ea112450-aa85-45b5-9e1a-4444db9c8d6f · Lietuvos apeliacinis teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-392-307/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38520-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.1.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.6.6., 2.1.7.4.1; 2.4.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Pranytės-Zalieckienės, Lino Žukausko, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Vilmai Vidugirienei, gynėjui advokatui Aleksandrui JokÅ«bauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros skyriaus vyriausiosios prokurorės (toliau – ir prokurorė) bei nuteistojo Ž.

K. ir jo gynėjo advokato Aleksandro JokÅ«bausko (toliau – ir gynėjas) apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį 50 MGL dydžio, t. y. 1 883,00 Eur (vieno tÅ«kstančio aÅ¡tuonių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt trijų eurų), bauda. Ä® bausmę įskaičius vienÄ dienÄ , iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme, jÄ prilyginant 2 MGL baudai, nustatyta, kad Ž.

K. neatliktoji bausmės dalis yra 48 MGL dydžio, t. y. 1 807,68 Eur (vieno tÅ«kstančio aÅ¡tuonių Å¡imtų septynių eurų 68 ct), bauda. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Ž. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, bÅ«damas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiuoju patruliu, vykdydamas tarnybines pareigas, 2017 m. liepos 30 d. apie 11.00 val., kelyje Kaunas-Panevėžys (A8), atkarpoje Kėdainių rajone, NociÅ«nų kaime, Vandžiogalos gatvėje, sustabdęs R.

Ž. vairuojamÄ automobilį „BMW 320D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė R. Ž., kad Å¡is pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairuodamas automobilį virÅ¡ijo leistinÄ greitį ir už tai jam gresia administracinė nuobauda, ir už tai, kad nebÅ«tų užfiksuotas Å¡is R. Ž. galimai padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, t. y. už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus, iÅ¡ R. Ž. savo naudai tiesiogiai priėmė 200,00 Eur dydžio kyšį.

II. Apeliacinių skundų argumentai 2. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros skyriaus vyriausioji prokurorė praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendį pakeisti: už BK 225 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymÄ Å½. K. paskirti laisvės atėmimo bausmę trejiems metams, jÄ atliekant pataisos namuose. 2.1. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas, Ž. K. skirdamas Å¡velniausiÄ bausmės rūšį – baudÄ , bei nustatydamas itin maÅ¾Ä jos dydį, neužtikrino teisingumo principo, įtvirtinto BK 41 straipsnyje, įgyvendinimo.

Apeliantė pažymi, jog BK 225 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Nuosprendyje neįvertintos Ž. K. veikos padarymo aplinkybės, kurios, prokurorės vertinimu, svarbios parenkant bausmės rūšį bei nustatant jos dydį – nuteistasis įžeidinėjo nusižengimÄ padariusį vairuotojÄ , privertė jį jaustis nepatogiai, žemino. Be to, Ž. K. paimtÄ 200,00 Eur kyšį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai traktavo kaip nedidelį.

Prokurorės vertinimu, nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos aplinkybės buvo išsamiai atskleistos, įvertintos, tačiau neadekvačiai adaptuotos parenkant nuteistajam bausmės rūšį bei nustatant jos dydį. Juo labiau kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme Ž. K. savo veiksmų nevertino kritiškai, davė nenuoširdžius parodymus, jo pastangos išvengti gresiančios bausmės buvo akivaizdžios. Be to, nenustatyta jokių nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įtvirtintų BK 59 straipsnyje, todėl vien tik teigiama Ž.

K. charakteristika, apeliantės nuomone, negali bÅ«ti laikoma besÄ lygiÅ¡ku pagrindu iki minimumo mažinti sankcijoje nustatytos bausmės dydį. Taigi, įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ , Ž. K. turi bÅ«ti paskirta artima BK 225 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmė.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. K. ir jo gynėjas advokatas Aleksandras JokÅ«bauskas praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – Ž. K. iÅ¡teisinti pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; arba pakeisti pirmos instancijos teismo nuosprendį, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, Ž.

K. veiksmus perkvalifikuoti į BK 225 straipsnio 1 dalį, nutraukti bylÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 327 straipsnio 2 punkte nustatytu pagrindu ir vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis atleisti Ž. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal A. M. laidavimÄ , nustatant dviejų metų laidavimo terminÄ su 1 000,00 Eur užstatu. 3.1. Apeliantų teigimu, apkaltinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, todėl turi bÅ«ti panaikintas. Remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89/2009 nuostatomis, apeliantai atkreipia dėmesį, kad D.

Č. ir Ž. K. policijos patrulių ekipažui greičio matuoklis nebuvo iÅ¡duotas, byloje nėra jokių duomenų, kad ekipažas tÄ dienÄ disponavo Å¡iuo įtaisu. 2017 m. liepos 30 d. suformuluotoje tarnybos užduotyje patruliui (Å¡aukinys 1887) nebuvo suteikti įgalinimai dėl greičio kontrolės veiksmų vykdymo (t. 1, b. l. 90). Apeliantų vertinimu, Å¡i aplinkybė patvirtina, kad Ž. K. 2017 m. liepos 30 d. neturėjo įgalinimų, o taip pat ir faktinės galimybės suraÅ¡yti vairuotojui R.

Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolo už greičio virÅ¡ijimÄ . Dėl to pirmosios instancijos teismas minėtÄ aplinkybę nuosprendyje nepagrįstai įvertino kaip pareigÅ«no neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus ir veikÄ neteisingai kvalifikavo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. 3.2. Apeliantai nurodo, jog Kauno apygardos teismas Ž. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos dėl neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus aplinkybes nepagrįstai suformulavo pagal liudytojų R. Ž., D.

S. parodymuose nurodytÄ jų pačių veikos suvokimo turinį. Apeliantų teigimu, prieÅ¡ingai nei konstatavo apygardos teismas, Ž. K. jokio kyÅ¡io nereikalavo. Å iÄ aplinkybę ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir minėti liudytojai. Liudytojų teigimu jie suvokė, kad Ž. K. savo veiksmais provokavo duoti kyšį, nes R. Ž., pareigÅ«nams sustabdžius jo vairuojamÄ automobilį, Å¡iÄ transporto priemonę pastatė važiuojamojoje kelio dalyje, o pareigÅ«nas net keletÄ kartų reikalavo, kad automobilis bÅ«tų pastatytas saugiai.

Tačiau toks Ž. K. reikalavimas, pasak apeliantų, buvo teisėtas pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 20-V-113 patvirtinto vyriausiojo patrulio pareigybės apraÅ¡ymo 4 punkto nuostatas (t. 1, b. l. 105). 3.3. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad iniciatyvÄ duoti kyšį pareigÅ«nui parodė liudytojas D. S.. Pastarasis ne tik pradėjo slapta filmuoti įvykį mobiliu telefonu, bet ir paskatino liudytojÄ R. Ž. duoti kyšį (t. 1, b. l. 67).

IÅ¡ minėtos filmuotos medžiagos matyti, kad D. S., darydamas vaizdo įraÅ¡Ä , garsiai komentavo kokias kupiÅ«ras pareigÅ«nui turi duoti ir jam filmuojant parodyti liudytojas R. Ž.. Apeliantų teigimu, Å¡i aplinkybė ir byloje esanti filmuota medžiaga paneigia liudytojo D. S. parodymus teisme, kad filmuodamas įvykį jis galėjo matyti R. Ž. rankose pinigų kupiÅ«ras. Juo labiau kad liudytojas R. Ž. teisme parodė, kad pinigus iÅ¡ piniginės iÅ¡sitraukė tik bÅ«damas prie automobilio galinių deÅ¡iniųjų durelių ir iÅ¡ karto perdavė pareigÅ«nui.

Apeliantai pažymi, jog byloje esančioje filmuotoje medžiagoje asmenys nufilmuoti profiliu bei iÅ¡ nugaros, tačiau joks kupiÅ«rų perdavimas neužfiksuotas. Juodos spalvos piniginė užfiksuota vaizdo įraÅ¡e „MOV0329“, bet tuo metu jÄ tarp kelių laiko liudytojas D. S., o ne R. Ž.. 3.4. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kad liudytojai D. S. ir R. Ž. neprovokavo Ž. K. paimti kyšį, Å¡ių liudytojų parodymai buvo teisingi ir patikimi, jie nėra suinteresuoti apkalbėti Ž.

K.. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog D. S. anksčiau ne kartÄ teistas, o 2016 m. vasario 23 d. buvo lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos (t. 2, b. l. 89). R. Ž. ne kartÄ baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 1, b. l. 41-47). 2017 m. liepos 31 d., t. y. kitÄ dienÄ po Å¡ioje byloje nagrinėjamo įvykio, R. Ž. buvo kviečiamas atvykti į KupiÅ¡kio policijos komisariatÄ , kur jam už ankščiau padarytÄ administracinį nusižengimÄ â€“ chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ â€“turėjo bÅ«ti paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams.

Apeliantai atkreipia dėmesį, kad 2018 m. sausio 9 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu D. S. melagingai parodė, kad nebedisponuoja mobiliu telefonu, kurį turėjo 2017 m. liepos 30 d. Å iÄ aplinkybę paneigė AB „Telia Lietuva“ 2018 m. sausio 11 d. pažymos Nr. 2018-00117 duomenys bei aplinkybė, kad vėlesnio 2018 m. kovo 8 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu minėtÄ telefonÄ liudytojas D. S. turėjo su savimi ir pateikė teismo bei specialisto apžiÅ«rai. 3.5. Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pripažinęs, kad liudytojų R.

Ž. ir D. S. parodymai yra detalÅ«s ir nuoseklÅ«s, apkaltinamajame nuosprendyje nepasisakė dėl jose esančių esminių prieÅ¡taravimų. Liudytojo D. S. parodymai apie juodos piniginės turėjimÄ Ä¯vykio metu nebuvo nuoseklÅ«s. Apklausiamas teisme pirmÄ kartÄ jis nurodė, kad piniginę įvykio metu buvo palikęs Panevėžyje, todėl įvykio dienÄ , prieÅ¡ apklausÄ policijoje, automobiliu grįžo jos pasiimti ir vėl atvyko į KaunÄ . Kito teisiamojo posėdžio metu paklaustas, kam priklauso juoda piniginė, užfiksuota vaizdo įraÅ¡e „MOV-3229“, liudytojas D.

S. nurodė, jog minėta piniginė yra jo, o į Panevėžį jis vyko pasiimti mažos juodos rankinės. Abu liudytojai teigia, kad R. Ž. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio pastarasis į jį negrįžo bei jau turėjo juodÄ piniginę, iÅ¡ kurios iÅ¡traukė ir padavė pareigÅ«nui visus pinigus. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ liudytojas D. S. parodė, kad įvykio metu kyšį paėmęs pareigÅ«nas grÄ Å¾ino R. Ž. 15,00 Eur. Tačiau R. Ž. teigia padavęs 50,00 Eur, 20,00 Eur ir 10,00 Eur kupiÅ«ras.

R. Ž. parodymai dėl piniginės turėjimo pokalbio su pareigūnu Ž. K. metu paneigiami vaizdo įrašais „MOV-3229“, „MOV-3231“, „MOV-3232“. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad liudytojai D. S., R. Ž. buvo apklausti ne viename teismo posėdyje, todėl turėjo galimybę bendrauti ir suderinti parodymus. 3.6. Apeliantų vertinimu, liudytojo R. Ž. parodymai teisme, apie tai, kad neturėdamas filmuotos medžiagos jis nebūtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas, patvirtina pastarojo ir liudytojo D.

S. tyčiÄ atlikti provokacinius veiksmus. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ nusikaltimų padarymÄ provokuoti draudžiama ne tik pareigÅ«nams, slaptų žvalgybinių veiksmų dalyviams, bet ir fiziniams asmenims. Apeliantų nuomone, pirmiau aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad liudytojai D. S. bei R. Ž. veikė bendrai siekdami papirkti pareigÅ«nÄ , jį provokavo, tačiau Kauno apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje Å¡ių svarbių teisingam bylos iÅ¡sprendimui aplinkybių nenagrinėjo, todėl nepagrįstai Ž.

K. pripažino kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. 3.7. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad vaizdo įraÅ¡as „MOV-0330“ iÅ¡ kurio matytųsi, kaip liudytojas R. Ž. sugrįžo į automobilį, kÄ iÅ¡ ten pasiėmė, kÄ kalbėjo su liudytoju D. S., nepateiktas, nors iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ikiteisminį tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai Å¡iuo vaizdo įraÅ¡u disponavo. Apeliantų nuomone, atsižvelgiant į byloje esančius liudytojų R. Ž., D. S. ir nuteistojo Ž. K. parodymų prieÅ¡taravimus dėl 2017 m. liepos 30 d.

įvykio bei vaizdo įrašuose „MOV-0329“, „MOV-0331“ fiksuotus D. S. aiškiai provokacinių veiksmų fragmentus, įrašo „MOV-0330“ neprijungimas pakenkė objektyviam bylos aplinkybių ištyrimui. 2018 m. balandžio 5 d. teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas nustatė, jog D. S. pateiktame telefone „Sony“ (IMEI (duomenys neskelbtini)) vaizdo įrašų „MOV-0329“, „MOV-0331“, „MOV-0332“, o taip pat sekos grandinėje turėjusio būti vaizdo įrašo „MOV-0330“, nebėra.

Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, visos abejonės dėl R. Ž. ir D. S. atliktų provokuojančių veiksmų vertintinos nuteistojo Ž. K. naudai. Apeliantai taip pat nurodo, kad suraÅ¡ant 2017 m. liepos 30 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolÄ buvo padaryti grubÅ«s procesiniai pažeidimai, t. y. neužfiksuota, kad D. S. pateikė mobilų telefonÄ â€žSony“, kad jis buvo nuosekliai apžiÅ«rėtas, neužfiksuotas vaizdo įraÅ¡o „MOV-0330“ turinys, į protokolÄ neįraÅ¡ytas procesiniame veiksme dalyvavęs asmuo.

Taigi, vaizdo įrašai „MOV-0329“, „MOV-0331“, „MOV-0332“ gauti ne įstatymų nustatyta tvarka ir nepagrįstai pripažinti tinkamais įrodymais baudžiamojoje byloje (BPK 20 straipsnis). 3.8. Apeliantų teigimu, Ž. K. santykis su vairuotoju R. Ž. pasireiškė teisėtu reikalavimu saugiai pastatyti automobilį šalikelėje, teisėtu reikalavimu pateikti dokumentus, leidžiančius vairuoti ir eksploatuoti automobilį, vairuotojo prašytos informacijos teisėtu pateikimu.

Jokių neteisėtų veiksmų Ž. K. neatliko. 2017 m. liepos 30 d. Ž. K. neturėjo įgaliojimų ir techninių galimybių fiksuoti autotransporto priemonių greitį. Jeigu R. Ž. ir suvokė, kad Ž. K. papirko dėl protokolo už greičio virÅ¡ijimÄ nesuraÅ¡ymo, pareigÅ«nas, esant tokioms bylos faktinėms aplinkybėms, privalėtų teisėtai nesuraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolo už tariamo greičio virÅ¡ijimÄ . Tačiau Ž. K. objektyviai negalėjo neteisėtai elgtis nesuraÅ¡ydamas protokolo.

Ž. K. pripažįsta paėmęs pinigus, kaip teigė R. Ž. „degalams“, bet tai suvokė, kaip veikimÄ turint įgalinimus teisėtam veikimui, už kÄ numatyta atsakomybė pagal BK 225 straipsnio 1 dalį. Kauno apygardos teismas nenustatė Ž. K. veikimo tyčios turinio, todėl priėmė klaidingÄ sprendimÄ . BK 227 straipsnio 5 dalis nustato, kad asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimÄ , jeigu kyÅ¡io iÅ¡ jo buvo reikalaujama arba provokuojama duoti kyšį.

Tiek kyÅ¡ininkavimo, tiek papirkimo veiksmai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu ir turi bÅ«ti nagrinėjami bendrame kontekste. Ž. K. nebuvo kaltintas ir nuteistas už reikalavimÄ ar provokavimÄ duoti kyšį. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 257 straipsnio nuostatomis, motyvuota nutartimi turėjo praneÅ¡ti prokurorui, jog R. Ž. ir D. S. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 227 straipsnio dispozicijoje požymių, o prokuroro 2017 m. rugpjūčio 2 d. priimto nutarimo nepradėti baudžiamojo persekiojimo R.

Ž. pagrįstumas turėtų bÅ«ti patikrintas aukÅ¡tesniojo prokuroro. 3.9. Apeliantų teigimu, nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog iÅ¡ R. Ž. gautus pinigus Ž. K. įsidėjo į marÅ¡kinių virÅ¡utinę kiÅ¡enę. Å io policijos pareigÅ«no uniformos elemento R. Ž. nematė, jis neužfiksuotas ir D. S. pateiktoje filmuotoje medžiagoje. Apeliantai nurodo, kad įvykio metu Ž. K. buvo apsivilkęs liemenę po kuria uniforminių marÅ¡kinių kiÅ¡enių nesimato. Ž. K. neneigia įkišęs rankÄ po liemene, bet negali patvirtinti, kad kupiÅ«ras įdėjo į kiÅ¡enę ir nežino kur jos dingo.

Be to, nuosprendyje Ž. K. nepagrįstai inkriminuota aplinkybė dėl nepraneÅ¡imo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir (duomenys neskelbtini) apskrities VPK) budinčiam apie R. Ž. automobilio sustabdymÄ . Liudytojas D. Č., Ž. K. bendradarbis, kuris įvykio metu vairavo policijos automobilį ir liko jame Ž. K. bendraujant su R. Ž., parodė, kad minėti praneÅ¡imai dėl techninių kliūčių ir silpno ryÅ¡io galėjo neįsiraÅ¡yti. Be to, apygardos teismas nepagrįstai nepatikėjo Ž.

K. parodymais kad R. Ž. jis tik paaiÅ¡kino kaip nuvykti ir pasistatyti automobilį Karmėlavos oro uoste. Liudytojas R. Ž. teisme parodė, kad viso pokalbio su policijos pareigÅ«nu turinio neprisimena, taigi, remiantis minėtu liudytojo teiginiu, visos abejotinos aplinkybės turėjo bÅ«ti traktuojamos kaltinamojo (nuteistojo) naudai. 3.10. Apeliantų vertinimu, Ž. K. padarytas nusikaltimas turėtų bÅ«ti perkvalifikuotas kaip apysunkis (BK 11 straipsnis), dėl to nebÅ«tų kliūčių atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Laiduotojas A. M. yra artimas Ž. K. giminaitis, turintis didžiulį autoritetÄ tiek visuomenėje, tiek Ž. K.. Å is laiduotojas pagal asmenines savybes ir veiklos pobÅ«dį turi galimybę daryti ir darys kaltininkui teigiamÄ Ä¯takÄ . Ž. K. pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , teisme davė iÅ¡samius ir teisingus parodymus, kurie atskleidžia padarytos nusikalstamos veikos turinį, be to, jis nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl nusikaltimo padarymo. Apeliantų vertinimu, Ž. K. veika padaryta ne didesnė kaip 200,00 Eur žala valstybei.

Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu jis įsipareigojo atlyginti žalÄ , praÅ¡ydamas kaltinimo pusės pateikti mokėjimo rekvizitus. Ž. K. charakterizuojamas teigiamai, 2015 metais skatintas už nepriekaiÅ¡tingÄ tarnybÄ . NusikalstamÄ veikÄ jis padarė silpnumo akimirkÄ pasidavęs nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių visetui. Dėl to, apeliantų vertinimu, nėra kliūčių taikyti BK 40 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atleisti Ž. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

4. Teismo posėdžio metu gynėjas prašė jo ir nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti, prokurorė prašė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti, o prokurorės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir skirti nuteistajam griežtesnę nei paskirta, tačiau su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, t. y. 150 MGL dydžio baudÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros skyriaus vyriausiosios prokurorės bei nuteistojo Ž.

K. ir jo gynėjo advokato Aleksandro JokÅ«bausko apeliaciniai skundai atmetami. Dėl nuteistojo Ž. K. ir jo gynėjo advokato Aleksandro JokÅ«bausko apeliacinio skundo argumentų 6. Nuteistojo Ž. K. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis bylos aplinkybėmis, sudariusiomis faktinį pagrindÄ nuteistojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Kaip apeliacijos pagrindÄ nurodydami BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimÄ ir nukrypimÄ nuo teismų formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89/2009), apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neįvertino, jog nuteistasis įvykio dienÄ neturėjo įgaliojimų ir priemonių vykdyti transporto priemonių greičio kontrolę, liudytojai R.

Ž. ir D. S. patys iÅ¡provokavo nusikaltimÄ , teismas nepagrįstai patikėjo prieÅ¡taringais ir nenuosekliais Å¡ių liudytojų parodymais bei pripažino D. S. pateiktus vaizdo įraÅ¡us leistinais įrodymais. Be to, nuosprendyje neteisingai nustatytos ir įvertintos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, neteisingai įvertinti kiti įrodymai. Apeliantai skunde pateikia savo įvykių versijÄ , akcentuoja, jog Ž. K. neprovokavo ir nereikalavo kyÅ¡io, taip pat nesutinka su Ž. K. veikos kvalifikacija pagal BK 225 straipsnio 2 dalį bei pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Tačiau sutikti su šiais apeliacinio skundo teiginiais nėra teisinio pagrindo.

7. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiÅ¡kinimus, bet ir kartu tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, ir pan.

Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga yra ta, kad turi bÅ«ti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89-139/2016, Nr. 2K-41-628/2018). Pagal BPK byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais yra iÅ¡imtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

Todėl apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

8. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pritarti apeliacinio skundo teiginiams, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos duomenis, todėl pažeidė minėtus BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad, darydamas iÅ¡vadas dėl Ž. K. kaltės padarius jam inkriminuotÄ , BK 225 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ , nusikalstamÄ veikÄ , apygardos teismas aiÅ¡kinosi kiekvieno įrodymo atskirai ir jų visumos įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę bei pakankamumÄ , reikalingÄ pripažinti nusikalstamos veikos aplinkybes įrodytomis arba ne.

Tai, kad Ž. K. 2017 m. liepos 30 d. iš R. Ž. paėmė kyšį už tai, kad nebūtų užfiksuotas R. Ž. galimai padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, įrodyta liudytojų R. Ž., D. S. nuosekliais parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, taip pat vaizdo įrašais „MOV-0329“, „MOV-0331“, „MOV-0332“ ir jų apžiūros protokolu, skambučio Bendrajam pagalbos centrui (toliau – ir BPC) įrašu, Vieningos pajėgų valdymo sistemos įrašais ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje pagrindiniai ir tiesioginiai nuteistojo Ž. K. kaltę patvirtinantys įrodymai buvo liudytojų R. Ž. ir D. S. parodymai, kuriuos patvirtino kiti bylos duomenys, o jų visuma leido daryti neabejotinas išvadas dėl Ž. K. neteisėtų veiksmų įrodytumo.

9. Apklausiamas teisme Liudytojas R. Ž. parodė, kad įvykio dienÄ su draugu D. S. automobiliu važiuodami iÅ¡ Panevėžio į KaunÄ prasilenkė su policijos patrulių automobiliu, kuris vėliau apsisuko, juos pasivijo ir signalizuodamas Å¡viesomis bei Å¡vyturėliais juos sustabdė. Jie sustojo kelkraÅ¡tyje. PareigÅ«nas priėjęs pasakė: „kaip čia, grybas, pastatei maÅ¡inÄ â€œ. Dėl to jis (R. Ž.) kelis kartus perstatė automobilį. Sėdėdamas prie vairo jis pareigÅ«nui padavė automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimÄ .

Jam atrodo, kad pareigÅ«nas grÄ Å¾ino automobilio dokumentus, jo vairuotojo pažymėjimÄ pasiliko, paprašė jo iÅ¡lipti ir ateiti už automobilio. Jis nuėjo už automobilio galo iÅ¡ keleivio pusės. PrieÅ¡ tai kitas policijos pareigÅ«nas su tarnybiniu automobiliu apsisuko ir nuvažiavęs sustojo prieÅ¡ingoje kelio pusėje. Nuėjus už automobilio pareigÅ«nas paklausė „kaip tarsimės, raÅ¡ysim protokolÄ ar kažkaip kitaip?“. Jis (R. Ž.) iÅ¡ Å¡ios frazės suprato, kad policijos pareigÅ«nas nori kyÅ¡io.

Jis nusprendė tartis, nes tikrai viršijo greitį – važiavo greičiau nei 90 km/h, nors jam buvo leidžiama važiuoti tik 70 km/h greičiu, nes įvykio metu buvo pradedantysis vairuotojas. Jis išsigando, kad praras teisę vairuoti, todėl davė pareigūnui 200,00 Eur kyšį. Nežino, ar jo automobilio greitis buvo užfiksuotas, pareigūnas jam neparodė jokių duomenų. Jis ir neprašė to daryti, nes buvo tikras, kad viršijo greitį. Pareigūnas nenurodė, kiek pinigų jis turi duoti, todėl davė tiek, kiek turėjo.

KupiÅ«ros buvo po 50,00, 20,00 ir 10,00 Eur, tačiau tiksliai nepamena kokios. Jis pinigus iÅ¡siėmė iÅ¡ piniginės ir padavė pareigÅ«nui į rankas. PareigÅ«nas tuos pinigus paėmė ir įsidėjo į uniformos virÅ¡utinę kiÅ¡enę, tuomet atidavė jam vairuotojo pažymėjimÄ ir jie su liudytoju D. S. nuvažiavo. Apie policijos pareigÅ«nams duotÄ kyšį BPC pranešė D. S., kuris įvykio metu buvo automobilyje ir įvykį filmavo. Ä®vykio metu jis (R. Ž.) nežinojo, kad D.

S. daro vaizdo įraÅ¡us. Jie abu suprato, kad policijos pareigÅ«nai nori kyÅ¡io ir D. S. prieÅ¡ jam (R. Ž.) iÅ¡lipant iÅ¡ automobilio pasakė palikti pinigų „ant kuro“ pareigÅ«nams, kokiÄ sumÄ sakė duoti, neprisimena. Galėjo bÅ«ti, kad sakė „pidisokas“. Liudytojas D. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad pareigÅ«nas jam nurodė, jog jis virÅ¡ijo leistinÄ greitį. Nematė, kad pareigÅ«nai bÅ«tų matavę jo automobilio greitį. Bendraujant su pareigÅ«nu, pastarasis jam neparodė, koks buvo jo greitis, tik iÅ¡ karto pradėjo klausti, ar jam reikalingos teisės, ar raÅ¡yti protokolÄ , ar tarsis kitaip.

IÅ¡ jo kalbos R. Ž. suprato, kad jis nori pinigų, todėl jam atidavė 200,00 Eur, kuriuos iÅ¡traukė iÅ¡ piniginės. Pinigus pareigÅ«nui davė dėl to, kad nenorėjo prarasti teisės vairuoti ir dėl to, kad jis jų reikalavo, sakydamas, kad galima susitarti ir neraÅ¡yti protokolo už greičio virÅ¡ijimÄ (t. 1, b. l. 30–31).

10. Liudytojas D. S. parodė, kad 2017 metais su draugu R. Ž. automobiliu „BMW“ važiavo iÅ¡ Panevėžio į KaunÄ . Automobilį vairavo R. Ž.. Važiuodami jie prasilenkė su prieÅ¡ais važiavusiais pareigÅ«nais. Po kokių 5 km apsukę tarnybinį automobilį pareigÅ«nai juos pasivijo ir sustabdė. R. Ž. automobilį sustabdė ne itin tvarkingai. PareigÅ«nas priėjo, net nepasisveikinęs ir neprisistatęs pasakė: „kaip grybai maÅ¡inÄ pasistatėt“. Kai jis taip pasakė, draugas perstatinėjo maÅ¡inÄ , o jis telefonu pradėjo filmuoti.

Pareigūnas paklausė: „iš kokio kaimo čia atvažiavote“, paprašė dokumentų. Dokumentus draugas padavė ir pareigūnas jį pakvietė išlipti. Pareigūnas su R. Ž. kalbėtis nuėjo prie automobilio galinės dalies, todėl jis (D. S.) tarp jų vykusio pokalbio gerai negirdėjo. Girdėjo, jog pareigūnas R. Ž. paklausė, kokiu greičiu jie važiavo ir kokiu galima važiuoti. Jis (D. S.) įvykį slaptai filmavo mobiliojo telefono „Sony Xperia“ priekinio ir galinio vaizdo kameromis.

R. Ž. su pareigÅ«nu kalbėjosi prie automobilio galo, pareigÅ«nas popierius žiÅ«rinėjo, po to jie perėjo į deÅ¡inę automobilio pusę, prie galinių keleivio durelių, ir jis nufilmavo, kaip draugas duoda pareigÅ«nui pinigus. Kiek pinigų buvo, nematė. Pinigus draugas paėmė iÅ¡ piniginės. SumÄ Å¾ino, nes draugas pasakė, kad dėl virÅ¡yto greičio davė pareigÅ«nui 200,00 Eurų, bet jis (D. S.) banknotų nematė. Po to pareigÅ«nas mokė draugÄ , kaip reikia važiuoti.

PareigÅ«no automobilis buvo žymėtas, jis buvo su uniforma. Priėjo tik vienas pareigÅ«nas, t. y. Ž. K.. Jis (D. S.) nematė, ar pareigÅ«nas turėjo greičio matuoklį. Po įvykio praėjus 15-20 minučių jis (D. S.) sugalvojo praneÅ¡ti apie kyšį, paskambino telefono numeriu 112 ir pranešė, kad draugas davė kyšį. Jie turėjo grįžti į Panevėžį pasiimti pinigų ir dokumentų, paliktų automobilyje, po to grįžę į KaunÄ susitiko su policijos pareigÅ«nais, jiems viskÄ papasakojo, pateikė jiems savo telefonÄ ir filmuotÄ vaizdo medžiagÄ .

Teisiamajame posėdyje peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡us, pateiktus savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 63), liudytojas D. S. nurodė, kad juose girdimas balsas yra jo, dėl frazės „pidisokas, pidisokas, dvacokas“, tai gal jis matė tuos pinigus filmuodamas, frazę „parodyk pinigus“ irgi pasakė filmuodamas. Liudytojas patvirtino, kad vaizdo įraÅ¡e Nr. 329 girdimÄ frazę „bandyk susitarti, palik ant kuro pidisokÄ â€œ pasakė jis. Jis tiksliai neprisimena, kiek vaizdo įrašų padarė.

11. Netikėti Å¡iais liudytojų parodymais nėra teisinio pagrindo. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, t. y. kad įvykio metu Ž. K. priėmė kyšį už tai, kad nebÅ«tų užfiksuotas R. Ž. galimai padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas – leistino greičio virÅ¡ijimas, buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu. Abu liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiami pirmosios instancijos teisme detaliai ir nuosekliai apibÅ«dino įvykio vietÄ , nurodė laikÄ , kyÅ¡io perdavimo ir priėmimo aplinkybes, įvykio dalyvių iÅ¡sidėstymÄ , pinigų priėmimo momentÄ ir t. t.

Apeliaciniame skunde nurodomi liudytojų parodymų nesutapimai dėl vaizdo įraše „MOV-0329“ matomos juodos piniginės priklausymo D. S. ar R. Ž., kupiūrų išėmimo iš piniginės fakto ir momento, tikslios kyšio sumos ir kupiūrų, nelaikytini esminiais prieštaravimais, dėl kurių R. Ž. ir D. S. parodymai turėtų būti laikomi nepatikimais. Kita vertus, nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nešalino liudytojų parodymuose buvusių prieštaravimų.

Iš bylos duomenų matyti, jog liudytojas D. S. pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas du kartus, pirmosios instancijos teisme buvo tiriami minėtų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, nuosprendyje šie parodymai įvertinti ir kitų byloje surinktų įrodymų kontekste.

12. Apeliaciniame skunde didelis dėmesys skiriamas liudytojų D. S. ir R. Ž. asmenybių neigiamoms charakteristikoms, apibÅ«dinančioms juos kaip turinčius problemų su teisėsauga asmenis, tačiau Å¡ios aplinkybės nepaneigia minėtų liudytojų parodymų patikimumo. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog liudytojus ir Ž. K. siejo kokie nors asmeniniai ar tarnybos pareigų atlikimo pagrindu atsiradę santykiai, dėl kurių liudytojai galėjo siekti ar siekė apkalbėti nuteistÄ jį ar jį specialiai provokuoti padaryti nusikaltimÄ , kad vėliau jam pakenktų. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog liudytojai ir nuteistasis anksčiau nebuvo pažįstami, tarp jų nebuvo kilę konfliktų, be to, R. Ž. vairuoto automobilio sustabdymas nebuvo iÅ¡ anksto planuotas.

13. Aplinkybė, jog D. S. nurodė teismui, kad nebedisponuoja telefonu, kuriuo buvo padaryti vaizdo įrašai, o bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo priešingos aplinkybės, nepaneigia šio liudytojo parodymų patikimumo. Pirma, šis liudytojas apklausiamas teisme paaiškino, jog telefonas, kuriuo buvo filmuotas įvykis, vėliau buvo remontuojamas. Iš AB „Telia“ pranešimo jis suprato, kad remonto metu telefonas jam buvo pakeistas, o tai ir lėmė jo ankstesnius parodymus, jog telefono, kuriuo filmavo įvykį, nebeturi (t. 2, b. l. 126–129).

Antra, minėtas telefonas ir jame buvę vaizdo įraÅ¡ai buvo apžiÅ«rėti ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ karto po nusikaltimo, padarytos ir į bylÄ pateiktos Å¡ių vaizdo įrašų kopijos, telefonas grÄ Å¾intas liudytojui. Taigi, jam nekilo pareiga saugoti minėtų vaizdo įrašų ar paties telefono. Kita vertus, iÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, jog minėtas telefonas buvo pateiktas teismui ir apžiÅ«rėtas technologijų specialisto, tačiau įvykio vaizdo įraÅ¡ai nesurasti. Liudytojas D.

S. paaiÅ¡kino, kad galėjo juos iÅ¡trinti, tačiau neprieÅ¡taravo, jog telefonas bÅ«tų apžiÅ«rėtas specialistų, o jame buvę vaizdo įraÅ¡ai atkurti. Ä®vertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo kritiÅ¡kai vertinti liudytojų R. Ž. ir D. S. parodymus ir juos atmesti. Juo labiau, kad Å¡iuos parodymus visiÅ¡kai patvirtina byloje esantys vaizdo įraÅ¡ai „MOV-0329“, „MOV-0331“, „MOV-0332“ ir jų apžiÅ«ros protokolas.

14. IÅ¡ minėto protokolo turinio (t. 1, b. l. 65–68) matyti, kad vaizdo įraÅ¡e „MOV-0329“ užfiksuotas R. Ž., kuris sėdi už automobilio vairo, prie automobilio vairuotojo, iÅ¡ lauko pusės, stovi policijos uniformÄ vilkintis Ž. K., kuris rankose galimai laiko sustabdyto automobilio dokumentus. Girdima, jog pareigÅ«nas aptarinėja greičio ribojimus, padavęs vairuotojui nenustatytus kitus laikytus dokumentus, liepia vairuotojui lipti lauk ir nueina nuo sustabdyto automobilio. Vairuotojas, paėmęs pareigÅ«no paduotus dokumentus, perduoda juos Å¡alia sėdinčiam keleiviui D.

S., kuris mobilaus ryšio telefone, esančia vaizdo kamera fiksuoja įvykį. Vairuotojas užgesina automobilį, pasigirsta tylus, sunkiai suprantamas dialogas tarp D. S. ir R. Ž. dėl mėginimo susitarti su policijos pareigūnu. Tuo metu vaizdo kamera uždengiama, girdisi traškesys (foninis triukšmas) ir neaiškus keleivio dialogas. Pasigirsta automobilio durų atsidarymas ir uždarymas. Pasigirsta pareigūno balsas ir pravažiuojančio automobilio variklio garsas. Vaizdo kamera atidengiama ir atremiama į automobilio durų panelę, filmuojamas šoninis veidrodėlis, kurio atvaizde matyti prie sustabdyto automobilio galo stovintis pareigūnas, kuris rankose varto galimai automobilio dokumentus, šalia jo stovi vairuotojas.

Tarp pareigÅ«no ir vairuotojo vykstantis pokalbis dėl atstumo ir pravažiuojančių automobilių skleidžiamų garsų, yra neaiÅ¡kus. PareigÅ«nas atiduoda laikytus dokumentus Å¡alia stovinčiam vairuotojui ir tęsia pokalbį. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas ir vykusio pokalbio turinys. Ž. K., stovėdamas prie automobilio lango pasako: „Čia penkiasdeÅ¡imt negalima, o septyniasdeÅ¡imt reik važiuot. Lipk lauk!“. PareigÅ«nas nueina nuo automobilio, keleivis uždengia vaizdo kamerÄ , automobilyje vyksta neaiÅ¡kus pokalbis tarp vairuotojo ir keleivio, D.

S. ragina R. Ž. bandyti susitarti nurodydamas: „sakyk, sakyk, kažkÄ ten... n.f. palik čia ant kuro pidesokÄ , n.f. čia susidėk... sakyk...“ Ä®raÅ¡e taip pat girdėti Ž. K. iÅ¡ automobilio iÅ¡lipančiam R. Ž. pasakoma frazė: „n.f., klausyk, gerai tau gyvenasi, n.f. stažo neturi, jaunas esi...“ 15. Vaizdo įraÅ¡e „MOV-0329“ matyti, jog keleivis D. S. laiko vaizdo kamerÄ atkreipęs į automobilio galÄ , t. y. filmuoja nuo keleivio pusės galinį automobilio langÄ , pro kurį matosi nugara į važiuojamÄ jÄ dalį stovintis vairuotojas ir Å¡alia jo stovintis pareigÅ«nas, kitoje gatvės pusėje stovi policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtas automobilis.

Vairuotojas kažkÄ varto rankose, fone pasigirsta keleivio sakomas kupiÅ«rų vardinimas. Tarp pareigÅ«no ir vairuotojo vyksta neaiÅ¡kus pokalbis. Viso įraÅ¡o metu fone girdisi skleidžiamas automobilio avarinio sustojimo indikatoriaus garsas. D. S., bÅ«damas automobilyje, pasako Å¡ias frazes: „ pidisokai, pidisokas, dvacokas...“; „parodyk pinigus“.

16. Vaizdo įraÅ¡e „MOV-0332“ užfiksuotame vaizdo įraÅ¡e matyti, jog keleivis laiko į save nukreiptÄ vaizdo kamerÄ , fone girdisi pareigÅ«no ir vairuotojo pokalbis bei pravažiuojančių automobilių skleidžiamas garsas. Keleivis nukreipia vaizdo kamerÄ atgal į automobilio, kuriame sėdi, galÄ , pro kurio Å¡oninį langÄ matyti lauke stovintis vairuotojas ir pareigÅ«nas. Tuo metu vairuotojas paduoda pareigÅ«nui į rankas pinigų kupiÅ«ras. Pasimato raudonos spalvos kupiÅ«ra su mėlynos spalvos kvadratu (galimai 10,00 Eur nominalo kupiÅ«ra, ant kurios yra mėlynos spalvos Europos SÄ jungos logotipas).

PareigÅ«nas perduoda, vairuotojui atgal nenustatytÄ objektÄ ir perlenkia jam paduotas kupiÅ«ras per pusę, taip pat matyti, kad rankose pareigÅ«nas laiko žalios spalvos dokumentÄ , galimai automobilio registracijos liudijimÄ . PareigÅ«nas pataiso rankose esančias kupiÅ«ras, kad jos gulėtų lygiai, ir įsideda į marÅ¡kinių kairės pusės kiÅ¡enę, esančiÄ po liemene. Fone girdisi pareigÅ«no ir vairuotojo pokalbis. Pokalbio metu R. Ž. skaičiuoja „penkiasdeÅ¡imt, devyniasdeÅ¡imt...“.

Po to pareigÅ«nas pasako: „gerai, du Å¡imtus...“ Pasigirsta pravažiuojančio automobilio skleidžiamas garsas, pareigÅ«nas pasako: „n.f. kad rankos dreba, kitÄ kart prisiminsi“. Po to pareigÅ«nas, paėmęs į rankas jam paduotas kupiÅ«ras, kažkÄ grÄ Å¾inÄ vairuotojui ir pasako: „imk Å¡itÄ sau pasiliksi...“. PareigÅ«nas sutvarko pinigus, jog visi bÅ«tų vienodai sudėti ir pasako: „normalus bachÅ«ras esi, ne, nedaryk to...“ Tada pareigÅ«nas, perlenkęs jam paduotus pinigus, juos įsikiÅ¡a į marÅ¡kinių kiÅ¡enę, esančia po liemene, kairėje pusėje ir pasako:

„jaunas esi, tai nelėk, n.f. mašinų daug, n.f. vien tik tai“.

17. Taigi, pirmiau aptartais vaizdo įrašų duomenimis patikimai nustatyta, jog Ž. K., sustabdęs liudytojo R. Ž. vairuotÄ automobilį, pretenzijas jam pareiÅ¡kė dėl automobilio greičio, taip pat priėmė liudytojo duotÄ kyšį už tai, jog nebÅ«tų suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas už greičio virÅ¡ijimÄ . Aplinkybę, jog automobilio „BMW“ sustabdymo pretekstas buvo jauno, neturinčio reikiamos patirties vairuotojo, virÅ¡ytas greitis, be pirmiau aptartų įrodymų patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog R. Ž. įvykio metu buvo pradedantysis vairuotojas, taigi pagal Kelių eismo taisyklių 134 punktÄ (keistas 2016 m. lapkričio 2 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1077), jis galėjo važiuoti tik 70 km/h greičiu. Liudytojas R. Ž. parodė, jog įvykio metu leistinÄ greitį virÅ¡ijo – važiavo didesniu nei 90 km/h greičiu. Aplinkybę, jog liudytojo vairuoto automobilio greitis buvo virÅ¡ytas patvirtina ir Vieningos pajėgų valdymo sistemos įraÅ¡uose užfiksuoti (duomenys neskelbtini) apskrities VPK naudojamo automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris dirbo radijo Å¡aukiniu „1878“, marÅ¡rutas ir kiti telemetrinės įrangos duomenys nuo 2017 m. liepos 30 d. 10.51.34 val. iki 11.06.53 val.

Šis tarnybinis automobilis nurodytu laiku važinėjo, apsisukinėjo ir buvo sustojęs Kėdainių rajone, Nociūnų kaime, Vandžiogalos gatvėje. Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis, 2017 m. liepos 30 d. tarnybinis automobilis 10.51.34 val. judėjo 77 km/h greičiu Vandžiogalos g., Nociūnų kaime, Kėdainių rajone, 10.53.08 val. jau važiavo 130 km/h greičiu, 10.53.19 val. 161 km/h greičiu su išjungtais šviesos ir garso prietaisais Kauno kryptimi. 10.53.25 val. važiavo 169 km/h greičiu su įjungtais šviesos signalais. 10.53.29 val. važiavo 172 km/h greičiu su išjungtais garso ir šviesos signalais, 10.53.41 val. automobilio greitis – 180 km/h.

Šviesos ir garso signalai išjungti. 10.54.07 val. automobilio greitis 157 km/h. 10.54.11 val. automobilis judėjo 155 km/h su įjungtais šviesos ir garso signalais. 10.54.18 val. automobilis važiavo 128 km/h įjungtais šviesos signalais, garso signalas išjungtas. 10.54.26 val. judėjo 68 km/h greičiu išjungtais šviesos ir garso signalais. 10.54.41 val. automobilis sustojo (greitis – 0 km/h). Jis stovėjo iki 10.56.05 val. ir tuo laiku pajudėjo. Jo greitis – 2 km/h. 10.56.12 val. judėjo 10 km/h greičiu. 10.56.27 val. sustojo (greitis – 0 km/h) ir stovėjo iki 11.04.26 val.

Šiuo laiku automobilis pajudėjo. Jo greitis 2 km/h. 11.04.30 val. automobilis judėjo 10 km/h greičiu, 11.04.30 val. automobilio greitis 89 km/h. Jis judėjo su išjungtais garso ir šviesos signalais (t. 1, b. l. 75–77).

18. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog vaizdo įraÅ¡ai „MOV-0329“, „MOV-0331“, „MOV-0332“ nelaikytini leistinais įrodymais, nes buvo gauti ir prie bylos medžiagos pridėti ne įstatymų nustatyta tvarka. Pirma, pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Å¡iame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Joks įstatymas nedraudžia privačiam asmeniui daryti jį supančios aplinkos vaizdo įraÅ¡us, fiksuoti galimai daromÄ nusikaltimÄ .

Be to, byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais yra iÅ¡imtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė. Antra, nors byloje nėra vieno iÅ¡ vaizdo įrašų sekoje turėjusio bÅ«ti įraÅ¡o „MOV-0330“, tai nepaneigia kituose įraÅ¡uose užfiksuotų duomenų ir nepatvirtina, jog minėtame įraÅ¡e buvo užfiksuotos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kaip R. Ž. grįžo į automobilį, kažkÄ iÅ¡ jo paėmė, tarėsi su D. S.. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog vaizdo įraÅ¡as MOV-0229 pradėtas filmuoti 10.57.22 val., o baigtas filmuoti 10.58.55 val.

Vaizdo įrašas „MOV-0331“ pradėtas filmuoti 10.59.38 val., taigi, nenufilmuotos tik 43 sekundės, skyrusios šiuose vaizdo įrašuose užfiksuotus įvykius. Toks laiko tarpas objektyviai nepakankamas atlikti visus apeliantų nurodomus veiksmus. Juo labiau, kad vaizdo įraše „MOV-0329“ ir vaizdo įraše „MOV-0331“ matyti, jog nuteistasis ir liudytojas R. Ž. stovi ir tęsia pokalbį prie automobilio galo. Be to, apklausiamas teisme Ž. K. nenurodė, jog R. Ž., po to, kai išlipo iš automobilio, buvo į jį sugrįžęs. Trečia, liudytojas D.

S. apklausiamas teisme parodė, jog vaizdo įraÅ¡as „MOV-0330“ nepavyko, jo metu jis nufilmavo tik juodÄ fonÄ , taigi, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai neprivalėjo Å¡io įraÅ¡o pridėti prie bylos medžiagos. Nepaisant to, kad byloje nėra liudytojo D. S. telefono „Sony Xperia“, kuriuo buvo padaryti vaizdo įraÅ¡ai, apžiÅ«ros protokolo, į bylÄ nepateiktas vaizdo įraÅ¡as „MOV-0330“, tai nelaikytina aplinkybe, dėl kurios įrodymais neturėtų bÅ«ti laikomi visi liudytojo pateikti įvykio vaizdo įraÅ¡ai.

IÅ¡ 2017 m. liepos 30 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog vadovaujantis BPK 98 straipsniu buvo atliktas procesinis veiksmas, kurio metu D. S. savanoriÅ¡kai pateikė tris vaizdo įraÅ¡us, darytus 2017 m. liepos 30 d. mobiliojo ryÅ¡io telefonu „Sony“, kurie, panaudojant kompiuterį bei vaizdo įraÅ¡ymo aparatÅ«rÄ perkelti į skaitmeninę laikmenÄ , t. y. CD. Protokolas pasiraÅ¡ytas vyriausiosios tyrėjos ir daiktus pateikusio asmens D. S. (t. 1, b. l. 63). Ä®vertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vaizdo įraÅ¡us „MOV-0329“, „MOV-0331“, „MOV-0332“ pripažino leistinais įrodymais ir jais rėmėsi priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį.

19. Nepagrįsti apeliantų teiginiai, jog liudytojai D. S. ir R. Ž. tyčia atliko provokacinius veiksmus, kuriuos draudžia įstatymas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ provokacija – laikomas spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamÄ veikÄ apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamÄ veikÄ , kurios prieÅ¡ tai neketino padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-86-2011, Nr. 2K-238-139/2015).

Nepaisant to, jog liudytojas R. Ž., patartas liudytojo D. S., parodė iniciatyvÄ duoti kyšį, tačiau Ž. K. valia nepriimti jam siÅ«lomų pinigų bei praneÅ¡ti apie liudyto R. Ž. jam pateiktÄ neteisėtÄ pasiÅ«lymÄ suvaržyta ar kitaip apribota nebuvo. Bylos duomenys patvirtina, jog apie stabdomÄ â€žBMW“ automobilį ir jo patikrinimÄ radijo ryÅ¡iu policijos pareigÅ«nai nepranešė, be to, patys pareigÅ«nai, o ne liudytojai, pasirinko sustabdyti minėtÄ automobilį. Ž. K. su pateiktu kyÅ¡io pasiÅ«lymu sutiko, pats nurodė, kokiÄ kyÅ¡io sumÄ jam turi duoti liudytojas ir Å¡iuos pinigus priėmė.

Taigi, nėra jokio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog jis buvo iÅ¡provokuotas padaryti nusikaltimÄ .

20. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, nuosprendyje konstatuotÄ aplinkybę, kad iÅ¡ R. Ž. gautus pinigus Ž. K. įsidėjo į virÅ¡utinę marÅ¡kinių kiÅ¡enę patvirtina vaizdo įraÅ¡as „MOV-0332“. IÅ¡ Å¡io įraÅ¡o matyti, jog įvykio metu Ž. K. vilkėjo vasarinę policijos patrulio uniformÄ , t. y. kelnes, pilkus trumparankovius marÅ¡kinius, o ant jų buvo apsivilkęs Å¡viesÄ atspindinčiÄ pareigÅ«no liemenę. Vaizdo įraÅ¡e taip pat užfiksuota, kaip iÅ¡ liudytojo R.

Ž. paimtas pinigų kupiÅ«ras, jas perlenkęs bei laikydamas kairėje rankoje, pakišęs rankÄ po liemene ties rankove, Ž. K. įsidėjo į po liemene vilkėtų marÅ¡kinių kairę kiÅ¡enę, esančiÄ ant krÅ«tinės. KupiÅ«rų įdėjimo į marÅ¡kinių kiÅ¡enę faktas aiÅ¡kiai ir neginčijamai užfiksuotas minėtame vaizdo įraÅ¡e, be to, nuteistasis apklausiamas teisme taip pat patvirtino, kad pinigus dėjo į marÅ¡kinių kairės pusės kiÅ¡enę (t. 2, b. l. 173).

Taigi, pirmiau nurodytas apeliacinio skundo teiginys neatitinka tikrovės.

21. Ž. K. gynybinė versija, jog įvykio metu pinigus iÅ¡ R. Ž. jis gavo už tai, kad paaiÅ¡kino pastarajam, kaip patogiau nuvykti į Karmėlavos oro uostÄ , buvo patikrinta ir motyvuotai atmesta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iÄ gynybinę versijÄ nuteistasis pateikė tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Antra, minėta gynybinė versija ne tik prieÅ¡tarauja liudytojų D.

S. ir R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotiems parodymams, bet ir kitiems byloje surinktiems įrodymams – Vieningos pajėgų valdymo sistemos įraÅ¡ams, taip pat vaizdo įraÅ¡ams, kuriuose joks pokalbis ar jo nuotrupos apie liudytojų vykimÄ Ä¯ Karmėlavos oro uostÄ neužfiksuotas. PrieÅ¡ingai, įraÅ¡uose girdimos nuteistojo iki ir po kyÅ¡io paėmimo pasakytos frazės: „čia penkiasdeÅ¡imt negalima, o septyniasdeÅ¡imt reik važiuot. Lipk lauk“, „klausyk, gerai tau gyvenasi, n.f. stažo neturi, jaunas esi“, „gerai, du Å¡imtus, n. f.“, „jaunas esi, tai nelėk, maÅ¡inų daug“(t. 1, b. l. 65-68), patvirtina liudytojų parodymus, jog pinigai Ž.

K. buvo duodami tam, kad nebÅ«tų suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas už greičio virÅ¡ijimÄ . Minėtos frazės bei Ž. K. veiksmai ir pastarojo nurodyta konkreti kyÅ¡io suma, taip pat paneigia jo teiginius apie pokalbį, kurio metu jis aiÅ¡kino, kaip liudytojui Ž. K. nuvykti į Karmėlavos oro uostÄ bei už Å¡iÄ paslaugÄ R. Ž. geranoriÅ¡kai jam pasiÅ«lytus ir perduotus pinigus.

22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde argumentuojant BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimÄ ignoruojami paties Ž. K. parodymai, kurie nuo bylos proceso pradžios nebuvo nuoseklÅ«s, be to, akivaizdžiai prieÅ¡taravo baudžiamosios bylos medžiagoje esantiems įrodymams. Ikiteisminio tyrimo metu Ž. K. iÅ¡ viso atsisakė duoti bet kokius parodymus. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme jis parodymus davė tik po liudytojų apklausos. Jis neneigė paėmęs iÅ¡ liudytojo R.

Ž. pinigų, tačiau tokį savo elgesį aiÅ¡kino teisėtu veikimu – aplinkybe, jog po dokumentų patikrinimo R. Ž. paklausė, kaip galima patogiau nuvykti į Karmėlavos oro uostÄ , o Ž. K. jam pateikė nuorodas bei paaiÅ¡kinimus ir bÅ«tent už tokį elgesį bei patarimus R. Ž. davė jam pinigų. Å ie nuteistojo parodymai yra ne tik nelogiÅ¡ki, tačiau neatitinka kitų bylos duomenų, iÅ¡ kurių matyti, jog liudytojo R. Ž. automobilis buvo sustabdytas jį pasivijus policijos pareigÅ«nų automobiliui ir panaudojus Å¡viesos signalus.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog apie liudytojo vairuotÄ automobilį nebuvo praneÅ¡ta radijo ryÅ¡iu. Vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotų nuteistojo ir R. Ž. pokalbių nuotrupos patvirtina, jog pokalbio pradžioje Ž. K. jam aiÅ¡kino, kokiu greičiu galima ir negalima važiuoti, nurodė iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio. Vėlesniame vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas pinigų perdavimo momentas, jo metu aiÅ¡kiai girdimas Ž. K. sutikimas priimti 200,00 Eur kyšį. Nuteistasis teisme negalėjo įtikinamai paaiÅ¡kinti savo pokalbių, užfiksuotų vaizdo įraÅ¡uose, su liudytoju R.

Ž. turinio, pasakytų jam frazių prasmės, iÅ¡ viso neigė jas sakęs. Tuo tarpu liudytojų D. S. ir R. Ž. parodymai iÅ¡ esmės atitiko užfiksuotų vaizdo ir garso įrašų turinį, Å¡ie liudytojai kategoriÅ¡kai paneigė vykimo į Karmėlavos oro uostÄ ar bendravimo su Ž. K. Å¡ia tema aplinkybę. Dėl to teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog Ž. K. santykis su vairuotoju R. Ž. pasireiÅ¡kė teisėtu reikalavimu saugiai pastatyti automobilį Å¡alikelėje, teisėtu reikalavimu pateikti dokumentus, leidžiančius vairuoti ir eksploatuoti automobilį, vairuotojo praÅ¡ytos informacijos teisėtu pateikimu.

23. Apeliantų teigimu, Ž. K. nepagrįstai inkriminuota aplinkybė dėl nepraneÅ¡imo (duomenys neskelbtini) apskrities VPK budinčiam apie R. Ž. automobilio sustabdymÄ . Tačiau iÅ¡ nuteistajam pareikÅ¡to kaltinimo turinio matyti, jog minėta aplinkybė Ž. K. inkriminuota nebuvo. Ž. K. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad bÅ«damas statutiniu valstybės tarnautoju, vykdydamas tarnybines pareigas, sustabdęs R. Ž. vairuojamÄ automobilį, nurodė R. Ž., jog Å¡is pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairuodamas automobilį virÅ¡ijo leistinÄ greitį, dėl to jam gresia administracinė nuobauda, ir kad nebÅ«tų užfiksuotas Å¡is R.

Ž. galimai padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas iÅ¡ R. Ž. savo naudai tiesiogiai priėmė 200,00 Eur dydžio kyšį. Taigi, pirmiau nurodytas apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Kita vertus baudžiamosios bylos medžiagoje esantys (duomenys neskelbtini) apskrities VPK patrulių naudojamo radijo ryÅ¡io kanalo „KA10Eismas“, kuriuo policijos patruliai privalo informuoti apie stabdomus patikrinimui automobilius, garso įraÅ¡ai patvirtina, jog praneÅ¡imo apie automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymÄ Ä¯vykio dienÄ , nėra.

Šios aplinkybės nepaneigia bylos baigtimi suinteresuoto liudytojo D. Č., Ž. K. porininko, parodymuose išsakytos prielaidos, jog minėti įrašai galėjo neįsirašyti dėl silpno ryšio ir techninių kliūčių. Juo labiau kad kiti tos dienos pranešimų garso įrašai buvo išsaugoti. Tarnybinio automobilio maršrutas, apsisukimai, sustojimai, judėjimo greitis, šviesos ir garso sistemų, visų automobilio durelių atidarymo ir uždarymo, veiklos statuso, automobilio variklio, akumuliatoriaus, degimo duomenys taip pat gauti be trukdžių.

24. Apeliantai taip pat nesutinka su nuteistojo Ž. K. veikos kvalifikacija ir remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89/2009 nuostatomis. Tačiau minėtos bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje esančių aplinkybių ir nėra visiÅ¡kai tapačios. Dėl to nagrinėjamoje byloje vadovautis minėtos nutarties nuostatomis nėra pagrindo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako ir valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus.

Taigi kyÅ¡ininkavimo objektyvieji požymiai įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena iÅ¡ nurodytų veikų. Å ioje byloje svarbus vienintelis objektyvusis kyÅ¡ininkavimo požymis – kyÅ¡io priėmimas už neteisėtÄ pareigÅ«no neveikimÄ , kuris inkriminuotas apeliantui. Apeliantas neigia Å¡io požymio buvimÄ jo veikoje, nurodydamas, jog kyÅ¡io iÅ¡ R. Ž. nereikalavo, taip pat nesutinka, kad veika padaryta dėl neteisėto neveikimo, nes byloje nėra duomenų, kad liudytojas R.

Ž. iÅ¡ viso padarė kokį nors administracinį nusižengimÄ , dėl ko apeliantui bÅ«tų kilusi pareiga teisėtai veikti. Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ , kyÅ¡io reikalavimo požymis gali bÅ«ti inkriminuotas tik tada, kai iniciatyva duoti kyšį kyla iÅ¡ valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, o ne iÅ¡ kyÅ¡io davėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231/2007). Tačiau, nagrinėjamu atveju kyÅ¡io reikalavimo požymis Ž. K. neinkriminuotas.

Dėl to apeliantų argumentai, jog Ž. K. nereikalavo kyšio iš R. Ž., neturi reikšmės jo veikos kvalifikavimui pagal BK 225 straipsnio 2 dalį.

25. Apeliaciniame skunde nesutinkant su Ž. K. veikos kvalifikacija pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nurodoma, kad įvykio dienÄ jo ir pareigÅ«no D. Č. ekipažui nebuvo suteikti įgaliojimai ir techninės galimybės tikrinti transporto priemonių greičiui. Dėl to Ž. K. negalėjo veikti neteisėtai nesuraÅ¡ydamas administracinio nusižengimo protokolo už greičio virÅ¡ijimÄ . Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ kyÅ¡ininkavimas už neteisėtÄ neveikimÄ yra tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kyÅ¡io davėjo interesus patenkina ar žada patenkinti neatlikdamas veiksmų, kuriuos jis privalo atlikti vykdydamas įgaliojimus.

Å i nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo nustatytas aplinkybes ir motyvuotai nustatė Ž. K. veiksmuose esant visus bÅ«tinuosius nusikalstamos veikos, nustatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, požymius. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , inkriminuojant kyÅ¡ininkavimÄ , nebÅ«tina, kad veiksmai, už kuriuos duodamas ir paimamas kyÅ¡is, susitariama dėl kyÅ¡io, bÅ«tų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, reglamentuojančiame asmens pareigas.

Pakanka, kad tokie veiksmai neperžengtų Å¡io asmens tarnybinių galimybių ribų, t. y. kad toks asmuo, nesÄ Å¾iningai vykdydamas pareigas, galėtų sudaryti palankias sÄ lygas sprendimui, kuriuo suinteresuotas kyÅ¡io davėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-207/2013, Nr. 2K-390/2014). Taigi, apeliantų teiginiai, kad Ž. K., kaip policijos patrulis, įvykio dienÄ neturėjo teisės suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolo už greičio virÅ¡ijimÄ , nėra pagrįsti.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog Ž. K., bÅ«damas (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiuoju patruliu ir vykdydamas įgaliojimus, nustačius bet kokį teisės pažeidimÄ , turėjo pareigÄ vykdyti teisės pažeidimų prevencijÄ , užkardymÄ ir iÅ¡aiÅ¡kinimÄ (Å¡io patrulio pareigybės apraÅ¡ymo 7.3 punktas). Be to, Policijos įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės policijos veiklos funkcijos, inter alia (taip pat), nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija, atskleidimas ir tyrimas; administracinio poveikio ir kitokių prevencijos priemonių taikymas; asmens ir jo turto apsauga nuo nusikalstamo poveikio; vieÅ¡osios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo priemonių vykdymas; kt.

Taigi, Ž. K., nustatęs, kad R. Ž. įvykio metu virÅ¡ijo leistinÄ greitį, t. y. padarė administracinį nusižengimÄ , privalėjo jam įstatymų suteiktų įgaliojimų ribose tinkamai užfiksuoti pažeidimÄ ir imtis atitinkamų priemonių, tačiau to nepadarė, o prieÅ¡ingai, paėmęs iÅ¡ R. Ž. kyšį, jį paleido. Nustatytos ir pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad Ž. K. suvokė savo veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

26. Atsižvelgdama į pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos duomenis ir spręsdami dėl įrodyta pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių nustatymo, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Nustatyti nusikaltimo, įtvirtinto BK 225 straipsnio 2 dalyje, tiek objektyvieji požymiai – policijos pareigÅ«no įvykdytas kyÅ¡io priėmimas už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus, tiek subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia, Ž. K. padaryta veika kvalifikuota tinkamai.

27. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 257 straipsnio nuostatomis, motyvuota nutartimi turėjo praneÅ¡ti prokurorui, kad R. Ž. ir D. S. veiksmuose yra požymių nusikalstamos veikos, nustatytos BK 227 straipsnyje, nes Ž. K. nebuvo kaltintas ir nuteistas už provokavimÄ duoti kyšį. Pirma, bylos duomenimis nustatyta, jog liudytojas D. S. kyÅ¡io nuteistajam Ž. K. davimo procese nedalyvavo, o tik nufilmavo patį įvykį, t. y. kaip liudytojas R. Ž. davė, o nuteistasis Ž.

K. priėmė kyšį. Taigi, apeliacinio skundo teiginys, kad Å¡io liudytojo veiksmuose yra BK 227 straipsnyje nustatyto nusikaltimo požymių, yra deklaratyvus. Antra, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 63 straipsnio ir BK 227 straipsnio 6 dalies nuostatomis, nutarta nepradėti liudytojo R. Ž. baudžiamojo persekiojimo dėl to, kad pastarasis per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , savanoriÅ¡kai apie kyÅ¡io davimÄ pranešė teisėsaugos institucijai (t. 1, b. l. 37-39).

Šis nutarimas nebuvo apskųstas, yra įsiteisėjęs ir galioja. Kita vertus, sprendimai dėl baudžiamosios bylos nutraukimo, atleidžiant asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skundžiami BPK nustatyta tvarka, tačiau Lietuvos Respublikos BPK nenustatyta teisė tokius sprendimus skųsti nuteistiesiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012). Teisėjų kolegija pažymi, kad keliamos abejonės dėl liudytoju apklausto R. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisėtumo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Be to, kyÅ¡io davėjo patraukimas (nepatraukimas) baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 227 straipsnį, kvalifikuojant kyÅ¡io priėmėjo veikÄ pagal BK 225 straipsnį, reikÅ¡mės neturi.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, jog nenustatė nuteistojo Ž. K. padarytos veikos perkvalifikavimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ar jo iÅ¡teisinimo pagrindų. Apygardos teismas jo padarytÄ veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Minėtas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Visų BK 40 straipsnyje iÅ¡dėstytų bÅ«tinų sÄ lygų egzistavimas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sÄ lygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomÄ pareigÄ priimti tokį sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.

29. Nagrinėjamu atveju Ž. K. padaryta veika neatitinka formaliųjų BK 40 straipsnio taikymo reikalavimų, nes padarytas sunkus nusikaltimas. IÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų visumos. Viena iÅ¡ minėto straipsnio taikymo sÄ lygų – asmuo turi visiÅ¡kai pripažinti kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėtis. Tačiau Ž. K. viso proceso metu kaltės pagal jam pareikÅ¡tus kaltinimus nepripažino.

Ikiteisminio tyrimo metu jis atsisakė duoti parodymus, su teisėsaugos institucijų pareigūnais nebendradarbiavo, atskleisti nusikalstamos veikos aplinkybių nepadėjo. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, Ž. K. teigė kaltę pripažįstantis, tačiau jis davė parodymus tik po liudytojų apklausos, kai susipažino su visais byloje surinktais įrodymais. Be to, apklausos metu jis pripažino tik dalį faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių. Ž. K. veiksmai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu taip pat nerodo nuoširdaus gailėjimosi dėl padaryto nusikaltimo.

Ä®vertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klaidų nepadarė, nes nebuvo teisinio pagrindo Ž. K. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Dėl Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros skyriaus vyriausiosios prokurorės apeliacinio skundo argumentų 30. Prokurorės apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog nuteistajam Ž. K. buvo paskirta per Å¡velni bausmės rÅ«Å¡is – bauda – ir nustatytas per mažas jos dydis.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni. Teismas skiria bausmę kaltininkui vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadijÄ , kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės svarbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-492/2014). BK 61 straipsnio 2dalyje taip pat nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodÄ , o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-139/2015, Nr. 2K-48-303/2016).

31. BK 225 straipsnio 2 dalies sankcija nustato galimybę už Å¡io nusikaltimo padarymÄ kaltu pripažintam asmeniui paskirti alternatyviÄ bausmę – baudÄ , arba laisvės atėmimÄ iki septynerių metų. Ž. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirta Å¡velniausia minėto straipsnio sankcijoje nustatyta bausmė – 50 MGL dydžio, t. y. 1 883,00 Eur, bauda, kurios dydis, vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktu (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija, galiojusi nuo 2011 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) parinktas mažesnis nei Å¡iame straipsnyje už sunkaus nusikaltimo padarymÄ skirtinos baudos vidurkis.

PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skirdamas bausmę Ž. K. pirmosios instancijos teismas laikėsi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų: įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , pavojingumo laipsnį bei kaltės formÄ ir rūšį (sunkus baigtas nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia), veikos motyvus ir tikslus (savanaudiÅ¡ki nusikaltimo padarymo tikslai ir motyvai), kaltininko asmenybę (neteistas, administracine tvarka nebaustas, Kazlų RÅ«dos savivaldybės administracijos Kazlų RÅ«dos seniÅ«nijos charakterizuojamas teigiamai, kaip nekonfliktiÅ¡kas, darbÅ¡tus, pareigingas, sutariantis su kaimynais ir bendruomenės nariais, linkęs visiems padėti, tvarkingo gyvenimo bÅ«do), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Skirdamas bausmę nuteistajam pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog nuteistojo paimto kyÅ¡io dydis, t. y. 200,00 Eur, nebuvo didelis ir pagrįstai parinko nuteistajam alternatyviÄ laisvės atėmimui bausmę, kuriÄ nustato BK 225 straipsnio 2 dalies sankcija, t. y. baudÄ .

32. Apeliaciniame skunde prokurorė praÅ¡o skirti nuteistajam trejų metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau valstybė taiko kraÅ¡tutinę griežčiausiÄ laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrÄ jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra bÅ«tina (kitos teisinės priemonės yra aiÅ¡kiai nepakankamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, Nr. 2K-204-942/2015).

Nagrinėjamu atveju prokurorės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis ji grindžia nuteistajam paskirtos bausmės griežtinimÄ , – kad nuteistasis nepripažino kaltės, įvykio metu nepagarbiai elgėsi su liudytoju R. Ž. – nelaikytinos tokiomis, dėl kurių pirmÄ kartÄ teisiamam, anksčiau nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmeniui, kuris nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų, turėtų bÅ«ti paskirta griežčiausia bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas, jos dydį parenkant artimÄ sankcijos vidurkiui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad įstatymų garantuota teisė į gynybÄ Ä¯tvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, BPK 21 ir 22 straipsniuose gali bÅ«ti naudojama bet kokioje formoje, patogiausioje įtariamajam ar kaltinamajam, taip pat ir ta forma, kuria Ž. K. naudojosi Å¡ioje byloje. Todėl jo procesinis elgesys neigiant kaltę ikiteisminiame tyrime ir teisme negali bÅ«ti pripažintas kaip nors bloginančiu jo teisinę padėtį ir sudarančiu pagrindÄ griežtinti jam bausmę.

Nagrinėjamu atveju ilgalaikis atskyrimas nuo darbo, Å¡eimos ir visuomenės neigiamai paveiktų Ž. K. socialinius ryÅ¡ius, darbo santykius, sveikatÄ , pažeistų proporcingumo principo reikalavimus bei neužtikrintų bausmės tikslų įgyvendinimo. Prokurorės apeliacinio skundo motyvai taip pat nepakankami spręsti, jog nuteistajam Ž. K. paskirtosios bausmės – 50 MGL baudos dydis turėtų bÅ«ti didinamas.

33. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti prokurorės, nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros skyriaus vyriausiosios prokurorės bei nuteistojo Ž. K. ir jo gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko apeliacinius skundus. Teisėjai Albinas Bielskis Daiva Pranytė-Zalieckienė Linas Žukauskas