2021-05-19 Nr. AB-10917-3-61-3-01129-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-333-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01129-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. G. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2021 m. kovo 18 d. raštą Nr. 1SS-419-(5.59E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT raštas); 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. sausio 18 d. raštą Nr. 49SD-301-(14.49.136E.) „Dėl informacijos pateikimo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir NŽT Vilniaus skyriaus raštas); 3) įpareigoti atsakovą pateikti teritorijų planavimo dokumentus sodininkų bendrijų „Šilėnai“ bei „Vaguva“ teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotus planus, kurie liudytų, jog ginčo teritorija yra būtent sodininkų bendrijos „Šilėnai“ teritorijoje; 4) priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. G. skundą.

Teismas nustatė, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius išnagrinėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 2D-18950 persiųstą pareiškėjo prašymą dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, esančio tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Šilėnai“, Vilniuje, ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Vaguva“, Vilniuje, nepardavimo, kurio netenkino. Nesutikdamas su šiuo NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimu, pareiškėjas 2021 m. vasario 4 d. pateikė skundą NŽT, prašydamas panaikinti NŽT Vilniaus skyriaus 2020 m. sausio 18 d. raštą Nr. 49SD-301-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo (duomenys neskelbtini)“. NŽT nurodė, kad pareiškėjui esant sodininkų bendrijos „Vaguva“ teritorijoje esančio žemės sklypo savininku įsigyti sodininkų bendrijos „Šilėnai“ teritorijoje esančią valstybinę žemę galimybės nėra, todėl NŽT Vilniaus miesto skyrius pagrįstai ir motyvuotai atsakė į pareiškėjo prašymą dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, esančio tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nepardavimo.

Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su pastatu-sodo namu, esantis (duomenys neskelbtini). Tarp šio sklypo ir kaimyninio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio kitam asmeniui, yra įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, kurį pareiškėjas siekia įsigyti, tačiau ginčijamais NŽT Vilniaus miesto skyriaus ir NŽT raštais jo prašymas dėl įsiterpusio žemės sklypo pardavimo nebuvo tenkintas.

Teismas, vadovaudamasis Specialiosios teisėjų kolegijos praktika, nurodė, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Pareiškėjas prašo panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus ir NŽT raštus, kuriais jo prašymas dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pardavimo nebuvo tenkintas. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir nustatęs, kad šie pareiškėjo skundo reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai, teismas atsisakė juos priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Taip pat teismas pažymėjo, jog pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti NŽT pateikti teritorijų planavimo dokumentus, sodininkų bendrijų „Šilėnai“ bei „Vaguva“ teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotus planus, kurie liudytų, jog ginčo teritorija yra būtent sodininkų bendrijos „Šilėnai“ teritorijoje, laikytinas ne materialinio, o procesinio pobūdžio reikalavimu, susijusiu su atitinkamų rašytinių įrodymų, turinčių reikšmės bylos nagrinėjimui, išreikalavimu, todėl dėl jo nepasisakė.

III. Pareiškėjas A. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas pažymi, kad NŽT rašte buvo nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjo nuomone, tarp jo ir atsakovo kilęs ginčas yra administracinis, nes NŽT Vilniaus skyriaus rašto teisėtumas buvo nagrinėjamas administracine tvarka. Be to, NŽT raštas yra individualus administracinis aktas, o jokie civilinio pobūdžio teisiniai santykiai tarp pareiškėjo ir atsakovo nėra susiklostę.

Pareiškėjo vertinimu, teismas neteisingai vertino pareiškėjo skundo reikalavimus, nes jis nesiekia, kad NŽT parduotų jam įsiterpusį žemės sklypą. Jis siekia panaikinti skundžiamus aktus ir žemės sklypo neparduoti. Pareiškėjas prašė NŽT neparduoti ginčo žemės sklypo kaip įsiterpusio jo kaimynei. Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiamas NŽT raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pažymėtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. sausio 18 d. raštą Nr. 49SD-301-(14.49.136E.) „Dėl informacijos pateikimo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, esančio tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Šilėnai“, Vilniuje, ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Vaguva“, Vilniuje, nepardavimo bei NŽT 2021 m. kovo 18 d. raštą Nr. 1SS-419-(5.59E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“. Iš ginčijamų raštų matyti, kad pareiškėjas siekia, jog nebūtų parduotas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, esantis tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Šilėnai“, Vilniuje, ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Vaguva“, Vilniuje. Minėtais raštais pareiškėjas buvo informuotas, kad įsiterpęs žemės sklypas yra sodininkų bendrijos „Šilėnai“ teritorijoje, o pareiškėjo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra kitos sodininkų bendrijos „Vaguva“ teritorijoje, todėl jam esant sodininkų bendrijos „Vaguva“ teritorijoje esančio žemės sklypo savininku, įsigyti sodininkų bendrijos „Šilėnai“ teritorijoje esančią valstybinę žemę nėra galimybės.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis; žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį byloje Nr. T-55/2019; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį byloje Nr. T-103/2018; kt.).

Kaip nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Taigi viešojo administravimo subjektas, vykdydamas valstybinės žemės pardavimo ar nuomos funkcijas, veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas – valstybės vardu įgyvendina valstybinės žemės savininko teises (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-59/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2018; 2018 m. sausio 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-9/2018).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015). Šiuo atveju teisėjų kolegija, atsižvelgusi į kilusio ginčo esmę, skundo dalyką ir pagrindą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog toks ginčas, kaip jo ribas apibrėžė pareiškėjas savo skunde, yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą bei nurodė į kurią instituciją (teismą) jis turėtų kreiptis. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius