terminÄ su ieÅ¡kiniu ADB ,,Gjensidige“ dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismÄ .

Pagrindiniai raÅ¡ytiniai įrodymai (čekių originalai), kurie svarbÅ«s Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimui, buvo ieÅ¡kovo žinioje, tai matyti iÅ¡ trečiojo asmens J. Ž. 2021 m. spalio 26 d. teismui pateikto raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo. Visa tai rodo, jog ieÅ¡kovas turėjo realia galimybę su ieÅ¡kiniu draudimo bendrovei kreiptis į teismÄ kur kas anksčiau, nepraleisdamas įstatyme numatyto termino, o tai padaryti ieÅ¡kovas uždelsė tik dėl subjektyvių priežasčių. Dėl turtinės žalos atlyginimo 37.

Kaip matyti, ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl 899,63 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuriÄ sudaro 744,63 Eur kelionės iÅ¡laidos, 80 Eur suma už medinės dėžės gyvÅ«nui palaidoti įsigijimÄ , 75 Eur psichologo pagalbos iÅ¡laidos, Å¡iÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti jo ir trečiojo asmens J. Ž. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, nes Å¡ios iÅ¡laidos buvo apmokėtos iÅ¡ bendrų Å¡eimos lėšų. Atsakovai ADB ,,Gjensidige“ ir R. U. nesutinka kompensuoti aukščiau ieÅ¡kovo nurodytų iÅ¡laidų, pateikė raÅ¡ytinius atsikirtimus, kuriuos teismo posėdyje palaikė. 38.Bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ teisme duoto ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimo nustatyta, jog ginčo Å¡uniukas, kuris nugaiÅ¡o dėl atsakovo R.

U. sukelto eismo įvykio, buvo dovanotas tuo metu buvusiai nepilnametei, trečiojo asmens dukrai A. T.. 39.CK 3.161 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtÄ , o tėvai – į vaikų turtÄ . Nepilnamečio teisė turėti atskirÄ turtÄ nuo tėvų – viena pagrindinių vaiko teisių, o turto atskyrimas yra absoliutaus pobÅ«džio ir nepriklauso nuo nepilnamečio turto rÅ«Å¡ies ar jo įgijimo bÅ«do. Nors nepilnametis yra lygiateisis nuosavybės teisinių santykių subjektas, tačiau dėl visiÅ¡ko civilinio veiksnumo neturėjimo jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrÄ specifiÅ¡kumÄ , t. y. nepilnametis vaikas, bÅ«damas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymÄ ar jų sutikimu (CK 2.7, 2.8 straipsniai).

Ä®statymų leidėjo numatyta priemonė, leidžianti tėvams tvarkyti vaikui priklausantį turtÄ kartu užtikrinant vaikų ir tėvų turto atskyrimo įgyvendinimÄ , yra uzufrukto teisė. CK 3.185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtÄ , kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Tėvų uzufrukto teisė negali bÅ«ti įkeista, parduota ar kitokiu bÅ«du perleista ar suvaržyta, iÅ¡ jos taip pat negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad uzufrukto teisės turinys kinta priklausomai nuo vaiko amžiaus, nes, minėta, tik dėl amžiaus ir su juo susijusio dalinio veiksnumo vaikas negali be atstovo pats įgyti, įgyvendinti ar atsisakyti teisių ir pareigų. 40.Ä®statymas (CK 3.187 straipsnis) taip pat iÅ¡skiria tam tikrÄ vaikams nuosavybės teise priklausantį turtÄ , kurio tėvai neturi teisės tvarkyti net uzufrukto teisėmis.

Tokiam turtui priskiriamas vaiko turtas, įgytas už savo paties uždirbtas lėšas; skirtas vaiko lavinimo, jo pomėgių tenkinimo ar laisvalaikio organizavimo tikslams; vaikui dovanotas ar jo paveldėtas turtas su sÄ lyga, kad jam nebus nustatomas uzufruktas. Tačiau pažymėtina, kad vaiko poreikiai nėra visiÅ¡kai atskiri nuo bendrų Å¡eimos poreikių, todėl vaikų turtas ar jo duodamos pajamos, prireikus ir nepažeidžiant vaikų interesų, gali bÅ«ti panaudojami bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti. 41.Å iuo atveju, teismas konstatuoja, jog Å¡uniukas buvo Å¡eimos turtas, nes juo rÅ«pinosi tiek trečiojo asmens dukra A.

T., tiek trečiasis asmuo (jos mama), tiek ieÅ¡kovas, kuriam prižiÅ«rėti buvo paliktas Å¡uniukas, Å¡uniuko laidotuvėse dalyvavo taip pat visa Å¡eima: ieÅ¡kovas, jo žmona ir jos dukra, iÅ¡laidas, susijusias su Å¡uniuko laidotuvėmis taip pat patyrė tiek ieÅ¡kovas, tiek trečiasis asmuo. Kad ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo (kartu jos nepilnametė dukra A.) eismo įvykio metu ir po jo, kuomet buvo laidojamas Å¡uniukas, vis dar buvo Å¡eima, rodo į bylÄ kartu su ieÅ¡kiniu pateikta 2020 m. vasario 27 d.

VÅ¡Ä® ,,Ori Å eima“ pažyma. Dėl to, nesant į bylÄ pateiktiems duomenims, jog ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens santuoka tuo metu buvo nutraukta ar buvo priimtas sprendimas dėl jų gyvenimo skyrium, negalima manyti, jog vien todėl, kad A. nebuvo ieÅ¡kovo biologinė dukra, savaime nėra galimas iÅ¡laidų, susijusių su Å¡uniuko, kuris buvo dovanotas nepilnamečiam vaikui, laidotuvėmis, iÅ¡ieÅ¡kojimas, kuomet ieÅ¡kinį reiÅ¡kia ieÅ¡kovas (ne vaiko tėtis). Å iuo atveju, turi bÅ«ti vertinamas patirtų iÅ¡laidų pobÅ«dis, realumas, sÄ saja su laidotuvėmis, protingumas, kitos reikÅ¡mingos aplinkybės.

42. Teismo vertinimu, nėra pagrindo priteisti iš atsakovų 75 Eur psichologo pagalbos išlaidų (šias išlaidas ieškovas grindė 2020 m. vasario 26 d. VšĮ ,,Ori šeima“ pinigų priėmimo kvitu/serija PPK Nr. 00055 apie ieškovo apmokėtas 25 Eur išlaidas; bei kitais rašytiniais įrodymais, kartu pateiktais su ieškiniu apie trečiojo asmens J. Ž. patirtas jos pačios ir dukros A. gydymosi Prancūzijoje išlaidas po šuniuko žūties). Kadangi pateikti duomenys apie trečiojo asmens ir jos dukros patirtas gydymosi išlaidas Prancūzijoje nėra informatyvūs (J.

Ž. tuo metu buvo nėščia ir gydėsi pas Å¡eimos gydytojÄ ; jos dukra kreipėsi taipogi pas Å¡eimos gydytojÄ /ne pas tam tikros srities specialistÄ ), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad aukščiau minėtų duomenų turinys neparodo, jog buvo naudotasi psichologo ar kito specialaus gydytojo pagalba dėl Å¡uniuko žūties, todėl Å¡ios iÅ¡laidos nepriteistinos iÅ¡ atsakovų. 43.IÅ¡ 2020 m. vasario 27 d. VÅ¡Ä® ,,Ori Å¡eima“ pažymos matyti, jog dėl Å¡uniuko netekties psichologo pagalbos priteikė bÅ«tent nepilnametei A.

T., už Å¡ias paslaugas buvo sumokėta 25 Eur suma. Kvitas iÅ¡raÅ¡ytas R. Ž. atžvilgiu, tačiau pats ieÅ¡kovas savęs nenurodė kvite ir savo paraÅ¡u nepasirašė kvito, tokiu bÅ«du jis nepatvirtino, jog mokėjimÄ už paslaugas atliko bÅ«tent jis (J. Ž. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime teigė, jog iÅ¡laidas patyrė ji, ne ieÅ¡kovas), teisme ieÅ¡kovas taipogi negalėjo nurodyti, kokius mokėjimus jis atliko ir iÅ¡ kokių lėšų. Kadangi ieÅ¡kovas neįrodė, jog Å¡ias iÅ¡laidas patyrė bÅ«tent jis, kuris ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė tik savo vardu (bendraieÅ¡kiu J.

Ž. nenurodyta ir ji atsisakė teismui pasiūlius šiame civiliniame procese dalyvauti su savarankišku reikalavimu dėl žalos atlyginimo), tarp ieškovo ir trečiojo asmens esant ginčui, kas iš jų patyrė aukščiau nurodytas išlaidas ir kurio iš naudai šios išlaidos priteistinos, teismo vertinimu, 25 Eur suma už nepilnametei A. T. suteiktas psichologo paslaugas bendrojon jungtinėn sutuoktinių (ieškovo ir trečiojo asmens) nuosavybėn, kai šiuo metu jie kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio (pasak ieškovo atstovo, jie skiriasi), negali būti priteisiamos.

Kita vertus, A. T. Å¡iuo metu jau yra pilnametė, todėl lieka neaiÅ¡ku, kodėl ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl aukščiau nurodytų iÅ¡laidų atlyginimo pareiÅ¡kė atsakovams R. U. ir draudimo bendrovei ADB ,,Gjensidige“, o ne A. T., kuri nėra ieÅ¡kovo tikra dukra. Taip pat lieka neaiÅ¡ku, kodėl A. T., esant nepilnametei, buvo suteiktos apmokamos psichologo paslaugos Lietuvoje, ar ji kreipėsi dėl nemokamų tokio pobÅ«džio paslaugų gavimo, koks dėl to buvo priimtas sprendimas.

Dėl pasakyto, nėra teisinio pagrindo patenkinti Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinio reikalavimo. 44.IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 80 Eur sumÄ už medinę dėžę gyvÅ«no laidojimui, tačiau teisme ieÅ¡kovas nurodė, jog Å¡uniukas nebuvo utilizuotas, o buvo palaidotas kape, kai iÅ¡ draudimo kompanijos sprendimo dėl draudimo iÅ¡mokos ieÅ¡kovui iÅ¡mokėjimo matyti, kad draudimo bendrovė yra atlyginusi žala už 140 Eur sumoje už palaikų utilizavimÄ (kremavimÄ ). Dėl pasakyto, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad draudimo bendrovės ieÅ¡kovui iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka dalyje dėl 140 Eur palaikų utilizavimo, kuri (suma) faktiÅ¡kai nebuvo panaudota, apima kitas ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su Å¡uniuko palaidojimu, įskaitant iÅ¡laidas medinei dėžei įsigyti.

Be to, ieÅ¡kovas teismui nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, jog 2020 m. vasario 6 d. PVM sÄ skaita Nr. ST00243 buvo apmokėta. Dėl pasakyto, Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas taipogi negali bÅ«ti patenkintas.

45. IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų trečiojo asmens J. Ž. ir jos dukros kelionės iÅ¡ PrancÅ«zijÄ Ä¯ LietuvÄ ir grįžimo atgal į PrancÅ«zijÄ iÅ¡laidas, iÅ¡ viso 744,63 Eur sumÄ . 46.Teismų praktikoje laidojimo iÅ¡laidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo iÅ¡laidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartis Nr. 3K-3-160/2006). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atlyginamos tik tos laidojimo iÅ¡laidos, kurios yra bÅ«tinos ir kurias patvirtina ieÅ¡kovo pateikti įrodymai.

Pažymėtina, kad nuostata, jog atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo iÅ¡laidos, tiesiogiai įtvirtinta CK 6.291 straipsnyje. Įstatymas tiesiogiai nepasisako dėl iÅ¡laidų atlyginimo augintinio žūties atveju. 47.Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti 744,63 Eur kelionės iÅ¡laidos neatitinka bÅ«tinumo ir protingumo kriterijaus, todėl negali bÅ«ti atlyginamos. IÅ¡ ieÅ¡kovo teisme duoto paaiÅ¡kinimo nematyti, kad buvo organizuojamos Å¡uns laidotuvės tokios pat, kaip ir paprastai vyksta žmogaus, laidotuvės, nustatant konkrečiÄ laidojimo datÄ ir Å¡iai datai atliekant kitus bÅ«tinus laidotuvėms įvykti veiksmus.

Todėl vykti į LietuvÄ iÅ¡ PrancÅ«zijos nedelsiant po to, kai apie Å¡uns žūtį sužinojo trečiasis asmuo ir jos dukra, nebuvo bÅ«tina. Juo labiau, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo teisme duoto paaiÅ¡kinimo, nugaišęs Å¡uo buvo saugomas Å¡aldytuve. Kaip jau aukščiau teismas nurodė, iÅ¡ byloje surinktų duomenų matyti, jog įvykus eismo įvykiui, ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo J. Ž. bei jo dukra A. gyveno kaip Å¡eima (nors pastarosios bÅ«davo ir PrancÅ«zijoje), todėl trečiojo asmens ir jos dukros atvykimas į LietuvÄ iÅ¡ PrancÅ«zijos, teismo vertintinas kaip atitinkama Å¡eimos bendravimo forma, nepriklausomai nuo to, kad J.

Ž. ir jos dukrai atvykus į LietuvÄ buvo palaidotas Å¡uo.

48. Teismas mano, kad 744,63 Eur kelionės iÅ¡laidos taip pat neatitinka protingumo kriterijaus, yra per didelės, matyti, kad iÅ¡ PrancÅ«zijos buvo vykta keliomis transporto priemonėmis, naudojamasi mokamais keliais bei praÅ¡oma priteisti vaiko kelionės iÅ¡laidų dalis, kai ieÅ¡kovas nėra jo biologinis tėvas ir jis negali bÅ«ti įstatyminiu Å¡io vaiko atstovu. Atsakovo R. U. atstovo manymu (jam pritaria draudimo bendrovės atstovas), kad galimai trečiojo asmens ir jos dukros kelionė į LietuvÄ buvo suplanuota iÅ¡ anksto, nes kartu su ieÅ¡kiniu pateikta 2020 m. vasario 4 d. gydytojo P. L. pažyma rodo, jog A.

T. nuo kursų buvo atleista nuo 2020 m. vasario 3 d., t.y. dar iki įvykstant 2020 m. vasario 4 d. eismo įvykiui, taipogi atstovui nėra suprantama, kaip eismo įvykio dienÄ galėjo bÅ«ti iÅ¡duota pažyma, kai buvo atliekamas eismo įvykio aplinkybių tyrimas, kodėl į LietuvÄ buvo grįžta ne trumpam, o kur kas ilgesniam laiko tarpui – mėnesiui. Atsakovo atstovas mano, jog Å¡iuo atveju, kelionės iÅ¡laidos nėra tiesiogiai susijusios priežastiniu ryÅ¡iu su 2020 m. vasario 4 d. eismo įvykiu.

Teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokia atsakovo pozicija ir konstatuoja, jog iÅ¡ byloje surinktų duomenų negalima nustatyti tiesioginio priežastinio ryÅ¡io tarp eismo įvykio ir trečiojo asmens dėl vykimo iÅ¡ PrancÅ«zijos į LietuvÄ ir atgal patirtų kelionės iÅ¡laidų, juo labiau, kai trečiojo asmens su dukra buvimo Lietuvoje laikotarpis apima ir A. T. gimtadienio metÄ . Ä® kelionės iÅ¡laidas negali bÅ«ti įskaitomos trečiojo asmens J. Ž. 2019-12-24 kelionės iÅ¡laidos iÅ¡ PrancÅ«zijos, nes jos nėra susijusios su 2020 m. vasario 4 d.

įvykiu. IeÅ¡kovas nepagrįstai praÅ¡o priteisti kelionės traukiniu Lionas-Frankfurtas prie Oderio bilietų 127,80 Eur dydžio iÅ¡laidas, nes teismui nepateikti tokias iÅ¡laidas pagrindžiantys dokumentai. Teismui kelia pagrįstų abejonių 2020-02-08 kuro įsigijimo aplinkybės, nes tuo metu trečiasis asmuo keliavo traukiniu, kuras buvo įsigytas Lenkijoje, kai tuo metu trečiasis asmuo turėjo bÅ«ti Vokietijoje. IeÅ¡kovas taip pat nenurodė kuro iÅ¡laidų paskaičiavimo iÅ¡ zloto į eurÄ datos, todėl nėra aiÅ¡kus tuo metu buvęs valiutų kursas ir (ar) paskaičiavimas padarytas teisingai.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo 49. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas R. Ž. nurodė, jog 1000 Eur dydžio neturtinę žalÄ praÅ¡o priteisti jo naudai. Teismo posėdyje ieÅ¡kovas pažymėjo, jog Å¡iÄ Å¾alÄ praÅ¡o priteisti ne tik sau, bet ir visai jo Å¡eimai. Teigė, jog jo žmona, bÅ«dama aÅ¡tuntame mėnesyje nėščia, su dukra dėl Å¡uniuko žūties atvyko į LietuvÄ , kad augintinį palaidoti ir dėl to patyrė iÅ¡gyvenimus. Po eismo įvykio žmonos dukrai taipogi buvo blogai, ji naudojosi psichologo pagalba, vėliau ji įsigijo naujÄ , panašų Å¡uniukÄ . 50.Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas neįrodė, jog dėl Å¡uniuko žūties jis patyrė iÅ¡gyvenimus, kurie turėtų bÅ«ti kompensuoti jam tam tikra pinigine suma.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog po eismo įvykio ieÅ¡kovas nesikreipė į gydytojus dėl pagalbos suteikimo, nevartojo vaistų, nors teigė, jog dėl Å¡uniuko žūties jautėsi blogai, verkė, labai iÅ¡gyveno. IÅ¡ pateiktų teismui duomenų nėra galimybės nustatyti, jog ieÅ¡kovas prie Å¡uniuko buvo labai prisirišęs. IÅ¡ paties ieÅ¡kovo teisme duoto paaiÅ¡kinimo matyti, kad iki ginčo eismo įvykio jo žinioje Å¡uniukas buvo tik tris savaites, kai jo žmona ir jos dukra buvo iÅ¡vykusios į PrancÅ«zijÄ , Å¡uniukas ieÅ¡kovui buvo paliktas laikinai, nes autobusu trečiajam asmeniui J.

Ž. ir jos dukrai gabentis Å¡uniuko į PrancÅ«zijÄ nebuvo galimybės, be to, Å¡uniukas buvo dovanotas A. T. prieÅ¡ ketverius metus, todėl tikėtina, jog ji Å¡uniuku daugiausiai ir rÅ«pinosi, dėl ko bÅ«tent ji buvo labiausiai prisiriÅ¡usi prie Å¡uniuko, jai žuvus Å¡uniukui, buvo suteikta psichologo pagalba. Dėl pasakyto, ieÅ¡kinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovui yra atmestinas kaip neįrodytas, juo labiau, kad ieÅ¡kovo Å¡eima vėliau įsigijo naujÄ , panašų Å¡uniukÄ , kas visiÅ¡kai tikėtina kompensavo ankstesniojo Å¡uniuko netekimÄ . 51.IeÅ¡kovas nėra jo žmonos dukros A., kuri Å¡iuo metu jau yra pilnametė, biologinis tėvas, taipogi neturi kitokio pobÅ«džio įgaliojimų jos atžvilgiu bei trečiojo asmens naudai veikti ir teisme pareikÅ¡ti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir juo labiau, kai toks reikalavimas yra asmeninio pobÅ«džio.

Dėl to ieÅ¡kovo teisme žodžiu iÅ¡reikÅ¡tas praÅ¡ymas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir kitiems jo Å¡eimos nariams: trečiajam asmeniui J. Ž. ir jos dukrai A. T. negali bÅ«ti teismo nagrinėjamas ir patenkintas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 52. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 53.IeÅ¡kovui 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu ,,Dėl antrinės teisinės pagalbos“ buvo suteikta 30 procentų garantuojama valstybinė teisinė pagalba.

IeÅ¡kinį atmetus, ieÅ¡kovo ir jo naudai patirtos iÅ¡laidos valstybei neatlygintinos, o atlygintinos prieÅ¡ingos Å¡alies – atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. A. R. U. atstovas advokatas Nedas Valiulis 2021 m. spalio 14 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl 1200 Eur sumos už atsakovui suteiktas teisines paslaugas: susipažinimÄ su civiline byla, konsultacijas, atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ ir jo pateikimÄ teismui, pasirengimÄ ir dalyvavimÄ 2021-10-15 (parengiamajame) teismo posėdyje, atlyginimo. 54.Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o dėl kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia. Taigi kaip iÅ¡laidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai Å¡aliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). 55.Kaip matyti iÅ¡ 2021 m. spalio 13 d. sÄ skaitos-faktÅ«ros (serija NV Nr. 21/11), atsakovo R.

U. atstovo nurodyta, jog atsakovui buvo suteikta teisinių paslaugų už 1200 Eur sumÄ (paslaugų trukmė - 12 val.; 1 val. kaina 100 Eur), tačiau teismas pažymi, kad 2021-10-15 vykęs parengiamasis posėdis truko iki 30 min.; ginčo suma nedidelė ir byla nebuvo sudėtinga, bylos nagrinėjimas neužsitęsė ilgÄ laikÄ , vyko miÅ¡riu nuotoliniu bÅ«du (atsakovo atstovas posėdyje dalyvavo nuotoliniu bÅ«du), dėl ko nebuvo patirta kelionės iÅ¡laidų, todėl faktinės advokato darbo laiko sÄ naudos Å¡iuo atveju buvo kur kas mažesnės nei jos nurodytos sÄ skaitoje-faktÅ«roje.

Dėl pasakyto, taipogi teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovui buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, iš dalies kompensuojant išlaidas, yra teisinis pagrindas trečdaliu, iki 800 Eur sumažinti atsakovo atstovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

56. Byloje taip pat susidarė 7,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybei (CPK 92 straipsnis). IeÅ¡kinį atmetus, ieÅ¡kovui 2020 m. gruodžio 8 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu esant 30 procentų atleistam nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, jo atlygintina 70 procentų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei dalis sudaro 5,32 Eur sumÄ , kuri yra priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:

IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų eurų) teisinės pagalbos iÅ¡laidų atsakovo R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,32 Eur (penkių eurų 32 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«muose.

Teisėja Ingrida Kirsnytė