2021-07-14 Nr. AB-14327-3-62-3-00219-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-647-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00219-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 10 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK, atlyginti už laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2019 m. sausio 9 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2019 m. sausio 9 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 2-oje sektoriaus 1-jo lokalinio sektoriaus 4-ojo būrio 4-oje brigadoje, kurioje buvo įrengtos 4 dviaukštės lovos (8 miegamosios vietos). Nebuvo užtikrintas minimalus vienam nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas gyvenamosiose patalpose, dėl to jam buvo sukelti nepatogumai ir neigiami išgyvenimai. Be to, buvo pažeidžiami higienos normų reikalavimai. Lovos buvo pasenusios (netvarkingos, girgždančios, nelygios, klibančios) ir netinkamos naudoti, todėl jis neišsimiegodavo, jausdavo diskomfortą ir nepatogumus. Išduodamas čiužinys buvo be užvalkalo. Bendrabučio gyvenamosios patalpos nebuvo aprūpintos nei sieniniu, nei kambariniu laikrodžiais, termometru. Gyvenamosios patalpos temperatūra viršijo nustatytą normą, tačiau, kadangi nebuvo termometro, jis nežinojo apie konkrečią temperatūrą. Trūko oro ir buvo laibai karšta, o tai prilygino kankinimui. Gyvenamosios patalpos nebuvo aprūpintos užuolaidėlėmis, todėl dėl erzinančio saulės spiginimo neįmanoma buvo būti patalpoje. Nebuvo užtikrintos palankios sąlygos maisto gaminimui – nebuvo dviejų dalių plautuvės, garų surinktuvo, buitinio šaldytuvo, pakabinamos indų džiovyklos, nebuvo kambario maisto produktams laikyti, visa tai apsunkino maisto gaminimą. Valgykloje buvo tik 3 praustuvės, nors lokaliniame sektoriuje kalinčių asmenų buvo daugiau nei 200, nebuvo muilo, lentynėlės muilui, rankų džiovinimo įrenginio, vienkartinių rankšluosčių, šaukštų, prieskoninės.

3. Pareiškėjas teigė, kad indų plovyklos patalpos nebuvo aprūpintos indų plovimo mašinomis, todėl ant indų nuolat buvo matomi nešvarumai ir apnašos. Nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, nebuvo vykdomi jokie socialiniai užsiėmimai, todėl visą laisvalaikio laiką buvo priverstas būti gyvenamojoje patalpoje, o tai jam suintensyvino kalinimo bausmę, nes nebuvo sudarytos galimybės pozityviai ir turiningai leisti laisvalaikį. Nuteistieji nebuvo aprūpinti laisvalaikiui leisti būtinais daiktais – krepšinio, tinklinio ir futbolo kamuoliais, šachmatais, šaškėmis, domino. Nebuvo įrengtas valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis, taip pat jis nebuvo aprūpintas valymo inventoriumi, todėl nebuvo galimybių palaikyti gyvenamųjų patalpų švarą. Dušo patalpa nebuvo aprūpinta suolais, kėdėmis, taburetėmis, kilimėliais arba grotelėmis, veidrodžiais, lentynėlės higienos priemonėms susidėti, kūno ir plaukų prausiklių, visa tai pablogino higienos užtikrinimo kokybę. Dušo prieškambaryje nubuvo veidrodžio ir plaukų džiovintuvo, todėl šlapia galva, einant iš dušo per lauką į lokalinį sektorių, buvo sudaryta nesaugi sveikatai aplinka. Nebuvo sudarytos galimybės susitvarkyti drabužių ir patalynės defektų, nes nebuvo patalynės ir drabužių taisymo kambario su atitinkamu inventoriumi, į prašymą pasinaudoti tokia galimybe buvo nereaguojama.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad naudojantis bendru dušu, jis buvo matomas kitiems žmonėms, tai nuolat kėlė neigiamas emocijas, gėdą, pažeminimo jausmą ir psichologinius išgyvenimus. Nebuvo pisuarų, tualetai įrengti su pertvaromis, o ne pilnai izoliuoti, dėl to nuolat pergyvendavo, ar niekas (taip pat ir pareigūnai), nestebi jo, kai jis naudojasi tualetu. Dušo kambarys įrengtas taip, kad asmenys prie suolų persirenginėja be jokių matomumą ribojančių įrenginių, taip pažeidžiamas privatumas. Taigi buvo pažeidžiami Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis bei higienos normų reikalavimai. Dėl atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjui prireikė psichologų konsultacijos.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 20 d. pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu buvo paskirtas gyventi Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus K būryje, kuriame vienam asmeniui teko 3,13 kv. m, o laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2019 m. sausio 9 d. – 4-ame būryje, 4-oje brigadoje, kurioje vienam asmeniui teko 3,29 kv. m. Pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 6 val. 30 min. iki 22 val. 30 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje – lankytis sporto aikštynuose ir salėse, bendruose masiniuose renginiuose ir t. t.

7. Atsakovas teigė, kad lovų būklė tinkama, jos tvarkingos (nekliba, negirgžda) ir yra tinkamos naudojimui. Įstaigoje esantys čiužiniai iš audinio, tinkamo dezinfekuoti dezinfekavimo kamerose, atsparūs paviršių valymui su užvalkalais nepralaidžiais skysčiais. Teisės aktai nenumato laikrodžių, termometrų, užuolaidėlių įrengimo nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, esant būtinumui ir pagal nuteistųjų prašymus, jiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Nuteistųjų virtuvėlė ir patalpa maistui laikyti įranga ir inventoriumi aprūpinami pagal minėtų normų reikalavimus, kuriuose plautuvės ir buitinio šaldytuvo įrengimai numatyti pagal poreikį, numatytas garų surinktuvo įrengimas esant poreikiui ir techninėms galimybėms, numatyta indų džiovykla. Valgyklos patalpose esančias praustuves prausimosi priemonėmis, džiovintuvu ir lentynėlė muilui aprūpina VŠĮ „Bruneros“. Indų plovyklos patalpų ir indaplovių nuteistiesiems teisės aktai nenumato.

8. Atsakovo atstovas pripažino, kad Pravieniškių PN-AK 2-oje sektoriaus 4-ame būryje nėra įrengtas poilsio kambarys nuteistiesiems, tačiau pažymėjo, jog laisvalaikiu nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore bei socialinės reabilitacijos programose, užsiėmimuose. Byloje nėra duomenų, jog dėl laisvalaikio kambarių nebuvimo sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją ar kitas institucijas. Kiekvieną parą eilės tvarka skiriami kamerų budėtojai, kurie aprūpinami visomis patalpų valymui būtinomis priemonėmis – šepečiu grindims, šluoste, šiukšlių semtuvu ir kibiru, kriauklių, plytelių, klozetų šveitimui skirtais milteliais ir rūgštiniu valikliu. Valymo komplektus ir priemones nuteistiesiems iš sandėlio paima ir išduoda Resocializacijos skyriaus pareigūnai. Visuose būriuose įrengtos numatytos vietos valymo priemonėms ir dezinfekavimo medžiagoms laikyti.

9. Atsakovo atstovas nurodė, kad tualete įrengiamas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuarai (tik vyrams). Dušo patalpoje numatyta: vienam besiprausiančiam asmeniui – viena sėdima vieta (suolas ir/arba kėdė, ir/arba taburetė), prie kiekvienos sėdimos vietos – kilimėlis ar grotelės, prie kiekvieno dušo čiaupo – lentynėlė higienos priemonėms. Dušo patalpoje numatytas vienas veidrodis, kūno ir plakų prausiklių dozatoriai pildomi periodiškai, esant būtinybei – nedelsiant. Teisės aktai nereglamentuoja aprūpinti nuteistųjų dušų prieškambarių veidrodžiais ir plaukų džiovintuvais, taip pat nėra numatyta prievolė įrengti matomumą ribojančiais pertvaras nuteistųjų dušinėse. Teisės aktai reglamentuoja tik dušo kabinų įrengimą ilgalaikių pasimatymų kambariuose, o nuteistųjų dušinėms ir būriuose įrengtoms maudymosi vietoms reikalavimai nereglamentuoti. Teisės aktai nenumato patalynės ir drabužių taisymo sandėlio įrengimo, įstaiga užtikrina galimybę nuteistiesiems susitaisyti patalynę ir drabužius – nuteistųjų drabužius ir patalynę taiso dirbantis nuteistasis siuvėjas. Nors teisės aktai nereglamentuoja nuteistųjų aprūpinimo sportui ar laisvalaikiui skirtu inventoriumi, tačiau įstaiga, siekiant pagerinti nuteistųjų gyvenimo sąlygas, periodiškai aprūpina nuteistuosius sporto inventoriumi. Pareiškėjas nagrinėjamo ginčo laikotarpiu dėl psichinės sveikatos sutrikimų ar kitokių negalavimų, patirtų dėl netinkamų buitinių kalinimo sąlygų, į psichologus nesikreipė. Pareiškėjas skunde nurodė abstrakčius teiginius, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl nėra pagrindo žalos atlyginimui.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2019 m. sausio 9 d., o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas, įvertinęs bylos duomenis ir teisinį reguliavimą, sprendė, kad nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 3,13 kv. m iki 3,29 kv. m ploto, todėl jam bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), galiojusių ginčo laikotarpiu (nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2019 m. sausio 9 d.), 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma, taigi jo teisė į minimalų gyvenamųjų patalpų plotą nebuvo pažeista.

12. Dėl sanitarinio mazgo įrengimo ir privatumo naudojantis tualetu ir dušu teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo įrengti klozetai, todėl pisuarų neįrengimas pagal teisinį reguliavimą nelaikomas pažeidimu. Teismas nurodė, kad Taisyklės nenustato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpoms, esančioms ne kamerų tipo patalpose, įrengimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, yra nurodęs, kad aplinkybės, kai pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje. Teismas sprendė, kad pareiškėjo teiginiai dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis tualetu, atmestini kaip neįrodyti. Tačiau teismas pažymėjo, kad nors teisės aktai nereglamentuoja dušo vietų atskyrimo, tačiau iš EŽTT praktikos (žr., pvz., 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą) matyti, jog nors pertvarų duše neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. Pareiškėjo teiginiai, kad Pravieniškių PN-AK dušinėje nėra įrengtų pertvarų, bylos medžiaga nėra paneigti. Todėl teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju visą ginčo laikotarpį buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu.

13. Dėl aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi teismas nurodė, kad teisinis reglamentavimas nenumato atsakovo atstovo prievolės nurodytą patalpą aprūpinti buitiniu šaldytuvu; atsakovo atstovas savo atsiliepime patvirtino pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad pataisos įstaigos antrojo sektoriaus 4 būryje poilsio kambarys nuteistiesiems nėra įrengtas, todėl yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus dėl laisvalaikio kambario neįrengimo; teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl neaprūpinimo valymo inventoriumi ir priemonėmis; teismas konstatavo, kad įstaiga užtikrina tinkamą dušo patalpų įrengimą, o prievolės nuteistuosius aprūpinti plaukų džiovintuvais teisės aktai nenustato; teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl higienos normų neužtikrinimo valgykloje, dėl patalynės ir drabužių taisymo paslaugų neužtikrinimo, dėl tinkamos lovos, čiužinio bei jo užvalkalo būklės neužtikrinimo.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjui skunde tik abstrakčiai nurodžius, jog gyvenamosiose patalpose buvo per aukšta temperatūra ir nepateikus į bylą duomenų, kad tuo metu, kai juto minėtus nepatogumus jis kreipėsi į atsakovo atstovą, o šiuo metu nesant galimybės nustatyti, kokia temperatūra buvo ginčui aktualiu laikotarpiu, teismas neturi pagrindo atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir paties žalos fakto konstatavimui.

15. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos Pravieniškių PN-AK tuo aspektu, kad visą ginčo laikotarpį (nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis dušu bei galimybė pasinaudoti laisvalaikio kambariu. Teismas sprendė, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už jo patirtą neturtinę žalą, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui iš atsakovo atstovo 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

17. Pareiškėjas teigia, kad teismas padarė proceso teisės pažeidimus, netinkamai vertino bylos įrodymus, neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių. Be to, teismas turi būti aktyvus rinkdamas įrodymus ir juos išsireikalauti savo iniciatyva esant poreikiui.

18. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo išvadomis dėl gyvenamoji ploto, nurodo, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui oficialių įrodymų apie patalpų plotą ir jose esančių asmenų skaičių.

19. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo atstovas nepaneigė jo skundo argumento dėl netinkamų lovų, nes nepateikė jokių oficialių įrodymų apie keičiamas ir prižiūrimas lovas. Be to, atsakovo atstovas privalėjo kviesti kompetentingų institucijų specialistus tikrinti, ar oro temperatūra atitinka reikalavimus. Atsakovo atstovo pateiktos nuotraukos yra netinkami įrodymai apie virtuvėlės, dėl kurios skundėsi pareiškėjas, įrengimą. Atsakovo atstovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad laikėsi nustatytos tvarkos dėl tinkamo patalpų tvarkymo organizavimo. Nuteistiesiems nebuvo išduodamas reikalingas inventorius tvarkyti patalpas. Atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, kad čiužiniai buvo geros būklės, todėl jo argumentai apie audinio sudėtį ir galimybę skalbti yra nepagrįsti. Mano, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo skundo argumentų ir nepagrindė, kad veikė laikydamasis teisės aktų reikalavimų.

20. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsakovo atstovo nuomone, teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti jokie skundo motyvai, kuriais remdamasis pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas.

22. Atsakovo atstovas pažymi, jog apeliantas apeliaciniame skunde tik pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodytas aplinkybes, nenurodo, kokias konkrečias materialiosios ir proceso teisės normas byloje netinkamai taikė ir aiškino bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, skunde nenurodyta, kokios teisminės praktikos nesilaikyta šioje byloje, nepateikti jokie motyvai dėl teismo šališkumo ir neobjektyvumo, nenurodyta, kokius konkrečius įrodymus teismas netinkamai įvertino. Pažymi, kad neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu. Byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka, samprotavimai nepagrįsti jokiais objektyviais ar subjektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovo atstovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Byloje nenustatyta atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio. Nesant būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, apelianto reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

23. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovo atstovas atliko neteisėtus veiksmus ir siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama satisfakcija už patirtą teisės pažeidimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes sprendė, kad pareiškėjui nepateikus byloje įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo sveikatos būklė nieko neišsiskirianti nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos problemų, todėl nėra pagrindo spręsti apie poveikį pareiškėjo sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2019 m. sausio 9 d. neužtikrinant jo teisių į tinkamas kalinimo sąlygas, atlyginimo priteisimo.

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamojo ploto, atsižvelgti į joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017; kt.).

27. Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad Konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96); 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98)).

28. EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) pabrėžė, kad bendroje gyvenamojoje erdvėje kaliniui turi būti užtikrintas 3 kv. m plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) ir tai yra minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto bendroje gyvenamojoje erdvėje standartas pagal Konvencijos 3 straipsnį. Tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 3 kv. m, vienam asmeniui tenkančio ploto trūkumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau šio pažeidimo prezumpciją galima nuginčyti nurodant veiksnius, atitinkamai galėjusius kompensuoti ploto trūkumą. Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją paprastai galima nuginčyti tuo atveju, kai vienu metu egzistavo tokie veiksniai: 1) minimalaus 3 kv. m vienam asmeniui tekusio ploto trūkumas buvo trumpais atsitiktiniais (netęstiniais) laikotarpiais ir nedidelis; 2) vienam asmeniui tekusio ploto trūkumą kompensavo pakankama judėjimo laisvė bei atitinkama veikla už kameros ribų; 3) asmuo buvo kalinamas, apskritai vertinant, tinkamoje laisvės atėmimo vietoje, kur nebuvo jokių kitų jo ar jos kalinimo sąlygas bloginančių aplinkybių.

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose ir sanitariniai mazgai yra įrengti atskirai nuo gyvenamųjų patalpų. Įvertinusi byloje pateiktus duomenis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpose buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktuose nustatyto 3,1 kv. m ploto reikalavimo, kadangi pareiškėjui teko nuo 3,13 kv. m iki 3,29 kv. m ploto gyvenamojo ploto. Priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė.

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog, nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, tačiau vien pertvarų duše neįrengimas, nors ir neužtikrina visiško privatumo, nėra pakankamas pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti (žr., pvz., 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018; 2021 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-438-520/2021).

31. Teisėjų kolegija nagrinėjamų aplinkybių kontekste sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu šiuo atveju nors ir buvo galbūt pažeista (t. y. atsakovo atstovui nepaneigus šio pareiškėjo nusiskundimo), tačiau nesudaro pagrindo priteisti žalos atlyginimo pinigais. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde tik abstrakčiai nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir prašo priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš esmės nesutikdamas su teismo atliktu įrodymų vertinimu byloje.

32. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija, t. y. neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas.

33. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

34. Paprastai esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018; 2021 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-438-520/2021, ir kt.).

35. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas pažeidimas pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Ginčo atveju nustatytas pareiškėjo teisės pažeidimas – nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis dušu ir galimybė pasinaudoti laisvalaikio kambariu. Kitų pažeidimų, dėl kurių skundėsi pareiškėjas, pagrįstai nenustatyta. Nagrinėjamu atveju ginčo laikotarpis (nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2019 m. sausio 9 d.) nėra labai ilgas. Pareiškėjas, teigdamas, kad patyrė neturtinę žalą, kuri, pasak jo, turi būti atlyginta pinigais, apsiribojo tik bendro pobūdžio, neindividualizuotais paaiškinimais apie, jo teigimu, patirtus išgyvenimus.

36. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms bei įrodymų vertinimui. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, įvertino byloje pateiktus įrodymus, nurodė argumentus, dėl kurių pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų nepripažįsta pagrįstais, t. y. laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neištyrė byloje pateiktų įrodymų bei netinkamai nustatė faktines aplinkybes, nes, priešingai, pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė pareiškėjo skunde nurodytas pretenzijas dėl kalinimo sąlygų bei aplinkybes ir jas įvertino ginčui aktualių teisės aktų kontekste, atsižvelgdamas į aktualią teismų praktiką.

37. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir nustatė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė