2025-10-08 Nr. AB-16338-3-64-3-01398-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-902-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01398-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, ir Administracija) 2024 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. R8-4063 (toliau – ir Raštas) ir pašalinant padarytą pažeidimą įpareigoti atsakovą vykdyti Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Administracijoje IV skyriaus nuostatas – iš naujo, reglamentuota tvarka, atlikti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimosi ištyrimą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu.

Pareiškime taip pat prašė pripažinti, kad pareiškimo padavimo terminas yra nepraleistas ir yra force majeure (įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti, arba išvengti) atvejis bei atnaujinti dėl force majeure aplinkybių praleistą Rašto apskundimo terminą. Pareiškėjas nurodė, kad jis negalėjo kontroliuoti, išvengti ar pašalinti bei protingai numatyti teismo veiksmų.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą atsakovui Administracijai dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas nurodė, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir Liteko) duomenimis, Regionų administraciniame teisme yra nagrinėjama kita administracinė byla Nr. eI3-10434-595/2025 pagal to paties pareiškėjo skundą atsakovui Administracijai, kurioje keliamas tas pats reikalavimas – panaikinti atsakovo Raštą ir pašalinti padarytą pažeidimą, įpareigoti atsakovą vykdyti Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Administracijoje IV skyriaus nuostatas – iš naujo reglamentuota tvarka atlikti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimosi ištyrimą.

Teismas, nustatęs, kad Regionų administraciniame teisme jau nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl to paties viešojo administravimo subjekto priimto to paties administracinio akto ir įpareigojimo atlikti tuos pačius veiksmus, sprendė, jog yra ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintas pagrindas, todėl skundą atsisakė priimti.

Kadangi už pareiškimą pareiškėjas žyminio mokesčio nėra sumokėjęs, teismas nurodė, kad žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nesprendžiamas (ABTĮ 33 straipsnio 3 dalis).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo (kalba netaisyta): „Idant teismui/teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo/realizavimo) – kreiptis į Konstitucinį teismą (ABTĮ 4 str.). Pripažinti, kad teiginiai, pateikti – LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO, 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinta: Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės princi-po turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. – čia, šiuo atveju – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka faktinės čia (žr. Teisėjo etikos kodeksas), tikrovės. Panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025-06-30 nutartį ir grąžinti pareiš-kėjo skundo (Pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti/ spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. LVAT kolegijų: 2025-03-19 nutarties (eAS-251-520/2025), 2025-04-09 nutarties (eAS-397-968/2025), 2025-05-07 nutarties (eAS-538-492/2025), 2025-05-21 nutarties (eAS-517-662/2025) 2025-05-28 nutarties (eAS-584-629/2025) ir 2025-05-28 nutarties (eAS-573-821/2025), 2025-06-04 nutarties (eAS-583-1047/2025), 2025-06-04 nutarties (eAS-604-1047/2025) ir 2025-06-11 nutarties (eAS-599-1188/2025) pagrindu, formuojant vieningą teisinę praktiką – sustabdyti tą (pagaliau gi, laikas SUAUGTI), absurdiškai tuščią maratoną (07-09 yra paskirti trys, 07-16 – du kolegijų posė-džiai ir, deja, pabaigos [kai – ABTĮ 5 str. 3 d. – „Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą.“] tam, dar nesimato ...), priimti atskirąją nutartį (dėl: teisės – į teisminę gynybą, neva – praleisto termino, pareigos – pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10-11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (TĮ 59 str. 1 d. 2-3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui.“.

Pareiškėjas teigia, kad teismas / teisėjai sąmoningai ir tikslingai veikia prieš teisingą, ekonomišką bei objektyvų (ABTĮ 11 str. 1, 3 d., 64 str.) bylų išnagrinėjimą. Pasak pareiškėjo, teismas / teisėjas iš esmės ne tik neteisingai taiko (ABTĮ 7 str. 1 d.) nutartyje nurodytą įstatymo normą, bet ją taiko neproporcingai, tokiu būdu akivaizdžiai tenkina savo asmenines ambicijas (ABTĮ 6 str.).

Pareiškėjo nuomone, teisėjas veikia sąmoninga tyčia, nesąžiningai ir neteisingai, taip pat teismas / teisėjas iš esmės neteisingai taiko (ABTĮ 7 str. 1 d.) įstatymą. Pareiškėjas tvirtina, kad skundas / pareiškimas byla tampa tik teismui priėmus šią nutartį (ABTĮ 67 str. 4 d.), teisėjas ignoruoja ABTĮ 10 straipsnį, taip pat nutartyje iš esmės neteisingai taiko, vadovaujasi įstatymo (ABTĮ 33 str. 2 d. 4 p.) norma, nes nėra priimto teismo sprendimo, jis neįsiteisėjęs, t. y. nepradėta ir neišnagrinėta, be to, teisėjas ignoruoja ABTĮ 10 straipsnį.

Pareiškėjo vertinimu, teismas iš esmės ne tik neadekvačiai ir nesąžiningai vertino esamus įrodymus, faktus bei įstatymo normas (ABTĮ 10–11 str.), bet ir deklaratyviai, iškraipydamas faktus, kuria chaosą bei vykdo anarchiją, nes teisėjui yra pasiekiami Liteko duomenys apie parengiamojoje bylos stadijoje (ABTĮ 5 ir 10 str.) gautus / vertinamus dokumentus, todėl nutartyje esantys teiginiai neatitinka faktinės tikrovės.

Pareiškėjas pažymi, kad tas pats asmuo, spręsdamas tą patį pareiškimo priėmimo klausimą, elgiasi dviprasmiškai, t. y. sąmoninga tyčia, tikslingai ir klaidingai taiko įstatymo normą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 30 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.), nes dėl tokio pat pareiškėjo reikalavimo yra iškelta administracinė byla eI3-10434-595/2025, atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 30 d. nutartį ir grąžinti jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas), pripažinti tam tikras aplinkybes, priimti atskirąją nutartį.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą, nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.).

Pareiškėjas teismo prašo panaikinti Administracijos Raštą ir, pašalinant padarytą pažeidimą, įpareigoti atsakovą vykdyti Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Administracijoje IV skyriaus nuostatas – iš naujo, reglamentuota tvarka atlikti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimosi ištyrimą arba išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu bei kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Liteko duomenimis nustatyta, jog Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-10434-595/2025 priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą, kuriuo, be kita ko, pareiškėjas prašo panaikinti Administracijos Raštą ir įpareigoti atsakovą vykdyti Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Administracijoje IV skyriaus nuostatas – iš naujo, reglamentuota tvarka atlikti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimosi ištyrimą. Šioje byloje 2025 m. lapkričio 18 d. numatytas teismo posėdis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundų turinį ir reikalavimus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Regionų administraciniame teisme jau nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl to paties viešojo administravimo subjekto priimto to paties administracinio akto ir įpareigojimo atlikti tuos pačius veiksmus. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.

Dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes, priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-843-520/2025, 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-721-1047/2025, 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-792-552/2025 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ar priimti atskirąją nutartį, naujų argumentų, kurie teismo nebūtų įvertinti, nenurodė. Todėl minėti prašymai nėra tenkinami.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti skundą, kurios nėra pagrindo naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė