ea0bec38-bfce-4fac-bb49-7c51a7b96cce · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-743-943/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01390-2014-5Procesinio sprendimo kategorija2.6.10.2.1.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Konstantino Gurino ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),sekretoriaujant Marijai Zubrickienei,dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Virtualios pramogos“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Ius Positivum“ atstovei A.

Ž.,atsakovų A. Å ., J. Å . ir A. Å . atstovui advokatui Vygantui Barkauskui,atsakovo M. B. atstovui advokatui Ignui Dargužui,atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ atstovei G. U.,trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Paysera LT“ atstovei advokatei J. Å .,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Virtualios pramogos“, atsakovų J.

Š., A. Š. ir M. B. bei trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Paysera LT“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal nurodytos ieškovės ieškinį atsakovams M. B., A. Š., R. Š. (teisių perėmėja A. Š.), J. Š., A. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Neogrupė“, uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo arba civilinės atsakomybės taikymo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Paysera LT“, uždaroji akcinė bendrovė „Audis“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė BUAB „Virtualios pramogos“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė:

1) pripažinti negaliojančiomis ab initio 2008 m. rugsėjo 26 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis bei taikyti restitucijÄ ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovų A. Å . ir R. Å . solidariai priteisiant 671 188,58 Eur ir 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo;

2) teismui nusprendus, kad nurodytos pirkimo–pardavimo sutartys yra teisėtos, atsakovams M. B., J. Å ., A. Å ., Ž. D. ir UAB ,,Neogrupė“ taikyti civilinę atsakomybę ir iÅ¡ jų ieÅ¡kovės naudai solidariai priteisti 284 812,54 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Perdavus bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ieÅ¡kovė pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė:

1) pripažinti negaliojančiomis ab initio 2008 m. rugsėjo 18 d. lizingo sutartį ir 2008 m. rugsėjo 26 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo sutartis bei taikyti restitucijÄ ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovų A. Å . ir R. Å . solidariai priteisiant 580 977,76 Eur, o iÅ¡ lizingo davėjo „Swedbank lizingas“, UAB 79 572,30 Eur bei procesines palÅ«kanas, taip pat pripažįstant, jog atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB neturi 10 638,53 Eur reikalavimo teisės, kylančios 2008 m. rugsėjo 18 d. lizingo sutarties pagrindu BUAB „Virtualios pramogos“ atžvilgiu;

2) tuo atveju, jei teismas spręstų, jog lizingo sutartis ir pirkimo–pardavimo sutartys yra teisėtos ir jos nepripažintinos negaliojančiomis ab initio CK 1.82 straipsnio pagrindu, atsakovams M. B., J. Š., A. Š. ir UAB „Neogrupė“ taikyti civilinę atsakomybę ieškovės naudai iš jų solidariai priteisiant 671 188,58 Eur nuostolių atlyginimo bei procesines palūkanas.Ieškovė paaiškino, kad 2008 m. rugpjūčio 25 d. duomenimis patalpų rinkos vertė buvo 573 158,02 Eur, o lizingo sutartimi buvo nustatyta ženkliai didesnė patalpų vertė – 926 784,06 Eur.

IeÅ¡kovei permokėti už Å¡ias patalpas nebuvo jokios bÅ«tinybės. Pirkimo–pardavimo sandoriai sudaryti su atsakovų A. Å . ir J. Å ., kurie buvo vieni iÅ¡ ieÅ¡kovės steigėjų ir didžiausių akcininkų, tėvais. Taigi, atsižvelgiant į pardavėjų ir pagrindinių įmonės akcininkų giminystės ryšį, į aplinkybę, kad turtas buvo nupirktas už ženkliai didesnę kainÄ nei jo reali rinkos vertė, sutartis prieÅ¡taravo BUAB „Virtualios pramogos“ tikslams gauti pelnÄ , todėl CK 1.82 straipsnio pagrindu sutartys turi bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis.

Be to, ginčijamos sutartys prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, nes ieÅ¡kovė ir atsakovai, sudarydami sutartis, siekė ne įgyti patalpas ieÅ¡kovės vardu, o gauti asmeninę naudÄ ieÅ¡kovės sÄ skaita.Pagrįsdama alternatyvų reikalavimÄ dėl atsakovų civilinės atsakomybės, ieÅ¡kovė nurodė, jog akcininkai, pritardami lizingo ir pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymui, turėjo žinoti ir žinojo, kad Å¡ie sandoriai ieÅ¡kovui yra aiÅ¡kiai nuostolingi. Kadangi ieÅ¡kovui nuostolingas lizingo ir pirkimo-pardavimo sutartis ieÅ¡kovo vardu sudarė atsakovas M.

B., o Å¡iems sandoriams pritarė atsakovai A. Å ., J. Å . ir UAB „Neogrupė“, Å¡ie atsakovai yra kartu kalti dėl ieÅ¡kovo patirtų 671 188,58 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 580 977,76 Eur (2 006 000 Lt), sumokėti už patalpas, 79 572,30 Eur (274 747,23 Lt), sumokėti pagal lizingo sutartį, ir 10 638,53 Eur (36 732,70 Lt) atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB kreditorinis reikalavimas ieÅ¡kovui pagal lizingo sutartį, ir turi Å¡iuos nuostolius ieÅ¡kovui atlyginti solidariai. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ pakeitė – ieÅ¡kinio dalį dėl žalos atlyginimo patenkino ir priteisė atsakovei BUAB ,,Virtualios pramogos“ solidariai iÅ¡ atsakovų A.

Å ., J. Å . ir M. B. 284 812,54 Eur žalos atlyginimÄ , procesines palÅ«kanas; panaikino teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų J. Å . priteisimo; priėmė ieÅ¡kovės atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio atsakovės Ž. D. atžvilgiu ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukė; kitÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atsakovų J. Å ., A. Å . ir M. B. kasacinius skundus 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį panaikino ir perdavė bylÄ apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Kasacinis teismas konstatavo, kad Å¡is teismas, spręsdamas dėl juridinio asmens valdymo organo nario (vadovo) bei Å¡io asmens dalyvių atsakomybės už sudarytais sandoriais įmonei ir jos kreditoriams padarytÄ Å¾alÄ , – neteisėtus administracijos vadovo veiksmus nustatė netinkamai paskirstęs įrodinėjimo naÅ¡tÄ , nenustatęs reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, bÅ«tinų administracijos vadovo veiksmų teisėtumui įvertinti; taikydamas civilinę atsakomybę atsakovams, kaip bendrovės dalyviams, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 2.50 straipsnio 3 dalies normÄ , nepagrįstai iÅ¡plėtė bendrovės dalyvių pareigų turinį ir apimtis, iÅ¡ esmės prilygindamas jų pareigas valdymo organų narių pareigoms; spręsdamas ieÅ¡kovės reikalaujamos žalos, siejamos su įmonės vardu sudarytų sandorių sudarymu, fakto ir dydžio bei priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovų veiksmų, priimant sprendimÄ sudaryti sandorius ir bei juos sudarant, ir žalos klausimus, netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias Å¡ių bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų nustatymÄ ; nustatydamas solidariÄ jÄ atsakovų atsakomybę, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens dalyvių ir valdymo organo narių atsakomybę (jos ypatumus ir skirtumus); nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės normų, reglamentuojančių Å¡iuos klausimus, taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos.

Lietuvos apeliacinis teismas, pakartotinai iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu atmesdamas ieÅ¡kovės BUAB ,,Virtualios pramogos“ ieÅ¡kinio reikalavimÄ , neatskleidė bylos esmės – nenagrinėjo, t. y. neiÅ¡tyrė bei neįvertino esminės reikÅ¡mės teisingam Å¡io ginčo iÅ¡sprendimui turinčių aplinkybių, susijusių su įmonės finansine bÅ«sena sudarant ginčo sandorius, jų sudarymÄ lėmusių aplinkybių, įmonės nemokumÄ lėmusių priežasčių, aplinkybių, susijusių su įmonės valdymu, t. y. ar ji buvo valdoma tinkamai, akcininkų indėlį į įmonės valdymÄ bei įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ .

Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 7 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimÄ ir grÄ Å¾ino bylÄ pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas, pakartotinai iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pirmosios instancijos teisme, 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – solidariai priteisė ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ A. Å ., J. Å . ir M. B. 90 210,83 Eur nuostoliams atlyginti bei 5 proc. metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo bei paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.Pasisakydamas dėl reikalavimo pripažinti lizingo ir pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Å¡iuo atveju lizingo sutartis ir pirkimo-pardavimo sutartys vertinamos ne kaip atskiros, o kaip tarpusavyje susijusios sutartys – patalpų pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos atsakovei „Swedbank lizingas“, UAB vykdant lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

Teismas nurodė, kad iÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo teigti, jog atsakovė „Swedbank lizingas“, UAB sudarydama Å¡ias sutartis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti jų prieÅ¡taravimÄ ieÅ¡kovės veiklos tikslams, nes atsakovė prieÅ¡ sudarydama sutartis įvertino ieÅ¡kovės finansinę bÅ«klę bei jos veiklÄ ir nustatė, kad ji yra pakankama finansavimui teikti (CK 1.82 straipsnis). Atsakovė „Swedbank lizingas“, UAB nežinojo ir neturėjo žinoti, kad patalpų pardavėjai yra dalies ieÅ¡kovų akcininkų tėvai.

Pagal CK 6.567 straipsnio 2 dalį lizingo davėjas pardavėjÄ ir daiktÄ renkasi pagal lizingo gavėjo nurodymus ir neatsako už pardavėjo ir lizingo dalyko parinkimÄ , todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovė „Swedbank lizingas“, UAB buvo nesÄ Å¾ininga. Atitinkamai taip pat nėra pagrindo pripažinti ginčijamas sutartis negaliojančiomis CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes atsakovė „Swedbank lizingas“, UAB tiesiog vykdė įprastinę kasdienę veiklÄ â€“ teikė klientams finansavimo paslaugas, o sandorį pripažįstant negaliojančiu Å¡iuo įstatyme įtvirtintu pagrindu bÅ«tina nustatyti Å¡alių siekį veikti prieÅ¡ingai vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei.Spręsdamas ieÅ¡kovės reikalavimo atlyginti nuostolius pagrįstumo klausimÄ , pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės finansinė padėtis lizingo ir pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu buvo sunki, ieÅ¡kovė turėjo daug skolinių įsipareigojimų, o po Å¡ių sutarčių sudarymo įmonės padėtis vis labiau blogėjo.

Atsiskaitymas su ieÅ¡kove pagal pirkimo–pardavimo sutartis buvo atliktas Skolų ir įsipareigojimų perkėlimo ir užskaitymo aktu, todėl, nesudarius ieÅ¡kovės veiklai nereikalingo ir nenaudingo lizingo sandorio, ieÅ¡kovė bÅ«tų galėjusi realizuoti 541 283,47 Lt reikalavimo teises nurodytas Å¡iame dokumente, taip pat nebÅ«tų patyrusi 79 572,20 Eur iÅ¡laidų įmokoms pagal lizingo sutartį mokėti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog sprendimÄ sudaryti lizingo sutartį priėmė ieÅ¡kovės akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo bei už Å¡io sprendimo priėmimÄ balsavo atsakovas A.

Å . (35 proc. balsų), J. Å . (35 proc. balsų), atsakovė UAB „Neogrupė“ (15 proc. balsų) ir atsakovas M. B. (5 proc. balsų). Byloje nėra įrodymų, kad šį sprendimÄ ieÅ¡kovės akcininkai priėmė vadovaudamiesi ieÅ¡kovės vadovo atsakovo M. B. pateikta informacija apie planuojamÄ sandorio naudingumÄ ieÅ¡kovei. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovai A. Å . ir J. Å ., esant sunkiai ieÅ¡kovės turtinei padėčiai, priimdami sprendimÄ lizingo bÅ«du įsigyti patalpas, tenkino savo asmeninius interesus įvykdyti asmenines prievoles tretiesiems asmenims ieÅ¡kovės ir jos kreditorių sÄ skaita, taip pažeisdami draudimÄ piktnaudžiauti ribota civiline atsakomybe pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, o atsakovas M.

B., įgyvendindamas tokį sprendimÄ , veikė ne ieÅ¡kovės, o nurodytų asmenų naudai ir pažeidė fiduciarines įmonės vadovo pareigas. Teismas pažymėjo, kad pagal ieÅ¡kovę 580 977,76 Eur nuostolių dalį sudaro ieÅ¡kovės tiesiogiai atsakovams A. Å . ir R. Å . sumokėta patalpų kainos dalis, tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog tiesiogiai ieÅ¡kovė atsakovams pinigų nesumokėjo, nes tai buvo atlikta Skolų perkėlimo ir tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo aktu, todėl reikalavimas priteisti 580 977,76 Eur nuostolius atmestas ir ieÅ¡kinys tenkintas dėl 90 210,83 Eur nuostolių priteisimo, kuriuos sudaro 79 572,30 Eur ieÅ¡kovės sumokėtos lizingo įmokos atsakovei „Swedbank lizingas, UAB ir 10 638,53 Eur finansinis reikalavimas, kylantis iÅ¡ lizingo sutarties.Pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes ieÅ¡kinio patikslinimas nėra laikytinas naujo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovė BUAB „Virtualios pramogos“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kurias atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi; jei teismas spręstų, kad neegzistuoja teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl pirmiau nurodyto reikalavimo, tai panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti 580 977,76 Eur dydžio nuostolių atlyginimÄ ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovų M.

B., J. Å . ir A. Å . solidariai priteisti ne 90 210,83 Eur, o 671 188,58 Eur nuostolių atlyginimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas nepagrįstai nurodė, kad „Swedbank lizingas“, UAB suteikė finansavimÄ tik 374 806,30 Eur sumai, o ne 926 784,06 Eur. Pačioje sutartyje yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad įsigyjamo turto vertė bÅ«tent 926 784,06 Eur, kurios 580 977,76 Eur dalį sudaro pirmoji turto iÅ¡pirkimo įmoka ir sutarties mokestis. Atsakovė „Swedbank lizingas“, UAB, nepaisydama įstatyminės pareigos, itin pavirÅ¡utiniÅ¡kai ir aplaidžiai įvertino ieÅ¡kovės finansinę padėtį ir jos galimybes įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Be to, nors atsakovė teigė, kad dokumentų, kurių pagrindu atliko šį vertinimÄ , ji nebeturi, nes jie sunaikinti pasibaigus jų saugojimo terminui, tačiau įstatyme įtvirtinti tokių dokumentų saugojimo terminai dar nebuvo suėję. Apskritai teismas atsakovės „Swedbank lizingas“, UAB sÄ Å¾iningumÄ nepagrįstai įvertinto iÅ¡imtinai jos deklaratyvių teiginių pagrindu.Pirmosios instancijos teismas, viena vertus, teigia, kad atsakovė „Swedbank lizingas“, UAB atliko ieÅ¡kovės veiklos vertinimÄ ir tai leido jai spręsti, jog ieÅ¡kovė pajėgi įvykdyti lizingo sutartį, tačiau bylos duomenimis pats konstatavo itin blogÄ Å¡ios įmonės finansinę padėtį sandorių sudarymo metu.

Å iÄ aplinkybę, sudarydama lizingo sutartį, neabejotinai žinojo lizingo bendrovė, todėl turėjo suprasti, jog sutartis pažeidžia ieÅ¡kovės kaip privataus juridinio asmens interesus. Be to, atsakovė kaip finansų įstaiga turėjo pasidomėti visa informacija, susijusia su ieÅ¡kove, įskaitant, bet neapsiribojant informacija apie įmonės valdymo organų dalyvius ir narius bei suprasti, jog sandoris sudaromas su didžiausių ieÅ¡kovės akcininkų tėvais, o tai neatlikusi ir nesupratusi – elgėsi nesÄ Å¾iningai.Sandoriai turi bÅ«ti pripažinti negaliojančiais taip pat CK 1.81 straipsnio pagrindu, nes Å¡iuos sandorius sudarę asmenys siekė ne įgyti patalpas ieÅ¡kovės vardu, o gauti asmeninę naudÄ ieÅ¡kovės sÄ skaita.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė į priteistinÄ sumÄ Ä¯traukti visus ieÅ¡kovės patirtus nuostolius.

Aplinkybė, kad dalis nuostolių buvo patirti ne tiesiogiai pervedant lėšas, o įskaitymo bÅ«du, nepanaikina nuostolių patyrimo fakto.Atsakovas M. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies bei Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį taip pat atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartyje konstatavo, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia yra 2013 m. vasario 14 d., o Å¡iai iÅ¡vadai pritarė kasacinis teismas.

IeÅ¡kovė patikslintÄ ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė 2017 m. gegužės 8 d., todėl jis pareikÅ¡tas praleidus 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ Å¾alai atlyginti. Pažymėtina, kad pirminio ieÅ¡kinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo siejamas su visų ieÅ¡kovės kreditorių bankroto byloje reikalavimų suma bei ieÅ¡kovės administravimo iÅ¡laidų suma, tuo tarpu patikslintu ieÅ¡kiniu nuostoliai buvo kildinami iÅ¡ ieÅ¡kovės nekilnojamojo turto pardavėjams sumokėtos sumos, lizingo įmokų sumos ir lizingo davėjo finansinio reikalavimo bankroto byloje sumos.

Taigi, pirminis ir patikslintas ieÅ¡kiniai skiriasi tiek pagrindais, tiek ir dalykais, todėl laikytina, jog patikslintas ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senatį.Pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovo M. B. neteisėtų veiksmų. Teismo sprendimas yra prieÅ¡taringas – viena vertus, jis teigė, kad ieÅ¡kovės finansinė padėtis leido atsakovei „Swedbank lizingas“, UAB spręsti, jog ji įvykdys lizingo sutartį, kita vertus, teismas, spręsdamas civilinės atsakomybės taikymo klausimÄ , teigia, jog įmonės padėtis buvo bloga.

Be to, teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Neogrupė“ neturi pareigos atlyginti ieÅ¡kovės nuostolius, nes jos turėti 15 proc. akcijų neturėjo lemiamos įtakos priimant sprendimÄ sudaryti lizingo sutartį. Vadinasi, pagal tokiÄ teismo logikÄ nuo atsakomybės turėjo bÅ«ti atleistas ir atsakovas M. B., turėjęs 5 proc. įmonės akcijų, nes jo kaip vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimas nebuvo nustatytas. Atsakovas iÅ¡ ginčo sutarčių sudarymo negavo jokios asmeninės naudos, sandorius sudarė vykdydamas aktyviai ieÅ¡kovės veikloje dalyvavusių akcininkų sprendimÄ , todėl atsakovui negali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė.IeÅ¡kovės finansinė situacija ginčo sutarčių sudarymo metu buvo gera ir tai patvirtina teismų procesiniai sprendimai atsisakyti ieÅ¡kovei iÅ¡kelti bankroto bylÄ .Priteista nuostolių suma yra neteisingai apskaičiuota, nes teismas priteisė visas lizingo įmokas, tačiau dalį Å¡ių įmokų mokėjo ne ieÅ¡kovė, o kiti asmenys.

Vadinasi, ieÅ¡kovei priteista kompensacija už iÅ¡laidas, kurių ji nepatyrė. Be to, nėra aiÅ¡ku, kodėl atsakovės „Swedbank lizingas“, UAB finansinis reikalavimas ieÅ¡kovės bankroto byloje yra laikytinas nuostoliu.Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ ir nepagrįstai kritiÅ¡kai vertino aplinkybę apie naujo vadovo paskyrimÄ .Atsakovai A. Å . ir J. Å . praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ dalies tenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys ir Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį taip pat atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino. Patikslintame ieškinyje buvo pareikštas naujas ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo, todėl naujam patikslintame ieškinyje suformuluotam ieškinio reikalavimui turėjo būti taikomas ir naujas ieškinio senaties terminas.Pirmosios instancijos teismas nesilaikė CPK 362 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais.

Juridinio asmens dalyviai neturi fiduciarinių pareigų įmonei, tuo labiau kreditoriams, nes akcininkų tikslas yra tenkinti savo turtinius poreikius per juridinio asmens veiklÄ . Taip pat akcininkai, nevykdantys valdymo organo funkcijų, neturi įstatymo nustatytų pareigų vengti interesų konflikto. Taigi kasacinio teismo praktika yra tokia, kad uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, balsuodamas visuotiniame akcininkų susirinkime, gali balsuoti vadovaudamasis savo interesais, neprivalo atsižvelgti į visų interesų grupių interesus, jam galioja tik draudimas piktnaudžiauti ribota atsakomybe pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį.

Šioje byloje atsakovai atliko tik juridinio asmens dalyviui būdingas funkcijas.Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės finansinė padėtis lizingo ir pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu buvo sunki. Be to, byloje nenustatyta, kad ieškovės finansinė padėtis pablogėjo ar kad bankroto byla jai buvo iškelta todėl, kad buvo sudarytos ginčijamos sutartys. Teismo pozicija yra nenuosekli, nes negali būti taip, kad vienu ir tuo pačiu metu ieškovė ir yra pajėgi įvykdyti lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir nemoki, nevykdanti įsipareigojimų kreditoriams ir pan.

Teismas apeliantams civilinę atsakomybė taikė iÅ¡ esmės dėl to, kad jie visuotinio akcininkų susirinkimo metu balsavo „už“ lizingo sutarties, kurios, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti negaliojančia, sudarymÄ , t. y. civilinė atsakomybė taikyta dėl balsavimo už teisėtos sutarties sudarymÄ , kas yra nelogiÅ¡ka ir nepagrįsta.Trečiasis asmuo „Paysera LT“, UAB apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesta dalis ieÅ¡kinio reikalavimų ir ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Nors atsakovė „Swedbank lizingas“, UAB nurodė, kad ieÅ¡kovės finansinės situacijos vertinimo dokumentai neiÅ¡saugoti pasibaigus jų saugojimo terminui, tačiau jų saugojimo pabaigos terminas dar nėra pasibaigęs. Kadangi atsakovė dokumentus turėjo saugoti, bet jų nepateikė teismui, vadinasi, ieÅ¡kovės mokumo atsakovė faktiÅ¡kai nevertino. Be to, CK 6.67 straipsnyje nustatyta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, pagal kuriÄ preziumuojamas kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumas, jeigu įvykdymo, kurį pagal tÄ sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai virÅ¡ija kitos sandorio Å¡alies pateiktÄ Ä¯vykdymÄ .Teismas nepagrįstai sumažino priteistinÄ nuostolių sumÄ , nes tai, kokia forma Å¡ie nuostoliai patirti, neturi esminės reikÅ¡mės.Atsiliepime į ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus atsakovė „Swedbank lizingas“, UAB praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti.

Atsiliepime nurodomi Å¡ie atsikirtimai į apeliacinių skundų argumentus:Atsakovė teismui pateikė dokumentus, kurių pagrindu buvo atliktas ieÅ¡kovės mokumo įvertinimas. IeÅ¡kovė buvo pajėgi prisiimti 374 544,02 Eur įsipareigojimus, nes ji gavo pajamas, kurios buvo daugiau nei pakankamos kredito įmokoms mokėti. Vadinasi, ieÅ¡kovė nepaneigė lizingo bendrovės sÄ Å¾iningumo prezumpcijos.Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieÅ¡kovės akcininkai pritarė Å¡io sandorio sudarymui, todėl akivaizdu, jog Å¡ios sutartys atitiko pagrindinius ieÅ¡kovės veiklos tikslus – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų, t. y. ieÅ¡kovės akcininkų, interesus.Tai, kad atsakovė kaip finansinė įstaiga vykdė savo veiklÄ nereiÅ¡kia, jog jos sudarytas sandoris prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir / ar gerai moralei, todėl toks sandoris negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu.Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovai A.

Å ., A. Å . ir J. Å . praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie atsikirtimai į apeliacinio skundo argumentus:Bylos dalis dėl pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis turėjo bÅ«ti nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, nes Å¡is klausimas yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi, kurios tik dalis buvo skundžiama kasacine tvarka, t. y. neapskųstoje ir neperžiÅ«rėtoje dalyje nutartis yra įsiteisėjusi.IeÅ¡kovė neįrodė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, bÅ«tinų sandoriui pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.82 straipsnį.

Visų pirma, CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija ginčams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu yra netaikytina. Vadinasi, sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningumas byloje turi bÅ«ti nustatytas, tačiau nagrinėjamu atveju nesÄ Å¾iningumo ieÅ¡kovė neįrodė.Apeliaciniame skunde neatsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartyje Nr. 3K-3-485-421/2016 pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus. Apeliaciniame skunde iÅ¡ viso nenurodomi jokie argumentai, kodėl atsakovams A.

Å . ir J. Å . galėtų bÅ«ti taikoma solidarioji civilinė atsakomybė ir kodėl Å¡iuo klausimu turėtų bÅ«ti daromos diametraliai prieÅ¡ingos iÅ¡vados, nei padarė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 25 d. nutartyje.Byloje nebuvo įrodyta, kad atsakovai A. Å . ir J. Å . piktnaudžiavo savo, kaip ieÅ¡kovės akcininkų teisėmis, jog naudojosi jomis sÄ moningai siekdami padaryti nepateisinamÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovei ar jos kreditoriams ar pan., t. y. nenustatyti atsakovų A. Å . ir J.

Å . civilinės atsakomybės pagrindai. Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovas M. B. praÅ¡o ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje pažymėjo reikalaujamÄ priteisti nuostolių sumÄ ir jos apskaičiavimÄ . Kadangi dalį nuostolių ieÅ¡kovė nurodė kaip pardavėjams sumokėtas sumas, tai aplinkybė, jog ieÅ¡kovė neatliko jokių mokėjimų pardavėjams, patvirtina Å¡ių reikalavimų akivaizdų nepagrįstumÄ .

Atsiliepime į atsakovų M. B., J. Å . ir A. Å . apeliacinius skundus ieÅ¡kovė BUAB „Virtualios pramogos“ praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie atsikirtimai į apeliacinių skundų argumentus:IeÅ¡kinio pareiÅ¡kimas nutraukia ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.130 straipsnis), o CPK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė keisti ieÅ¡kinio dalykÄ arba pagrindÄ ir tai nelaikoma savarankiÅ¡ko ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu. Byla grÄ Å¾inta nagrinėti pirmosios instancijos teismui bÅ«tent sudarant galimybę ieÅ¡kovei patikslinti ieÅ¡kinio reikalavimus.

Ieškovė nepareiškė naujo ieškinio, o jį tiesiog patikslino pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus.Tam, kad juridinio asmens valdymo organų nariams kiltų civilinė atsakomybė nebūtina pripažinti, jog jų sudaryti sandoriai yra negaliojantys, nes tai yra du skirtingi civilinių teisių gynybos būdai, kurie vienas kitam neprieštarauja. Aplinkybė, jog nebuvo tenkintas vienas iš alternatyvių ieškinio reikalavimų nelemia kito alternatyvaus ieškinio reikalavimo dėl civilinės atsakomybės taikymo nepagrįstumo.Civilinė atsakomybė atsakovui M.

B. taikyta ne kaip įmonės akcininkui, o kaip jos vadovui, todėl visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka Å¡io asmens pozicija, jog jis turėjo bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės kaip ir akcininkė UAB „Neogrupė“. Bendrovės akcininkai aktyviai dalyvavo pritariant ginčo sandoriams, kurių kaina virÅ¡ijo rinkos kainÄ daugiau nei 347 544,02 Eur suma. Sudarytais sandoriais buvo tenkinami įmonės akcininkų turtiniai poreikiai, piktnaudžiaujant ribota uždarosios akcinės bendrovės dalyvių civiline atsakomybe pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį.Nėra pagrindo mažinti priteistÄ nuostolių sumÄ , nes trečiųjų asmenų atlikti mokėjimai buvo atliekami iÅ¡ esmės ieÅ¡kovės vardu vietoj mokėtino nuomos mokesčio už ginčijamų sutarčių pagrindu įsigyto turto nuomÄ .

Be to, jei ne nepagrįstai sudaryta lizingo sutartis, tai ieÅ¡kovės bankroto byloje nebÅ«tų patvirtintas „Swedbank lizingas“, UAB finansinis reikalavimas, kuris taip pat laikytinas ieÅ¡kovės patirtais nuostoliais.Pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , o aplinkybę, jog ieÅ¡kovės vadove buvo paskirta Baltarusijos pilietė N. K. pagrįstai vertino kritiÅ¡kai, nes ji buvo paskirta visų atsakovams priklausiusių įmonių vadove ir / ar akcininke, su kuria susisiekti galimybės nėra.

Manytina, kad tai atsakovų nesÄ Å¾iningas veikimo modelis, nukreiptas siekiant apsunkinti įmonių bankroto procedÅ«rų vykdymÄ . Be to, tai neturi esminės reikÅ¡mės, nes ginčijamus sandorius kaip ieÅ¡kovės vadovas sudarė atsakovas M. B..Atsiliepime į atsakovo M. B. apeliacinį skundÄ atsakovai A. Å ., A. Å . ir J. Å . praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad jie sutinka su apeliacinio skundo argumentais.Atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė BUAB „Virtualios pramogos“ praÅ¡o trečiojo asmens apeliacinį skundÄ tenkinti.

Atsiliepime pažymima, kad ieÅ¡kovė sutinka su apeliacinio skundo argumentais, nes jie pagrįsti ir teisėti.Atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundÄ atsakovai A. Å ., A. Å . ir J. Å . praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad Å¡is apeliacinis skundas iÅ¡ esmės atitinka ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , tik yra siauresnės apimties, todėl atsikirtimai į šį apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės yra iÅ¡dėstyti atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ .Atsiliepime į apeliacinius skundus trečiasis asmuo „Paysera LT“, UAB praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ tenkinti, o atsakovų – atmesti.

Atsiliepime nurodomi Å¡ie sutikimo ir nesutikimo su apeliaciniais skundais motyvai:IeÅ¡kovės teisių gynybos bÅ«das, pateikus patikslintÄ ieÅ¡kinį nepakito, todėl ieÅ¡kovei padidinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ pats ieÅ¡kinio dalykas nepakito ir nėra pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas.Aplinkybė, kad akcininkų susirinkimas pritarė sandoriui neatleidžia įmonės vadovo nuo civilinės atsakomybės, be to, Å¡ie argumentai jau buvo įvertinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2016.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad sudarydamas ginčijamus sandorius atsakovas M. B. veikė ne ieÅ¡kovės interesais, tokiu bÅ«du pažeisdamas fiduciarines įmonės vadovo pareigas, nes Å¡ie sandoriai turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių, lėmusių ieÅ¡kovės bankrotÄ . Bendrovės akcininkai, ginčijamais sandoriais iÅ¡ esmės tenkino savo asmeninius interesus bei padengė savo asmenines prievoles kitiems tretiesiems asmenims. Tai patvirtina, kad jie piktnaudžiavo ribota atsakomybe pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį.„Swedbank lizingas“, UAB vertino ieÅ¡kovės galimybes vykdyti ne visÄ sandorį, o tik tiek, kiek buvo susiję su finansavimu, tuo tarpu atsakovų pareiga atlyginti žala kyla atsižvelgus į visÄ sandorių vertę ir galėjimÄ vykdyti visus sandorius.

                          Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant Å¡alių pateiktų apeliacinių skundų ribų. Dėl faktinių bylos aplinkybių Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „Virtualios pramogos“ visuotinio akcininkų susirinkimo, vykusio 2008 m. rugsėjo 8 d., metu nuspręsta įsigyti administracines patalpas, Å¡iomis sÄ lygomis: 1) 1 200 000 Lt lizingÄ gaunant iÅ¡ „Swedbank lizingas“, UAB (buvęs pavadinimas UAB „Hansa lizingas“) ir lizingo gavėju skiriant UAB „Virtualios pramogos“;

2) trÅ«kstamÄ pinigų sumÄ pasiskolinant iÅ¡ kitų juridinių asmenų (t. 2 b. l. 115). 2008 m. rugsėjo 18 d. buvo pasiraÅ¡yta lizingo sutartis su „Swedbank lizingas“, UAB dėl negyvenamųjų patalpų, esančių Savanorių pr. 174A, Vilnius, įsigijimo (t. 7, b. l. 91-101). 2008 m. rugsėjo 26 d. buvo sudarytos nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartys, kurių pagrindu „Swedbank lizingas“, UAB nuosavybės teise įsigijo ieÅ¡kovės lizingo sutartyje nurodytÄ turtÄ (t. 7, b. l. 102-119).

Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarčių 3.1.1 papunkčiuose nurodoma, kad atsakovai A. Å . ir R. Å . prieÅ¡ sudarant Å¡iÄ sutartį iÅ¡ BUAB „Virtualios pramogos“ gavo bendrÄ 2 006 000 Lt sumÄ (1 968 175 Lt + 37 825 Lt). Bylos medžiaga patvirtina, kad likusi trÅ«kstama pinigų suma nebuvo sumokėta tiesiogiai atsakovams A. Å . ir R. Å ., tačiau atsiskaitymas pagal sutartis buvo atliktas 2008 m. rugsėjo 26 d. Skolų ir įsipareigojimų perkėlimo ir užskaitymo akto pagrindu (t. 8, b. l. 122-126).

Lizingo sutarties ieÅ¡kovė nevykdė tinkamai, todėl lizingo davėjo iniciatyva sutartis 2011 m. liepos 4 d. buvo nutraukta (t. 1, b. l. 91), o turtas grÄ Å¾intas lizingo davėjui bei 2013 m. parduotas UAB „Audis“ už 740 000 Lt (t. 1, b. l. 121-138).Lizingo ir pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu ieÅ¡kovės direktoriumi buvo atsakovas M. B., akcininkais – M. B., A. Å ., J. Å ., G. J., Ž. D. ir UAB „Neogrupė“. Atsakovams A. Å . ir J. Å . priklausė po 35 proc. ieÅ¡kovės akcijų.

Atsakovai (nekilnojamojo turto pardavėjai) A. Å . ir R. Å . yra atsakovų A. Å . ir J. Å . tėvai. Bankroto administratorė laikosi pozicijos, kad ginčijamomis nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimis bei lizingo sutartimi buvo pažeista vieÅ¡oji tvarka ir gera moralė, nes Å¡iuos sandorius sudarę asmenys siekė ne įgyti patalpas ieÅ¡kovės vardu, o gauti asmeninę naudÄ ieÅ¡kovės sÄ skaita (CK 1.81 straipsnis). Be to, ginčijamos sutartys prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės veiklos tikslams – siekti pelno, racionaliai naudoti įmonės lėšas, turtÄ bei kitus iÅ¡teklius, nes turtas įsigytas už per didelę kainÄ (CK 1.82 straipsnis).

IeÅ¡kovės užsakymu buvo atliktas turto vertinimas, kuris nustatė, kad turto vertė 2008 m. rugpjūčio 20 d. buvo 573 447,64 Eur, o sudarant ginčijamus sandorius turtas įsigytas už 926 784,06 Eur. Dėl Å¡ių sandorių įmonė patyrė 669 450,86 Eur nuostolį, kurį sudaro pardavėjams tiesiogiai sumokėti 579 240,04 Eur ir lizingo davėjui sumokėti 79 572,29 Eur, turto netekimas ir lizingo davėjo 10 638,53 Eur dydžio reikalavimo patvirtinimas ieÅ¡kovės bankroto byloje, todėl restitucijos pagrindu Å¡ios lėšos turi bÅ«ti priteistos ieÅ¡kovei, o lizingo davėjo finansinis reikalavimas pripažintas negaliojančiu.Bankroto administratorė byloje taip pat yra pareiÅ¡kusi alternatyvų reikalavimÄ â€“ tuo atveju, jei teismas spręstų, jog ginčijamos sutartys yra teisėtos, praÅ¡o taikyti vadovo ir akcininkų civilinę atsakomybę iÅ¡ jų priteisiant 671 188,58 Eur dydžio nuostolių atlyginimÄ .Procesiniai bylos aspektai, susiję su sandorių pripažinimu negaliojančiaisAtsakovai apeliaciniuose skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atliko sandorių teisėtumo analizę (pirmojo ieÅ¡kinio reikalavimo vertinimÄ ), nes Å¡is klausimas yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog Å¡is klausimas bÅ«tų tinkamai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡spręstas, bÅ«tina nustatyti kokie procesiniai sprendimai buvo priimti nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ skirtingų instancijų teismuose bei kokiÄ Ä¯takÄ jie turi pakartotiniam Å¡ios bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka. Taigi, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡ioje byloje buvo priimti Å¡ie procesiniai sprendimai dėl ginčo esmės:Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Dėl Å¡io teismo sprendimo ieÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ .Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi apeliacine tvarka įvertinęs Å¡io procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ nutarė sprendimÄ pakeisti – ieÅ¡kinio dalį dėl žalos BUAB „Virtualios pramogos“ atlyginimo tenkinti bei priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų A. Å ., J. Å . ir M. B. 284 812,54 Eur žalos ir 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieÅ¡kovės reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, palikti nepakeistÄ .

Dėl Å¡ios nutarties atsakovai pateikė kasacinius skundus.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi pagal atsakovų kasacinius skundus nutarė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 7 d. nutartimi pakartotinai iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Dėl Å¡ios nutarties atsakovai A. Å ., R. Å ., A. Å . ir J. Å . pateikė kasacinį skundÄ , tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė jį priimti (pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime neteisingai nurodoma, kad atsakovai kasacinio skundo neteikė).Atsakovai laikosi pozicijos, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi paliko nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, todėl Å¡is reikalavimas yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, nes kasacine tvarka buvo skundžiama ir vertinama tik Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties dalis dėl civilinės atsakomybės atsakovams taikymo, todėl, atsižvelgiant į kasacijos ribas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi nepanaikino ir negalėjo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties dalies, kuri nebuvo skundžiama.

Atsakovai kreipėsi į Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡aiÅ¡kinti, ar Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis buvo panaikinta iÅ¡ dalies ar visa apimtimi, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo ar raÅ¡ymo apsirikimo iÅ¡taisymo instituto taikyti nebegalima, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 7 d. nutartimi bylÄ grÄ Å¾ino nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas nutartyje, kuria atsisakyta iÅ¡aiÅ¡kinti 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį, dalyvaujantiems byloje asmenims iÅ¡aiÅ¡kino, kad jie turi teisę paduoti kasacinį skundÄ dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 7 d. nutarties, jeigu mano, kad apeliacinės instancijos teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį.

Kaip minėta, atsakovų kasacinį skundÄ , nenustačius kasacijos pagrindų, buvo atsisakyta priimti (žr. Å¡ios nutarties 30.4 papunktį).Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga, todėl teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų. Viena iÅ¡ Å¡io principo iÅ¡raiÅ¡kų įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina teisės taikymo aspektu apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis, o kasacijos funkcijÄ vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų.

Taigi kasacinio nagrinėjimo ribas lemia kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, taip pat atsiliepimo į kasacinį skundÄ pagrindai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-618/2008). Pagal CPK 359 straipsnio 2 dalį panaikinus sprendimo ar nutarties dalį, kasacinis teismas nutartyje turi nurodyti dėl likusios sprendimo ar nutarties galiojimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta dėl kokių pažeidimų apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama, o rezoliucinėje dalyje nurodyta – Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

BylÄ grÄ Å¾inus nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartimi buvo panaikintas visas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimas ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo visa apimtimi. Atsakovai dėl Å¡ios nutarties teikė kasacinį skundÄ , kuris buvo grindžiamas aplinkybe, jog apeliacinės instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, tačiau, kaip minėta, kasacinis teismas jį atsisakė priimti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsisakydamas tenkinti praÅ¡ymÄ iÅ¡aiÅ¡kinti teismo nutartį, 2017 m. kovo 6 d. nutartyje pripažino, jog jeigu bÅ«tų pritaikytas kasacinio teismo procesinio sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo ar raÅ¡ymo apsirikimo iÅ¡taisymo institutas, galiotų du vienas kitam prieÅ¡taraujantys procesiniai sprendimai: kasacinio teismo ir apeliacinės instancijos teismo. Nuo tokio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinio sprendimo priėmimo momento procesinė situacija byloje iÅ¡ esmės yra pakitusi tik tiek, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartis yra įgyvendinta – byla visa apimtimi pakartotinai iÅ¡nagrinėta pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismui perduota byla nagrinėti iÅ¡ naujo yra įsiteisėjusi ir įvykdyta bei atsižvelgdama į CPK 18 straipsnyje įtvirtintÄ teismo sprendimo privalomumo principÄ , byloje pateiktus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė ir vertino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, nes tokias bylos nagrinėjimo ribas, perduodamas bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nustatė Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 7 d. nutartyje.

Dėl sandorių negaliojimÄ reglamentuojančių nuostatų, įtvirtintų CK 1.81 ir CK 1.82 straipsniuose, aiÅ¡kinimo ir taikymo Nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atliko sandorių teisėtumo analizę, teisėjų kolegija iÅ¡ esmės pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimu pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais. Atkreiptinas dėmesys, kad patikslinusi ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė taip pat ginčijo ir 2008 m. rugsėjo 18 d. lizingo sutartį (iki ieÅ¡kinio patikslinimo buvo ginčijamos tik nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartys, sudarytos 2008 m. rugsėjo 26 d., vykdant 2008 m. rugsėjo 18 d. lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus).

Kaip minėta, sandoriai ginčijami CK 1.81 ir CK 1.82 straipsnių pagrindu.VieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). VieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ Ä¯tvirtina imperatyviosios teisės normos. Sandorio turinys geros moralės požiÅ«riu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sÄ Å¾iningumo ir nesÄ Å¾iningumo) sampratÄ . Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kintas Å¡ios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės vieÅ¡oji tvarka ar gera moralė turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis.

Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties Å¡alių ketinimai iÅ¡ tiesų turi labai svarbiÄ reikÅ¡mę. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi bÅ«ti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties Å¡alių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, prieÅ¡ingo vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimÄ . Tokius Å¡alių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdÅ«s, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014).

Kaip minėta, ieÅ¡kovė sandorių negaliojimÄ sieja ir su jų prieÅ¡taravimu įmonės veiklos tikslams. Ä®monės, vykdydamos Å«kinę–komercinę veiklÄ , įprastai siekia pelno, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog pelnas visada bus gautas, nes įmonės rezultatai gali bÅ«ti ir nuostolingi. Vykdant Å«kinę veiklÄ , įmonės vardu sudaromi įvairÅ«s sandoriai, kurie gali bÅ«ti ir rizikingi. Sandorius sudaro įmonės valdymo organas, tačiau jo sudarytas sandoris savaime negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jis neatitinka privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytos valdymo organų kompetencijos ar prieÅ¡tarauja įmonės tikslams.

Toks sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik įstatymuose nustatytais pagrindais. Vienas tokių pagrindų yra nustatytas CK 1.82 straipsnyje, kuriuo remiasi ieÅ¡kovė.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda; su juridinio asmens teisnumu gali bÅ«ti nesuderinamas tik aiÅ¡kus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikÅ¡tų aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; kt.).

Sandoris prieÅ¡tarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir tai sudaro pagrindÄ jį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį, kai sandoris yra akivaizdžiai žalingas jį sudariusiam juridiniam asmeniui, o kita sandorio Å¡alis žino arba turi žinoti (pasidomėti) to juridinio asmens turtine padėtimi, bendra padėtimi rinkoje ir jos siÅ«lomų paslaugų kainomis, taip pat aplinkybėmis, dėl kurių paslaugos pagal sandorį yra už didesnę negu rinkos kainÄ , o sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas juridiniam asmeniui ir juo galimai siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-684/2016).IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad turtas buvo įsigytas už pernelyg didelę kainÄ , todėl tai lėmė nuostolių ieÅ¡kovei atsiradimÄ ir galiausiai bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ .

Sandorių Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, nes sandoriai sudaryti su pagrindinių ieÅ¡kovės akcininkų tėvais, be to, taikytina ir CK 6.67 straipsnio 4 punkte įtvirtinta prezumpcija dėl sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo (prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcija). Kaip gerai moralei prieÅ¡taraujančius atsakovų veiksmus ieÅ¡kovė įvardijo jų tikslÄ ieÅ¡kovės sÄ skaita pasipelnyti, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovei padarant 669 450,86 Eur nuostolį (t. 7, b. l. 16). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ pripažinti sandorius negaliojančiais nei CK 1.81 straipsnio, nei CK 1.82 straipsnio pagrindu.

Visų pirma, teisėjų kolegija pabrėžia, kad viena iÅ¡ aplinkybių, kurias turi įrodyti ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu, yra kitos sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningumas. Pagal CK 1.82 straipsnį yra preziumuojama, kad kita sandorio Å¡alis veikė sÄ Å¾iningai, o kitos sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningumas turi bÅ«ti įrodytas laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese. CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija ginčams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu nėra taikoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2012).

Taigi, atsakovų nesÄ Å¾iningumas sudarant 2008 m. rugsėjo 18 d. lizingo sutartį bei 2008 m. rugsėjo 26 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis nėra preziumuojamas bei ieÅ¡kovės turi bÅ«ti įrodytas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad „Swedbank lizingas“, UAB lizingo sutarties pagrindu suteikė ieÅ¡kovei 374 806,30 Eur finansavimÄ , nes likusiÄ kainos dalį pagal pirkimo–pardavimo sutartis patalpų pardavėjai gavo iÅ¡ ieÅ¡kovės. Teisėjų kolegijos vertinimu, „Swedbank lizingas“, UAB kaip finansų įstaiga, kuriai įstatyme įtvirtinta pareiga prieÅ¡ priimant sprendimÄ skolinti įsitikinti kliento finansine bei ekonomine bÅ«kle bei galimybe įvykdyti įsipareigojimus, atliko preliminarų ieÅ¡kovės finansinės bÅ«klės įvertinimÄ ir įstatyme įtvirtintÄ pareigÄ Ä¯vykdė tinkamai (t. 8, b. l. 87, t. 10, b. l. 168-170).

Lizingo bendrovės suteikto finansavimo sumos (374 806,30 Eur) grÄ Å¾inimas buvo pakankamai užtikrintas lizingui perduoto nekilnojamojo turto verte, todėl nėra pagrindo konstatuoti egzistavus prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcijÄ . Pažymėtina, kad „Swedbank lizingas“, UAB pagal lizingo sutartį vykdė lizingo gavėjo (ieÅ¡kovės) nurodymus, nes lizingo dalykÄ lizingo davėjui nurodo lizingo gavėjas ir lizingo davėjas neatsako už pardavėjo ir lizingo dalyko parinkimÄ (CK 6.567 straipsnio 2 dalis).

Å ių aplinkybių visuma nepatvirtina egzistavus lizingo davėjui nesÄ Å¾iningumui ar sudarant sandorį turėjus gerai moralei ar vieÅ¡ajai tvarkai prieÅ¡taraujančių tikslų.Pirmosios instancijos teismas kategoriÅ¡kai konstatavo, kad aplinkybė, jog lizingo dalykas buvo įsigytas iÅ¡ ieÅ¡kovės akcininkų tėvų, lizingo gavėjui nebuvo žinoma. Visgi, atsižvelgiant į sandorių sudarymo aplinkybes, Å¡i aplinkybė galėjo bÅ«ti žinoma „Swedbank lizingas“, UAB, tačiau tai nei patvirtina, nei paneigia „Swedbank lizingas“, UAB (ne)sÄ Å¾iningumÄ finansuojant turto įsigijimÄ lizingo bÅ«du, nes įstatymuose nėra įtvirtintas draudimas turtÄ Ä¯sigyti iÅ¡ susijusių asmenų.

Taigi, byloje neįrodytas „Swedbank lizingas“, UAB nesÄ Å¾iningumas, todėl sandorius pripažinti negaliojančiais nėra pagrindo. Atitinkamai sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra pagrindo pripažinti sandorius negaliojančiais ir dėl CK 1.81 straipsnio pažeidimų (prieÅ¡taravimo gerai moralei), nes nenustatyta, kad Å¡iais sandoriais buvo akivaizdžiai siekiama tikslo, pažeidžiančio geros moralės kriterijų.Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje neįrodytas prieÅ¡ingos sandorio Å¡alies – lizingo davėjo „Swedbank lizingas“, UAB – nesÄ Å¾iningumas, taip pat sandorio Å¡alių ketinimas (tikslas) pažeisti geros moralės nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, jog ieÅ¡kovė nepagrįstai reikalauja sandorius pripažinti negaliojančiais CK 1.81 ir CK 1.82 straipsnių pagrindu, o teismo padarytų iÅ¡vadų nepaneigia ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentai.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovės nurodytas restitucijos taikymo bÅ«das yra siejamas ne su Å¡alių grÄ Å¾inimu į pradinę padėtį, tačiau iÅ¡ esmės su civilinės atsakomybės sandorių Å¡alims taikymu, todėl tokia restitucija yra negalima bei prieÅ¡tarauja restitucijos esmei. Dėl ieÅ¡kinio dalyko ar pagrindo pakeitimo bei ieÅ¡kinio senaties termino Byloje netenkinus ieÅ¡kovės reikalavimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, teismas vertina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas iÅ¡ dalies ieÅ¡kovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo, teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Atsakovai laikosi pozicijos, kad pirminio ieÅ¡kinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo siejamas su visų ieÅ¡kovės kreditorių bankroto byloje pareikÅ¡tų reikalavimų suma bei ieÅ¡kovės bankroto administravimo iÅ¡laidų suma, tuo tarpu patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡omi priteisti nuostoliai buvo kildinami iÅ¡ ieÅ¡kovės nekilnojamojo turto pardavėjams sumokėtos sumos, lizingo įmokų sumos ir lizingo davėjo finansinio reikalavimo bankroto byloje sumos. Taigi, pirminis ir patikslintas ieÅ¡kiniai skiriasi tiek pagrindais, tiek ir dalykais, todėl laikytina, jog patikslintas ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Bylos duomenimis nustatyta, kad, visų pirma, bankroto administratorė, atstovaudama BUAB „Virtualios pramogos“ ir jos kreditorių interesus, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė:

1) pripažinti negaliojančiomis ab initio 2008 m. rugsėjo 26 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis bei taikyti restitucijÄ ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovų A. Å . ir R. Å . solidariai priteisiant 671 188,58 Eur ir 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo;

2) teismui nusprendus, kad nurodytos pirkimo–pardavimo sutartys yra teisėtos, atsakovams M. B., J. Å ., A. Å ., Ž. D. ir UAB ,,Neogrupė“ taikyti civilinę atsakomybę ir iÅ¡ jų ieÅ¡kovės naudai solidariai priteisti 284 812,54 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Perdavus bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ieÅ¡kovė pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė:

1) pripažinti negaliojančiomis ab initio 2008 m. rugsėjo 18 d. lizingo sutartį ir 2008 m. rugsėjo 26 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo sutartis bei taikyti restitucijÄ ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovų A. Å . ir R. Å . solidariai priteisiant 580 977,76 Eur, o iÅ¡ lizingo davėjo „Swedbank lizingas“, UAB 79 572,30 Eur bei procesines palÅ«kanas, taip pat pripažįstant, jog atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB neturi 10 638,53 Eur reikalavimo teisės, kylančios 2008 m. rugsėjo 18 d. lizingo sutarties pagrindu BUAB „Virtualios pramogos“ atžvilgiu;

2) tuo atveju, jei teismas spręstų, jog lizingo sutartis ir pirkimo–pardavimo sutartys yra teisėtos ir jos nepripažintinos negaliojančiomis ab initio CK 1.82 straipsnio pagrindu, atsakovams M. B., J. Å ., A. Å . ir UAB „Neogrupė“ taikyti civilinę atsakomybę ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ jų solidariai priteisiant 671 188,58 Eur nuostolių atlyginimo bei procesines palÅ«kanas.CPK įtvirtinta procesinė galimybė tikslinti (didinti ar mažinti) ieÅ¡kinio reikalavimus bei keisti ieÅ¡kinio pagrindÄ arba dalykÄ (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnis).

Taigi pagal įstatymÄ galima keisti tik vienÄ iÅ¡ esminių ieÅ¡kinio elementų – ieÅ¡kinio pagrindÄ arba ieÅ¡kinio dalykÄ . Abiejų Å¡ių ieÅ¡kinio elementų pakeitimas reiÅ¡kia naujo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ , nes suformuluojamas naujas ieÅ¡kinio reikalavimas, kuris grindžiamas naujomis bylos aplinkybėmis. Sisteminė proceso įstatymo normų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog naujų (papildomų) ieÅ¡kinio reikalavimų, kurie nėra neatsiejamai susiję su jau pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palÅ«kanas, vaisius ir kiti atvejai), pareiÅ¡kimas, nekeičiant tų, kurie buvo pareikÅ¡ti ankstesniu ieÅ¡kiniu, yra ne tas pats, kas ieÅ¡kinio dalyko pakeitimas.

Keičiant ieÅ¡kinio dalykÄ , Å¡is ieÅ¡kinio elementas pakinta, vietoje ankstesnio ieÅ¡kinio reikalavimo (dalyko), suformuluojant naujÄ . Atitinkamai, keičiant ieÅ¡kinio pagrindÄ (aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieÅ¡kinio dalykas), ankstesnis ieÅ¡kinio pagrindas pakeičiamas nauju. Ä®statyme nenumatyta procesinė galimybė patikslinti ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kiant naujÄ reikalavimÄ , turintį naujÄ savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-867/2013).

Atsakovai pagrįstai atkreipia dėmesį, kad ieškovės reikalaujamas atlyginti žalos dydis pirminiame ieškinyje buvo siejamas su BUAB „Virtualios pramogos“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma bei bankroto administravimo išlaidomis, o patikslintame ieškinyje reikalaujamas atlyginti žalos dydis susideda iš:

1) ieškovės atsiskaitymo dalies pagal nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis – 580 977,76 Eur;

2) ieÅ¡kovės pagal lizingo sutartį sumokėtos įmokos „Swedbank lizingas“, UAB – 79 572,30 Eur; 3) 10 638,53 Eur atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB finansinio reikalavimo bankroto byloje, kylančio iÅ¡ lizingo sutarties. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ieÅ¡kovė nutarė pakeisti (padidinti) ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ priteisti žalos dydį nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovė pakeitė tiek ieÅ¡kinio pagrindÄ , tiek dalykÄ , nes ieÅ¡kovės pasirinktas teisių gynybos bÅ«das bei faktinis bylos pagrindas nepakito.

Tiek pirminiame, tiek patikslintame ieÅ¡kinyje su žalos atlyginimu buvo siejamos tokios faktinės aplinkybės – pirkimo-pardavimo sandorių sudarymas už aiÅ¡kiai ir nepagrįstai per didelę kainÄ , akcininkų pritarimas ekonomiÅ¡kai nuostolingų sandorių sudarymui. Atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovės reikalavimas atlyginti žalÄ dėl tų pačių byloje įrodinėtų bei tirtų kaip neteisėtų atsakovų nurodytų veiksmų nepasikeitė, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieÅ¡kovė nepareiÅ¡kė naujo ieÅ¡kinio, o ieÅ¡kinio sumos tikslinimas (didinimas, susiejant patirtų nuostolių dydį su tam tikromis aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos pirminiame ieÅ¡kinyje) nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė kokybiÅ¡kai naujÄ ieÅ¡kinį, kurio ieÅ¡kinio senaties terminas turėtų bÅ«ti iÅ¡ naujo įvertintas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirminio ieÅ¡kinio senaties klausimas buvo galutinai iÅ¡spręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi (žr. kasacinio teismo nutarties 34 punktÄ ), konstatuojant, jog ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ Å¡io termino nepraleidusi. Dėl vadovo ir (ar) akcininkų civilinės atsakomybės Byloje keliamas buvusio bendrovės vadovo ir jos akcininkų civilinės atsakomybės klausimas. Atsižvelgiant į vadovo atliekamų pareigų ir vykdomų funkcijų pobÅ«dį, jam atsakomybė gali kilti trimis savarankiÅ¡kais pagrindais – pažeidus imperatyviÄ sias įstatymo nuostatas, CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas ar priėmus netinkamÄ verslo sprendimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018).

Pasisakydamas dėl juridinio asmens dalyvių civilinės atsakomybės, kasacinis teismas yra nurodęs, kad jei akcininkai nevykdė valdymo funkcijos, tačiau pažeidė bendrÄ jÄ sÄ Å¾iningumo pareigÄ , piktnaudžiavo ribota atsakomybe, ir Å¡ie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai, atsakomybė akcininkui taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Nustatant nesÄ Å¾iningus juridinio asmens dalyvio (akcininko) veiksmus atsižvelgiama į bendrÄ sÄ Å¾iningumo principÄ (CK 1.5 straipsnis), nes, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sÄ Å¾iningumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-147/2009). Juridinio asmens dalyvis laikytinas sÄ Å¾iningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimÄ vykdyti savo prievoles, be to, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės, svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realiÄ galimybę daryti įtakÄ juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2014).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jei žala kreditoriui kilo dėl neatsiskaitymo pagal sandorį, kuriam pritarė akcininkų susirinkimas, akcininkas už žalÄ neatsako, nebent bÅ«tų įrodyta, kad jis veikė kaip faktinis vadovas: pagal bendrÄ jÄ taisyklę pareiga spręsti dėl įmonės vardu prisiimamų prievolių, įskaitant užmokesčio notarei sumokėjimÄ , priskirtina bendrovės vadovo, o ne jos dalyvio kompetencijai. Todėl dalyviams tiesioginė civilinė atsakomybė kreditoriui už tokius veiksmus galėtų bÅ«ti taikoma tik nustačius, kad jie veikė kaip faktiniai vadovai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015).BylÄ nagrinėdamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateikė aktualius teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui iÅ¡aiÅ¡kinimus, į kuriuos teisėjų kolegija atsižvelgia spręsdama klausimÄ dėl civilinės atsakomybės taikymo.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas, grÄ Å¾indamas bylÄ nagrinėti pakartotinai apeliacinės instancijos teismui, nurodė, jog:

1) vertinant sandorio nuostolingumÄ taip pat turi bÅ«ti įvertinta, ar sandorio sudarymo metu įmonė buvo pajėgi prisiimti sutartinius įsipareigojimus ir galėjo juos vykdyti;

2) vertinant vadovo civilinės atsakomybės klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į verslo sprendimo priėmimo taisyklę;

3) vertinant juridinio asmens dalyvių civilinės atsakomybės sÄ lygas, aplinkybė, kad turtas įsigytas už didesnę nei rinkos kainÄ , yra nepakankama civilinės atsakomybės sÄ lygoms konstatuoti;

4) jei žala kreditoriui kilo dėl neatsiskaitymo pagal sandorį, kuriam pritarė akcininkų susirinkimas, akcininkas už žalÄ neatsako, nebent bÅ«tų įrodyta, kad jis veikė kaip faktinis vadovas. Valdymo organų narių fiduciarinių pareigų apimtis kasacinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama taip, kad, įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Å iuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų, t. y. dalyvių, interesus.

Kuo įmonės finansinė bÅ«klė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikÅ¡mė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės bÅ«klei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Ä®monės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribÄ , kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei bÅ«klei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų.

Tai reiÅ¡kia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobÅ«džio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013). Sutiktina su atsakovų pozicija, kad tam tikra prasme pirmosios instancijos teismo sprendimas yra prieÅ¡taringas – viena vertus, teismas, spręsdamas sandorių pripažinimo negaliojančiais klausimÄ , konstatuoja, jog ieÅ¡kovės finansinė padėtis leido lizingo davėjui spręsti, kad ieÅ¡kovė yra pajėgi vykdyti lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kita vertus, spręsdamas civilinės atsakomybės taikymo klausimÄ , konstatuoja, jog ieÅ¡kovės finansinė padėtis lizingo sutarties ir pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu buvo sunki, ji turėjo daug skolinių įsipareigojimų, o Å¡ių sutarčių sudarymas lėmė dar blogesnę įmonės padėtį ir bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ .

Nors Å¡ios iÅ¡vados buvo padarytos vertinant skirtingus įrodymus ir argumentus – sprendžiant sandorių pripažinimo negaliojančiais klausimÄ vertinta ar „Swedbank lizingas“, UAB pagal turimus duomenis galėjo spręsti, jog ieÅ¡kovė turi galimybę įvykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, o sprendžiant civilinės atsakomybės taikymo klausimÄ vertinama bendra ieÅ¡kovės finansinė padėtis pagal visus turimus apskaitos dokumentus 2008 metais, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , bylos medžiagÄ vertino nenuosekliai, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovės finansinė padėtis sandorių sudarymo metu buvo sunki, o Å¡ių sandorių sudarymas lėmė bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimÄ .

Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kovės finansinės padėties sandorių sudarymo metu vertino ne 2008 metų, tačiau gerokai vėlesnius ir nagrinėjamam klausimui ne tiek aktualius, duomenis, o bendrovės nemokumo momentÄ apskritai nustatė 2011 metais. Nors ieÅ¡kovė nurodė, kad iÅ¡kėlus bankroto bylÄ bankroto administratorei nebuvo perduoti įmonės dokumentai, tačiau tai nepaneigia ieÅ¡kovės pareigos įrodyti atsakovų (sandorį sudariusio vadovo ir bendrovės akcininkų) civilinės atsakomybės sÄ lygas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 metais bendrovės balansinė turto vertė buvo 350 880,44 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus sudarė 209 793,50 Eur, 2008 metais balansinė turto vertė sudarė 1 106 174,98 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius bei po vienerių metų – 951 757,70 Eur (t. 4, b. l. 176). Byloje nėra detalių duomenų apie ieÅ¡kovės pradelstus įsipareigojimus 2008 metais, tačiau, atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovė tik 2011 metais tapo nepajėgi vykdyti lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o bankroto administratorė teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovės bankroto byloje patvirtinti finansiniai reikalavimai susidarė iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos ir ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ bÅ«tų selektyviai vykdžiusi tik lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė 2008 metais turėjo kitų kreditorių, kurių pradelstų finansinių reikalavimų suma lemtų ieÅ¡kovės nemokumo faktÄ .

Be to, po ginčijamų sandorių sudarymo trečiasis asmuo „Paysera LT“, UAB 2010 metais kreipėsi dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1100/2011 bankroto bylÄ iÅ¡kelti atsisakyta. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad priimant Å¡iÄ nutartį nebuvo atsižvelgta į tuo metu ginčijamÄ skolÄ trečiajam asmeniui „Paysera LT“, UAB, tačiau skola Å¡iam kreditoriui taip pat atsirado po ginčijamų sandorių sudarymo, todėl neturi įtakos vertinant ieÅ¡kovės finansinę padėtį 2008 metais.

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartyje taip pat konstatuota, jog byloje nėra nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad sandorių, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovai kildina žalÄ , sudarymo metu įmonės vadovui buvo atsiradusios fiduciarinės pareigos kreditoriams (žr. kasacinio teismo nutarties 39 punktÄ ).Taigi, Å¡ioje byloje konstatuota, kad sandoriai buvo teisėti (juos pripažinti negaliojančiais nėra pagrindo), o ieÅ¡kovė buvo pajėgi prisiimti ir vykdyti pareigas pagal lizingo sutartį.

Aplinkybė, kad po daugiau kaip dvejų metų ieÅ¡kovė susidÅ«rė su finansiniais sunkumais, lėmusiais negalėjimÄ vykdyti lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus bei atsiskaityti su kitais kreditoriais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog Å¡is sandoris, kuris buvo sudarytas didesne nei rinkos kaina buvo sudarytas neteisėtai ir nepagrįstai, virÅ¡ijant bendrovės vadovo kompetencijÄ bei akivaizdžiai virÅ¡ijant protingÄ Å«kinę komercinę rizikÄ . Kadangi ieÅ¡kovė sandorių sudarymo metu neturėjo finansinių sunkumų, konstatuotina, kad įmonės valdymo organams nebuvo atsiradusios fiduciarinės pareigos kreditoriams ir sandorio sudarymas jų teisių nepažeidė.

Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 25 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad:

1) sandorio sudarymas didesne nei rinkos kaina nesudaro pagrindo sandorio (ne)naudingumo įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkelti įmonės vadovui, todėl sandorio nenaudingumo aplinkybes turi įrodyti ieÅ¡kovė (žr. kasacinio teismo nutarties 44 punktÄ );

2) turto įsigijimas didesne nei rinkos kaina yra nepakankama aplinkybė bendrovės dalyvių civilinei atsakomybei konstatuoti, be to, byloje nenustatyta, kad bendrovės dalyviai bÅ«tų veikę kaip faktinis įmonės vadovas (žr. kasacinio teismo nutarties 51–52 punktÄ ). Patikslinusi ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė aplinkybės, kad vienas iÅ¡ dalyvių veikė kaip faktinis vadovas byloje neįrodinėjo, o papildomų aplinkybių, pagrindžiančių sandorio nuostolingumÄ (nenaudingumÄ ) nenurodė, todėl, atsižvelgiant į ieÅ¡kiniu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, teisėjų kolegija sprendžia, jog bendrovės vadovo ir dalyvių neteisėti veiksmai neįrodyti.Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog sutarčių sudarymo metu ieÅ¡kovės finansinė padėtis buvo bloga.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės valdymo organams nebuvo atsiradusios fiduciarinės pareigos kreditoriams, kaip tai yra numatyta Nutarties 53 punkte nurodytoje teismų praktikoje, o sudaryti sandoriai neperžengė protingos Å«kinės komercinės rizikos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo M. B. kaip įmonės vadovo veiksmų neteisėtumÄ . Atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti ir atsakovų A. Å . ir J. Å . neteisėtus veiksmus, pasireiÅ¡kusius pritarimu Å¡iam sandoriui sudaryti.

Nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo taikyti jiems civilinę atsakomybę. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalį, kuria ieÅ¡kinys yra tenkintas bei priėmus naujÄ sprendimÄ , atitinkamai turi bÅ«ti perskirstomos Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. papildomu sprendimu buvo iÅ¡ dalies iÅ¡spręstas atsakovės A. Å . bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas, todėl dėl Å¡ios atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų iki civilinės bylos Nr. 2A-743-943/2018 iÅ¡nagrinėjimo, teisėjų kolegija nepasisako.Atsakovas A.

Å . bylos nagrinėjimo metu patyrė 700 Eur (350 Eur + 350 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų rengiant atsiliepimus į ieÅ¡kovės BUAB „Virtualios pramogos“ ir trečiojo asmens „Paysera LT“, UAB apeliacinius skundus (t. 4, b .l. 237-238). Atsakovas J. Å . bylos nagrinėjimo metu patyrė Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 1000 Eur už kasacinio skundo suraÅ¡ymÄ (t. 6, b. l.53-54); 144,81 Eur už atsiliepimo į trečiojo asmens „Paysera LT“, UAB apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ (t. 4, b. l. 208-209) bei 241,35 Eur (724,05 Eur / 3) bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į ieÅ¡kovės BUAB „Virtualios pramogos“ apeliacinį skundÄ parengimÄ (t. 4, b. l. 201).

Atsakovai A. Å ., A. Å . ir J. Å . taip pat pateikė įrodymus, kad bylÄ nagrinėjant trečiÄ kartÄ apeliacine tvarka patyrė po 463,83 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (t. 10, b. l. 211-215). Patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija rekomendacijose įtvirtintų dydžių, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „Virtualios pramogos“ administravimui skirtų lėšų atsakovui A. Å . priteisiama 813,83 Eur (350 Eur + 463,83 Eur), atsakovui J. Å . – 1 705,18 Eur (1000 Eur + 463,83 Eur + 241,35 Eur), atsakovei A.

Š. – 463,83 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o iš trečiojo asmens „Paysera LT“, UAB atsakovui A. Š. priteisiama 350 Eur, o atsakovui J. Š. – 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Virtualios pramogos“ ieškinys atsakovų M.

B., J. Å . ir A. Å . atžvilgiu panaikinti ir dėl Å¡ios ieÅ¡kinio reikalavimų dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.Panaikinus dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo perskirstyti Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nurodant:„Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Virtualios pramogos“, juridinio asmens kodas 300058565, atsakovui A. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 813,83 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus trylika eurų ir 83 ct), atsakovui J.

Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 705,18 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus penkis eurus ir 18 ct), atsakovei A. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 463,83 Eur (keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris eurus 83 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios atlygintinos iÅ¡ bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Virtualios pramogos“ bankroto administravimui skirtų lėšų.Priteisti iÅ¡ trečiojo asmens „Paysera LT“, UAB, juridinio asmens kodas 300060819, atsakovui A. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų), atsakovui J.

Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 144,81 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt keturis eurus ir 81 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.“.KitÄ Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                        ArtÅ«ras Driukas                                                                                                                                   Konstantinas Gurinas                                                                                                                                   Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė