2024-02-21 Nr. AB-3200-3-61-3-08380-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1048-463/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08380-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal D. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „HQDS“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. Z. (toliau –ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 23S153176 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760140558, galiojantis iki 2024 m. birželio 20 d. (toliau – ir Leidimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas priimtas, nes uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „HQDS“ (toliau – ir Bendrovė), kurioje pareiškėjas yra įdarbintas, neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų (EBKR licencija) ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo keliu transportu veiklą pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – ir Kodeksas) numatytus reikalavimus. Departamentas, priimdamas Sprendimą, viršijo savo kompetenciją, nes nėra viešojo administravimo institucija, kuriai yra pavesta vykdyti kelių transporto veiklos priežiūrą ir priimti sprendimus tais atvejais, kai vežėjai neturi EBKR licencijų kopijų, ar turi jų nepakankamai, arba neturi pakankamai kroviniams skirtų vežti automobilių. Valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūrą vykdo Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – ir LTSA) bei Lietuvos kelių policija. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) naikinamas, jeigu užsienietis neatitinka tam tikrų Įstatyme numatytų sąlygų. Sprendimas grindžiamas ne pareiškėjo neatitikimu atitinkamiems Įstatymo nustatytiems reikalavimams, o Bendrovės tariamu neatitikimu Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – ir Kodeksas) nuostatoms. Todėl Sprendimas grindžiamas netinkamai pritaikyta įstatymo norma.

3. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas nemotyvuotas, nes jame nėra nurodyta kurių Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies sąlygų pareiškėjas neatitinka, nepaaiškinta, kokios, susijusios su Bendrove, aplinkybės pasikeitė, dėl kurių pareiškėjas nebeatitinka Įstatyme numatytų reikalavimų išduoti leidimą laikinai gyventi. Bendrovė neturi pareigos turėti daugiau nei vieną EBKR licenciją, nes Bendrovės pagrindinė ūkinė komercinė veikla yra ne tolimųjų reisų krovinių vežimas, bet vairavimo paslaugų teikimas. Bendrovė teikia vairavimo paslaugas kitoms su Bendrove susijusioms įmonėms bei kitiems ūkinės veiklos subjektams, vairavimo paslaugas teikia per savo darbuotojus, tokius kaip pareiškėjas, kurie paslaugų teikimo metu vairuoja ne Bendrovės, bet kito asmens vilkikus. Toks Bendrovės verslo modelis nepakito ir buvo leidimo laikinai gyventi išdavimo metu. Bendrovė nuo veiklos pradžios turėjo vieną EBKR licenciją ir didelį skaičių tolimųjų reisų vairuotojų.

4. Pareiškėjas nurodė, kad valstybės institucijos: Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI), LTSA, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ir VRM) 2017–2018 m. patvirtino, kad Bendrovė vykdo teisėtą veiklą, jos darbuotojai gali būti įdarbinami Lietuvoje ir jiems gali būti išduodami (pakeičiami) leidimai laikinai gyventi. Departamentas, 2018 m. pasirašydamas 9 taikos sutartis nagrinėtose administracinėse bylose, pripažino, kad Bendrovė verčiasi teisėta veikla – buvo pripažinta, kad Bendrovės veiklos modelis neturi laikinojo įdarbinimo įmonės ir (ar) laikinojo darbo naudotojo požymių ir neprieštarauja kitiems teisės aktams, todėl pagrindo atsisakyti išduoti ar pakeisti Bendrovės darbuotojams leidimus laikinai gyventi nėra. Sprendimas grindžiamas ne pasikeitusia faktine situacija ar aktualiu teisiniu reguliavimu, bet pasikeitusia atsakovo nuomone apie teisės aktų taikymą, kurią, pareiškėjo žiniomis, lėmė lobistinės apraiškos, politinis spaudimas bei kišimasis į Departamento veiklą.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pastebėjo, jog Bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. pateikė 215 tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo (keitimo) užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, nors pagal viešai skelbiamus LTSA duomenis Bendrovė turi tik 1 Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją (LIC-006062-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos. Kadangi Bendrovė turi tik 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, vadovaujantis Kodekso nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) duomenis, Bendrovėje 2023 m. rugsėjo 11 d. dirba 393 darbuotojai. Bendrovė yra įdarbinusi daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, nei turi kroviniams vežti skirtų automobilių ir gali vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, bei toliau aktyviai teikia tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių įdarbinimo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, yra pagrindas konstatuoti, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla).

7. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 28 straipsnio 4 dalį būtent Departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo arba atsisakymo išduoti, o priimdamas šiuos sprendimus, Departamentas privalo užtikrinti, kad šie sprendimai atitiktų ne tik Įstatymo ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), nuostatas, bet ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Atsakovas, spręsdamas pareiškėjo teisinės padėties klausimą, veikė ne valstybinės krovinių vežimo keliais priežiūros kontekste, o atliko tyrimą leidimo laikinai gyventi panaikinimo kontekste. Kadangi pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal Įstatymo 44 straipsnį, pagrįstai buvo vertinamos būtent šiame straipsnyje nurodytos sąlygos. Departamentas pagrįstai vertino ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. jo profesija įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą.

Tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje, paslaugų sektoriuje (šiuo atveju – vykdyti tarptautinius krovinių pervežimus). Pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (toliau – ir EVRK) krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas 49.41) apima visą krovinių vežimo keliais transportą, pvz., sunkių krovinių vežimą, šaldytų produktų vežimą, miško medžiagos vežimą, automobilių vežimą, taip pat krovininių automobilių nuomą su vairuotojo samdymu, tačiau nepatenka vairavimo paslaugos teikimas.

Departamentas nustatė, kad Bendrovė deklaruoja vykdanti krovininę kelių transporto veiklą, turi EBKR licenciją, tačiau neturi pakankamo šios licencijos kopijų skaičiaus. Siekdamas sudaryti galimybę Bendrovei nepertraukiamai vykdyti veiklą, Departamentas suteikė protingą ir pakankamą terminą išsiimti EBKR licencijos kopijas, kad užsieniečių kvietimas darbui ir leidimų laikinai gyventi išdavimas atitiktų Įstatymo nuostatas. Tačiau Bendrovė trūkstamų EBKR licencijų kopijų neišsiėmė. Departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų ir yra pagrindas panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi.

Departamentas, nagrinėdamas klausimą dėl pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo, vertino ne Bendrovės veiklos teisėtumą, o tai, ar Bendrovės veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, norint kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi Bendrovėje įdarbintiems užsieniečiams išdavimo. Pareiškėjo nurodytos taikos sutartys buvo sudarytos konkrečiose bylose pagal užsieniečių skundus dėl Departamento priimtų sprendimų atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, įvertinus tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir individualias bylų aplinkybes.

Po to pasikeitė tiek Kodekso, tiek Įstatymo nuostatos, o taikos sutarčių sudarymas savaime nepatvirtina skundo teiginių, kad Departamentas nepagrįstai ir neteisėtai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo skundo teiginiai dėl konkurentų įtakos priimant Sprendimą nepagrįsti.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepime į skundą palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti.

9. Bendrovė paaiškino, kad yra įmonė, kurioje yra įdarbinti vairuotojai ir kuri teikia vairavimo paslaugas UAB „IPUKIS“ grupės įmonėms. Iš viso Bendrovė įdarbinusi 394 tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojus (vienas jų – pareiškėjas). Nuo Bendrovės veiklos pradžios jos veiklos modelis ir teisinis reguliavimas liko nepakitęs. Nors dar 2017–2018 m. valstybės institucijos patvirtino, kad Bendrovė teisėtai ir pagrįstai teikia vairavimo paslaugas, 2023 m. Departamentas ėmė kvestionuoti Bendrovės veiklos teisėtumą. Departamentas 2023 m. balandžio 11 d. sprendime Nr. 10K-4077 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 4077) pripažino, kad jo kompetencija neapima licencijų transporto priemonėms vežti krovinius klausimų, tačiau būtent šiuo pagrindu įpareigojo Bendrovę iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti EBKR licencijos kopijas kiekvienai pervežimams naudojamai transporto priemonei. Departamentas, išnagrinėjęs Bendrovės skundą dėl Sprendimo Nr. 4077 panaikinimo, 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimu „Dėl skundo nagrinėjimo“ jį atmetė. Nesutikdama su Departamento 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Bendrovė kreipėsi į teismą. Departamentas, konstatuodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijos kopijų ir transporto priemonių, todėl negali vykdyti deklaruojamos veiklos, pažeidė aukštesnės galios teisės aktus, kadangi Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą, o vairavimo paslaugos teikiamos UAB „IPUKIS“ įmonių grupei, kurios turi reikalingas EBKR licencijas.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškėjo D. Z. skundą tenkino, t. y. panaikino Sprendimą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 23 Eur žyminio mokesčio.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 10 d. tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti UAB „Transorloja“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis), Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindu (pareiškėjo 2022 m. balandžio 26 d. prašymas Nr. 2204-LLG-12732). Departamentas 2022 m. birželio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 22S83944 išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. 2022 m. birželio 20 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760140558, galiojantis iki 2024 m. birželio 20 d. (Leidimas). 2022 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjas Departamentui pateikė 2022 m. rugpjūčio 10 d. prašymą Nr. 2208-LLGD-0650 leisti pakeisti darbdavį į Bendrovę. Bendrovė pateikė Tarpininkavimo raštą įsipareigodama įdarbinti pareiškėją tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. 2022 m. rugpjūčio 17 d. Departamento sprendimu Nr. 22S112808 pareiškėjui buvo leista pakeisti darbdavį, nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjas buvo įdarbintas Bendrovėje. Ginčijamu Sprendimu Departamentas panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu (paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai) ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu (neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu).

12. Teismas pažymėjo, kad Sprendime nurodyta, jog Departamentui atliekant savo funkcijas buvo pastebėta, kad Bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. pateikė 215 tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo (keitimo) užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, nors pagal viešai skelbiamus LTSA duomenis Bendrovė turi tik 1 Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją (LIC-006062-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos.

Sprendime remiamasi Kodekso 8 straipsnio 1 dalies nuostata, kad profesinę vežimo kelių transportu veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys šio straipsnio 2 dalyje nurodytą galiojančią licenciją ar leidimą, taip pat šio straipsnio 5 dalimi, 8 straipsnio 6 dalimi. Sprendime nurodoma, kad Bendrovei 2023 m. balandžio 11 d. buvo išsiųstas Departamento raštas Nr. 10K-4077 iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei. 2023 m. rugsėjo 11 d. patikrinus LTSA duomenis, nustatyta, kad Bendrovė Departamento prašymo neįvykdė ir naujų Bendrijos licencijos kopijų neišsiėmė.

Patikrinus www.rekvizitai.lt skelbiamą informaciją apie Bendrovei priklausančias transporto priemones, nustatyta, kad Bendrovė turi tik 2 transporto priemones, skirtas kroviniams vežti (Mercedes Benz Sprinter (Nl) ir Mercedes Benz Atego (N2)). Patikrinus Sodros informacinėje sistemoje duomenis apie Bendrovės, kurios deklaruojama veikla – krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla, darbuotojus, buvo nustatyta, kad Bendrovėje 2023 m. rugsėjo 11 d. dirba 393 darbuotojai. Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė turi 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti.

Pagal Sodros duomenis, Bendrovėje dirba 393 darbuotojai, Bendrovė aktyviai teikia tarpininkavimo raštus tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo), nors pagal Kodekse nustatytus reikalavimus gali turėti tik 5 vairuotojus. Kadangi Bendrovė yra įdarbinusi daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, negu turi kroviniams vežti skirtų automobilių ir gali vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, bei toliau aktyviai teikia tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių įdarbinimo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, Sprendime nurodyta, jog yra pagrindas konstatuoti, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla).

Vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, Sprendime nustatyta, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikoje dirba tik nuo 2021 m. rugsėjo 28 d., todėl užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Departamentas konstatavo, jog Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų.

Pareiškėjas Sprendimą apskundė teismui.

13. Teismas aptarė ginčui aktualias Įstatymo nuostatas ir pažymėjo, kad Įstatymo 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas reiškia, jog užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas ir, kad šis leidimas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui gali būti panaikintas tik esant Įstatymo 50 straipsnyje numatytiems pagrindams. Užsienietis turi pareigą įsidarbinti būtent pas tą darbdavį ir toms funkcijoms, kurios buvo nurodytos tarpininkavimo rašte, o pakeisti darbdavį gali tik turėdamas Departamento sutikimą. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, t. y., kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, o Sprendimas grįstas aplinkybėmis, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų ir negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neturi realių galimybių dirbti Bendrovėje.

14. Teismas sprendė, kad Departamentas, priimdamas sprendimą, leidžiantį pareiškėjui pakeisti darbdavį, privalėjo surinkti faktinius duomenis ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 44 straipsnyje nurodytas sąlygas, tačiau toks neatitikimas paaiškėjo vėliau. Teismo nuomone, atsakovas turėjo pateikti įrodymus bei vertinti aplinkybes, kad pareiškėjui išduodant (pakeičiant) leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu, buvo akivaizdu, kad pareiškėjas neturės realių galimybių dirbti Bendrovėje tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.

15. Teismas nurodė, kad Sprendimas priimtas remiantis informacija, jog Bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. pateikė 215 tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo (keitimo) užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, 2023 m. rugsėjo 11 d. Sodros duomenimis Bendrovėje dirba 393 darbuotojai, viešai skelbiamais LTSA duomenimis, Bendrovė turi tik 1 Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją ir akcentuojant, kad Bendrovė neįvykdė Departamento siūlymo – iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei.

16. Teismo vertinimu, šios faktinės aplinkybės nėra pakankamos padaryti išvadą, kad situacija atitinka Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą (užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu). Departamento Sprendime nėra duomenų apie tai, kad, pareiškėjas leidimo laikinai gyventi išdavimo metu neatitiko Įstatymo 44 straipsnio reikalavimų, todėl Departamento priimtas Sprendimas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

17. Teismas pažymėjo, kad siekiant priimti Sprendimą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, buvo būtina konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka bent vienos iš sąlygų, įstatymų leidėjo įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnyje. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pareiškėjas neatitiko bent vienos iš Įstatymo 44 straipsnyje nurodytų sąlygų. Sprendime nėra nurodyta, kurių Įstatymo 44 straipsnio nuostatų pareiškėjas neatitiko jam išduodant leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu. Byloje nėra nustatyta kitų aplinkybių, ribojančių Bendrovės deklaruojamą veiklą (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), ar sąlygų, nurodytų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte (pvz., kad Bendrovė: yra bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas; turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką; nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėję Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų); yra likviduojama, bankrutuojanti arba nevykdo ekonominės veiklos). Departamento nustatytos aplinkybės, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, nepaneigia, kad aktualiu laikotarpiu Bendrovės darbuotojai, įskaitant pareiškėją, teikė vairavimo paslaugas (2023 m. sausio–gegužės mėnesių darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir buhalterinės pažymos).

18. Teismas sprendė, kad skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.).

19. Teismas pareiškėjui iš atsakovo priteisė jo sumokėtą 23 Eur žyminio mokesčio sumą, nes kitų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų pareiškėjas nepateikė.

III. 20. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

21. Atsakovas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas krovinių vežimo transporto priemonių vairuotoju, tačiau Bendrovė neturi reikiamo kiekio licencijų kopijų, nelaikytina, kad asmuo įdarbintas pagal Departamentui pateiktą prašyme informaciją ir darbo sutartį (krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojo pareigoms būtent minėtoje Bendrovėje), todėl pareiškėjui buvo pagrįstai ir motyvuotai panaikintas leidimas laikinai gyventi tuo pagrindu, kad asmuo neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto imperatyvius reikalavimus. Užsienietis, gavęs naują leidimą laikinai gyventi Įstatyme 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas.

22. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. jo profesija įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą. Tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje. Nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nėra konkretizuota, kad darbdavys, ketinantis įdarbinti užsienietį pagal profesiją, kuri įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, privalo vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje, tokią išvadą suponuoja Įstatymo 44 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal Įstatymo 571 straipsnį. Departamento vertinimu, situacija prieštarauja Įstatymo 44 ir 62 straipsniams, pagal kuriuos užsieniečiai gali atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas darbdavį buvo įdarbinti, atitinkamai, darbdavys turi turėti galimybę aprūpinti užsienietį darbo sutartyje nurodytu darbu.

23. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Pagal EVRK krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas 49.41) apima visą krovinių vežimo keliais transportą, į šią klasę taip pat patenka krovininių automobilių nuoma su vairuotojo samdymu, tačiau nepatenka vairavimo paslaugos teikimas. Departamento vertinimu, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu jis ketina dirbti (dirba) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju įmonėje, kuri turi EBKR licenciją ir šios licencijos kopijas. Nei Kodeksas, nei 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (toliau – ir Reglamentas Nr. 1072/2009) Lietuvos vežėjų neatleidžia nuo pareigos įsigyti EBKR licenciją, taip pat nesuteikia teisės tarptautinius krovinių pervežimus vykdyti naudojant kito savininko transporto priemonę su tam savininkui išduota EBKR licencijos kopija. Departamentas laikosi pozicijos, kad pagrįstai konstatavo, jog Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų ir yra pagrindas panaikinti jam išduota leidimą laikinai gyventi.

24. Departamentas pažymi, kad išvadą, jog pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu, patvirtina Sprendime nurodytų aplinkybių visuma. Bendrovė deklaruoja vykdanti krovininę kelių transporto veiklą, turi EBKR licenciją, tačiau neturi pakankamo šios licencijos kopijų skaičiaus ir kroviniams skirtų vežti automobilių, taigi, negali suteikti pareiškėjui darbo sutartimi sulygto darbo, todėl darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjas nedirba Bendrovėje pagal darbo sutartį, atitinkamai, neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunkčio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, apsiribojo formaliais teiginiais, nevertindamas Įstatymo nuostatų sisteminiu požiūriu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Iš Įstatymo 44, 35 ir 50 straipsnių nuostatų akivaizdu, kad įstatymo leidėjas siekė įtvirtinti, jog užsienietis leidimą laikinai gyventi gautų darbo pagrindu tuo atveju, jeigu jį kviečia dirbti pas save konkretus darbdavys. Situacija, kai užsienietį kviečia dirbti darbdavys, kuris neturi reikiamų licencijų veiklai vykdyti, iškreipia Įstatymo nuostatas.

25. Atsakovas dėl pareiškėjo teiginių, jog Bendrovė teikia vairavimo paslaugas, teigia, kad tokiu būdu gali būti maskuojama laikinojo įdarbinimo veikla. Įstatymas leidžia įmonėms, vykdančioms laikinojo įdarbinimo veiklą, įdarbinti užsieniečius, tačiau įmonės turi atitikti tam tikrus Įstatymo 44 straipsnyje numatytus reikalavimus. Bendrovė neteikė prašymo pagal laikinojo įdarbinimo įmonėms taikomus reikalavimus.

26. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas turėjo pateikti įrodymus bei vertinti aplinkybes, jog pareiškėjui išduodant (pakeičiant) leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu, buvo akivaizdu, kad pareiškėjas neturės realių galimybių dirbti Bendrovėje tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Toks reikalavimas neišplaukia iš Įstatymo nuostatų, neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Įstatymo 50 straipsnyje nėra numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti panaikintas tik tuo atveju, jeigu paaiškėja naujos aplinkybės. Toks aiškinimas reikštų, kad nors Departamentas padarė klaidą priimdamas sprendimą, tokios klaidos nebegalėtų ištaisyti, o užsienietis be pagrindo turėtų leidimą gyventi. Kito būdo (išskyrus leidimo gyventi panaikinimą) ištaisyti klaidą nėra. Be to, priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ne visada galima daryti vienareikšmišką išvadą, ar užsienietis atitiks (neatitiks) leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, kadangi leidimo gyventi išdavimas yra nukreiptas į ateitį, o ne praeitį (pvz., įmonė gaus daugiau licencijų kopijų ir tuo metu, kai užsienietis būtų įdarbintas, jis atitiktų leidimo gyventi išdavimo sąlygas). Teismo pateiktas plečiamasis aiškinimas neišplaukia iš Įstatymo nuostatų ir prieštarauja bendriesiems principams.

27. Pareiškėjas D. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. Pareiškėjas laikosi pozicijos, išdėstytos skunde pirmosios instancijos teismui, ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Departamentas klaidingai įvertino, kad pareiškėjas neatitiko sąlygų leidimui laikinai gyventi išduoti. Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą leidimams laikinai gyventi gauti, o pareiškėjas buvo įdarbintas ir dirba vykdydamas tokią veiklą (krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), kokiai buvo išduotas Leidimas. Atsakovas netyrė faktinės situacijos, apsiribojo formaliu požiūriu argumentuodamas, kad pareiškėjas negali vykdyti ekonominės veiklos, kuriai buvo įdarbintas, kai faktiškai ir teisiškai pareiškėjas vykdo ekonominę veiklą, kuriai ir buvo įdarbintas, ir pas tą patį darbdavį, kuris ir pateikė tarpininkavimo raštą. Atsakovo Sprendimas pažeidžia teisinio apibrėžtumo principą. Nei skundžiamame Sprendime, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde Departamentas nepaaiškino, kodėl egzistuojant tokiai pačiai teisinei ir faktinei situacijai Bendrovės darbuotojams leidimus laikinai gyventi išduodavo ir nekeldavo jokių klausimų dėl Bendrovės veiklos atitikimo leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygoms. Bendrovės vykdoma veikla nuo jos veiklos pradžios iki Sprendimo priėmimo nepakito, nepasikeitė ir teisinis reguliavimas. Atsakovas, panaikindamas Leidimą, viršijo savo kompetenciją. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Ginčas byloje kilo dėl kilo dėl Departamento 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 23S153176, kuriuo, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760140558, galiojęs iki 2024 m. birželio 20 d.

30. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Departamento Sprendimą. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Įstatymo normas, netinkamai vertino įrodymus. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui.

31. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

32. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

33. Atsakovas ir pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos: LTSA 2023 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. 15B-9362 „Dėl vairuotojų skaičiaus įmonėje“, pareiškėjui išduotą vairuotojo liudijimą ir darbo sutartį, sudarytą su UAB „HQDS“. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo esmę, aptartą teismų praktiką dėl administracinių bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tvarkos bei vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, šių įrodymų prie bylos neprijungia ir nevertina, nes minėti dokumentai nebuvo pateikti ir vertinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, LTSA raštas parengtas jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo bei nenustatyta pagrįstų priežasčių tirti ir vertinti įrodymus, kurie nebuvo tirti ir vertinti pirmosios instancijos teisme.

34. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindu (pareiškėjo 2022 m. balandžio 26 d. prašymas Nr. 2204-LLG-12732). Departamentas 2022 m. birželio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 22S83944 išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. 2022 m. birželio 20 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760140558, galiojantis iki 2024 m. birželio 20 d. 2022 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjas Departamentui pateikė 2022 m. rugpjūčio 10 d. prašymą Nr. 2208-LLGD-0650 leisti pakeisti darbdavį į Bendrovę. Bendrovė pateikė Tarpininkavimo raštą, įsipareigodama įdarbinti pareiškėją tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. 2022 m. rugpjūčio 17 d. Departamento sprendimu Nr. 22S112808 pareiškėjui buvo leista pakeisti darbdavį, nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjas buvo įdarbintas Bendrovėje. Ginčijamu Sprendimu Departamentas panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu. Departamentas konstatavo, kad Bendrovė, kurioje dirba pareiškėjas, neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, jog galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininio kelių transporto, transportui būdingų paslaugų veikla). Atsakovas nustatė, kad Bendrovė turi tik vieną Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją ir akcentavo, jog Bendrovė neįvykdė Departamento siūlymo – iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei.

35. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nustatytos faktinės aplinkybės nėra pakankamos padaryti išvadą, kad situacija atitinka Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą (užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu). Departamento Sprendime nėra duomenų apie tai, kad, pareiškėjas leidimo laikinai gyventi išdavimo metu neatitiko Įstatymo 44 straipsnio reikalavimų, todėl Departamento priimtas Sprendimas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu. Teismas pažymėjo, kad siekiant priimti Sprendimą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, buvo būtina konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka bent vienos iš sąlygų, įstatymų leidėjo įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnyje, ir teismas nenustatė, kad pareiškėjas neatitiko bent vienos iš Įstatymo 44 straipsnyje nurodytų sąlygų.

36. Departamentas yra atsakingas už užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontrolę (Įstatymo 4 str. 2 d. (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1864 redakcija)). Departamentui, be kita ko, suteikti įgaliojimai užsieniečiams išduoti leidimus laikinai gyventi, be kita ko, darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2189 redakcija)), taip pat – panaikinti užsieniečiams išduotus leidimus laikinai gyventi, paaiškėjus, kad yra atsisakymo išduoti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2206 redakcija)). Vienas iš tokių pagrindų – nustatymas, kad užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p. (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija)).

37. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktyje nėra nustatytas reikalavimas, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija; Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs; jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad šiuo atveju siekiama kitų nei Įstatyme nustatytų tikslų, kompetentinga institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019; 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019; 2019 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3279-822/2019; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5574-575/2019). Taikant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, būtina įvardyti, nustatyti ir konstatuoti, jog užsienietis neatitinka bent vienos iš sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte (2023 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023)

38. Ginčui aktualios redakcijos (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija) Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustatė, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Pagal šio straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalies 3 punkto b ir c papunkčiuose nurodytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu kreipėsi nepraėjus 2 metams nuo studijų ar mokymosi pagal profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 571 straipsnį.

39. Administraciniame sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo remtasi, priimant administracinį sprendimą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; viešojo administravimo subjekto veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, jų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys turi atitikti teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008). Esminė administracinio sprendimo pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas konkrečiai teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012).

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo Sprendimo turinį, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, konstatuoja, kad Departamentas šiuo konkrečiu atveju nepagrindė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymo, nes Departamento atliktas faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime nesuponuoja išvados, kad tuo metu, kai pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti darbdavį ir kai buvo priimamas ginčijamas Sprendimas, jis neatitiko sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto a ir b papunkčiuose, ar vienos iš jų (pvz., priimant sprendimą, nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas įdarbintas Bendrovėje ne pagal darbo sutartį, kad pareiškėjo atliekamas darbas Bendrovėje neturi pakankamo ryšio su pačios Bendrovės atliekama veikla, kad pareiškėjo darbas Bendrovėje yra ekonomiškai nenaudingas, kad pareiškėją ir Bendrovę siejantys darbo santykiai, sudarytos darbo sutarties pagrindu, nėra realūs, taip pat nebuvo tirta, ar pareiškėjo turima kvalifikacija atitinka jo darbo vietą, į kurią pareiškėjas buvo priimtas dirbti Bendrovėje). Todėl Departamento Sprendimo motyvuose nurodytos faktinės aplinkybės – Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių – savaime nepagrindžia išvados, kad šiuo konkrečiu atveju būtent pareiškėjas, įdarbintas Bendrovėje dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuoju, neatitinka kurios nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto a ir (ar) b papunkčiuose nustatytos sąlygos ir dėl to jam išduotas Leidimas laikinai gyventi turi būti panaikintas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad Departamentas, užtikrindamas užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, privalo imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, identifikuojančios tikruosius atitinkamą prašymą pateikusio užsieniečio ir jį ketinančio įdarbinti darbdavio ketinimus sukurti realius, individualius, ekonomiškai naudingus darbo teisinius santykius.

42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad administracinio sprendimo priėmimo motyvai privalo būti nurodyti pačiame administraciniame sprendime (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-990/2007); vis naujų teisinių ir faktinių pagrindų nurodymas, taip vis keičiant bylos nagrinėjimo bylas, iš principo netoleruotinas, nes kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, taip pat ir teismui priimti pakankamai išsamų, objektyvų ir teisingą sprendimą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-714/2013); administracinis teismas neturi atsižvelgti į skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo teisinių ir faktinių pagrindų papildymus, nurodytus procesiniuose dokumentuose, jeigu tokie papildymai savo esme yra visiškai nauji administracinio sprendimo priėmimo teisiniai ir faktiniai pagrindai (žr., pvz., 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014). Atsižvelgiant į tai, atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai ir motyvai, kurių jis nebuvo nurodęs Sprendime, nevertintini ir nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas pagrįstas ir teisėtas.

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

44. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti jo naudai iš atsakovo 605 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą, papildomų paaiškinimų ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Pažymėtina, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyti maksimalūs dydžiai, priteistini už teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėjas įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

45. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pareiškėjo prašoma suma (605 Eur) neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių už atitinkamas advokato suteiktas teisines paslaugas (Rekomendacijų 8.11, 8.16, 8.17 p.), ji pagrįsta dokumentais (pateikta sąskaita už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymas), todėl priteistina iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui D. Z. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Veslava Ruskan