ea032f37-79aa-4524-896c-491b107bd44b · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr2 - Civilinė byla Nr. 2YT-858-772-2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08052-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 4 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Jonas Stubrys, posėdžio sekretorė Ona Baronienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui (ai) R. B., neatvykus suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, veikiančios per Å iaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentÄ , atstovui, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo (os) R.

B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - ir VTPSI). Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja R. B. 2018-12-05 pateiktu pareiÅ¡kimu prašė teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ nurodydamas, kad teikia teismui pareiÅ¡kimÄ dėl pamatų, (esančių adresu (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teisių jai pripažinimo ir Å¡io fakto patvirtinimo.

Vykdydama CPK 445 straipsnyje keliamÄ sÄ lygÄ , kreipiasi į teismÄ dėl to, jog neturi galimybės gauti jos nuosavybės teisę į šį daiktÄ patvirtinančių dokumentų jokia kita tvarka. Teismui gali pateikti tik esamus vaizdus fotonuotraukose ir raÅ¡ytinius įrodymus iÅ¡ kitų dokumentų. Å is jos reikalavimas atitinka Å¡io straipsnio nuostatÄ , kadangi nėra kitos galimybės rasti ar atkurti kokius tai kitokius dokumentus, įrodančius Å¡io turto teisinę priklausomybę ar jo valdymÄ .

Jos keliamas reikalavimas teismui nėra susijęs su turto paveldėjimu, todėl yra įsitikinusi, kad jos pareiÅ¡kimas Å¡iam teismui yra teismingas ir nagrinėtinas. LR CK 4.25 straipsnio pagrindu iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ - šį daiktÄ turėti kaip savÄ ir jį valdyti, nes pati jį pasigamino. Savo pareiÅ¡kimo turinį grindžiu LR CK ketvirtosios knygos 4.47 straipsnio reikalavimų pagrindu ir, remdamasi CPK 447 straipsnyje nustatyta tvarka, kreipiasi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo pripažinimo.

Juridinio fakto nustatymo tikslas - turėti jos nuosavybės teisėmis valdomÄ objektÄ (CK. 4.38 str.) kaip savo asmeninį turtÄ (monolitinį sandėlio pamatÄ ), įregistruoti jį turto registre. Šį statinį yra iÅ¡siliejusi 2009 metais savo iniciatyva ir lėšomis - t. y. pagaminusi naujÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ (CK 4.47 str. 4 punktas). Minėtu adresu buvau suplanavusi pasistatyti 1 - os grupės nesudėtingÄ pastatÄ (sandėlį) iki 50 kv. m. leistino ploto, - kur Å¡ios grupės statiniams iki 2017 metų nereikėjo nei projekto, nei statybos leidimo.

Priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ yra Å¡ios. Å is statinys nuo jo sukÅ«rimo momento visiÅ¡kai neturėjo jokios savo dokumentais įformintos istorijos; tai yra visai naujas, jos pastangomis, lėšomis ir darbu sukurtas statinys. Jis iki Å¡ios dienos nėra buvęs jokioje juridinėje apskaitoje, iÅ¡skyrus matininkų UAB „Altagis“ (2014-04-03) sudarytos kadastrinių matavimų bylos (žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas pavadinimu „pamatai“.

Sklypo plano (2015-07-22 patvirtinto Nacionalinės Žemės tarnybos Šiaulių skyriaus) koordinačių žiniaraščio lentelėje jo taip pat nėra. (Sklypo ploto 4500 kv. m. projekte „pamatai“ pažymėti be numerio, todėl jo atitinkamai nėra ir koordinačių žiniaraščio lentelėje. Žemės sklypo (sodybos) plane - eskize statinio geodezinė pozicija matininkų yra pažymėta tiksliai ir parodytas 107 m aukštis virš jūros lygio (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane - tik pozicija).

Å ios visos trys priežastys sudaro bendrÄ pagrindÄ , jog tiek turtines teises, tiek daikto valdymÄ gali nustatyti ir patvirtinti tiktai teismas. Dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo patvirtinimo pateikia teismui raÅ¡ytinius įrodymus ir paaiÅ¡kinimus Statinys (monolitinis pamatas) buvo iÅ¡lietas 2009 metais. Ä®rodymui pateikia 5 foto paveikslus: Nr. 1 ir Nr. 2 - 1010-05-20 data fiksuoti pamatai po žiemos pavasarį, Nr. 3 ir Nr. 4 - 2009-06-09 pamato statybai atvežti akmenys ir Nr. 5 - 2018-12-01 data fiksuota pamato bÅ«klė dabar.

Pamato parametrai - 5 m. ilgio ir 3,5 m pločio, užstatymo plotas - 17,5 m2. Numatomas statinio aukÅ¡tis neturėjo virÅ¡yti STR leistino 5 m aukščio. Statinys (monolitinis pamatas) nuo jo sukÅ«rimo iki Å¡io pareiÅ¡kimo padavimo teismui momento nėra pakitęs, atitinka visus savo pirminius matmenis ir esamÄ geografijÄ . UAB „Altagis“ kadastrinių matavimų bylos koordinačių žiniaraščio lentelėje matyti, kad tarp iÅ¡vardinto 21 objekto sÄ raÅ¡e jos nurodytų naujojo sandėlio pamatų nėra, tuo įrodoma, kad iki kadastrinių matavimų bylos sudarymo momento (2014 m. balandžio mėn.) Å¡ie pamatai neturėjo ir neturi jokio juridinio dokumento, kurį bÅ«tų galima iÅ¡ naujo atkurti. 1999-05-21 turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtų pastatų sÄ raÅ¡e, jos statinio pavadinimu „pamatai“ arba „sandėlis“ nėra, tai reiÅ¡kia, kad ji tokio statinio iÅ¡ viso nėra paveldėjusi, o 2009 metais pasistačiau jį pati.

Tai įrodo ir 1999-06-03 paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimo duomenys, kuriuose jos minimas statinys „pamatas“ visiÅ¡kai nėra paminėtas. Tuo yra įrodoma, kad anksčiau toks statinys iÅ¡ viso neegzistavo ir jo paveldėti ji negalėjo. Pažymėtina tai, kad pagal CK 4.56 str. 1 dalies reikalavimÄ jos statinys atitinka visus požymius dėl priskyrimo ir pripažinimo jos nuosavybės teisei susidaryti ir Å¡iam faktui patvirtinti, todėl, kad pati jį pasigamino iÅ¡ savo medžiagų (statybos lėšų/sÄ naudų sÄ raÅ¡as ir suma).

Viso panaudota 1 577 Eur. Užstatytas sandėlio plotas (17,5 m2), kaip jau minėta, sklypo plane yra fiksuotas tikslia geodezine padėtimi, todėl, teismui, nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog Å¡is nekilnojamas daiktas (monolitinis sandėlio pamatas) yra sukurtas jos iniciatyva, pastangomis, lėšomis ir darbu, atsirastų jai tolesnė galimybė įgyti į jį turtines teises ir tinkamai bei tiksliai vėliau šį statinį fiksuoti kadastriniuose matavimuose. Turėdama visus Å¡iuos faktus patvirtinančius raÅ¡ytinius ir vaizduojamuosius įrodymus, kreipiasi į teismÄ dėl nuosavybės teisių pripažinimo į šį sandėlio „pamatÄ â€œ.

Pateikia sandėlio „pamato“ planÄ - pagrindines statinio technines charakteristikas (ilgį, plotį, aukÅ¡tį, gylį, užstatytÄ plotÄ ) ir trumpÄ panaudotų lėšų/sÄ naudų sÄ raÅ¡Ä , kuriame medžiagų ir darbų kainos yra nurodytos vidutinėmis rinkos kainomis. Tai sudaro 1 577 Eur (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt septynių eurų) sumÄ (organizacinės ir kitos smulkios iÅ¡laidos į Å¡iÄ sumÄ neįskaičiuotos). Apibendrindama Å¡iame pareiÅ¡kime ankščiau iÅ¡dėstytus argumentus, atsakydama į pareiÅ¡kimui keliamus reikalavimus ir prieduose pateikdama raÅ¡ytinius įrodymus bei vadovaudamasi LR CK ir CPK teisinėmis nuostatomis, pareiÅ¡kėja teismo prašė:

1. Pripažinti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , - monolitinį pamatÄ , (esantį adresu - (duomenys neskelbtini) įteisinti jos nuosavybės teisėmis ir patvirtinti šį faktÄ .

2. Atleisti jÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 str. 3 dalies pagrindu, dėl mažos senatvės pensijos (VSDFV 2018-12-03 pažyma).

3. PareiÅ¡kimÄ prašė nagrinėti raÅ¡ytinio teismo posėdžio tvarka jai nedalyvaujant. PareiÅ¡kėja savo praÅ¡ymÄ grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais. PareiÅ¡kėja teismo posėdžio metu pateikė teismui raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ iki bus iÅ¡nagrinėtos kitos civilinės bylos, kurios gali turėti įtakos nagrinėjamai bylai. Teismas įvertinęs pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir jo motyvus pripažino, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti Å¡io praÅ¡ymo ir jo protokoline nutartimi netenkino.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja pakartojo pareiÅ¡kime nurodytus motyvus ir prašė teismo pareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai. Atskirai nurodė, kad nenori vieÅ¡inti kas yra žemės sklypo savininkas, kur įrengtas jos sumontuotas monolitinis pamatas. Teigė, kad po to kai iÅ¡liejo monolitinį pamatÄ , tarp gretimų žemės sklypų savininkų prasidėjo ginčai, kurie po to persikėlė ir į teismus. Pripažino, kad nesikreipė į vietos savivaldos įstaigÄ ir į dabartinį žemės sklypo savininkÄ dėl sutikimo toliau tęsti statybos darbus, nes įsitikinus, jog tokio sutikimo negaus.

Nežino, kad dabartiniam žemės sklypo savininkui atsisakius duoti sutikimÄ , jo atsisakymÄ galimÄ skųsti teismui. Tuo pačiu pripažino, kad žemės sklypas, kuriame yra įrengtas monolitinis pamatas, pateko į paveldimo turto masę. Suinteresuotas asmuo VTPSI pateikė teismui į bylÄ atsiliepimÄ su savo nuomone, nurodydamas Å¡iuos motyvus. Pažymime, kad pagrindiniai statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminiai architektÅ«ros reikalavimai, principai bei atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau - Statybos įstatymas).

Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje pateiktas nesudėtingo statinio apibrėžimas, pagal kurį tai paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 lentelės 2 eilutėje detalizuota, kokių iÅ¡matavimų gali bÅ«ti nesudėtingi I ir II grupės pastatai. Atsižvelgiant į tai, kas pridėta prie pareiÅ¡kimo, manytina, kad pagal pamatų iÅ¡matavimus, bent pagal užstatymo plotÄ , nevertinant bÅ«simo pastato aukščio, statinys bus priskiriamas I nesudėtingų statinių grupei. Kaip teisingai ir nurodo pareiÅ¡kėja, I grupės nesudėtingam statiniui, adresu (duomenys neskelbtini) nėra privalomas nei statinio projektas, nei statybÄ leidžiantis dokumentas, tačiau pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , statytojo teisei įgyvendinti reikia, kad statytojas žemės sklypÄ , kuriame statomas statinys, valdytų nuosavybės teise arba valdytų ir naudotų kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais;

Å¡is reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastÄ jį remontÄ ir pan.). RuoÅ¡dami atsiliepimÄ Teismui patikrinome ar žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pareiÅ¡kėjai ir nustatėme, kad registro duomenys yra pasikeitę ir pareiÅ¡kėja nebėra minėto žemės sklypo savininkė, todėl statyti tokios kategorijos statinį galėtų toliau tik turėdama žemės sklypo savininkų sutikimus.

Pagal CPK 445 straipsnių nuostatas juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Kasacinis teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, ne kartÄ pažymėjo, kad nustatytini ne bet kokie faktai, o tik tokie, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) 2004-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2004; 2008-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008, ir kt.).

Dėl to, nagrinėjant klausimÄ dėl praÅ¡ymo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , bÅ«tina įvertinti, ar praÅ¡omas nustatyti faktas, atsižvelgiant į atitinkamus santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, gali bÅ«ti pagrindas atsirasti pareiÅ¡kėjos siekiamoms įgyti teisėms. Statybos įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nebaigtas statyti ar rekonstruoti nesudėtingasis statinys (iÅ¡skyrus atvejį, kai jis rekonstruojamas į ypatingÄ jį ar neypatingÄ jį statinį) gali bÅ«ti įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nustatyta tvarka nepateikus Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, manome, kad pareiÅ¡kėja nepagrįstai kreipiasi į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti juridinį faktÄ , nes vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, nėra kliūčių (gavus žemės sklypo savininkų sutikimus) minėtÄ statinį bei nuosavybės teises į jį įregistruoti Registrų centre įstatymų nustatyta tvarka. Remdamiesi ankščiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis praÅ¡ome civilinę bylÄ nagrinėti Teismo nuožiÅ«ra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais pagal byloje surinktÄ medžiagÄ .

Informuojame, kad byla nebus vedama per advokatÄ . Civilinę bylÄ praÅ¡ome nagrinėti Inspekcijos atstovui nedalyvaujant. Å is atsiliepimas teikiamas per Lietuvos teismų informacinę sistemÄ (e. teismas. lt.), todėl jo kopijos nėra pridedamos ir teikiamas tik vienas pridedamų dokumentų egzempliorius. Teismas iÅ¡klausęs bylos dalyvio nuomonę nusprendė bylÄ nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.). PareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas netenkintinas. Dėl valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.

CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. PraÅ¡ydamas teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , pareiÅ¡kėjas nurodo tikslÄ , dėl kurio reikia nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , priežastis, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , bei įrodymus, patvirtinančius tokį faktÄ .

Tai yra juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismai gali nustatyti, kai praÅ¡omas nustatyti faktas turi juridinę reikÅ¡mę, pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ir negali kitokia, ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo yra nenagrinėtinas teisme. Valdymo nuosavybės teise faktas gali bÅ«ti nustatomas, jeigu pareiÅ¡kėjas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos bÅ«du ir t. t.) buvo įgijęs nuosavybės teisę, turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. B., H. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-406/2009, nurodė, kad pastato ir (ar) žemės sklypo valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti reikia įrodyti tai, kad asmuo turėjo galiojusių įstatymų nustatyta tvarka įgijęs nuosavybės teisę į pastatÄ (žemės sklypÄ ), tačiau pareiÅ¡kėjas negali gauti ir teismui pateikti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų arba Å¡ie dokumentai yra prarasti ir jų negalima atkurti.

PareiÅ¡kėja Å¡ioje byloje, praÅ¡ydama nustatyti valdymo nuosavybės teise faktÄ , nurodė, kad nuosavybės teisę į monolitinį pamatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įgijo jį pastatydama. Taigi pareiÅ¡kėja, praÅ¡ydama pripažinti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , siekia įrodyti, kad nuosavybės teisę į monolitinį pamatÄ yra įgijusi vienu iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo bÅ«dų – statybos bÅ«du, tačiau negali gauti ar teismui pristatyti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų.

Tam, kad patikrintų nuosavybės teisės įgijimo statybos bÅ«du faktÄ , teismas turi iÅ¡tirti, ar statyba sukuriant ginčo statinį buvo teisėta. Ä®gyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso bÅ«du, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB ,,Pirmoji kregždutė“ v.

VÅ¡. Ä® S. D. ir S. G. sporto centras, Kauno m. valdyba, Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-224/1999, konstatavo, kad nuosavybės teisių į statinį įgijimas galimas ne bet kokios statybos metu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesÄ reglamentuojančių norminių aktų reikalavimo, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas. Teismas, nustatydamas valdymo nuosavybės teise faktÄ , turėtų nustatyti, kad pareiÅ¡kėjos atlikti statybos darbai nėra savavaliÅ¡ki, nes pagal monolitinio pamato statymo metu galiojusius ir dabar galiojančius teisės aktus yra reikalingas savininko sutikimas.

Pagal suinteresuoto asmens pateiktÄ atsiliepimÄ su nuomonę, matyti, jog pareiÅ¡kėja jau nebėra žemės sklypo esančio anksčiau nurodytu adresu savininkė. Teismas pažymi, kad pagal Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. statytojams nuosavybės teise priklausančiuose, nustatyta tvarka iÅ¡nuomotuose arba laikinam naudojimui skirtuose žemės sklypuose kur be leidimo galėjo bÅ«ti statomi tam tikri statiniai, yra bÅ«tinas savininko sutikimas. Nors statyba pareiÅ¡kėja pradėjo bÅ«dama savininkė, tačiau dabartiniu metu žemės sklypas jai nebepriklauso.

Pirmiausia, pareiÅ¡kėja nėra pateikusi į bylÄ dokumentų, patvirtinančių aplinkybę, kad toliau statydama, turi dabartinio žemės sklypo savininko sutikimÄ iÅ¡duotÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir leidimÄ naudotis minėtu žemės sklypu statybos laikotarpiu. Antra, pareiÅ¡kėja pateikė teismui į bylÄ raÅ¡ytinius įrodymus, kuriuose nėra užfiksuoti ir pasikeitę teisiniai faktai. Taigi, teismas įvertindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad ir tolesnė pastato statyba ant monolitinių pamatų toliau negali bÅ«ti vykdoma ne teisės aktų nustatyta tvarka (be įstatymo nustatyta tvarka gauto žemės sklypo savininko sutikimo), todėl negalima ir pripažinti, jog pareiÅ¡kėja įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu yra įgijusi nuosavybės teisę į monolitinį pamatÄ .

Dėl nekilnojamojo daikto suformavimo ir registravimo tvarkos bei pasekmių PareiÅ¡kėja, praÅ¡ydama pripažinti valdymo nuosavybės teise faktÄ , siekia įrodyti, kad nuosavybės teisę į monolitinį pamatÄ yra įgijusi vienu iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo bÅ«dų – statybos bÅ«du, tačiau negali gauti ar teismui pristatyti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Taigi pareiÅ¡kėja teigia, kad ji yra įgijusi nuosavybės teise į suformuotÄ objektÄ , tačiau Å¡iuo metu neturi tai patvirtinančių dokumentų.

CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimÄ nustato teisės aktai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ , Å¡ių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali bÅ«ti registruojami, kai yra registruotas nekilnojamojo turto registre pats daiktas. Å io įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyto jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamÄ jį daiktÄ .

Taigi statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB ,,Pajūrio gausa“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-318/2006, yra nurodyta, kad kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus. Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai.

Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos. Suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nustatyta, kad naujai pastatyti statinių įteisinami Statybos įstatymo 24 straipsnyje reglamentuota tvarka, todėl teismas negali pripažinti nuosavybės teisių į neįteisintus nekilnojamuosius daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje D.

K., V. K. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-175/2008). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėja nėra pateikusi įrodymų, jog, pradėjusi monolitinio pamato statybÄ ir jį pastačiusi, savo laiku kreipėsi į atitinkamÄ institucijÄ dėl Å¡io statinio priėmimo, kad įregistruotų nuosavybės teises savo vardu. Kadangi statinių formavimo nekilnojamaisiais daiktais ir jų registravimo tvarkÄ nustato įstatymai ir Å¡ių veiksmų atlikimas nepriklauso teismų kompetencijai, tai nėra pagrindo taikyti CPK nuostatas, reglamentuojančias juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų dėl valdymo nuosavybės teise pripažinimo nustatymÄ .

Tuo pačiu teismas sutikdamas su suinteresuoto asmens atsiliepime pateikta nuomone dėl teisės taikymo laiko jÄ pagrįsta ir priimdamas byloje sprendimÄ , dėl kitų pareiÅ¡kėjos nurodytų motyvų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų PareiÅ¡kėja pateikdama teismui pareiÅ¡kimÄ , tuo pačiu prašė atleisti jÄ ir nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, pateikdama ir praÅ¡ymÄ patvirtinantį raÅ¡ytinį įrodymÄ . Pagal CPK 83 str. 3 d. teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę jį atleisti tik iÅ¡ dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

PareiÅ¡kėja įteikė teismui pareiÅ¡kimÄ už kurį turėjo bÅ«ti sumokėtas įstatymo nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 9 p.). Todėl Å¡is pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos statusÄ ir gaunamas pajamas iÅ¡ jos į valstybės biudžetÄ priteistinas 10,00 Eur žyminis mokestis, o likusioje dalyje jį nuo jo sumokėjimo atleistina (16-17 b. l.) (CPK 83 str. 3 d.). Atskirai pažymėtina, kad esant įstatyme numatytam asmens atleidimo pagrindui, teismas konstatuoja, jog ji atleistinas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo tik iÅ¡ dalies.

Tuo pačiu pareiÅ¡kėjai iÅ¡aiÅ¡kintina, kad atsižvelgiant į anksčiau pateiktus teisinius argumentus, jos teisės turi bÅ«ti ginamos neteismine tvarka ir tik jų jai neįgyvendinus, ji turi dėl to teisę kreiptis į teismÄ . Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 83 str. 3 d., 444 str. 2 d. 5 p., 448 str. n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo netenkinti. Priteisti į valstybės biudžetÄ (surenkamoji sÄ skaita, įmokos kodas 5660) iÅ¡ pareiÅ¡kėjos R. B. 10,00 Eur (deÅ¡imt eurų) žyminio mokesčio už pareiÅ¡kimÄ pagal ypatingÄ jÄ teisenÄ , o likusioje dalyje atleisti jÄ nuo žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per šį teismÄ . Teisėjas Jonas Stubrys