2022-12-28 Nr. AB-31952-3-61-3-02203-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4023-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02203-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 10.4; 10.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. birželio 2 d. raštą „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei įpareigoti atsakovą priimti nagrinėti jo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.

2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi panaikinus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą, pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjui patikslinti skundą, t. y. skųsti Migracijos departamento Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą.

3. Pareiškėjas teismui pateiktu patikslintu skundu prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta priimti nagrinėti jo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo bei įpareigoti Migracijos departamentą priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

4. Pareiškėjas nurodė, kad jis pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir šį prašymą pagrindžiančius dokumentus per Migracijos departamento informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS). Pareiškėjo atstovo įgaliotas asmuo, 2021 m. balandžio 1 d. atvykęs į Migracijos departamento Vilniaus padalinį, buvo informuotas, kad prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo negali būti priimtas, kadangi pareiškėjo (duomenys neskelbtini) valstybės paso kopija nėra patvirtinta notaro parašu bei pažyma Apostille. Pareiškėjo atstovas 2021 m. balandžio 15 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu (skundu) užregistruoti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, kadangi pareiškėjo pateiktas prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės kartu su šį prašymą pagrindžiančiais dokumentais buvo patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka, o Migracijos departamentas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo dokumentus. 2021 m. birželio 2 d. buvo gautas Migracijos departamento raštas, kuriame patikslinama, jog pareiškėjo prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nebuvo priimtas, kadangi pareiškėjo (duomenys neskelbtini) valstybės paso kopija nebuvo patvirtinta notaro parašu, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Aprašas) 5 punktas.

5. Pareiškėjas teigė, kad Migracijos departamentas netinkamai aiškina Aprašo 5 punkto nuostatą, nepagrįstai susiaurindamas „dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens“ sąvoką. Kartu su pareiškėjo prašymu atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę buvo pateiktas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) valstybės paso nuorašas, patvirtintas pareiškėjo atstovo advokato D. A. parašu. Atkreipė dėmesį, jog Apraše nėra detalizuojama, kad teikiamų Migracijos departamentui dokumentų kopijos turi būti patvirtintos išimtinai tik notaro ar kito subjekto. Advokato teisė tvirtinti su teisinių paslaugų teikimu susijusių dokumentų nuorašus yra nustatyta Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme. Aprašas yra poįstatyminis teisės aktas, kuriuo negali būti sukuriamas įstatymui prieštaraujantis reguliavimas. Migracijos departamento bandymas riboti šias advokato įstatymines teises, prisidengiant poįstatyminio teisės akto (Aprašo) nuostatų netinkamu aiškinimu, laikytinas konstitucinių teisinės valstybės ir teisinės viršenybės principų pažeidimu. Aprašo 5 punktas, aiškinant jį expressis verbis (iš lot. pažodžiui), taip pat aiškinant jį sistemiškai kartu su Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 5 punkto nuostatomis, neriboja advokato, kaip pagal įstatymą dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens, teisės paliudyti Migracijos departamentui pateikiamų dokumentų kopijų tikrumą. Nurodytos pozicijos laikosi tiek Lietuvos Advokatūra, tiek Lietuvos administracinių ginčų komisija, kurios 2020 m. liepos 2 d. sprendime Nr. 19R-1902(AG-414/07-2020) šiuo klausimu nurodoma, kad „pareiškėjų atstovas, būdamas advokatu, turi teisę tvirtinti su teisinėmis paslaugomis susijusių asmenų dokumentų kopijas, o teikiant tokius dokumentus elektroninėmis ryšio priemonėmis, turi teisę juos suskaitmeninti ir patvirtinti kvalifikuotu elektroniniu parašu“.

6. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas netinkamai aiškino, kas yra laikoma teisinių paslaugų teikimu Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme, ir nepagrįstai teigė, kad pareiškėjo prašymo pateikimas Migracijos departamentui nėra teisinė paslauga, su kurios teikimu siejama Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 5 punkte suteikta advokato teisė teikti ir tvirtinti dokumentų nuorašus. Atsižvelgiant į advokatų teikiamų paslaugų specifiką bei platų teikiamų teisinių paslaugų ratą, advokato teisė tvirtinti dokumentų kopijas buvo išplėsta dar 2017 m. gruodžio 12 d.

Advokatūros įstatymu Nr. VIII-879, kai advokatui suteikta teisė tvirtinti ne tik bylai nagrinėti teisme reikalingų rašytinių įrodymų nuorašus, bet ir su teisinių paslaugų teikimu susijusių dokumentų nuorašus. Ši teisės norma negali būti aiškinama siaurinamai, apsiribojant vien teisinių paslaugų sutartimi arba kitais procesiniais dokumentais, suformuotais paties advokato, nes su teisinių paslaugų teikimu susiję dokumentai yra visi dokumentai, kurie yra būtini tam, kad advokatas galėtų kokybiškai įvykdyti pagal teisinių paslaugų sutartį prisiimtus įsipareigojimus, t. y. tai gali būti kliento ar trečiųjų asmenų pateikti ir paties advokato suformuoti dokumentai.

Pareiškėjo atstovas, įgyvendindamas įstatymuose nustatytą kliento atstovavimo teisę, teisinių paslaugų teikimo sutarties pagrindu atlieka visus teisinius veiksmus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Tai apima ne tik kliento konsultavimą ar susijusių dokumentų surinkimą, bet ir prašymų dėl pilietybės atkūrimo ir kitų dokumentų rengimą / pateikimą Migracijos departamentui bei atitinkamais atvejais kliento atstovavimą teisme, tai neabejotinai laikoma teisinių paslaugų teikimu Advokatūros įstatymo 2 straipsnio prasme.

Pareiškėjo nuomone, teisinių paslaugų teikimas pareiškėjui neapsiribojo vien fiziniu dokumentų atnešimu į Migracijos departamentą, kaip klaidingai nurodė Migracijos departamentas. Pareiškėjo atstovas, atstovaudamas pareiškėjui atliekant visus teisinius veiksmus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir susijusių dokumentų surinkimo, įskaitant ir prašymo dėl pilietybės atkūrimo bei kitų dokumentų pateikimą Migracijos departamentui pareiškėjo vardu, neabejotinai teikė teisines paslaugas Advokatūros įstatymo prasme, todėl turėjo teisę tvirtinti su šiomis paslaugomis susijusių dokumentų kopijas.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad tokie Migracijos departamento veiksmai, kuriais sudaromos formalios, teisiškai nepagrįstos kliūtys, neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų principų (efektyvumo, teisėtumo, įstatymo viršenybės) ir sukėlė pareiškėjui papildomą administracinę naštą bei išlaidas.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas paaiškino, kad Apraše nurodytas baigtinis dokumentų, kurių kopijos gali būti teikiamos su prašymais dėl Lietuvos Respublikos pilietybės arba pranešimais apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, sąrašas. Aprašo 5 punkto antroji pastraipa reglamentuoja užsienio valstybėse išduotiems dokumentams taikomus reikalavimus, pagal kuriuos gali būti teikiamos užsienio valstybėse išduotų dokumentų kopijos, kurios turi būti paliudytos dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos ir legalizuotos ar patvirtintos pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip. Atvejai, kai šis reikalavimas netaikomas aiškiai apibrėžti Aprašo 5 punkto antrojoje pastraipoje: ši nuostata netaikoma kelionės dokumentams, Lietuvos Respublikos valstybės institucijų tiesiogiai iš užsienio valstybių institucijų gautiems dokumentams, patvirtinantiems, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, taip pat dokumentams, pateikiamiems kartu su asmens pranešimu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, kai sprendžiama dėl šio asmens Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.

10. Migracijos departamentas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovas pateikė pareiškėjo paso kopiją, patvirtintą paties atstovo, o ne notaro, todėl toks dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pateikimas, atsakovo nuomone, nėra suderinamas nei su Pilietybės įstatymu, nei su Aprašo nuostatomis. Pažymėjo, jog prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir šį prašymą pagrindžiančių dokumentų pateikimui pagrįstai taikomi griežtesni reikalavimai, užtikrinantys prie prašymo pridedamų dokumentų autentiškumą. Kadangi pareiškėjas nesilaikė Apraše nustatytos tvarkos, Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

11. Dėl Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 5 punkto, kuriame nustatyta, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę tvirtinti su teisinių paslaugų teikimu susijusių dokumentų nuorašus, todėl advokatai gali tvirtinti pareiškėjų prašymų ir prie jo pridedamų dokumentų kopijų kopijas, pažymėjo, kad Advokatūros įstatymas nereglamentuoja prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikimo tvarkos ir savaime nesuteikia teisės advokatams kartu su tokiais prašymais teikti dokumentų kopijas. Atvejai, kada Migracijos departamentui gali būti teikiamos dokumentų kopijos, ir šioms kopijoms taikomi reikalavimai yra nustatyti būtent Apraše, reglamentuojančiame prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikimą ir nagrinėjimą. Migracijos departamentas akcentavo, kad šiuo metu pareiškėjo atstovui nėra jokių kliūčių pateikti pareiškėjo prašymą.

12. Atsakovas pažymi, kad kai advokatai pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo atneša (pateikia) į Migracijos departamentą – tai nėra teisinė paslauga. Šiuos prašymus, anot atsakovo, gali pateikti nebūtinai teisininkai, tai gali padaryti ir kiti įgalioti atstovai. Cituodamas Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalį nurodo, kad advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos, teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas. Laikosi pozicijos, jog dokumentų atnešimas į Migracijos departamentą nėra nei teisinė konsultacija, nei teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas ar atstovavimas teisės klausimais, todėl Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti advokato prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

II. 13. Pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjęs administracinę bylą, 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškėjo M. G. skundą atmetė.

14. Teismas įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nurodė, kad kiekvienas atskiras užsienio valstybių išduotas dokumentas (arba jo kopija, paliudyta dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos) arba vieno asmens prašymas ir prie jo pridėti užsienio valstybėje išduoti dokumentai (arba jų kopijos, paliudytos dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos) turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip. Išaiškino, jog ši teisės norma netaikoma kelionės dokumentams, Lietuvos Respublikos valstybės institucijų tiesiogiai iš užsienio valstybių institucijų gautiems dokumentams, patvirtinantiems, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, taip pat dokumentams, pateikiamiems kartu su asmens pranešimu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, kai sprendžiama dėl šio asmens Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.

15. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas nereglamentuoja prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikimo tvarkos ir savaime nesuteikia teisės advokatams kartu su tokiais prašymais teikti dokumentų kopijas. Nei Pilietybės įstatymas, nei Aprašas advokatams nenustato teisės tvirtinti prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pridedamų dokumentų kopijų.

16. Teismas vertino, kad skundžiamas sprendimas priimtas siekiant įgyvendinti būtent Pilietybės įstatymo nuostatas, todėl Aprašo 5 punkto nuostata dėl pateikiamų Migracijos departamentui dokumentų kopijų tvirtinimo prieštarauja Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 5 punktui, tačiau, teismas sprendė, kad tiek Lietuvos Advokatūros, tiek Lietuvos administracinių ginčų komisijos nurodyta pozicija šiuo klausimu nėra teismui privaloma sprendžiant šį individualų šalių ginčą. Teismas pripažino, kad šiuo atveju buvo nesilaikoma Aprašo 5 punkto reikalavimo, o pareiškėjo atstovui teikiant prašymą dėl pilietybės atkūrimo, buvo pateikta pareiškėjo (duomenys neskelbtini) valstybės paso kopija, nepatvirtinta notaro, todėl Departamento Vilniaus skyrius pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl pilietybės atkūrimo.

17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog skundžiamas sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Todėl Migracijos departamento Vilniaus skyriaus skundžiamą sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo skundą atmetė.

III. 18. Pareiškėjas M. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, panaikinti Migracijos departamento sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės bei įpareigoti Migracijos departamentą priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

19. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo pateiktas Aprašo nuostatų vertinimas prieštarauja principui, kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, o poįstatyminiame teisės norminiame akte įtvirtinta norma negali būti laikoma specialiąja įstatyme nustatytos normos atžvilgiu. Todėl pirmosios instancijos teismo pateiktas Aprašo nuostatų vertinimas, jų turinio aiškinimas ir taikymas, pareiškėjo nuomone, yra prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoms taisyklėms, todėl sprendimas yra nepagrįstas.

20. Pareiškėjas teigia, kad nei Apraše, nei Pilietybės įstatyme nėra detalizuojama, kad teikiamų Migracijos departamentui dokumentų kopijos turi būti patvirtintos išimtinai tik notaro ar kito subjekto. Pareiškėjo teigimu, Aprašo nuostata turėtų būti aiškinama sistemiškai su Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 5 punktu, kuriame nustatyta, kad advokatas turi teisę teikti su teisinių paslaugų teikimu susijusių dokumentų nuorašus. Taigi, advokato teisė tvirtinti su teisinių paslaugų teikimu susijusių dokumentų nuorašus yra nustatyta įstatymu ir tuo pagrindu advokatas atitinka dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens statusą.

21. Pareiškėjas nurodo, kad teismo argumentas, jog pagal Aprašą reikalaujama, kad būtų pateikiami dokumentų originalai, prieštarauja Aprašo nuostatoms. Pareiškėjo teigimu, Aprašas nereikalauja pateikti dokumentų originalų. Priešingai, Apraše numatyta, jog gali būti teikiamos dokumentų kopijos, paliudytos dokumentų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo argumentu, kad Aprašo nuostatos nenustato galimybės kartu su prašymu pateikti dokumentų kopijas. Pažymi, jog su pareiškėjo prašymu atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę buvo pateiktas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) valstybės paso nuorašas, patvirtintas advokato, kaip dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę pagal įstatymą turinčio asmens, parašu, bet ne šio nuorašo kopija.

22. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės aktų hierarchijos principą, netinkamai nustatė Aprašo ir Advokatūros įstatymo santykį, taip pat, netinkamai aiškino ir taikė Aprašo 5 punktą, Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 5 punktą ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog advokatas, teikdamas teisines paslaugas, negali tvirtinti dokumentų nuorašų.

23. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

24. Migracijos departamentas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame išdėstytais motyvais. Departamento vertinimu, teismo sprendimas priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus bylos medžiagą, bylos faktines aplinkybes.

25. Atsakovas nurodo, kad Aprašas yra poįstatyminis teisės aktas, tačiau šiuo atveju priimtas siekiant įgyvendinti Pilietybės įstatymo nuostatas. Advokatūros įstatymas, anot atsakovo, nereglamentuoja prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikimo tvarkos, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad Aprašo nuostatos prieštarauja Advokatūros įstatymui, yra nepagrįsti.

26. Migracijos departamentas pažymi, jog Apraše nurodytas baigtinis dokumentų, kurių kopijos gali būti teikiamos su prašymais dėl Lietuvos Respublikos pilietybės arba pranešimais apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, sąrašas. Pagal Aprašo 4 punkto trečiąją pastraipą kartu su pranešimu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą gali būti teikiamos Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento kopija, dokumento, patvirtinančio kitos valstybės pilietybės įgijimą ir įgijimo datą, kopija, dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7 ir 9 punktuose nurodytas sąlygas, kopijos, jeigu Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pagal Aprašo 5 punkto pirmąją pastraipą šių kopijų tikrumas turi būti paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos. Aprašo 5 punkto antroji pastraipa reglamentuoja užsienio valstybėse išduotiems dokumentams taikomus reikalavimus, pagal kuriuos gali būti teikiamos užsienio valstybėse išduotų dokumentų kopijos, kurios turi būti paliudytos dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos ir legalizuotos ar patvirtintos pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip. Atvejai, kai šis reikalavimas netaikomas aiškiai apibrėžti Apraše (5 punkto antroji pastraipa): ši nuostata netaikoma kelionės dokumentams, Lietuvos Respublikos valstybės institucijų tiesiogiai iš užsienio valstybių institucijų gautiems dokumentams, patvirtinantiems, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, taip pat dokumentams, pateikiamiems kartu su asmens pranešimu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, kai sprendžiama dėl šio asmens Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovas pateikė pareiškėjo paso kopiją, patvirtintą paties atstovo, o ne notaro. O toks dokumentų pateikimas, anot atsakovo, nėra suderinamas nei su Pilietybės įstatymu, nei su Aprašu.

27. Atsakovas nurodo, jog jis nekvestionuoja advokatų teisės tvirtinti dokumentų kopijas, kai jos yra susijusios su teisinėmis paslaugomis, t. y. kai jos yra teikiamos teismui. Akcentavo, kad Aprašo nuostatos nenumato galimybės kartu su prašymu teikti dokumentų kopijų: šiuo atveju turėjo būti pateiktas arba pareiškėjo kelionės dokumento originalas arba kelionės dokumento kopija, patvirtinta notaro. Kadangi pareiškėjo (duomenys neskelbtini) paso kopija nebuvo patvirtinta notaro parašu, Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.

28. Migracijos departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes bei tinkamai pritaikius teisės aktų normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, pagrįstumo ir teisėtumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagrįstumo.

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. kovo 26 d. pareiškėjo atstovas advokatas D. A. per MIGRIS pateikė Migracijos departamentui pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnį, taip pat kitus šį prašymą pagrindžiančius dokumentus, be kita ko, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento – (duomenys neskelbtini) valstybės paso – kopiją, patvirtintą pareiškėjo atstovo advokato D. A. Migracijos departamento Vilniaus skyrius skundžiamu sprendimu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo pateikta (duomenys neskelbtini) valstybės paso kopija nėra patvirtinta notaro parašu ir pažyma Apostille. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas sutinka, kad pastarasis trūkumas – dėl pažymos Apostille nebuvimo – nurodytas dėl klaidos, byloje ginčo dėl to nėra.

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė motyvuodamas tuo, kad šiam ginčui išnagrinėti aktualūs teisės aktai nenumato advokatui teisės tvirtinti Migracijos departamentui teikiamų dokumentų kopijų, patvirtintų užsienio notarų ir pažyma Apostille, kopijų. Aprašo nuostatos nenustato galimybės kartu su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo teikti dokumentų kopijų.

32. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylos faktines ir teisines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, neatskleidė šių teisės aktų nuostatų tarpusavio santykio, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

33. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nesutinka su dalimi teismo išvadų: administracinės procedūros, kurioje priimtas aktas yra ginčijamas, vykdymo metu galiojusios redakcijos teisės aktai, reglamentuojantys ginčo teisinius santykius, – Pilietybės įstatymas ir Aprašas, be kita ko, nustato, kad Lietuvos Respublikos pilietybės klausimai nagrinėjami tik pagal pačių asmenų rašytinius prašymus (Pilietybės įstatymo 37 str. 1 d.).

Asmenys prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduoda per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais asmenys, nuolat gyvenantys užsienyje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės asmeniškai gali paduoti per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas, kurios prašymus perduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduodami ir perduodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Pilietybės įstatymo 37 str. 2 d.).

Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo paduodami vidaus reikalų ministrui per Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas įstaigas (Pilietybės įstatymo 38 str. 1 d.). Asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nėra išduotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo prideda šiuos dokumentus:

1) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

2) dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonis;

3) vardo ar pavardės keitimą patvirtinančius dokumentus, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti;

4) dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, išskyrus atvejus, kai pagal Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktus asmuo gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, pridedamas notaro patvirtintas asmens, kuris prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškimas, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės;

5) dokumentus, patvirtinančius, kad yra bent viena iš Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų sąlygų, jeigu asmuo yra kitos valstybės pilietis (Pilietybės įstatymo 38 str. 2 d.).

34. Laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 24 d. galiojusios redakcijos 2013 m. balandžio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 280, kuriuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos paskirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 23 straipsnio 11 dalį, 26 straipsnio 2 dalį, 29 straipsnio 4 punktą, 33 straipsnį, 37 straipsnio 2 dalį, 38 straipsnio 6 dalį, 40 straipsnio 1 dalį, 43 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 45 straipsnio 10 dalį, patvirtintas Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašas, be kita ko nustato: prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo (aprašo 1 priedas), atsisakymo (aprašo 2 priedas), grąžinimo (aprašo 3 priedas), suteikimo natūralizacijos (aprašo 4 priedas) ar supaprastinta tvarka (aprašo 5 priedas), prašymai dėl vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės, taip pat pranešimai paduodami tiesiogiai atvykus į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, per įgaliotą asmenį ar kitą atstovą (toliau – ir atstovas), taip pat elektroniniais ryšiais, o į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas (toliau – ir konsulinė įstaiga) – tiesiogiai atvykus arba elektroniniais ryšiais (aprašo 3 p.).

Jeigu prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ar pranešimai teikiami per atstovą, asmens parašo tikrumas turi būti paliudytas asmens parašo tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos (aprašo 4 p.). Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, pranešimai ir prie jų pridedami dokumentai, išskyrus kelionės dokumentus, įtrauktus į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintą kelionės dokumentų, kurie suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą (toliau – ir kelionės dokumentai), turi būti surašyti lietuvių kalba arba pateikiamas šių prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, pranešimų ir dokumentų vertimas į lietuvių kalbą, kuris turi būti patvirtintas vertimo iš vienos kalbos į kitą paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos.

Pateikiamų dokumentų kopijų tikrumas turi būti paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos. Kiekvienas atskiras užsienio valstybių išduotas dokumentas (arba jo kopija, paliudyta dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos) arba vieno asmens prašymas ir prie jo pridėti užsienio valstybėje išduoti dokumentai (arba jų kopijos, paliudytos dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos) turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip.

Ši nuostata netaikoma kelionės dokumentams, Lietuvos Respublikos valstybės institucijų tiesiogiai iš užsienio valstybių institucijų gautiems dokumentams, patvirtinantiems, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, taip pat dokumentams, pateikiamiems kartu su asmens pranešimu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, kai sprendžiama dėl šio asmens Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (Aprašo 5 p.).

35. Teisėjų kolegija nesutinka su Migracijos departamento tiek ginčijamame Sprendime, tiek teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytu aiškinimu, kad Aprašo 5 punkto nuostata dėl dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo („Pateikiamų dokumentų kopijų tikrumas turi būti paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos“) suponuoja reikalavimą pateikti dokumentų kopijas, kurių tikrumas būtų paliudytas notaro: tokia nuostata expressis verbis nei Pilietybės įstatyme, išskiriančiame tik asmenų rašytinius prašymus ( <...> „Lietuvos Respublikos pilietybės klausimai nagrinėjami tik pagal pačių asmenų rašytinius prašymus“ <...>), nei administracinės procedūros, kurioje priimtas aktas yra ginčijamas, vykdymo metu galiojusios redakcijos Apraše nėra nustatyta; teiginiai, kad dokumentų, kurių tikrumas nėra paliudytas notaro, pateikimas su prašymu Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nėra suderinamas nei su Pilietybės įstatymu, nei su Aprašu, nei su pačiu pilietybės institutu, savaime niekaip nepatvirtina tokio aiškinimo pagrįstumo; teiginiai, kad Advokatūros įstatymas nereglamentuoja prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikimo tvarkos, o Pilietybės įstatymas ir Aprašas nenustato advokatui teisės tvirtinti prie prašymo pridėto paso kopijos, nagrinėjamo ginčo kontekste nėra svarbūs: teisės aktų normų nuostatos yra aiškinamos ne izoliuotai, o kartu su kitomis teisės aktų, reglamentuojančių reikšmingus aspektus, nuostatomis. Pilietybės įstatyme bei jam įgyvendinanti priimtuose aktuose nei yra, nei iš esmės gali būti visas teisinis reguliavimas, reikalingas tokio pobūdžio santykiams sureguliuoti, dėl ko taikomos kitų teisės aktų, iš jų – ir tiesiogiai čia nepaminėtų, nuostatos, inter alia (lot. be kita ko), reglamentuojančios atstovavimo teisinius santykius ir dokumentų kopijų tikrumo paliudijimą.

36. Bendros nuostatos, reglamentuojančios atstovavimo teisinius santykius, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK): pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (CK 6.756 str. 1 d.). Pavedimo sutartimi įgaliotojas gali pavesti įgaliotiniui atlikti teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotojo gynimu, įgaliotojo viso ar dalies turto administravimu, procesinių veiksmų atlikimu įgaliotojo vardu teismo ir kitose institucijose, bei kitokius teisinius veiksmus (CK 6.757 str. 1 d.). Prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės padavimas per įgaliotą asmenį ar kitą atstovą, priskirtinas kitokiems teisiniams veiksmams Civilinio kodekso 6.757 straipsnio 1 dalies prasme.

37. Specialios nuostatos, reglamentuojančios advokatų, teikiančių teisines paslaugas – teisės konsultacijas (patarimus teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimą, atstovavimą teisės klausimais, gynybą bei atstovavimą bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą, veiklos sąlygos, įtvirtintos Advokatūros įstatyme, kuris, be kita ko, nustato, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę tvirtinti su teisinių paslaugų teikimu susijusių dokumentų nuorašus. Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarką nustato Lietuvos advokatūra, suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Advokatūros įstatymo 44 str. 5 d.). Ginčui aktualiu laikotarpiu ji (tvarka) buvo nustatyta Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu patvirtintoje Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarkoje.

38. Apibendrinant, konstatuotina, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, inter alia Aprašo nustatytais atvejais ir tvarka teikdamas kliento prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, turi teisę tvirtinti su tokios teisinės paslaugos teikimu susijusių dokumentų nuorašus / kopijas, kurių pateikimas galimas pagal Aprašo nuostatas, taigi – ir kelionės dokumentų kopijas.

39. Pažymėtina, jog pagal Aprašo 7 punkto nuostatas, institucijos, priimančios ir nagrinėjančios asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ar pranešimus ir prie jų pridėtus dokumentus, turi teisę pareikalauti iš asmens pateikti šiuos dokumentus priimančioms ar nagrinėjančioms institucijoms papildomų dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis. Tokiu atveju aprašo 17 punkte nustatytų terminų skaičiavimas nepradedamas, o pradėtas skaičiuoti terminas sustabdomas ir tęsiamas nuo papildomų dokumentų ir (ar) patikslintų duomenų gavimo atitinkamoje institucijoje dienos. Taigi, atsakovui kilus abejonių dėl pateiktų dokumentų ar jų nuorašų tinkamumo, pavyzdžiui, ar kopija patvirtinta laikantis Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu patvirtintos Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarkoje nustatytų reikalavimų, jis turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų, kas, atitiktų gero administravimo principą, be kita ko, įtvirtinančio ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015; kt.); pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015; kt.),

40. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas Migracijos departamento Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 1 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta priimti advokato D. A. per MIGRIS pateiktą Migracijos departamentui pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnį motyvuojant tuo, kad vieno iš su šiuo prašymu dokumentų – (duomenys neskelbtini) valstybės paso – kopija, patvirtinta pareiškėjo atstovo pagal pavedimą – advokato, nėra tinkama vien dėl ją tvirtinusio subjekto statuso, t. y. jos tikrumas nėra paliudytas paliudijimo teisę turinčio asmens, negali būti pripažintas teisėtu, kadangi savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, dėl ko, pakeitus dalį skundžiamo teismo sprendimo, yra naikinamas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

41. Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eI2-803-426/2021, pateikto aiškinimo dėl teisės advokatui tvirtinti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo priedus, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šioje nutartyje aptartas aplinkybes, mano, jog yra pagrindas nuo jo nukrypti: administracinių teismų praktikoje, remiantis oficialia konstitucine doktrina, ne kartą akcentuota, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Be to, pastebėtina, kad teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami, jei tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Taigi reikalavimas teismams išlaikyti teisės aiškinimo ir taikymo vientisumą bei neprieštaringumą nereiškia, kad teismų praktika yra statiškas dalykas, kad ji negali būti vystoma ar keičiama.

42. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo ginčijamame sprendime pateiktas Pilietybės įstatymo ir Aprašo nuostatų, kuriomis ginčijamas atsakovo Sprendimas nėra grindžiamas, turinio aiškinimas nėra reikšmingas nagrinėjamo ginčo kontekste, dėl ko vertintinas kaip obiter dictum (lot. pasakyta tarp kitko), neformuojantis teismų praktikos šias aspektais, dėl ko nėra patikros dalykas apeliacinės instancijos teisme.

43. Panaikinus ginčijamą Migracijos departamento Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą, atsakovas įpareigojamas iš naujo spręsti 2021 m. kovo 26 d. pateikto pareiškėjo M. G. prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnį priėmimo klausimą. Pažymėtina, kad įpareigoti atsakovą priimti M. G. prašymo nėra pagrindo: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (pavyzdžiui, išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, apskaičiuoti pensiją ar pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146- 603/2009, 2012 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-647/2012 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog visi kiti aspektai, susiję su M. G. pateikto prašymo atitikimu teisės aktų reikalavimams, kurie nebuvo ginčo dalykas, atsakovo buvo įvertinti.

44. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nebuvo reiškiamas, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo M. G. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą ir įpareigoti pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė