2022-08-25 Nr. AB-20951-4-28-3-00292-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3715-552/2022

Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00292-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ivetos Pelienės,

sekretoriaujant G. A.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui T. R., jo atstovui advokatui Kaziui Rakauskui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro atstovei Eglei Rutkauskei,

vertėjui H. I.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio T. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. liepos 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo (duomenys neskelbtini) piliečiui T. R.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Kybartų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) teikimu prašė skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui T. R. (toliau – ir užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 mėnesiams t. y. iki 2023 m. sausio 19 d., bet ne ilgiau, nei iki bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. Teikime VSAT nurodė, kad 2021 m. liepos 25 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės, Druskininkų pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato pareigūnų buvo sulaikyta, bei perduota VSAT pareigūnams 4 asmenų grupė nelegaliai kirtusi Lietuvos Respublikos sieną, tarp kurių buvo (duomenys neskelbtini) pilietis T. R., gim. (duomenys neskelbtini) (kuris prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietis A. C., gim. (duomenys neskelbtini)). Užsienietis su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir kitų dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje.

3. Teikime pažymėta, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 1 d. priėmė sprendimą Nr. 21S28375 (toliau – ir Sprendimas) išsiųsti asmenį į kilmės šalį – (duomenys neskelbtini); uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkis) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 (tris) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pavesti VSAT vykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis su Sprendimu supažindintas 2021 m. lapkričio 11 d. Teikime nurodyta, kad Sprendimas yra įsiteisėjęs.

4. Teismo posėdžio metu VSAT atstovas pabrėžė, kad užsienietis atvyko esant ekstremaliai situacijai, neturi gyvenamosios vietos ar ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi lėšų pragyvenimui, klaidino institucijas prisistatydamas kitu asmeniu, šiuo metu pradėta užsieniečio grąžinimo į kilmės šalį procedūra.

5. Teismo posėdžio metu užsienietis teigė, kad neketino klaidinti ar meluoti dėl savo asmens duomenų, jį Sirijos piliečiu pristatė kartu vykęs užsienietis, pasą buvo pametęs. Į (duomenys neskelbtini) grįžti negali, nes ten jam gresia pavojus. Užsienietis teigė, kad turi pinigų, jų jam atsiųstų artimieji, nori laisvės, nori gyventi Lietuvoje, integruotis visuomenėje, jau metus laiko yra uždarytas.

6. Teismo posėdžio metu užsieniečio įgaliotas atstovas advokatas nurodė, kad nėra pagrindo teikimo tenkinti pilna apimtimi, prašė teikimą tenkinti tik iš dalies ir apgyvendinti užsienietį nustatytoje teritorijoje, netaikant asmens judėjimo ribojimų.

II. 7. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2022 m. liepos 21 d. sprendimu tenkino pareiškėjo Centro teikimą ir taikė (duomenys neskelbtini) piliečiui T. R. alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 mėnesiams t. y. iki 2023 m. sausio 19 d., bet ne ilgiau, nei iki bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad VSAT 2022 m. sausio 25 d. priėmė sprendimą apgyvendinti užsienietį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendime nurodyta, jog užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, jo tapatybė nepatvirtinta jokiais patikimais dokumentais. Užsienietis nepateikė dokumento, suteikiančio teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. VSAT manė, kad užsienietis gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos į kitą Europos Sąjungos valstybę, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmė Europos sąjungos valstybių teritorijoje.

9. Teismas konstatavo, kad užsienietis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, nepateikė asmens dokumento ir dokumento, suteikiančio teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, nebendradarbiavo, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Teismas darė išvadą, kad minėtos aplinkybės patvirtina, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra užsieniečio tikslas, todėl yra pagrindo manyti, kad užsienietis gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos į kitą Europos Sąjungos valstybę, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos sąjungos valstybių teritorijoje. Teismas akcentavo, kad užsieniečiui buvo išaiškinta savanoriško grįžimo į kilmės valstybę galimybės ir tvarka, tačiau jis kategoriškai atsisakė grįžti į savo kilmės šalį. Šiuo metu užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jau pradėta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. VSAT kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą (duomenys neskelbtini) dėl asmens grįžimo dokumento išdavimo. Gavus minėtus dokumentus užsienietis bus išsiųstas į kilmės valstybę (duomenys neskelbtini). Teismas sutiko su VSAT vertinimu, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

III. 11. Užsienietis (duomenys neskelbtini) pilietis T. R. apeliaciniu skundu prašo skundą tenkinti ir skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – nustatyti, jog užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą; leisti užsieniečiui apsigyventi jo pasirinktoje vietoje.

12. Užsienietis nurodo, kad šiuo metu yra apgyvendintas Kybartų Užsieniečių registracijos centre. Sąlygos jo apgyvendinimo vietoje yra nežmoniškos, jis negali gauti jam tinkamo maisto, pablogėjus oro sąlygoms užsienietis šąla, turi gyventi labai blogomis sąlygomis su dideliu kiekiu kitų užsieniečių, neturi sąlygų išsiskalbti drabužių, trūksta šiltų rūbų bei avalynės. Be to, užsieniečio apgyvendinimo sąlygos prilygsta sulaikymui — jis negali niekur išeiti iš Užsieniečių registracijos centro, pasivaikščioti ar išeiti apsipirkti, negali normaliai naudotis ryšio priemonėmis, kas labai apsunkina jo bendravimą su artimaisiais ir galimybę geriau apsirūpinti maistu, pakeisti aplinką, pasivaikščioti ir už stovyklos ribų. Todėl dabartinis užsieniečio statusas ir jo vadinamasis „laikinas apgyvendinimas“ iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui. Užsienietis pažymi, kad nors į Lietuvą atvyko dar liepos mėn., iki šiol jis yra sulaikytas be teismo sankcijos. Taip pat toks Lietuvos Respublikos institucijų elgesys iš esmės prieštarauja 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 31 straipsniui.

13. Užsienietis akcentuoja, kad turi galimybę apsigyventi savo pasirinktoje ir geriau pritaikytoje oriai gyventi vietoje. Pareiškėjas laiko, kad yra pagrindo pakeisti jo apgyvendinimą, leidžiant pareiškėjui apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje nustatant, jog pareiškėjas elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą. Visais atvejais kompetentinga institucija žinotų pareiškėjo buvimo vietos, adresą, kas užtikrintų, jog pareiškėjas būtų pasiekiamas tais atvejais, kai reikėtų atlikti kokius nors veiksmus dėl jo teisinio statuso Lietuvos Respublikoje nustatymo. Taikius prašomą švelnesnę priemonę, bus efektyviau įgyvendinamas asmens laisvės nevaržymo, kai tai nėra būtina, principas, pareiškėjas galės pasirinkti sau būstą. Pareiškėjo nuomone, ši priemonė esamuoju metu atitinka pareiškėjo bei jo teisinio statuso klausimus nagrinėjančių institucijų interesų pusiausvyrą, tad gali būti taikoma.

14. Užsienietis atkreipia dėmesį, kad nuo 2022 m. gegužės 11 d. yra pasikeitusi teismų praktika ir yra priimtos trys LVAT nutartys ir ESTT sprendimas, kuriuose klausimas buvo išspręstas užsieniečio naudai.

15. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo užsieniečio skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Atsiliepime pažymima, jog užsienietis iki šiol nėra pateikęs jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Atvykęs į Lietuvos Respubliką, bei sulaikytas pareigūnų prisistatė Sirijos piliečiu Respublikos pilietis A. C., gim. (duomenys neskelbtini), vėliau nurodė esąs (duomenys neskelbtini) pilietis T. R.. Nepateikdamas tikslių duomenų, bei slėpdamas informaciją apie savo asmens tapatybę, galimai bando sutrukdyti gauti jam asmens grįžimo pažymėjimą į kilmės valstybę bei įvykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Centras taip pat pastebi, kad jau pradėta užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. VSAT kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą (duomenys neskelbtini) dėl asmens grįžimo dokumento išdavimo. Gavus minėtus dokumentus užsienietis bus išsiųstas į kilmės valstybę – (duomenys neskelbtini). Dėl nežmoniškų sąlygų Centras pažymi, kad Centre yra sudarytos tokios gyvenimo sąlygos, kurios užtikrina jų teises į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką. Užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtiniausios sąlygos užtikrinančios jo poreikius.

17. Taip pat Centras atkreipia dėmesį, kad apelianto pateiktas viešbučio (duomenys neskelbtini) rezervacijos patvirtinimas negali būti vertinamas kaip įrodymas, jog asmuo gali gyventi jo pasirinktoje vietoje. Jis yra sudarytas 41 žmogui, penkioms dienoms, be to nurodytas rezervacijos laikas (2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 5 d.) yra pasibaigęs.

18. Centras pažymi, kad užsienietis Centro administracijai nėra pateikęs jokių duomenų apie turimas lėšas, jog galėtų save išlaikyti.

19. Atsižvelgiant į tai, jog užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai bei turi būti išsiųstas į (duomenys neskelbtini), į tai, jog užsieniečiui yra išaiškinta esama situacija, tačiau jis kategoriškai nesutinka grįžti į savo kilmės valstybę, taip pat į tai, jog užsieniečio tapatybė nėra nustatyta ir patvirtinta jokiais oficialiais dokumentais, todėl kyla grėsmė, jog asmuo, vengdamas išsiuntimo, gali pasislėpti ir (ar) išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę visoje Šengeno erdvėje. Centras mano, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 mėnesiams t. y. iki 2023 m. sausio 19 d., bet ne ilgiau, nei iki bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, pagrįstumas ir teisėtumas.

21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog įvertinus nustatytas aplinkybes bei užsieniečio teisinio statuso Lietuvos Respublikoje pasikeitimą, teikimas dėl alternatyvios sulaikymo priemonės – apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietoje, tenkintinas.

22. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – nustatyti, jog užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą bei leisti apsigyventi jo pasirinktoje vietoje – viešbutyje (duomenys neskelbtini).

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir ekstremalioji situacija iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1407 str.).

24. Pagal Įstatymo 14018 straipsnio 1 dalį užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. VSAT periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, patikrina aplinkybes, turinčias įtakos užsieniečio sulaikymo pagrįstumui, ir šio Įstatymo 14021 straipsnyje nustatytais atvejais bei nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.

25. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

26. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

27. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

28. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra, be kita ko, užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (2 p.) / apgyvendinti užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.) / apgyvendinti užsienietį VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 p.).

29. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas 2021 m. spalio 1 d. priėmė sprendimą Nr. 21S28375, kuriuo, be kita ko, užsienietį nuspręsta išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad minėtas sprendimas yra įsigaliojęs. Iš VSAT pateiktų duomenų ir bylos medžiagos nustatyta, kad VSAT kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą (duomenys neskelbtini) dėl asmens grįžimo dokumento išdavimo ir juos gavus užsienietis bus išsiųstas į kilmės valstybę (duomenys neskelbtini). Taigi, šiuo metu vykdoma užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę procedūra, tačiau ji yra itin užsitęsusi.

30. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde užsienietis neginčija alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, tačiau prašo skirti švelnesnę priemonę (Įstatymo 115 str. 2 d. 2 p.). Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje vertins judėjimo laisvės ribojimų pagrįstumą.

31. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, be kita ko, jog užsieniečio laisvė ribojama nuo 2021 m. liepos 25 d. ir asmuo nėra padaręs pažeidimų ar nesilaikęs apgyvendinimo tvarkos, byloje nėra pateikti duomenys, kad užsieniečio išsiuntimas artimiausiu metu bus įvykdytas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju VSAT nepateikė vienareikšmiškų duomenų, kurių pagrindu būtų galima vertinti užsieniečio elgesį kaip nebendradarbiavimą, taip pat nepateikė duomenų, kurie suteiktų pagrindą konstatuoti, jog šiuo atveju užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas yra būtinas. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad užsienietis „nebendradarbiavo“, nes teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie save, teisėjų kolegijos vertinimu nėra vienareikšmiškos. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog asmens judėjimo laisvė yra suvaržyta pakankamai ilgą laiką ir tolesnis jos varžymas nėra proporcingas. Akcentuotina, kad užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau (Įstatymo 14018 str.). Nurodytos aplinkybės lemia, kad tolesnis užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas nebegali būti laikomas adekvačiu.

32. Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas būtų būtinas. Pirmosios instancijos teismo nurodyti duomenys, susiję su užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką bei kitomis aplinkybėmis, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju VSAT nurodomam tikslui – galutinio sprendimo prieglobsčio byloje įvykdymui ir užsieniečio išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos – pasiekti būtina riboti vieną pagrindinių asmens teisių - judėjimo laisvę. Atsižvelgus į užsieniečio apgyvendinimo trukmę, jo elgesį ir charakterizuojančias aplinkybes, toks užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas nebėra proporcingas.

33. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – nustatyti, jog elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku užsienietis praneštų Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą. Apeliaciniame skunde užsienietis nurodo, jog norėtų gyventi viešbutyje, lėšų pragyvenimui jam suteiks giminaičiai. Teisėjų kolegijos vertinimu šie teiginiai savaime nėra pakankami šio prašymo tenkinimui. Teisėjų kolegija mano, kad užsieniečio pateiktas viešbučio rezervacijos lapas nagrinėjamu atveju nepatvirtina, kad užsienietis turės realių galimybių laikotarpiui kol bus išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo gyventi minėtame viešbutyje. Be kita ko, sutiktina su Centru, kad minėtas rezervacijos lapas sudarytas daugeliui asmenų, jis sudarytas penkioms dienoms, be to nurodytas rezervacijos laikas (2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 5 d.) yra pasibaigęs.

34. Apibendrinant, nagrinėjamu atveju užsieniečiui alternatyvi sulaikymui priemonė nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje skirta nepagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, Užsienietis apgyvendintinas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, netaikant jam judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio T. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. liepos 21 d. sprendimą pakeisti.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui T. R. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų 6 mėnesiams t. y. iki 2023 m. sausio 19 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė