ea0adb95-3f70-42e8-9b2a-442686b0b44e · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-4451-342/2019 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00296-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 57.4; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 16 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, 2019 m. gegužės 14 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras” praÅ¡ymÄ atsakovams R.

V. ir R. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja UAB „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras” (toliau – TRATC, pareiÅ¡kėja) praÅ¡ymu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų 140,55 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2017-01-31 bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. PraÅ¡ymas grindžiamas tuo, kad atsakovai, ginčo laikotarpiu bÅ«dami nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, už ginčo laikotarpį yra nesumokėję vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ .

Akcentuoja, kad mokėti vietinę rinkliavÄ yra nekilnojamojo turto savininko prievolė. PareiÅ¡kėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, praÅ¡o bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Atsakovai nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į praÅ¡ymÄ , į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Vadovaujantis ABTÄ® 78 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama proceso Å¡alims nedalyvaujant raÅ¡ytinio proceso tvarka. Teismas k o n s t a t u o j a: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, bei savo biudžeto sÄ skaita gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktÄ , Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms.

Rinkliavų nustatymÄ , rinkimÄ ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavÄ apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytÄ privalomÄ Ä¯mokÄ , galiojančiÄ tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ . Å io įstatymo 12 straipsnio 1 - 2 punktai numato, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavÄ ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Rietavo savivaldybės taryba 2010-01-14 sprendimu Nr. T1-1 patvirtino Rietavo savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatus. Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 6 punktÄ , vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (iÅ¡skyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatų 34 punktÄ vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams.

Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT), aiÅ¡kinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimÄ , pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis.

Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikÅ¡minga LVAT praktika, pagal kuriÄ skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (liet. tarp kitko, be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (liet. tiesiogiai, konkrečiai apibrėžta) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iÅ¡ esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamÄ teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamÄ vietinę rinkliavÄ .

LVAT 2014-01-28 nutartyje, aiÅ¡kindamas teisę dėl „atliekų turėtojo” sÄ vokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimÄ , kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja Å¡io asmens pareigÄ nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavÄ . Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti Å¡iÄ pareigÄ , ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ vykdymo jis gali bÅ«ti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

LVAT 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 iÅ¡aiÅ¡kino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobÅ«dis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia tai, kad rinkliava nėra sutartinio pobÅ«džio mokėjimas, ir ji reglamentuojama vieÅ¡osios, o ne privatinės teisės normomis - todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali bÅ«ti laikomas komunaline paslauga (Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

Toks vietinės rinkliavos aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės atitinka ir formuojamÄ praktikÄ kitose LVAT nutartyse (žr., pvz., LVAT 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra vieÅ¡osios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobÅ«džio įsipareigojimas. PareiÅ¡kėjas atsakovo pareigÄ mokėti ginčo rinkliavÄ kildina iÅ¡ Rietavo savivaldybės tarybos 2010-01-14 sprendimu Nr. T1-1 patvirtintų Rietavo savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatų (su vėlesniais pakeitimais).

Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, vietinę rinkliavÄ turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Rietavo savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrÄ taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavÄ siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog nekilnojamojo turto objektas, adresu (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu nuosavybė teisės pagrindu (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) priklausė atsakovams.

Atsakovai atsiliepimo į praÅ¡ymÄ ir įrodymų, kad ginčo nekilnojamojo turto objektu ginčo laikotarpiu nesinaudojo, ar juo naudojosi kiti asmenys, neteikia. Dėl nurodytų priežasčių, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo laikotarpiu faktiÅ¡kai ginčo nekilnojamÄ jį turto objektÄ valdė atsakovai, todėl ginčo laikotarpiu vietinės rinkliavos mokėtojai laikytini atsakovai. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pažymos dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ mokėjimo nustatyta, kad ginčo laikotarpiu už atsakovų valdomÄ turto objektÄ buvo priskaičiuota 140,55 Eur dydžio įsiskolinimas.

Ginčo dėl apskaičiuoto rinkliavos dydžio byloje nėra. Duomenų, jog atsakovai ginčo rinkliavÄ sumokėjo arba kreipėsi nustatyta tvarka dėl vietinės rinkliavos lengvatų, byloje taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai, yra teisėta ir pagrįstai. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Byloje nustačius, kad atsakovai yra nesumokėję 140,55 Eur ginčo rinkliavos sumos, Å¡i suma priteistina pareiÅ¡kėjai. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas; atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose (administracinei bylai aktuali 2015-03-19 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

PareiÅ¡kėja praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 36,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Å ių iÅ¡laidų pagrindimui teikiama Teisinių paslaugų teikimo sutartis, PVM sÄ skaita – faktÅ«ra, Specifikacija. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ , už dokumentų parengimÄ (praÅ¡ymo suraÅ¡ymÄ ) maksimali priteistina suma gali sudaryti 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

IÅ¡ byloje esančių duomenų bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktų duomenų (www.socmin.lt) matyti, kad praÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija maksimalios rekomenduotinos priteisti sumos už praÅ¡ymo suraÅ¡ymÄ . Pagal Rekomendacijų 2 punktÄ , nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , Å¡alių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sÄ naudas, kitas svarbias aplinkybes.

Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylÄ nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti Å¡ių kriterijų visumÄ bei spręsti, ar yra pagrindas iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir kokio dydžio iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti priteisiamos (žr., pvz., LVAT 2013-05-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013 ir kt.). Nors pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma priteisti 36,30 Eur suma nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, tačiau teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtus kriterijus, į tai, kad byla yra Å¡abloninė, nesudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumo, inicijuota per LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų EPP posistemį, konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovės priteistinas 15,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas.

AnalogiÅ¡ka teisminė praktika, be kita ko, formuojama LVAT bylose (žr. pvz. LVAT 2016-07-28 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1310-662/2016; 2016-06-14 nutartis administracinėse bylose Nr. eA-1158-556/2016 ir Nr. eA-1163-556/2016 ir kt.). Be to, nors pareiÅ¡kėja praÅ¡yme nurodo, jog LVAT 2017-02-07 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-870-858/2017, suformavo teisminę praktikÄ , kad yra pagrindas pareiÅ¡kėjui priteisti visÄ praÅ¡ytÄ atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , tačiau LVAT minėtame sprendime dėl priteistos sumos dydžio pagrįstumo nurodė abstrakčius argumentus, plačiau nepasisakė.

Taigi, nėra pagrindo teigti, kad LVAT priėmė precedentÄ , pakeičiantį anksčiau suformuotÄ teisminę praktikÄ analogiÅ¡kose bylose. PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti ir 2,55 Eur iÅ¡laidų atlyginimÄ už registrų iÅ¡rašų spausdinimÄ . Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėja yra vietinės rinkliavos administratorius, kuris administruodamas vietinę rinkliavÄ vykdo vietinės rinkliavos mokėtojų apskaitÄ pagal Nekilnojamojo turto, Gyventojų registro ir kitas duomenų bazes.

Taigi, disponavimas įvardijamais duomenimis yra sÄ lygotas vykdoma vietinės rinkliavos mokėtojų apskaita ir Å¡ios iÅ¡laidos nepriskirtinos prie bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl praÅ¡ymas dėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo netenkinamas. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras” praÅ¡ymÄ tenkinti.

Priteisti iÅ¡ atsakovų R. V. ir R. V. pareiÅ¡kėjai uždarajai akcinei bendrovei „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras” 140,55 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt eurų ir 55 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovų R. V. ir R. V. pareiÅ¡kėjai uždarajai akcinei bendrovei „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras” 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atmesti kaip nepagrįstÄ .

SprendimÄ per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė