ea113a8b-ba57-4ea7-bf7d-2c9e0a098bdf · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-2061-1023/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18136-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.13; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 1.1.7.2.5; 1.1.9.4; 1.1.9.8; 1.1.10.1 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 25 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant Kristinai Grikietytei Guobienei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei Laimai Bereikaitei, kaltinamajam M.

G., vieÅ¡ame teismo teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kėdainių raj., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kauno rajono sav., Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono sav., Lietuva, nevedęs, profesinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, teistas: 1) 2009 m. spalio 13 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme; 2010 m. kovo 25 d. nutartimi bausmė pakeista į 90 parų areÅ¡tÄ ; 2) 2012 m. kovo 28 d.

Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 3) 2013 m. vasario 27 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta su 2012 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, ir vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; 4) 2017 m. spalio 24 d.

Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi pripažinus Kornoiburgo apygardos teismo 2017-03-10 nuosprendį, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (trys nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo (bausmę atlikta 2020 m. gegužės 29 d.); 5) 2020 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64-1 straipsnio nuostatas, ir įskaičius laikino sulaikymo laikÄ , paskirta galutinė 36 MGL (1800 Eur) bauda; vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - transporto priemonės konfiskavimas; 6) 2021 m. lapkričio 22 d.

Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 281-1 str. 1 d. - 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Subendrinus su 2020-10-12 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 36 MGL (1800 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - konfiskuotino turto vertės 3960 Eur konfiskavimas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį.

Teismas n u s t a t ė : I. Ä®rodytos pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės 1. M. G. 2022 m. gegužės 23 d. apie 00.04 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 10, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį Audi A6 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu, alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810 ARFM-0396, jam nustatė 2.73 promilių neblaivumÄ (girtumÄ ).

2. Be to, M. G. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o bÅ«tent žinodamas, kad įsiteisėjusiu 2021 m. lapkričio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 281-1 str. 1 d., 243 str. ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas penkerius metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tyčia, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. gegužės 23 d. apie 00.04 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 10, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį Audi A6 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatytas 2,73 promilės neblaivumas (girtumas), taip jis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise.

II. Ä®rodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados 3. Kaltinamasis M. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad tÄ dienÄ jo draugė atvairavo sugedusiÄ maÅ¡inÄ iki garažų ir ten palikusi iÅ¡važiavo. Jo draugas leido pas jį garaže minėtÄ automobilį remontuoti. Suremontavo automobilį vėlai vakare, su draugu iÅ¡gėrė alaus, butelį brendžio garaže. Jautėsi iÅ¡gėręs, bet ne tiek, kad bÅ«tų nepaėjęs. Galvojo iÅ¡sikviesti taksi, bet neiÅ¡sikvietė, tada pagalvojo, kad netoli ir kad parvažiuos, todėl ir važiavo su savo draugės automobiliu, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini).

Kad jis iÅ¡gėręs vairuos ji nežinojo, jos ten nebuvo ir ji nematė, kad jie vartoja alkoholinius gėrimus. Ji tiesiog paliko maÅ¡inÄ ir namo iÅ¡važiavo, o po visko jis jai paskambino, kad atvažiuotų jo parsivežti, nes girtas prisivažinėjo. Pripažįsta, jog buvo neblaivus esant 2,3 promilėms. Važiavo jis nuo (duomenys neskelbtini) garažų, (duomenys neskelbtini) užsuko kuro į kolonėlę, policija atvažiavo. Jam uždrausta vairuoti dėl to, kad buvo avarijÄ padaręs, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo ir atėmė teisę vairuoti dviem metam ir po to vėl papuolė ir padarė teisių atėmimÄ penkiems metams.

Dabar yra trečias kartas, bet pažada daugiau taip nedarys. Blogai vertina savo elgesį, gailisi dėl to.

4. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai, padarytas baudžiamasis nusižengimas ir nesunkus nusikaltimas, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės aiÅ¡kios, todėl byla, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir kaltinamajam, neturinčiam gynėjo, teismo posėdyje buvo nagrinėta, atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , neapklausiant liudytojų.

5. Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka: 5.1. Liudytoja S. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, degalinės operatore. 2022-05-22 apie 23:30 dirbant darbo vietoje, į degalinę atvažiavo automobilis Audi A6, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo vyras, jis buvo vienas.

Vyras, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, atėjo į degalinės vidų pasiteirauti, kaip užsipilti degalų. Jis kalbėjo neriÅ¡liai, nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, akivaizdžiai matėsi, jog vyras yra neblaivus. Ji paaiÅ¡kino, kaip užsipilti degalų. Kuomet vyras išėjo iÅ¡ degalinės vidaus užsipilti degalų, ji iÅ¡kart ėmė skambinti bendruoju pagalbos telefonu, praneÅ¡ti apie galimai neblaivų vairuotojÄ . Vyras užsipylė degalų, atėjo į degalinę sumokėti už degalus, sumokėjęs grįžo iki automobilio Audi A6, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), sėdo už vairo ir ėmė važiuoti.

Degalinės teritorijoje pavažiavo apie 80 metrų ir sustojo degalinės teritorijoje ties automobilių aikÅ¡tele. Tada prie automobilio Audi A6 atvažiavo policijos pareigÅ«nai (b.l. 30-31); 5.2. Liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra Kauno AVPK KPV KPS 1-ojo poskyrio vyriausiasis patrulis. 2022 m. gegužės 22 d. dirbant kartu su vyriausiaja patrule A. P., apie 23:30 val., iÅ¡ budėtojo gavo praneÅ¡imÄ jog (duomenys neskelbtini), esančioje degalinėje (duomenys neskelbtini) neblaivus vairuotojas pilasi kurÄ .

Jiems nuvykus į minėtÄ degalinę, pamatė degalinės aikÅ¡telėje stovintį automobilį Audi V/N (duomenys neskelbtini). Privažiavus prie to automobilio, jo viduje, priekinėje keleivio vietoje sėdėjo vyras, kuris paaiÅ¡kino kad yra M. G.. Bendraujant su Å¡iuo asmeniu, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo neriÅ¡liai. Pasiteiravus, ar jis vairavo automobilį Audi V/N (duomenys neskelbtini), jis nurodė, jog Å¡io automobilio nevairavo. Pasiteiravus, kas vairavo minėtÄ transporto priemonę, jis nurodyti negalėjo.

M. G. nuolat kažkam skambino ieÅ¡kodamas blaivaus vairuotojo, kuris galėtų parvairuoti automobilį. Degalinėje buvo bendrauta su degalinės operatore, kuri parodė degalinės vaizdo medžiagÄ , kurioje buvo užfiksuota, kaip į degalinę atvažiuoja automobilis Audi V/N (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio vairuotojo vietos iÅ¡lipa M. G.. Degalinės operatorė papasakojo, kad automobilio Audi V/N (duomenys neskelbtini), vairuotojui M. G. nepavyko užsipilti degalų, todėl jis užėjo į degalinės vidų, ji paaiÅ¡kino, kaip užsipilti degalų, tada jis nuėjo užsipylė degalų, atėjo į degalinę atsiskaityti, tada jis sėdo už automobilio Audi V/N (duomenys neskelbtini) vairo ir pavažiavo apie 100 metrų degalinės teritorijoje ir sustojo.

VisÄ Å¡iÄ degalinės operatorės jam papasakotÄ informacijÄ jis taip pat matė iÅ¡ degalinės vaizdo kamerų užfiksuotų vaizdo įrašų. Buvo patikrintas M. G. blaivumas, kiek pamena, alkoholio kiekio matuoklis parodė virÅ¡ 2 promilių neblaivumÄ . (b.l. 33-34); 5.3. Neblaivumo nustatymo aktas, iÅ¡ kurio matyti, kad 2022-05-23 00:04 val. M. G. buvo nustatytas 2,73 promilės girtumas, 00:21 val. M. G. buvo nustatytas 2,89 promilės girtumas (b.l. 39, 42); 5.4. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėta ir nufotografuota įvykio vieta degalinėje adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) bei automobilis Audi A6 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). (b.l. 13-23); 5.5.

Vaizdo įrašų apžiÅ«ros protokolas, kurio metu apžiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ degalinės. Vaizdo įraÅ¡e Nr. 1 pavadinimu „1-2_kasa“ matoma, kaip 2022-05-22 23:26 val. į degalinės vidų užeina M. G., bendrauja su degalinės operatore, tada iÅ¡eina iÅ¡ degalinės vidaus. Vaizdo įraÅ¡e Nr. 2 pavadinimu „Koloneles 3-2-1“ matoma, kaip 2022-05-22 23:24 val. į degalinės teritorijÄ atvažiuoja automobilis Audi valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kuris sustoja prie vienos iÅ¡ degalų užpylimo kolonėlės. IÅ¡ automobilio iÅ¡lipa M.

G., paima degalų pistoletÄ ir bando užsipilti degalų. Padeda degalų pistoletÄ ir nueina į kairę pusę, vaizdo kameros perimetre jo nematyti. 23:27 jis grįžta prie automobilio, vėl paima degalų pistoletÄ , prideda prie automobilio ir bando užsipilti degalų. Vaizdo įraÅ¡o 23:28 minėtas vyras vėl nueina į kairę vaizdo įraÅ¡o pusę, kur jo nesimato. Vaizdo įraÅ¡o 23:29 val. jis grįžta prie automobilio, prieina prie degalinės kolonėlės, vėl paima degalų pistoletÄ vėl jį prideda prie minėto automobilio ir galimai bando užsipilti degalų, tada padeda degalų pistoletÄ atgal į jo vietÄ ir vėl nueina į vaizdo įraÅ¡o kairę pusę, kur vaizdo kameros perimetre jo nematyti. 23:31 val.

M. G. grįžta prie automobilio Audi, sėda į vairuotojo vietÄ ir iÅ¡važiuoja į deÅ¡inę vaizdo įraÅ¡o pusę, kol vaizdo kameros perimetre nebesimato nuvažiuojančio automobilio. Vaizdo įraÅ¡as Nr. 3 yra pavadinimu „ADCi610-B021(63694)“ Vaizdo įraÅ¡o kairės pusės virÅ¡uje matoma data 2022-05-22 ir laikas 23:15 val. Vaizdo įraÅ¡e matoma vieta panaÅ¡i į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę. 23:32 val. matoma, kaip atvažiuoja automobilis, kuris sustoja vaizdo įraÅ¡o deÅ¡inėje pusėje. 23:34 val. matoma, kaip iÅ¡ automobilio vairuotojo vietos iÅ¡lipa žmogus, tikslesnių bruožų nesimato, prieina prie medžio, stovi, tada grįžta į minėtÄ automobilį ir įsėda į Å¡io automobilio vairuotojo vietÄ . 23:39 val. matoma, kaip vėl iÅ¡ automobilio vairuotojo vietos iÅ¡lipa žmogus ir nueina į vaizdo įraÅ¡o deÅ¡inę pusę (b.l. 36-38); 5.6.

VÅ¡Ä® „Emprekis“ duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad automobilio „Audi A6 Avant 3.0 TDI quatro“ 2005 m. laidos, vidutinė kaina Lietuvoje yra 3870 Eur (b.l. 43); 5.7. VÄ® „Regitra“ duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad automobilio Audi A6 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas yra M. S., savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini) (b.l. 44); 5.8. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus raÅ¡tas, iÅ¡ kurio matyti, kad probuojamasis M. G. 2021-12-31 Kauno skyriuje pasiraÅ¡ytinai supažindintas su probacijos sÄ lygomis, bausmės vykdymo atidėjimo tvarka, jam iÅ¡aiÅ¡kintos teisinės pasekmės už teismo paskirtų pareigų bei baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymÄ (b.l. 56).

6. BK 243 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui už vengimÄ atlikti teismo paskirtÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ). Å io baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Objektyviai Å¡is baudžiamasis nusižengimas pasireiÅ¡kia aktyviais veiksmais ar neveikimu, o jo turinį nulemia tai, kokiÄ paskirtÄ bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę atlikti stengiasi iÅ¡vengti kaltininkas.

BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobÅ«dį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarkÄ , žino, kokie padariniai kyla už nevykdymÄ , kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viskÄ suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020).

Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia iÅ¡vengti (ar iÅ¡vis, ar kurį laikÄ ) jų atlikimo. Vienas iÅ¡ kriterijų, apibÅ«dinančių Å¡ios veikos pavojingumÄ , taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę už vengimÄ vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiÅ¡kų Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012).

IÅ¡ teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254-511/2018, 2K-7-59/2012, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-493-211/2018, 1A-328-211/2019, Å iaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-200-354/2019, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-343-557/2013 ir kt.) matyti, kad veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, pavojingumÄ teismai sieja su dviem alternatyviais kriterijais, t. y. veikos sistemingumas ir/ar veikos piktybiÅ¡kumas.

Pagal teismų praktikÄ vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ vairuoti transporto priemones BK 243 straipsnio prasme nelaikytini asmens veiksmai, kai asmuo, kuriam paskirta tokia baudžiamojo poveikio priemonė, vairavo transporto priemonę vienÄ kartÄ , t. y. jo pažeidimas yra vienkartinio pobÅ«džio, asmens veiksmuose nėra sistemingumo, todėl laikyti jo vienkartinio pobÅ«džio veiksmus vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę ir traukti jį baudžiamojon atsakomybėn nėra pagrindo (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-343-557/2013, 1A-726-380-2014, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405-594/2019, 1A-397-493/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-77-851/2021, 1A-285-843/2020, 1A-180-843/2019, Å iaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-29-316/2018, Nr. e1A-288-282/2020 ir kt.).

Kita vertus, vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ vairuoti transporto priemones, asmens, kuriam paskirta tokia baudžiamojo poveikio priemonė, vairavimas transporto priemonių apsvaigimo nuo alkoholio bÅ«senoje, net ir nesant sistemiÅ¡kumo, pripažįstamas pavojingu (piktybiÅ¡ku) ir kvalifikuojamas pagal BK 243 straipsnį (Å iaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-200-354/2019, 1A-238-744/2019).

7. Nagrinėjamoje byloje paties kaltinamojo parodymais, kurie tiek teisiamojo posėdžio tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo ir kitais bylos duomenimis (liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu su fotonuotraukomis, neblaivumo nustatymo aktu ir kitais rašytiniais duomenimis) neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius, t. y. jis esant įsiteisėjusiems: 2020 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiui, kuriuo jam uždrausta naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones du metus, 2021 m. lapkričio 22 d.

Kauno apylinkės teismo nuosprendžiui, kuriuo jam uždrausta naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones penkis metus, tyčia, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. gegužės 23 d. apie 00.04 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 10, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį Audi A6 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatytas 2,73 promilės neblaivumas (girtumas), taip jis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise.

Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, veika laikytina pavojinga, padaryta esant neblaiviam, piktybiÅ¡ka, sisteminga, padaryta esant dviems teismų įsiteisėjusiems procesiniams sprendimams uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti, rodanti aiÅ¡kų Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimÄ . IÅ¡tyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas M.

G. dėl vengimo atlikti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ vairuoti transporto priemones, pasitvirtino.

8. Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šį nusikaltimÄ asmuo baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

9. Byloje paties kaltinamojo M. G. parodymais, liudytojų apklausos protokolais, alkotesterio rodmenimis ir kitais aukščiau iÅ¡tirtais raÅ¡ytiniais duomenimis neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo M. G. veiksmai atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. jis 2022 m. gegužės 23 d. apie 00.04 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 10, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį Audi A6 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu, alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810 ARFM-0396, jam nustatė 2.73 promilių neblaivumÄ (girtumÄ ).

IÅ¡tyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas M. G. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. M. G. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumÄ ir norėjo taip elgtis. Tokiu bÅ«du, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

III. Bausmės skyrimo motyvai 10. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Ä®vertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai iÅ¡analizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikÅ¡mę. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamÄ nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

11. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad bÅ«damas teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, kai teistumas už jį neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vienÄ tyčinį nusikaltimÄ , dėl ko pripažintina, kad veika padaryta recidyvisto (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį: padarytas vienas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas transporto eismo saugumui. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas Å¡eÅ¡is kartus, du iÅ¡ jų už identiÅ¡kų nusikalstamų veikų padarymÄ , t. y. transporto priemonių vairavimÄ esant neblaivam, teistumai neiÅ¡nykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, naujas nusikalstamas veikas padarė Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kaip nustatyta iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos ‚Liteko“ duomenų ir Å¡ios bylos duomenų M.

G. nevykdo tinkamai probacijos sÄ lygų, dėl ko teisme buvo nagrinėtas teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. M. G. anksčiau baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, narkologo ir psichiatro įskaitose neįraÅ¡ytas. Pastebėtina, kad vien ta kaltinamojo teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad jis dirba, bet neoficialiai, savaime nedaro lemiamos reikÅ¡mės teigiamai charakterizuoti kaltinamÄ jį, kadangi tai nesulaikė kaltinamojo nuo nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymo.

12. Vertinant kaltinamojo asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad asmuo kaip minėta anksčiau ne kartÄ teistas už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , iÅ¡ jų net du kartus teistas už identiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymÄ â€“ vairavimÄ esant neblaiviam, yra baustas administracine tvarka, taip pat ir už vairavimÄ neturint tokios teisės, naujas nusikalstamas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, dėl pastarosios bausmės netinkamo vykdymo teisme kaip minėta buvo gautas teikimas, neiÅ¡nykus teistumui ir jo nepanaikinus teisiamas jau septintÄ kartÄ , todėl konstatuotina, kad kaltinamasis teigiamų iÅ¡vadų iÅ¡ savo netinkamų, visuomenėje smerktinų, nusikalstamų veiksmų nedaro, yra abejingas visuomenėje nustatytoms elgesio taisyklėms ir moralės normoms, galiojantiems įstatymams, turi antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad M. G. nusikalto neiÅ¡nykusio teistumo bÅ«senoje, netrukus po Å¡eÅ¡tojo nuosprendžio, kuriuo buvo skirta laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu, įsiteisėjimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ių nusikalstamų veikų padarymas nebuvo atsitiktinis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas. Aptarti duomenys itin neigiamai charakterizuoja kaltinamÄ jį. Å ie kaltinamÄ jį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo ir tai, kad prieÅ¡ tai taikytos lengvesnės bausmės rÅ«Å¡ys, nesusiję su realiu laisvės atėmimu, jam jokios įtakos neturėjo, todėl netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytÄ baudÄ , nes nebÅ«tų pasiekti įstatyme keliami tikslai, be to kaltinamajam buvo skirta ir terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas buvo atidėtas.

Taigi, esant tokioms aplinkybėms teismas daro iÅ¡vadÄ , jog bausmė, nesusijusi su laisvės suvaržymu, kaltinamajam poveikio nepadarys.

13. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis). Ä®vertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobÅ«dį, tai, kad už tokios rÅ«Å¡ies nusikaltimÄ asmuo teisiamas ne pirmÄ kartÄ , taip pat įvertinus ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumÄ , atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti skiriant kaltinamajam už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ laisvės atėmimo bausmę, o už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ â€“ areÅ¡tÄ , bausmių dydį, atsižvelgiant į tai, kad nustatyta viena sunkinanti ir viena lengvinanti atsakomybę aplinkybės, į humaniÅ¡kumo principÄ , į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant mažesnį nei vidurkis (BK 49, 54, 59, 60, 61 straipsniai).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu M. G. paskirtos bausmės už abi jo padarytas nusikalstamas veikas, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

14. Kadangi kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, o baudžiamoji byla buvo užbaigta joje atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

15. Bausmės vykdymo atidėjimÄ reglamentuoja BK 75 straipsnis. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė, užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet bendrÄ jÄ prevencijÄ (žr. pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-326-303/2018 ir kt.) 16. Kaltinamasis anksčiau teistas Å¡eÅ¡is kartus, po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo bei taikytų jam bausmių, savo polinkio nusikalsti nepakeitė, yra trečiÄ kartÄ teisiamas už analogiÅ¡kÄ veikÄ â€“ vairavimÄ esant neblaiviam, juolab praeityje buvo taikytos ne tik su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, bet ir areÅ¡to bausmė, laisvės atėmimo bausmė, probacijos tarnyba, vykdanti pagal paskutinį Å¡eÅ¡tÄ jį nuosprendį paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymÄ atidedant, jau buvo kreipusis į teismÄ dėl probacijos sÄ lygų pažeidimo, kas rodo, kad ankstesni teistumai ir taikytos bausmės jam nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus, netrukus po minėto nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas už identiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , įsiteisėjimo jis vėlei nusikalto, padarydamas tapatų nusikaltimÄ â€“ vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, tuo keldamas didelę grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, bei aplinkiniams, tuo pačiu piktybiÅ¡kai, sistemingai pažeidė baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise.

Be to, jis ne kartÄ baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už vairavimÄ neturint tokios teisės vairuoti. Å ios aplinkybės charakterizuoja asmenį, kaip linkusį pažeisti įstatymus ir daryti teisės pažeidimus. Inkriminuotų veikų padarymas yra dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys ir nors kaltinamojo padaryti nusikaltimai itin sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau tik laimingo atsitiktinumo dėka iÅ¡vengta Å¡iurkÅ¡taus kelių eismo taisyklių pažeidimo pasekmių, o aptartų aplinkybių visuma rodo, jog M.

G. linkęs pažeidinėti įstatymus, tai rodo kaltinamojo nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, todėl bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai nepakankama priemonė užtikrinti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti jį nuo naujų teisės pažeidimų bei nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį bei pasiekti, kad daugiau nebenusikalstų. Be to, kaltinamasis nėra saistomas stiprių pakankamų socialinių ryÅ¡ių (nevedęs, neturi nepilnamečių vaikų) ir nors neoficialiai dirba, tačiau vien Å¡i darbo aplinkybė nelaikytina proporcingu socialiniu ryÅ¡iu padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurio bÅ«tų galima atidėti bausmės vykdymÄ , kadangi tai nesulaikė kaltinamojo nuo nusikalstamų veikų padarymo.

Å ioje byloje nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių tvirtÄ ryšį su socialine visuomene, kurios rodytų kaltinamojo moralinius dorovinius įsitikinimus ir teigiamų visuomenės normų pripažinimÄ . Kaltinamasis teismo posėdžio metu gailėjosi, todėl tikėtina, kad kaltinamasis suvokė netinkamai pasielgęs ir atgailauja dėl savo poelgio, tačiau, įvertinant tai, kad tai jau ne pirma jo padaryta nusikalstama veika, kad jis teisiamas jau septintÄ kartÄ , yra teistas už identiÅ¡kus nusikaltimus net du kartus, todėl darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis, gailėdamasis, tuo pačiu suvokė gresiančias teisines pasekmes bei atsakomybės neiÅ¡vengiamumÄ , o gailėjimusi siekia palengvinti savo padėtį.

Visų Å¡ių aplinkybių visuma, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančiÄ ir lengvinančiÄ aplinkybes, neleidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai ir teisingumo principo įgyvendinimas gali bÅ«ti pasiekti be realaus trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad nors ir yra nustatytos formalios sÄ lygos BK 75 straipsnio taikymui, tačiau kitų aplinkybių, kurios turi reikÅ¡mės sprendžiant dėl galimybės taikyti minėtÄ baudžiamosios teisės institutÄ M.

G. atžvilgiu, nėra. Atsižvelgiant į visa tai kas iÅ¡dėstyta ir siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, už BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymÄ kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, neatidedant jos vykdymo, nes teismo nuomone, bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Å i teismo iÅ¡vada atitinka ir teismų praktikÄ Å¡iose bylose (žr., pvz., Kauno apygardos teismo nutartys bylose: Nr. 1A-504-634/2019, Nr. 1A-608-634/2019, Nr. 1A-588-813/2019, Nr. 1A-579-966/2019;

Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-563-315/2018 ir kt.). Teismo nuomone, tik realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas apribos M. G. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

17. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta neatliktos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi jas iš dalies sudedant. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.

18. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ . Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 2811 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).

BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ , teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laikÄ , atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumÄ aplinkybių, apibÅ«dinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmÄ , kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. 19.

Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo M. G. bÅ«tinumo, atsižvelgia į tai, kad jis yra teistas Å¡eÅ¡is kartus, du iÅ¡ jų už identiÅ¡kų nusikalstamų veikų padarymÄ , t. y. transporto priemonių vairavimÄ esant neblaivam, teistumai neiÅ¡nykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ne kartÄ baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tame tarpe už vairavimÄ neturinti tokios teisės. Visais minėtais teisės pažeidimų atvejais, kuomet buvo taikytas specialiosios teisės atėmimas, kaip matyti iÅ¡ Å¡ios bylos duomenų teisės vairuoti atėmimas nedavė jokių siektinų rezultatų, nepadėjo įgyvendinti bausmės paskirties, nes M.

G. jau 3 kartÄ teisiamas už vairavimÄ esant neblaiviu. Kaltinamasis taip pat turi galiojančių nuobaudų. Å io nusikaltimo KET pažeidimai laikytini Å¡iurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis vairavo automobilį, kai jam alkotesteriu nustatytas 2,73 promilės girtumas. Tai rodo, kad kaltinamasis padarė vienÄ Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Administracinio nusižengimo kodekso, bet pagal BK nuostatas.

Nors Å¡ios nusikalstamos veikos metu niekas nenukentėjo, duomenų apie padarytÄ Å¾alÄ byloje nėra, tačiau neteisėti M. G. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Ä®vertinus visus bylos duomenis, apibÅ«dinančius M. G., jo veiksmus, asmenybę, tai, kad asmuo oficialiai nedirba, teisė vairuoti nėra bÅ«tina darbui, tai, kad kaltinamasis sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, o BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tai, kad jis teisiamas, bÅ«damas teistas už analogiÅ¡ko nusikaltimo padarymÄ du kartus, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju tikslinga M.

G. paskirti draudimÄ naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, nustatant maksimalų draudimo naudotis teise vairuoti terminÄ . Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principÄ . Dėl transporto priemonės konfiskavimo, civilinio ieÅ¡kinio ir kardomosios priemonės 20. BK 72 straipsnis numato, kad BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi bÅ«ti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingÄ pusiausvyrÄ tarp vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačiÄ priemonę, bet jos vertę atitinkančiÄ sumÄ , užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamų veikų ir kad nebÅ«tų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip iÅ¡vengiant jų konfiskavimo rizikos.

Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės iÅ¡ieÅ¡kojimo proporcingumÄ , įvertinant visas byloje esančias reikÅ¡mingas aplinkybes Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimÄ , turi diskrecijÄ spręsti, ar iÅ¡ asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

21. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, vairavo UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „AUDI A6”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja M. S.. Taigi, nors vairuotas automobilis ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone.

Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip elgtis. Ä®vertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimÄ esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamÄ jÄ atsakomybę už Å¡iÄ veikÄ Ä¯tvirtinant BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra bÅ«tinas.

Tačiau, kadangi transporto priemonė, kuriÄ naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuris akivaizdu nedavė kaltinamajam leidimo vairuoti Å¡io automobilio, prieÅ¡ingų duomenų byloje nenustatyta, automobilis turi ekonominę vertę, nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant bÅ«tų galima spręsti dėl kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo, teismas sprendžia iÅ¡ kaltinamojo konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinta teismų praktikoje, rinkos vertė yra suprantama kaip vertė, kuri parodo kainÄ , už kuriÄ bÅ«tų realu turtÄ Ä¯sigyti tam tikru momentu. Konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma su PVM (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020). Kaip nustatyta iÅ¡ byloje esančios VÅ¡Ä® „Emprekis“ duomenų, aktualiu bylai laikotarpiu kaltinamojo vairuoto automobilio rinkos vertė 3870 Eur su PVM, kitų reikÅ¡mingų duomenų dėl konfiskuotino turto tikrosios vertės, taikant individualų vertinimÄ , ar tokios vertės pasikeitimo byloje nenustatyta.

Byloje nesant pastarųjų duomenų – specialisto atlikto konkrečios transporto priemonės individualaus įvertinimo, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymÄ apie tokios rÅ«Å¡ies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinės nutartys: Nr. 2K-7-12-495/2020, Nr. 2K-100-648/2019, Nr. 2K-164-222/2019). Konfiskuotina visa automobilio vertę atitinkanti suma, kadangi kaltinamojo charakteristika nėra teigiama, jis linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, yra teistas keletÄ kartų ir už vairavimÄ esant neblaiviam, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už vairavimÄ neturint tokios teisės, todėl visos transporto vertės konfiskavimas nepažeis teisingumo ir proporcingumo principų.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai.

22. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

23. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymÄ . Atsižvelgiant į tai, M. G. iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina procesinė prievartos priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti.

24. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti automobilis „AUDI A6”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakvitavimu jau grÄ Å¾intas M. S., paliktinas jai disponuoti , o diskas su vaizdo įraÅ¡u iÅ¡ degalinės paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 304 straipsniu, 306 straipsniu, 307 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Pripažinti M.

G. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pripažinti M. G. kaltu padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje, ir skirti jam 35 (trisdeÅ¡imt penkių) parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu M. G. paskirtas bausmes subendrinti jas apimant, ir paskirti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, Å¡iuo teismo nuosprendžiu M.

G. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2021m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 36 MGL (1800 Eur) baudos bausme ir M. G. paskirti galutinę subendrintÄ 10 (deÅ¡imtiems) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 36 MGL (1800 Eur) baudÄ .

Ä® paskirtÄ baudos bausmę įskaityti baudos bausmę atliktÄ (sumokėtas/iÅ¡ieÅ¡kotas įmokas) pagal 2020 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų nuosprendį ir pagal 2021 m. lapkričio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį, jeigu tokios įmokos buvo sumokėtos / iÅ¡ieÅ¡kotos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , M. G. iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. spalio 5 d. 01:50 val. iki 2021 m. spalio 5 d. 15:28 val. (vienÄ parÄ , jÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai).

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkiems) metams uždrausti naudotis ir įgyti specialiÄ jÄ teisę – teisę vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, M. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ , ir iÅ¡ jo konfiskuoti automobilio „AUDI A6”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 3870 Eur (tris tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt eurų 00 ct).

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo M. G. faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos. M. G. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, o pradėjus vykdyti - panaikinti. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis „AUDI A6”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakvitavimu grÄ Å¾intas M. S., paliktinas jai disponuoti; diskas su vaizdo įraÅ¡u iÅ¡ degalinės paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Teisėja Vaida Baumilė