2020-06-10 Nr. DBT-133-3-65-3-00283-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedišnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Biržų skyriaus, dėl sprendimų panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys F. Š. ir M. K.) rūšinio teismingumo klausimą,
Legislator headnote
AI generated2020-06-10 Nr. DBT-133-3-65-3-00283-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Biržų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. administracinės procedūros sprendimą Nr. 21SD-1554-(14.21.104.) ir 2018 m. rugsėjo 12 d. administracinės procedūros sprendimą Nr. 21SD-1740-(14.21.104.) (teismo priimti nagrinėti skundo reikalavimai).
Full text
Teismingumo byla Nr. T-55/2020
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00283-2018-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
(S)
NUTARTIS
2020 m. birželio 10 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš laikinai einančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ramūno Gadliausko,
išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Biržų skyriaus, dėl sprendimų panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys F. Š. ir M. K.) rūšinio teismingumo klausimą,
nustatė:
Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Biržų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. administracinės procedūros sprendimą Nr. 21SD-1554-(14.21.104.) ir 2018 m. rugsėjo 12 d. administracinės procedūros sprendimą Nr. 21SD-1740-(14.21.104.) (teismo priimti nagrinėti skundo reikalavimai).
Skunde bei jo patikslinime pareiškėjas nurodė, kad jam ir jo sutuoktinei M. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Pabiržėje, Biržų rajone, kuris ribojasi su F. Š. priklausančiu žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Pabiržėje, Biržų rajone (toliau – ir ginčo žemės sklypas). Pareiškėjas kreipėsi į Tarnybos Biržų skyrių, prašydamas nederinti ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylos ir panaikinti Tarnybos Biržų skyriaus 2017 m. liepos 20 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 21KAM-60072 (toliau – ir Tikrinimo aktas). Pareiškėjas tvirtino, kad nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos tikrinimo kameraliai metu buvo pažeisti ar netinkamai taikyti Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 8.3, 8.4 punktai, komplektuojant nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą pažeistas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 64 punkto 13 papunktis, nustatant ginčo sklypo kadastro duomenis buvo neleistinai reguliuojami pareiškėjo nuosavybės teisiniai santykiai, be pagrindo keičiama faktinė ginčo žemės sklypo ir pareiškėjui bei M. K. priklausančio žemės sklypo riba. Pareiškėjas tvirtino, kad skundžiami aktai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 punkto reikalavimų.
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir nurodė, kad Tikrinimo aktas buvo surašytas laikantis visų nustatytų procedūrų ir terminų. Toks aktas nebuvo nustatyta tvarka apskųstas, todėl yra laikomas galiojančiu. Pareiškėjo nurodomi pažeidimai nėra pagrįsti neginčijamais įrodymais, todėl jais negali būti vadovaujamasi.
Trečiasis suinteresuotas asmuo F. Š. su pareiškėjo skundu nesutiko ir paaiškino, kad riba tarp žemės ginčo sklypo ir pareiškėjui bei M. K. priklausančio sklypo nustatyta Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu pagal ginčijamais kadastriniais matavimais nustatytą ribą tarp šių žemės sklypų.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas ginčija viešojo administravimo subjektų priimtus procedūrinius sprendimus, ginčas iš esmės yra susijęs su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, nes pareiškėjas siekia nustatyti ribą tarp jam ir M. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bei trečiajam suinteresuotam asmeniui F. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kuri tenkintų pareiškėjo interesus. Teismas pažymėjo, kad Specialiosios teisėjų kolegijos formuojamoje praktikoje ne kartą nurodyta, jog ginčai, susiję privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, visų pirma yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).
Byloje pateiktu skundu pareiškėjas teismo prašė panaikinti Tarnybos sprendimus, kuriais išnagrinėti pareiškėjo Tarnybai teikti skundai dėl Tikrinimo akto. Nors, kaip teisingai nutartyje, kuria kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, nurodė teismas, iš esmės tarp pareiškėjo bei jo sutuoktinės M. K. ir trečiojo suinteresuoto asmens F. Š. yra kilęs civilinio pobūdžio ginčas dėl jiems priklausančių besiribojančių žemės sklypų ribos, tačiau nagrinėjamoje byloje, pagal pareiškėjo skunde suformuluotus reikalavimus, klausimas dėl šios ribos nustatymo neturi būti sprendžiamas. Iš bylos duomenų matyti, kad įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-209-278/2019 buvo galutinai išspręstas besiribojančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Pabiržėje, Biržų rajone, priklausančių R. K. bei M. K. ir F. Š. bendros ribos klausimas ir šiame teismo sprendime nustatytos žemės sklypų ribos koordinatės.
Tuo tarpu aptariamoje administracinėje byloje yra keliamas klausimas dėl Tarnybos Biržų skyriaus sprendimų, kuriais pripažinta, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui F. Š. priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos duomenų patikrinimas atliktas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Tarnybos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 buvo patvirtintos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės, kurios reglamentuoja žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo kameraliai, žemės sklypo kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje ir sprendimų patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą), pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis arba pertvarkyti žemės sklypą (-us) ir patvirtinti pertvarkyto (-ų) žemės sklypo (- ) kadastro duomenis priėmimo Tarnyboje tvarką.
Specialioji teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pareiškėjo aptariamoje byloje reiškiami reikalavimai yra susiję tik su kadastrinių matavimų bylos duomenų tikrinimo procedūros teisėtumu ir pagrįstumu, kurios vykdymas bei atitinkamų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų ir laikytinas viešojo administravimo veikla. Tokie reikalavimai teismingi administraciniam teismui (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 18 d. nutartį byloje T-74/2018, 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį byloje Nr. T-121/2017). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, byla grąžintina nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
nutaria:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Biržų skyriaus, dėl sprendimų panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys F. Š. ir M. K.) grąžinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti įstatymo nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Laikinai einanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas Janina Januškienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Birutė Janavičiūtė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ramūnas Gadliauskas