ea0c0b3a-008f-4336-a4dc-8e69850dbfb3 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-1199-796/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01314-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.3.3.6; 1.3.5.3.2; 1.3.7.2.4; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.18.2 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 22 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Larisos Šimanskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K.

R. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo K. R. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ekskomisarų biuras“ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio bei iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas K. R. teismui pateiktu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 6 412,95 Eur nesumokėto darbo užmokesčio dalį už darbÄ naktinėje pamainoje už laikotarpį nuo 2017 m. iki 2019 m., 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, 7 200 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad nuo 2013 m. dirbo pas atsakovę Klaipėdos fizinės saugos skyriuje stebėtoju. Dirbdavo naktinėse pamainose nuo 16.00 val. iki 8.00 val. Darbo vieta – (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovė pažeidinėjo įstatymo reikalavimus dėl darbuotojų darbo laiko apskaitos ir nepateikė ieškovui darbo laiko apskaitos žiniaraščių, jis neturi galimybės tinkamai įvertinti darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio tvarkymo buvusioje darbovietėje. Per 3 metus naktinėje pamainoje budėjo 359 kartus.

Minėtu laikotarpiu jo darbo pobÅ«dis ir darbo grafikai buvo pastovÅ«s. Suskaičiavo, kad per 2019 m. atsakovė nepriskaičiavo ir nesumokėjo 2 137,65 Eur darbo užmokesčio už darbÄ naktį, todėl susidarė 6 412,95 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimas už darbÄ naktinėje pamainoje laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2019 m. Kadangi už darbÄ jam buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis, jis patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, per 3 metus jam padarytÄ neturtinę žalÄ vertina 7 200 Eur suma.

2. Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovės darbuotojų dirbtas darbo laikas fiksuojamas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurių pagrindu skaičiuojamas darbuotojų darbo užmokestis. Å ių duomenų pagrindu ieÅ¡kovui buvo mokamas jam priklausantis darbo užmokestis. Pretenzijų atsakovei dėl netinkamo darbo užmokesčio skaičiavimo ieÅ¡kovas niekada nereiÅ¡kė.

Atsakovės pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, jog ieÅ¡kovas atitinkamais laikotarpiais dirbo ir naktį ir už tai jam buvo mokamas priklausantis darbo užmokestis. IeÅ¡kovas nenurodė, kokios valandos nebuvo įtrauktos į apskaitÄ ir už jas nebuvo sumokėtas darbo užmokestis. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovo reikalavimai nėra pagrįsti objektyviais įrodymais ir skaičiavimais. Apie ieÅ¡kovui neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už 2017 m., 2018 m. įrodymų apskritai nėra pateikta.

Be to, ieÅ¡kovas niekaip neargumentavo, kaip pasireiÅ¡kė jo dvasiniai iÅ¡gyvenimai ir kodėl juos vertina tokia didele suma. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. liepos 21 d. sprendimu ieÅ¡kinys atmestas. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai: 3.1 Byloje atsakovės pateikti ieÅ¡kovo darbo laiko grafikai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, atsiskaitymo lapeliai patvirtina, kad ieÅ¡kovas dirbo ir dienÄ , ir naktį, ir Å¡venčių dienomis, ir savaitgaliais ir jam už tai buvo mokamas darbo užmokestis.

IeÅ¡kovas byloje nekelia ginčo dėl to, kad pagal atsiskaitymo lapeliuose jam priskaičiuotas sumas atsakovė su juo atsiskaitė. Atsiskaitymo lapeliuose konkrečiai nurodomas kas mėnesį atsakovo iÅ¡dirbtas darbo laikas, atskirai nurodomas darbo laikas, dirbtas naktį, Å¡venčių dienomis ir savaitgaliais. Teismas iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų neturi galimybės nustatyti, ar ieÅ¡kovas jam pavestas funkcijas vykdė ir kitu laiku, nei užfiksuota darbo grafikuose ar darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, todėl ieÅ¡kovo teiginiai, kad Å¡iuose atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodyta neteisinga informacija, nepagrįsti jokiais įrodymais. 3.2 Nors ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pats žymėdavosi savo dirbtÄ laikÄ , tačiau tokių įrodymų į bylÄ nepateikė.

IeÅ¡kovas įrodymų, kad jis dirbo kitokiu grafiku, nei nurodyta žiniaraščiuose, nepateikė. 3.3 IeÅ¡kiniu praÅ¡omÄ priteisti sumÄ ieÅ¡kovas apskaičiavo pagal raktų iÅ¡davimo žurnalÄ ir pagal jo iÅ¡dirbtas valandas. Susipažinus su nurodytu žurnalu, nustatyta, kad tiek ieÅ¡kovo, tiek kitų apsaugos darbuotojų paraÅ¡ai pasiraÅ¡yti ne tik naktinėmis valandomis, bet ir dienomis, nors ieÅ¡kovas teigia, kad „Lesto“ objekte dirbo tik naktimis. Å is žurnalas ir jame atlikti įraÅ¡ai paneigia aplinkybę, kad ieÅ¡kovas dirbo tik nakties metu.

Be to, nors ieÅ¡kovas remiasi raktų registracijos žurnalu, tačiau nenurodo, kokios dirbtos dienos ir kokios darbo valandos nebuvo įtrauktos į darbo laiko apskaitÄ . Be to, raktų registravimo žurnale neužfiksuotas ieÅ¡kovo darbo pradžios ir pabaigos laikas, todėl iÅ¡ jame atliktų įrašų nėra galimybės nustatyti ir apskaičiuoti kiekvienÄ dienÄ ieÅ¡kovo dirbtų darbo valandų skaičiaus. Atmestini ieÅ¡kovo teiginiai, kad Å¡is žurnalas pagrindžia jo teiginius apie realų, kitokį darbo laikÄ , nei nurodyta darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. 3.4 2019 m. gegužės 10 d. praneÅ¡imų budėtojui tvarkoje nurodyti praneÅ¡imų budėtojui atlikimo laikai, užfiksuota darbuotojų darbo laiko pradžia ir pabaiga, šį dokumentÄ yra pasirašę ieÅ¡kovas, A.

D., J. J. ir R. V.; pagal pateiktÄ grafikÄ neįmanoma nustatyti, kuriÄ dienÄ kuris darbuotojas konkrečiai dirbo. Duomenų apie tvarkoje nurodytus praneÅ¡imus, kuriuos kiekvienas apaugos darbuotojas teikia kas valandÄ telefonu į centrinę bÅ«stinę savo pamainos metu ir dienos, ir nakties metu, taip pat byloje nepateikta. IeÅ¡kovo ir liudytojų paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad apsaugos darbuotojai, prieÅ¡ pradėdami darbÄ , privalėdavo telefonu informuoti ieÅ¡kovės atsakingus darbuotojus, kelintÄ valandÄ , kas priima ir perduoda pamainÄ .

Byloje tokiÄ darbo tvarkÄ patvirtinantis dokumentas nepateiktas, kaip ir nepateikta įrodymų, kur ir kaip buvo fiksuojama informacija apie pamainų perdavimÄ , nors bÅ«tent tokie duomenys ir patvirtintų kiekvieno apsaugos darbuotojo darbo valandas. 3.5 Darbo laiko grafikuose, kurių pagrindu pildomi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, nurodytas ieÅ¡kovo dirbtas darbo laikas sutampa su žiniaraščiuose nurodytu darbo laiku ir su kiekvieno mėnesio atsiskaitymo lapelyje nurodytu dirbtu laiku. IeÅ¡kovas nepagrindė, kokiÄ dienÄ ir kiek darbo valandų atsakovė nurodė neteisingai.

Nagrinėjamu atveju bÅ«tent ieÅ¡kovas, susipažinęs su susijusiu su darbo laiko apskaitos režimu dokumentu (grafiku, žiniaraščiu) arba su atsikaitymo lapeliu, matydamas neatitikimus, turėjo apskaičiuoti ir įrodyti savo teiginius. 3.6 Teismas pažymėjo, jog raktų registravimo žurnalas nėra dokumentas, skirtas fiksuoti ar kontroliuoti darbuotojų darbo laiko apskaitai ar režimui. IeÅ¡kovas savo sudarytų darbo grafikų nepateikė. Kadangi ieÅ¡kovas neturi kito, nei pateikė atsakovė, savo darbo laiko grafiko, todėl abejotina, kad jis gali atsiminti konkrečias dienas ir dirbtÄ laikÄ per 3 metų laikotarpį, ypač dėl to, kad jo darbas buvo pagal grafikÄ . 3.7 Jokių raÅ¡ytinių pretenzijų dėl darbo laiko apskaitos, darbo apmokėjimo, darbo laiko ir atostogų ieÅ¡kovas atsakovei nėra pareiÅ¡kęs per visÄ darbo įmonėje laikotarpį.

IeÅ¡kovas pradėjo reikÅ¡ti darbdaviui pretenzijas dėl 2017–2019 m. galbÅ«t neteisingai pildytų grafikų ir apskaičiuoto darbo užmokesčio tik po to, kai apsisprendė iÅ¡eiti iÅ¡ darbo. 3.8 Nors ieÅ¡kovas teigia, kad per 2019 m. atsakovė jam nesumokėjo 2 137,65 Eur sumos, taip pat Å¡iÄ sumÄ daugina iÅ¡ 3 metų ir gauna ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ priteisti sumÄ , tačiau savo skaičiavimų nepagrindžia, nepateikia jokių skaičiavimų, todėl negalima nustatyti, už kokį konkrečiai laikotarpį, už kokiÄ dienÄ , už kiek valandų Å¡i suma apskaičiuota. 3.9 Laikytina, kad ieÅ¡kovo darbo, poilsio kaita, darbo pradžia ir pabaiga, užfiksuota atsakovės pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, grafikuose, yra teisinga, už dirbtÄ laikÄ su ieÅ¡kovu tinkamai atsiskaityta, nes prieÅ¡ingų įrodymų ieÅ¡kovas nepateikė.

Laikytina, kad atsakovė ginčo laikotarpiu tinkamai užpildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir tinkamai apskaičiavo bei sumokėjo ieÅ¡kovui priklausantį darbo užmokestį. 3.10 IeÅ¡kovas savo teiginių, jog patyrė 7 200 Eur neturtinę žalÄ , nepagrindė. Nepateikta jokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad dėl atsakovės veiksmų ieÅ¡kovas prarado sveikatÄ ir tai turėjo reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ ieÅ¡kovo tolesnio gyvenimo kokybei, ieÅ¡kovas Å¡iuo metu yra visiÅ¡kai darbingas.

Dvasinių iÅ¡gyvenimų ieÅ¡kovas neįrodinėjo. Nors ieÅ¡kovas teigia, kad dėl atliekamo darbo susigadino sveikatÄ , tačiau jo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad negalavimai susiję su darbdaviu ir darbo užmokesčio mokėjimu. Dokumentai patvirtina, kad ieÅ¡kovas buvo patyręs avarijÄ ir tai galėjo turėti ilgalaikių liekamųjų reiÅ¡kinių. Be to, ieÅ¡kovas niekada atsakovei nereiÅ¡kė reikalavimų dėl darbo pobÅ«džio, pats darbo pobÅ«dis nebuvo iÅ¡skirtinis ar reikalaujantis ypatingų fizinių gebėjimų, ieÅ¡kovui jis buvo žinomas pasiraÅ¡ant darbo sutartį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 4. IeÅ¡kovas K. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. liepos 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ spendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti arba bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 4.1 IeÅ¡kovo nuomone, tai, kad atsakovė nevykdė pareigos tinkamai tvarkyti darbo laiko apskaitÄ , matyti iÅ¡ darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 22 d. sprendimo.

Minėtame sprendime konstatuota, kad atsakovė tinkamai nemokėjo darbuotojams už darbÄ nakties metu. Mano, jog darbo įstatymų pažeidinėjimo faktas yra įrodytas įsiteisėjusiu darbo ginčų komisijos sprendimu ir jo papildomai įrodinėti nereikia. 4.2 ReikalavimÄ dėl nesumokėtų sumų už darbÄ nakties metu ieÅ¡kovas grindžia raktų iÅ¡davimo registracijos žurnalu. Žurnalas patvirtintas atsakovės atstovo A. R. paraÅ¡u. IÅ¡ žurnalo matyti, kokiomis dienomis 2017–2019 m. dirbo ieÅ¡kovas. 4.3 Savo reikalavimus ieÅ¡kovas grindžia ir liudytojų R.

V., V. A. parodymais. Netikėti Å¡ių liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo. 4.4 Pažymi, jog faktiÅ¡kai dirbtos darbo dienos, darbo pradžia ir pabaiga buvo fiksuojamos pagal PraneÅ¡imų UAB „Ekskomisarų biuras“ budėtojui tvarkos taisykles, tačiau atsakovas Å¡ių duomenų neteikė. IeÅ¡kovas jų pateikti negali, nes neturi, o teismas Å¡ių duomenų neiÅ¡reikalavo. 4.5 Savo skaičiavimus dėl tinkamai nesumokėto darbo užmokesčio nakties metu ieÅ¡kovas pateikė teismui, nurodydamas kiekvienÄ mėnesį dirbtų dienų skaičių, darbo nakties metu valandų skaičių, negauto darbo užmokesčio dalį. 4.6 Pažymi, jog ieÅ¡kovo darbo grafikas buvo nuo 16.00 val. iki 8.00 val., iÅ¡skyrus Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį, kai buvo dirbama nuo 8.00 val. iki 8.00 val.

Teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad darbo grafikai buvo pateikti darbo vietoje. Jis darbo grafikų negaudavo, buvo priverstas vadovautis savo darbo laiko apskaita. Teismui nurodė konkrečiai kiekvienÄ mėnesį dirbtas dienas, jų skaičių ir negautÄ darbo užmokestį. 4.7 Taip pat teismas neįvertino to, kad ieÅ¡kovas pradėjo dirbti pas atsakovę 2013 m., o Darbo tvarkos taisyklės patvirtintos tik 2017 m. spalio 31 d. 4.8 Pažymi ir tai, jog nurodė savo reikalavimo dėl neturtinės žalos pagrįstumÄ .

Ä®statymo leidėjas neriboja reikalavimo dydžio. Kiekvienam asmeniui tai yra individualus faktorius. Atsakovė Å¡iurkščiai pažeidinėjo jo teises, dėl to jis patyrė iÅ¡gyvenimų. 4.9 Kartu su apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas pateikė UAB „Ekskomisarų biuras“ generalinio direktoriaus 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. I-254 patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių kopijÄ ir UAB „Ekskomisarų biuras“ praneÅ¡imų apie darbo pradžiÄ ir pabaigÄ registracijos tvarkos kopijÄ . Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog pridedama ir PraneÅ¡imų UAB „Ekskomisarų biuras“ budėjimo tvarka (1 lapas, kopija), tačiau per elektroninių paslaugų portalÄ pateikiant dokumentus minėtas dokumentas pateiktas nebuvo.

5. Atsakovės atstovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo K. R. apeliacinį skundÄ atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. liepos 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Taip pat praÅ¡o pridėti prie bylos UAB „Ekskomisarų biuras“ prezidento 2003 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 42 patvirtintas Darbo tvarkos taisykles. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvai: 5.1 IeÅ¡kovas nepateikė jokių objektyvių duomenų / įrodymų, kurie pagrįstų jo reikalavimÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies. 5.2 Atsakovės darbuotojų darbo laiko apskaita buvo tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatas, t. y. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.

Vadovaujantis Å¡iais duomenimis ieÅ¡kovui buvo mokamas darbo užmokestis. 5.3 IÅ¡ darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad ieÅ¡kovas darbo funkcijas tam tikrais laikotarpiais vykdė ir nakties metu, su darbuotoju buvo atsiskaityta. 5.4 Pažymi, kad ieÅ¡kovas ankstesniu laikotarpiu niekuomet nėra reiÅ¡kęs pretenzijų atsakovei dėl neva netinkamo darbo užmokesčio skaičiavimo. 5.5 IeÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tu galima nustatyti, kada ir kokios Å¡io darbuotojo dirbtos valandos nebuvo įtrauktos į apskaitÄ ir už jas nebuvo atsiskaityta. 5.6 IeÅ¡kovas nepasisako dėl jo pasirinkto bÅ«do apskaičiuoti darbo užmokesčio įsiskolinimÄ už 2017–2019 m. laikotarpį.

Darbuotojo darbo užmokestis kiekvienÄ mėnesį svyravo, tai priklausė nuo iÅ¡dirbto laiko. IeÅ¡kovas jokių skaičiavimų apie neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį per 2017–2018 m. laikotarpį apskritai nėra pateikęs. 5.7 IeÅ¡kovas akcentuoja darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 22 d. sprendimÄ , tačiau atsakovė pažymi, jog, įvertinusi bylinėjimosi sÄ naudas, nusprendė, kad tolesnio proceso inicijavimas ekonominiu požiÅ«riu yra netikslingas. Atsakovė tikėjosi, kad tarp ginčo Å¡alių bus pasiektas kompromisinis sutarimas ir kiti reikalavimai nebebus reiÅ¡kiami.

Be to, darbo ginčo komisijos sprendimas jokios prejudicinės galios dėl reikalavimų, kurie apima 2017–2019 m. gegužės mėn. laikotarpį, neturi. 5.8 IeÅ¡kovo reikalavimo nepagrįstumÄ patvirtina ir tai, kad į reikalavimo dydį įtraukta darbo ginčų komisijos sprendimu priteista suma, kuriÄ atsakovė 2020 m. vasario 20 d. pervedė ieÅ¡kovui. 5.9 Nepagrįstai ieÅ¡kovas remiasi raktų registracijos žurnalu, nes:

1) žurnalas nėra oficialus atsakovės veikloje naudojamas dokumentas darbuotojų darbo laiko apskaitai tvarkyti, atsakovė praktikos vesti žurnalus netaiko, nurodymo tÄ daryti iÅ¡ darbdavio pusės nebuvo;

2) žurnalas nėra patvirtintas atsakovės įgaliotų atstovų;

3) atsakovė negali užtikrinti, kad žurnale užfiksuota informacija yra tiksli, nes darbdavys jo turinio niekaip nekontroliavo;

4) negalima įsitikinti, ar tikrai tie darbuotojai, kurie yra minimi žurnale, jį ir pildė. 5.10 Liudytojai jokių aplinkybių, kurios bÅ«tų svarbios sprendžiant ginÄÄ , nenurodė. 5.11 Nepagrįstai ieÅ¡kovas teigia, kad jis, dirbdamas pas atsakovę, su darbo grafikais nebuvo supažindinamas, prieÅ¡ingu atveju jis nebÅ«tų žinojęs, kuriuo metu jam dirbti. Pagal atsakovės Darbo tvarkos taisyklių 24 punktÄ , darbo grafikai įmonėje buvo skelbiami vieÅ¡ai, pagal darbo grafikÄ dirbantiems darbuotojams leidžiant netrukdomai su jais susipažinti.

Taip pat darbo grafikai ar jų pakeitimai darbuotojams buvo praneÅ¡ami telefonu. Ankstesnė atsakovės Darbo tvarkos taisyklių redakcija įtvirtino iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ nuostatÄ , susijusiÄ su darbuotojų darbo grafikų skelbimu (2.11 punktas). 5.12 Pažymi, jog ieÅ¡kovas tik apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovės 2017 m. spalio 31 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1-254 patvirtintos Darbo tvarkos taisyklės neva nepatvirtina, kaip grafikai darbuotojams buvo skelbiami nuo ieÅ¡kovo darbo teisinių santykių pradžios.

Atsakovė teikia ir praÅ¡o prie bylos pridėti ankstesnės redakcijos Darbo tvarkos taisykles, kurios įrodo tokiÄ pačiÄ darbuotojų supažindinimo su darbo grafikais tvarkÄ . 5.13 Mano, jog nėra pagrindo priteisti ir neturtinės žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kovas niekaip neįrodinėjo, kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė jo dvasiniai iÅ¡gyvenimai, kodėl juos vertina tokia didele suma. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad jo įvardytas neturtinės žalos dydis nėra pagrįstas jokiais įrodymais, o yra grindžiamas iÅ¡imtinai jo paties subjektyviu vertinimu.

Sutinka su teismo išvadomis dėl neturtinės žalos nepagrįstumo.

6. IeÅ¡kovas K. R. 2020 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl papildomų dokumentų pridėjimo. Kartu su praÅ¡ymu pateikė savo paaiÅ¡kinimus, UAB „Ekskomisarų biuras“ iÅ¡mokėjimų darbuotojams suvestinių už 2016 m. lapkričio –2019 m. lapkričio laikotarpį kopijas, skaičiavimų lenteles „Alga pagal darbo sutartį 555*1,005=557,775“, UAB „Ekskomisarų biuras“ darbo laiko grafikų kopijas, UAB „Ekskomisarų biuras“ praneÅ¡imų apie darbo pradžiÄ ir pabaigÄ registracijos tvarkos kopijÄ , PraneÅ¡imų UAB „Ekskomisarų biuras“ budėtojui tvarkos kopijÄ .

7. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 30 d. pateikė atsiliepimÄ (nuomonę) dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo pridėti papildomus įrodymus, praÅ¡o nepridėti ieÅ¡kovo papildomai teikiamų įrodymų. Taip pat praÅ¡o atsakovės naudai priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 657,94 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pateikė 2020 rugsėjo 29 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros kopijÄ , suminės darbų ataskaitos kopijÄ , 2020 rugsėjo 29 d. mokėjimo nurodymo kopijÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Dėl naujų įrodymų 10. IeÅ¡kovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė UAB „Ekskomisarų biuras“ generalinio direktoriaus 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. I-254 patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių kopijÄ bei UAB „Ekskomisarų biuras“ praneÅ¡imų apie darbo pradžiÄ ir pabaigÄ registracijos tvarkos kopijÄ .

11. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė UAB „Ekskomisarų biuras“ prezidento 2003 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 42 patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių kopijÄ .

12. IeÅ¡kovas 2020 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos apygardos teismui papildomai pateikė savo paaiÅ¡kinimus, UAB „Ekskomisarų biuras“ iÅ¡mokėjimų darbuotojams suvestinių už 2016 m. lapkričio–2019 m. lapkričio laikotarpį kopijas, skaičiavimų lenteles „Alga pagal darbo sutartį 555*1,005=557,775“, UAB „Ekskomisarų biuras“ darbo laiko grafikų kopijas, UAB „Ekskomisarų biuras“ praneÅ¡imų apie darbo pradžiÄ ir pabaigÄ registracijos tvarkos kopijÄ , PraneÅ¡imų UAB „Ekskomisarų biuras“ budėtojui tvarkos kopijÄ .

13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Tačiau pažymėtina, jog naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ .

14. Atsižvelgdamas į tai, jog byloje keliamas klausimas dėl ieškovo tinkamo supažindinimo su darbo grafikais, šalys turėjo galimybę susipažinti tiek su ieškovo pateikta UAB „Ekskomisarų biuras“ generalinio direktoriaus 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. I-254 patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių kopija, tiek su atsakovės pateikta UAB „Ekskomisarų biuras“ prezidento 2003 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 42 patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių kopija, prieštaravimų dėl jų priėmimo nepateikė, pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant šalių įrodinėjamas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pateiktus naujus įrodymus priima.

15. Civilinėje byloje jau buvo anksčiau pateikti ir priimti Å¡ie dokumentai: UAB „Ekskomisarų biuras“ praneÅ¡imų apie darbo pradžiÄ ir pabaigÄ registracijos tvarkos kopija (t. 2, b. l. 116), PraneÅ¡imų UAB „Ekskomisarų biuras“ budėtojui tvarkos kopija (t. 2, b. l. 105), UAB „Ekskomisarų biuras“ iÅ¡mokėjimų darbuotojams suvestinių už 2016 m. lapkričio–2019 m. lapkričio laikotarpį kopijos (2 t., b. l. 73–75; t. 3, b. l. 57–59), UAB „Ekskomisarų biuras“ darbo laiko grafikų kopijos (t. 1, b. l. 190–200; t. 2, b. l. 2–56, 77–81, 88–102, 136–200; t. 3, b. l. 2–10).

Taip pat pažymėtina, jog byloje (t. 2, b. l. 109–110; 117–118) yra pateiktos 2 (už 2019 m.) iÅ¡ 6 naujai teikiamų lentelių „Alga pagal darbo sutartį 555*1,005=557,775“. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo pateikti dokumentai jau yra byloje, siekiant neapkrauti bylos pakartotiniais dokumentais, pateikti duomenys nepridėtini prie bylos. Tie dokumentai, kurie buvo pateikti ne per elektroninių paslaugų portalÄ , o tiesiogiai teisme, grÄ Å¾intini ieÅ¡kovui.

16. Taip pat prie bylos nepridėtini 2020 m. rugsėjo 24 d. ieÅ¡kovo teismui pateikti 2020 m. rugsėjo 22 d. ranka suraÅ¡yti paaiÅ¡kinimai. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovas K. R. 2020 m. rugpjūčio 20 d. pateikė apeliacinį skundÄ , jame iÅ¡samiai iÅ¡dėstė savo nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus. 2020 m. rugsėjo 22 d. ranka suraÅ¡ytuose paaiÅ¡kinimuose jokių naujų argumentų, kurie turėtų svarbios reikÅ¡mės bylai ir galėtų lemti bylos baigtį, nenurodo. Todėl Å¡ie paaiÅ¡kinimai nepridėtini prie bylos, jie grÄ Å¾intini ieÅ¡kovui.

17. Prie bylos nepridėtinos ir ieÅ¡kovo teikiamos skaičiavimų lentelės „Alga pagal darbo sutartį 555*1,005=557,775“ už 2017 m. ir 2018 m. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieÅ¡kinio reikalavimas – priteisti iÅ¡ atsakovės 6 412,95 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio už 2017–2019 m. – buvo grindžiamas tuo, jog, anot ieÅ¡kovo, atsakovė už 2019 m. ieÅ¡kovui neiÅ¡mokėjo 2 137,65 Eur darbo užmokesčio (remiantis byloje esančiais skaičiavimais ir lentele už 2019 m., t. 2, b. l. 109–110; 117–118), o kadangi ieÅ¡kovo darbo pobÅ«dis ir darbo grafikas per 3 metus buvo pastovÅ«s, minėtÄ sumÄ ieÅ¡kovas padaugino iÅ¡ 3 (2 137,65 Eur už 2019 m. + 2 137,65 Eur už 2018 m. + 2 137,65 Eur už 2017 m. = 6 412,95 Eur).

IÅ¡klausius 2020 m. birželio 8 d. vykusio teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä , nustatyta, jog teismas klausė ieÅ¡kovo ir jo atstovo, ar reikalavimai suformuluoti, ar neketinama nieko keisti. IeÅ¡kovo atstovas nurodė, jog praÅ¡ymai (reikalavimai) suformuluoti, nieko nekeis. Kadangi naujai teikiamos lentelės su skaičiavimais už 2017 m. ir 2018 m. nebuvo pateiktos pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu ir jomis ieÅ¡kovas savo reikalavimo negrindė, jomis nesivadovavo, minėtos lentelės Klaipėdos apygardos teismui buvo pateiktos jau po apeliacinio skundo priėmimo, lentelėse yra nurodomos visiÅ¡kai kitokios neva neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio už 2017 m. ir 2018 m. sumos negu nurodomos ieÅ¡kinyje, todėl Å¡ios skaičiavimų lentelės „Alga pagal darbo sutartį 555*1,005=557,775“ už 2017 m. ir 2018 m. nepridėtinos prie bylos, jos grÄ Å¾intinos ieÅ¡kovui.

Dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio 18. Nustatytos faktinės aplinkybės, kurių Å¡alys neginčija, patvirtina, jog tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės 2013 m. gruodžio 23 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. S-11519, kurios pagrindu ieÅ¡kovas buvo priimtas dirbti UAB „Ekskomisarų biuras“ Fizinės saugos skyriuje Klaipėdoje stebėtoju. IeÅ¡kovas pradėjo dirbti 2013 m. gruodžio 24 d. Atsakovė įsipareigojo ieÅ¡kovui (darbuotojui) už atliekamÄ darbÄ mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintÄ minimaliÄ jÄ mėnesinę algÄ .

Darbo sutartyje pažymėta, jog nurodytas darbo užmokestis ir jo mokėjimo sÄ lygos gali bÅ«ti keičiami tik Å¡alių susitarimu, iÅ¡skyrus atvejus, nurodytus DK 120 straipsnio 3 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.). Nurodyta ir tai, kad darbo sutartis terminuota, sudaroma saugos paslaugų sutarties galiojimo laikotarpiui su UAB „Transuva“. 2020 m. sausio 7 d. raÅ¡tu Å¡alys susitarė, kad darbo sutartis nutraukta vadovaujantis DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių) nuo 2020 m. sausio 30 d.

Darbo ginčų komisija 2020 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. DGKS-497 iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir priteisė iÅ¡ atsakovės 451,91 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio įsiskolinimÄ už 2019 m. birželio–rugpjūčio mėn. laikotarpį. PraÅ¡ymo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

19. IeÅ¡kovas mano, jog atsakovė netinkamai tvarkė jo darbo laiko apskaitÄ 2017–2019 m. laikotarpiu, nes atsakovės pateiktuose darbo laiko apskaitos grafikuose ir žiniaraščiuose nurodytas darbo laikas neatitinka faktiÅ¡kai ieÅ¡kovo dirbto darbo laiko naktimis. Dėl Å¡ios priežasties nebuvo tinkamai apskaičiuotas visas faktiÅ¡kai ieÅ¡kovo iÅ¡dirbtas darbo laikas ir tinkamai su juo atsiskaityta. Mano, jog darbo įstatymų pažeidinėjimo faktas yra įrodytas įsiteisėjusiu darbo ginčų komisijos sprendimu ir Å¡io fakto papildomai įrodinėti nereikia.

20. Pagal CPK 182 straipsnio nuostatas, nereikia įrodinėti aplinkybių:

1) teismo pripažintų visiems žinomomis;

2) nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai);

3) asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai);

4) preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka;

5) kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (šio Kodekso 187 straipsnis);

6) nustatytų įsiteisėjusiu tarpiniu sprendimu grupės ieškinio byloje, teismui nagrinėjant grupės narių individualaus pobūdžio turtinius reikalavimus toje pačioje grupės ieškinio byloje. Šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai. Teisėjų kolegija pažymi, kad kai byla teisme nagrinėjama iš esmės, teismas nėra saistomas sprendimo, kuris buvo priimtas darbo ginčų komisijos posėdyje. CPK 182 straipsnyje nenustatyta darbo ginčų komisijos sprendimo prejudicinė ar didesnė įrodomoji galia. Darbo ginčo nagrinėjimas teisme vyksta pagal CPK nuostatas, o byloje pateikti įrodymai vertinami CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka.

21. Darbo ginčų komisija nagrinėjo Å¡alių ginÄÄ ir 2020 m. sausio 22 d. sprendimÄ Nr. DGKS-497 priėmė tik dėl ieÅ¡kovui neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies už 2019 m. birželio–rugpjūčio mėn. laikotarpį. Atsakovė 2020 m. vasario 20 d. iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui minėtu sprendimu priteistÄ darbo užmokestį (t. 3, b. l. 84). IÅ¡ ieÅ¡kovo pozicijos (jis remiasi minėtu darbo ginčų komisijos sprendimu, jame iÅ¡dėstytais argumentais) galima daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas taip pat sutinka su darbo ginčo komisijos sprendimu. 2020 m. birželio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas pripažino, jog atsakovė už 2019 m. birželio–rugpjūčio mėn. laikotarpį su juo atsiskaitė, pervedė į jo banko sÄ skaitÄ už minėtÄ laikotarpį 259,85 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, sutiko, kad Å¡i reikalavimo dalis turėtų bÅ«ti mažinama.

Remiantis tuo, kas aptarta, pripažįstama, jog darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. DGKS-497 nagrinėjamu atveju yra teisingas ir pagrįstas tiek, kiek jį pripažįsta Å¡alys, t. y. dėl 2019 m. birželio–rugpjūčio mėn. laikotarpio, ir apeliacinės instancijos teismas Å¡io laikotarpio iÅ¡ naujo nenagrinėja ir dėl jo nepasisako. Likusiam ginčo laikotarpiui minėtas darbo ginčų komisijos sprendimas jokios įrodomosios galios neturi, apeliacinės instancijos teismas ginÄÄ nagrinėja remdamasis byloje esančiais įrodymais, juos vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, iÅ¡klausiusi pirmosios instancijos teisme vykusių teismo posėdžių garso įraÅ¡us, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė 2019 m. sausio–gegužės mėn. laikotarpiu tinkamai užpildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir tinkamai apskaičiavo bei iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui priklausantį darbo užmokestį (minėta, jog darbo ginčų komisija iÅ¡sprendė Å¡alių ginÄÄ dėl 2019 m. birželio–rugpjūčio mėn. laikotarpiu neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, o 2019 m. rugsėjo–lapkričio mėn. laikotarpiu ieÅ¡kovas nurodo nepriskaičiuoto darbo užmokesčio sumÄ â€ž0“, 2019 m. gruodžio mėn. grafos iÅ¡ viso nėra, t. 2, b. l. 109–110, 117–118).

23. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš byloje pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, ar ieškovas jam pavestas funkcijas vykdė ir kitu laiku, nei užfiksuota darbo grafikuose ar darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Tačiau su tokia teismo išvada sutikti negalima, kadangi byloje esantys ieškovo pateikti įrodymai – ranka surašytos ieškovo dirbtos dienos, valandos (t. 1, b. l. 126–130), ir byloje esanti UAB „Ekskomisarų biuras“ raktų registravimo žurnalo kopija patvirtina ieškovo teiginius, jog jis dirbo ir kitu laiku, negu užfiksuota atsakovės pateiktuose darbo laiko apskaitos grafikuose.

24. IeÅ¡kovas įrodinėdamas, jog atsakovės pateiktuose darbo laiko apskaitos grafikuose nurodytas darbo laikas neatitinka faktiÅ¡kai ieÅ¡kovo dirbto darbo laiko, prie atsiskaitymo lapelių už 2019 m. sausio–gegužės mėn. (t. 1, b. l. 126–130) nurodė, kokiomis dienomis kiekvienÄ mėnesį jis realiai dirbo ir kiek dirbo valandų. Sulyginus ieÅ¡kovo skaičiavimuose nurodytas jo dirbtas dienas 2019 m. sausio mėn. (t. y. sausio 1, 4, 7, 9, 11, 13, 15, 17, 19, 21, 23, 25, 28, 31 d.) su UAB „Ekskomisarų biuras“ raktų registravimo žurnalu (t. 1, b. l. 96–99), nustatyta, jog nurodytomis dienomis raktų registravimo žurnale pasirašė bÅ«tent ieÅ¡kovas K.

R.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovės pateiktame 2019 m. sausio mėn. darbo laiko grafike (t. 2, b. l. 136) nėra nurodyta, jog ieškovas dirbo sausio 9 d., 15 d., 21 d. Sulyginus ieškovo skaičiavimuose nurodytas jo dirbtas dienas 2019 m. vasario mėn. (t. y. vasario 3, 6, 9, 12, 13, 15, 17, 18, 21, 24, 25, 27 d.) su raktų registravimo žurnalu (t. 1, b. l. 99–101), nustatyta, jog nurodytomis dienomis raktų registravimo žurnale pasirašė būtent ieškovas K. R.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovės pateiktame 2019 m. vasario mėn. darbo laiko grafike (t. 2, b. l. 137) nėra nurodyta, jog ieškovas dirbo vasario 12 d., 15 d., 24 d., 27 d.

Sulyginus ieškovo skaičiavimuose nurodytas jo dirbtas dienas 2019 m. kovo mėn. (t. y. kovo 2, 4, 5, 7, 9, 11, 14, 16, 20, 22, 24, 26, 29 d.) su raktų registravimo žurnalu (t. 1, b. l. 101–103), nustatyta, jog nurodytomis dienomis raktų registravimo žurnale pasirašė būtent ieškovas K. R.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovės pateiktame 2019 m. kovo mėn. darbo laiko grafike (t. 2, b. l. 138) nėra nurodyta, jog ieškovas dirbo kovo 4 d., 7 d., 14 d., 22 d., 26 d. Sulyginus ieškovo skaičiavimuose nurodytas jo dirbtas dienas 2019 m. balandžio mėn. (t. y. balandžio 1, 4, 7, 10, 13, 16, 19, 22, 25, 26, 28 d.) su raktų registravimo žurnalu (t. 1, b. l. 104–105), nustatyta, jog nurodytomis dienomis raktų registracijos žurnale pasirašė būtent ieškovas K.

R.. Sulyginus ieškovo skaičiavimuose nurodytas jo dirbtas dienas 2019 m. gegužės mėn. (t. y. gegužės 1, 4, 7, 10, 13, 15, 16, 19, 22, 25, 28, 31 d.) su raktų registravimo žurnalu (t. 1, b. l. 106–108), nustatyta, jog nurodytomis dienomis raktų registracijos žurnale pasirašė būtent ieškovas K. R.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovės pateiktame 2019 m. gegužės mėn. darbo laiko grafike (t. 2, b. l. 140) nėra nurodyta, jog ieškovas dirbo gegužės 15 d., 16 d. 25. 2020 m. birželio 8 d. teismo posėdžio metu apklausti liudytojai R.

V. ir V. A. patvirtino, kad toks raktų registravimo žurnalas ieškovo darbo vietoje buvo, jame apsaugos darbuotojas fiksuodavo valytojams išduodamus / priimamus raktus. Pažymėjo, jog žurnalas buvo UAB „Ekskomisarų biuras“ dokumentas, jis buvo surištas, sunumeruotas ir su A. R. parašu.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad minėtas raktų registravimo žurnalas buvo vienas iš atsakovės dokumentų, patvirtina byloje esanti raktų registravimo žurnalo kopija (t. 1, b. l. 23–114), iš jos matyti, jog žurnalo pradžioje nurodyta įmonė – UAB „Ekskomisarų biuras“, žurnalo pabaigoje ties grafa „Atsakingasis asmuo“ yra pasirašęs A. R.. Bylos duomenimis nustatyta, jog A. R. – padalinio vadovas.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus įrodymus (ieÅ¡kovo, liudytojų parodymus, paties ieÅ¡kovo suraÅ¡ytas jo faktiÅ¡kai dirbtas dienas, UAB „Ekskomisarų biuras“ raktų registravimo žurnalo kopijÄ , darbo laiko grafikų kopijas), taip pat atsižvelgusi į bylos pobÅ«dį (darbo byla, kurioje darbuotojas turi pakankamai ribotas galimybes gauti ir pateikti į bylÄ itin iÅ¡samius įrodymus), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė raktų registravimo žurnalu kaip įrodymu, kuris patvirtina ieÅ¡kovo argumentus apie tai, kokiomis dienomis jis dirbo ir kad dirbo ir kitu laiku, nei užfiksuota ieÅ¡kovės darbo laiko grafikuose.

Atsakovei argumentuojant, jog darbo laiko apskaita buvo tvarkoma remiantis teisės aktų nuostatomis, pažymėtina, jog vien formos laikymasis savaime nereiÅ¡kia turinio teisingumo. Vertinant byloje esančių įrodymų visumÄ , o ne kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atsietai, galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovės pateikti 2019 m. sausio–gegužės mėn. darbo laiko grafikai nėra tikslÅ«s, juose nebuvo užfiksuotos visos ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai dirbtos dienos.

28. Minėta, jog ieÅ¡kovas įrodinėdamas, kad atsakovės pateiktuose darbo laiko apskaitos grafikuose ir žiniaraščiuose nurodytas darbo laikas neatitinka faktiÅ¡kai ieÅ¡kovo dirbto darbo laiko, prie atsiskaitymo lapelių už 2019 m. sausio–gegužės mėn. (t. 1, b. l. 126–130) nurodė, kokiomis dienomis kiekvienÄ mėnesį jis realiai dirbo ir kiek dirbo valandų. Tas valandų skaičius (su patikslintu, mažesniu skaičiavimu už kovo mėn.) perkeltas ir į ieÅ¡kovo pateiktÄ lentelę už 2019 m. (t. 2., b. l. 109–110, 117–118).

Ieškovo skaičiavimu, jis 2019 m. sausio mėn. atidirbo 249,5 val., vasario mėn. – 224,5 val., kovo mėn. – 249 val., balandžio mėn. – 215 val., gegužės mėn. – 209,5 val., iš viso – 1 147,5 val. 2019 m. sausio–gegužės mėn. laikotarpiu. Tuo tarpu iš 2019 m. sausio mėn. atsiskaitymo lapelio (t. 1, b. l. 126) matyti, jog ieškovui atlyginimo už sausio mėn. priskaičiuota už 176 val., iš 2019 m. vasario mėn. atsiskaitymo lapelio (t. 1, b. l. 127) matyti, jog ieškovui atlyginimo už vasario mėn. priskaičiuota už 159 val., iš 2019 m. kovo mėn. atsiskaitymo lapelio (t. 1, b. l. 128) matyti, jog ieškovui atlyginimo už kovo mėn. priskaičiuota už 160 val., iš 2019 m. balandžio mėn. atsiskaitymo lapelio (t. 1, b. l. 186) matyti, jog ieškovui atlyginimo už balandžio mėn. priskaičiuota už 167 val., iš 2019 m. gegužės mėn. atsiskaitymo lapelio (t. 1, b. l. 130) matyti, jog ieškovui atlyginimo už gegužės mėn. priskaičiuota už 176 val., iš viso 838 val. 2019 m. sausio–gegužės mėn. laikotarpiu.

29. IeÅ¡kovas viso proceso metu nuosekliai teigė, kad jis darbo dienomis dirbdavo nuo 16.00 val. iki kito ryto 8.00 val., o savaitgaliais ir Å¡venčių dienomis – nuo 8.00 val. ryto iki kito ryto 8.00 val. IÅ¡klausius teismo posėdžio, vykusio Klaipėdos apylinkės teisme 2020 m. birželio 8 d., garso įraÅ¡Ä , nustatyta, jog duodamas paaiÅ¡kinimus teismui ieÅ¡kovas nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes dėl dirbto darbo laiko, o atsakydamas į atsakovės atstovo klausimus, ieÅ¡kovas patikslino, jog tokiu darbo laiku dirbo iki 2019 m. gegužės 10 d., po to apie vienÄ ar du mėnesius darbo dienomis dirbo nuo 17.00 val. iki 8.00 val., o vėliau – nuo 18.30 val. iki 8.00 val.

IeÅ¡kovo parodymus apie darbo laikÄ darbo dienomis ir savaitgaliais bei Å¡venčių dienomis patvirtino teismo posėdžiu metu 2020 m. birželio 8 d. apklaustas liudytojas R. V.. Liudytojas G. P. teismo posėdžio metu taip pat paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovas dirbdavo ir per iÅ¡eigines, ir Å¡ventinėmis dienomis, darbo dienomis dirbo nuo 17.00 val. iki 8.00 val. ryto. Netikėti Å¡ių liudytojų parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo, nenustatytas liudytojų suinteresuotumas Å¡ios bylos baigtimi. Be to, jokių aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindas netikėti liudytojų parodymais, nenurodo ir atsakovė.

30. Teisėjų kolegija, remdamasi anksčiau aptartais įrodymais, neturi pagrindo netikėti ieškovo pateiktais skaičiavimais dėl 2019 m. sausio–gegužės mėn. laikotarpiu faktiškai išdirbtų valandų skaičiaus. Pažymėtina, jog atsakovė konkrečiai nenurodo, kad kažkurie ieškovo skaičiavimai, pateikti lentelėje už 2019 m. (t. 2., b. l. 109–110, 117–118), kuria grindžiamas reikalavimas, galėtų būti netikslūs, neginčija pasirinktų tarifų darbo užmokesčio įsiskolinimui apskaičiuoti (t. 1, b. l. 126–130; t. 2, b. l. 109–110, 117–118).

31. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieÅ¡kovas siekė papildomai pagrįsti savo argumentus dėl faktiÅ¡kai dirbto laiko pas atsakovę, siekė, kad atsakovė pateiktų į bylÄ duomenis apie apsaugos darbuotojų registravimÄ si tarnybiniu telefonu darbo pradžioje ir pabaigoje, remiantis 2019 m. gegužės 10 d. PraneÅ¡imų UAB „Ekskomisarų biuras“ budėtojui tvarka (t. 2, b. l. 105). Byloje esanti 2019 m. gegužės 10 d. PraneÅ¡imų UAB „Ekskomisarų biuras“ budėtojui tvarka (t. 2, b. l. 105) patvirtina ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus apie tai, jog darbo pradžioje, darbo metu ir darbo pabaigoje buvo privaloma registruotis, tarnybiniu telefonu surenkant nurodytÄ tel. numerį, iÅ¡klausius automatinį praneÅ¡imÄ , įvedant savo tabelio numerį ir paspaudžiant groteles, po to, iÅ¡girdus papildomÄ skaičių, jį surenkant telefono klaviatÅ«roje.

Iš minėtos Pranešimų UAB „Ekskomisarų biuras“ budėtojui tvarkos matyti, jog, be kita ko, su minėta tvarka buvo susipažinęs tiek padalinio vadovas A. R., tiek ieškovas K. R., tiek byloje kaip liudytojas apklaustas R. V.. Kad tokia tvarka buvo, teismo posėdžio metu 2020 m. birželio 8 d. patvirtino liudytojai R. V. bei V. A..

32. IÅ¡klausius 2020 m. birželio 8 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä nustatyta, jog ieÅ¡kovo atstovas prašė teismo įpareigoti atsakovę pateikti PraneÅ¡imų budėtojui tvarkos taisykles, t. y. nurodyti, kaip buvo žymima darbuotojų darbo pradžia ir pabaiga. Atsakovės atstovas nurodė, jog į bylÄ buvo pateikta visa medžiaga, darbo laiko apskaita buvo fiksuojama darbo laiko žiniaraščiuose, jie pateikti į bylÄ . Anot atsakovės atstovo, ieÅ¡kovo atstovas aiÅ¡kiai neįvardijo, kokie tai konkrečiai duomenys turėtų bÅ«ti, tad atsakovė negali pateikti to, ko neturi.

Teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovo atstovo praÅ¡ymÄ , konstatavo, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščiai pateikti, atsakovės atstovas nurodo, kad kitų duomenų neturi, tad negali teismas iÅ¡reikalauti to, ko neturi. Tačiau tokia atsakovės užimama pozicija, neva neaiÅ¡ku, kokius duomenis praÅ¡oma pateikti į bylÄ , negali bÅ«ti toleruojama. Jau ginÄÄ nagrinėjant darbo ginčų komisijoje buvo keliamas klausimas dėl pas atsakovę nustatytos PraneÅ¡imų UAB „Ekskomisarų biuras“ budėtojui tvarkos.

Darbo ginčų komisija savo sprendime (t. 1, b. l. 5–10) nurodė, jog atsakovė Komisijai nepateikė iÅ¡samių duomenų apie praneÅ¡imus, kuriuos kiekvienas atsakovės saugos darbuotojas teikia kas valandÄ telefonu į centrinę bÅ«stinę savo pamainos metu, dienos ir nakties metu. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, byloje buvo pateikta 2019 m. gegužės 10 d. PraneÅ¡imų UAB „Ekskomisarų biuras“ budėtojui tvarkos kopija (t. 2, b. l. 105), tad atsakovės atstovas negalėjo nežinoti, kokius duomenis praÅ¡oma papildomai pateikti.

Ä®vertinusi tai, kas aptarta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog buvo aiÅ¡ku, kokių duomenų papildomai praÅ¡o ieÅ¡kovo atstovas, t. y. kaip ir kur pagal 2019 m. gegužės 10 d. PraneÅ¡imų UAB „Ekskomisarų biuras“ budėtojui tvarkÄ buvo užfiksuojamas ir saugomas darbuotojų (Å¡iuo konkrečiu atveju – ieÅ¡kovo K. R.) darbo pradžios ir pabaigos laikas, tačiau tik dėl atsakovei žinomų priežasčių į bylÄ atsisakoma teikti Å¡iuos duomenis. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog tokie duomenys nėra iÅ¡saugoti.

33. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminÄ jiems pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teikti papildomus įrodymus yra Å¡alies teisė, bet ne pareiga, todėl jų nepateikimas gali sukelti Å¡aliai nenaudingas procesines pasekmes – teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, gali priimti sprendimÄ ne jos naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2017).

34. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, jog ieÅ¡kovas negalėjo į bylÄ pateikti duomenų, kurie objektyviai patvirtintų ieÅ¡kovo darbo pradžios ir pabaigos valandas, nes ieÅ¡kovas Å¡iais duomenimis nedisponuoja, o atsakovė tik dėl jai žinomų priežasčių Å¡ių duomenų neteikė, daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo nurodytos faktiÅ¡kai jo iÅ¡dirbtos valandos 2019 m. sausio–gegužės mėn. laikotarpiu yra teisingos, nenuginčytos. Remtis atsakovės pateiktais darbo laiko grafikais bei žiniaraščiais nėra pagrindo, kadangi nustatyta, jog į darbo laiko grafikus atsakovė neįtraukė visų faktiÅ¡kai ieÅ¡kovo dirbtų dienų.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus įrodymus, jų visumÄ , o ne kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, daro iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas ieÅ¡kovui priteisti iÅ¡ atsakovės nesumokėtÄ darbo užmokestį už 2019 m. sausio–gegužės mėn. laikotarpį. Todėl ieÅ¡kovui priteistina iÅ¡ atsakovės 1 432,28 Eur (neatskaičius mokesčių) (336,96 Eur už 2019 m. sausio mėn. + 315,01 Eur už 2019 m. vasario mėn. + 408,32 Eur už 2019 m. kovo mėn. + 202,44 Eur už 2019 m. balandžio mėn. + 169,55 Eur už 2019 m. gegužės mėn.) (t. 2, b. l. 109–110, 117–118).

36. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡i ieÅ¡kinio dalis atmesta nepagrįstai, tinkamai neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos, todėl Å¡i skundžiamo sprendimo dalis naikintina ir dėl ieÅ¡kovui neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies už 2019 m. sausio–gegužės mėn. laikotarpį priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

37. IeÅ¡kovas taip pat prašė priteisti nesumokėtÄ darbo užmokestį už 2017 m. ir 2018 m. IeÅ¡kinyje šį savo reikalavimÄ grindė tuo, jog per 3 metus, t. y. 2017–2019 m., jo darbo pobÅ«dis ir darbo grafikas buvo pastovÅ«s, nesumokėtÄ 2 137,65 Eur darbo užmokestį už 2019 m. ieÅ¡kovas daugino iÅ¡ 3 metų. Tačiau teisėjų kolegija visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms ir atsakovės argumentams, jog ieÅ¡kovas nepagrindė ir neįrodė, kad atsakovė netinkamai tvarkė ieÅ¡kovo darbo laiko apskaitÄ ir netinkamai iÅ¡mokėjo darbo užmokestį už 2017 m. ir 2018 m.

IeÅ¡kovas jokių skaičiavimų apie neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už 2017–2018 m. laikotarpį, galbÅ«t kitas jo dirbtas dienas ir kitÄ valandų skaičių, negu nurodyta atsakovės teikiamuose dokumentuose, bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu neteikė. Nors ieÅ¡kovo darbo pobÅ«dis visus Å¡iuos metus nesikeitė, jis ėjo tas pačias pareigas toje pačioje darbo vietoje, tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog jo darbo grafikas nebuvo pastovus, nenumatytais atvejais tekdavo keistis su kitais darbuotojais, todėl ieÅ¡kinyje nurodytas skaičiavimo bÅ«das neiÅ¡mokėtam darbo užmokesčiui už 2017 m. ir 2018 m. pagrįsti negali bÅ«ti laikomas teisingu.

38. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡i ieÅ¡kinio dalis atmesta teisėtai ir pagrįstai, naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl neturtinės žalos 39. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 7 200 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Pagrįsdamas šį savo reikalavimÄ , ieÅ¡kovas nurodė, jog už darbÄ jam buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis, todėl jis patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų. Taip pat nurodė, jog dirbdamas pas atsakovę susigadino sveikatÄ . Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodo, jog jis nurodė savo reikalavimo dėl neturtinės žalos pagrįstumÄ . Ä®statymo leidėjas neriboja reikalavimo dydžio, kiekvienam asmeniui tai yra individualus faktorius. Atsakovė Å¡iurkščiai pažeidinėjo jo teises, dėl to patyrė iÅ¡gyvenimų.

40. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

41. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali bÅ«ti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iÅ¡ darbo, neteisėtai perkeliamas į kitÄ darbÄ , jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda ir pan., tai gali bÅ«ti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai; vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo, teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiÅ¡kas pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008). Situacijose, kai padaryta neturtinė žala nežymi (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).

42. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nors ieÅ¡kovo apeliacinis skundas iÅ¡ dalies ir pagrįstas, jo ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, tačiau nėra pagrindo priteisti ieÅ¡kovui ir neturtinės žalos atlyginimÄ . Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas, jog į bylÄ nebuvo pateikta jokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad dėl atsakovės veiksmų ieÅ¡kovas prarado sveikatÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog ieÅ¡kovo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad jo negalavimai susiję su darbdaviu ir dalies su darbo užmokesčio nesumokėjimu.

Dvasinių iÅ¡gyvenimų, kaip jie pasireiÅ¡kė, kiek tęsėsi, kokių nepatogumų sukėlė, ieÅ¡kovas neįrodinėjo. RÅ«pesčiai ginant savo pažeistas teises yra neiÅ¡vengiami, tačiau tai nėra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Å iuo atveju pripažintina, jog pažeidimo konstatavimas ir dalies neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimas yra pakankama satisfakcija už ieÅ¡kovo patirtÄ skriaudÄ .

43. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡i ieÅ¡kinio dalis atmesta teisėtai ir pagrįstai, naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 4968/99, par. 30).

Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 45. Byloje yra pateiktos pinigų priėmimų kvitų kopijos (t. 1, b. l. 11, 12), iÅ¡ kurių matyti, jog ieÅ¡kovas advokatui už teisinę pagalbÄ sumokėjo 80 Eur (2019 m. rugsėjo 20 d.) bei 100 Eur (2020 m. vasario 17 d.).

Taip pat byloje pateikta 2019 m. gruodžio 9 d. memorialinio orderio kopija (t. 1, b. l. 133), iÅ¡ kurios matyti, jog ieÅ¡kovas už sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o spausdinimÄ turėjo 11,58 Eur iÅ¡laidų.

46. IeÅ¡kinys teismui buvo pateiktas 2020 m. vasario 21 d., o į darbo ginčų komisijÄ ieÅ¡kovas kreipėsi 2019 m. lapkričio 22 d., tad akivaizdu, jog 80 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti ir 11,58 Eur iÅ¡laidos už sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o spausdinimÄ â€“ tai iÅ¡laidos, ieÅ¡kovo turėtos ginÄÄ nagrinėjant darbo ginčų komisijoje, jos nepriteistinos, nes darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (DK 217 straipsnio 3 d.). DK 217 straipsnio 3 dalis aiÅ¡kintina kaip reiÅ¡kianti, jog tiek darbo ginčų komisija, tiek ir teismas, veikdami pagal jiems DK 217 straipsniu nustatytÄ kompetencijÄ , neturi teisės ginÄÄ laimėjusiai Å¡aliai priteisti Å¡ios darbo ginčų komisijoje patirtų iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ antrosios ginčo Å¡alies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2018).

47. Ieškovo ieškinys pagrįstas iš dalies. Jis reiškė du savarankiškus reikalavimus:

1) priteisti iš atsakovės 6 412,95 Eur nesumokėto darbo užmokesčio (šis reikalavimas patenkintas 22,33 proc. (1 432,28 Eur x 100 proc. / 6 412,95 Eur);

2) priteisti 7 200 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (reikalavimas atmestas). Vadinasi, iÅ¡ viso patenkinta 11,17 proc. (22,33 proc. + 0 proc.) / 2) ieÅ¡kinio reikalavimų. IeÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 11,17 Eur (100 Eur x 11,17 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme.

48. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie turtėtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį pirmosios instancijos teisme, todėl šis klausimas nespręstinas.

49. IeÅ¡kovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo teikiant teismui ieÅ¡kinį yra atleistas, žyminis mokestis valstybei iÅ¡ jo nepriteistinas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai priteistinas valstybei iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies – atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis), t. y. priteistina valstybei iÅ¡ atsakovės 42,96 Eur žyminio mokesčio (1 432,28 Eur x 3 proc. / 100 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 50. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas pagrįstas iÅ¡ dalies, paskirstytinos Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme.

51. Apeliaciniu skundu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie turtėtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį apeliacinės instancijos teisme, todėl šis klausimas nespręstinas.

52. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 657,94 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, t. y. 11,17 proc., o nepagrįstas – 88,83 proc., tad atsakovei iš ieškovo priteistina suma būtų 584,49 Eur (657,94 Eur x 88,83 proc. / 100 proc.). CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Po paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Apeliacinio teismo vertinimu, priteisus iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei visÄ jos patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ , bÅ«tų pažeista ieÅ¡kovo teisė į teisminę gynybÄ , kadangi ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisiama neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio suma yra 1 432,28 Eur, Å¡i suma priteisiama neatskaičius mokesčių, po mokesčių atskaitymo ieÅ¡kovui teksianti suma nežymiai skirtųsi nuo jam teksiančios pareigos atlyginti atsakovės turėtas iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos civilinės bylos pobÅ«dį, atsakovės procesinį elgesį, įvertinusi tai, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės naujų argumentų ir įrodymų apeliaciniame skunde neteikė, tad atsakovei nereikėjo gintis nuo ieÅ¡kovo argumentų, kurie jai nebÅ«tų iÅ¡ esmės žinomi, atsižvelgusi į Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendime byloje Klauz prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28963/10;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014), remdamasi CPK 93 straipsniu, daro iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas nagrinėjamu atveju taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 292,25 Eur (584,49 Eur / 2) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. liepos 21 d. sprendimo dalį dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo už 2019 m. sausio–gegužės mėn. laikotarpį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti ieÅ¡kovui K. R. iÅ¡ atsakovės UAB „Ekskomisarų biuras“ 1 432,28 Eur (neatskaičius mokesčių) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio už 2019 m. sausio–gegužės mėn. laikotarpį ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo 2020 m. vasario 26 d. teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieÅ¡kovui K. R. iÅ¡ atsakovės UAB „Ekskomisarų biuras“ 11,17 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės UAB „Ekskomisarų biuras“ 42,96 Eur žyminio mokesčio. KitÄ Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. liepos 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei UAB „Ekskomisarų biuras“ iÅ¡ ieÅ¡kovo 292,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui K.

R. 2020 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos apygardos teismui pateiktus dokumentus: paaiÅ¡kinimus (2 lapai), UAB „Ekskomisarų biuras“ iÅ¡mokėjimų darbuotojams suvestinių už 2016 m. lapkričio–2019 m. lapkričio laikotarpį kopijas (3 lapai), skaičiavimų lenteles „Alga pagal darbo sutartį 555*1,005=557,775“ (2 lapai), UAB „Ekskomisarų biuras“ darbo laiko grafikų kopijas (43 lapai), UAB „Ekskomisarų biuras“ praneÅ¡imų apie darbo pradžiÄ ir pabaigÄ registracijos tvarkos kopijÄ (1 lapas), PraneÅ¡imų UAB „Ekskomisarų biuras“ budėtojui“ tvarkos kopijÄ (1 lapas).

Teisėjai Aurimas Brazdeikis Kristina Domarkienė Larisa Šimanskienė