2022-03-23 Nr. AB-6786-3-61-3-04824-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1731-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04824-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 9.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 21S31595 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 6K-2036 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad dalyvavo protestuose prieš rinkimus laimėjusią partiją. 2020-2021 m. (duomenys neskelbtini) šalyje vyko nemažai protesto akcijų, kurios buvo nukreiptos prieš korupciją, nedarbą, skurdą, prastą sveikatos apsaugą. Protestus jėga malšino (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos, prieš demonstrantus naudojo jėgą. Žuvusių skaičius siekė net 600, o sužeistųjų nuo 9 000 iki 25 000 asmenų. Pareiškėjas protestuose dalyvavo siekdamas išsakyti savo nuomonę ir bandydamas pakeisti esamą korupcinę aplinką savo kilmės šalyje. Siekis sumažinti skurdą ir nepriteklių šalyje buvo esminiai pareiškėjo dalyvavimo protestuose motyvai.

3. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo dalimi, kurioje teigiama, kad pareiškėjo pasakojimo aplinkybės verčia abejoti pasakojimo teisingumu. Akcentavo, kad ši išvada nepagrįsta jokiais faktiniai įrodymais. Grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) nustatytus reikalavimus priimant sprendimą dėl prieglobsčio turi būti atsižvelgta į padidintos rizikos asmenų grupes.

4. Pareiškėjas teigė, kad detaliai pateikė faktines situacijos aplinkybes, išvykimo iš kilmės šalies motyvus, nurodė pagrįstas ir objektyvias priežastis, kurios lėmė pabėgimo iš šalies aplinkybes, aiškiai nurodė, kokių pasekmių bandė išvengti bėgdamas iš kilmės valstybės. Buvo sužalotas, o tai įrodo individualios ir realios grėsmės faktą, kurio Departamentas nepaneigė.

5. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria nutarta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, nuspręsta įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį. Pažymėjo, kad nuoširdžiai bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, visą laikotarpį buvo Lietuvoje, nenusižengė įstatymams ar galiojančiai sulaikymo teisei, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies. Iš esmės tais pačiais motyvais atsakovas rėmėsi nustatydamas maksimalų draudimo atvykti laiką. Tačiau šis terminas nėra proporcingas, nes pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, laikėsi nustatytų tvarkų, o jo išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas suprantamo tikslo – saugaus gyvenimo.

6. Pareiškėjas paaiškino, kad šiuo atveju buvo pažeista jo teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą, nes Komisija netenkino jo prašymo nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka. Asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė asmens teisė. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Pats atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

7. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad grupuotės, kurios valdo (duomenys neskelbtini) vyriausybę, jam grasina. Nėra aktyvus politinis veikėjas, nepriklauso jokiai politinei partijai. Kilmės šalyje dalyvavo demonstracijose, norėjo laisvės, darbo, teisingumo. Per pusbrolio „Facebook“ paskyrą yra sulaukęs grasinimų. Į Lietuvą atvyko nelegaliai kirtęs Lietuvos-Baltarusijos sieną. Norėjo patekti į Lietuvą, nes ji yra Europos Sąjungos narė.

8. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Įvertinus tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei pagrįstas prielaidas buvo konstatuota, kad pareiškėjo pasakojimas ne tik turi formos ir turinio trūkumų (abstraktus, painus, prieštaringas), bet ir neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, bei, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės.

10. Atsakovas paaiškino, kad remiantis EPPB ataskaita protestuotojai ir politinės opozicijos aktyvistai priklauso padidintos rizikos grupei, kuri gali susidurti su persekiojimo grėsme. Tačiau EPPB nurodo, kad net patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą, būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo buvo protestų lyderis, koks buvo jo įsitraukimo lygis, ar asmuo dėl savo veiklos buvo žinomas valdžios institucijoms (ankstesni sulaikymai ar pan.). Vien tik dalyvavimo protestuose paprastai nepakanka, kad asmuo susidurtų su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas buvo protestų organizatorius ar aktyvus protestų dalyvis, vaidinęs svarbų vaidmenį protestuose. Taip pat nenustatyta, kad jis būtų areštuotas ar neteisėtai sulaikytas.

11. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Tokiu būdu pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, todėl buvo nuspręstą išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos. Be to, iki ginčijamo 2021 m. spalio 14 d. sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jei pareiškėjas nori savanoriškai grįžti, jis gali kreiptis į Departamentą ar Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT). Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, todėl 5 metų draudimo laikotarpis atvykti į Lietuvos Respubliką taip pat yra proporcingas ir protingas. Nustatyto draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Nors pareiškėjas iš savo kilmės valstybės atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo.

12. Atsakovas teigė, kad žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju pareiškėjo skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas.

13. Atsakovo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad apklausos metu Departamente pareiškėjas aiškino, jog jam asmeniškai niekas negrasino, grasinimus jis pamatė per savo pusbrolio „Facebook“ paskyrą.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“ bei rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį, kitus skundo reikalavimus atmetė.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 26 d. buvo sulaikytas VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardos pareigūnų, o 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

16. Teismas apžvelgė pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 25 d. ir 2021 m. spalio 12 d. apklausų metu pateiktus paaiškinimus, Departamento Sprendimo motyvus ir išvadas, akcentavo Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 99 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus prieglobsčio bylose.

17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia prieglobsčio, nes (duomenys neskelbtini) dalyvavo protestuose prieš rinkimus laimėjusią partiją. Dalyvavo taikiai, siekdamas laisvės, geresnio darbo, tačiau po dalyvavimo jis susilaukė grasinimų nužudyti.

18. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

19. Teismas pažymėjo, kad atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes. Kiekvienas prieglobsčio prašymas individualus ir dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio spręstina kiekvienu atveju individualiai.

20. Teismas analizavo EPPB 2021 m. sausio mėn. ataskaitos duomenis apie per pastaruosius kelerius metus (duomenys neskelbtini) reguliariai vykusius įvairaus masto politinius protestus, dalyvavimo protestuose pasekmes. Be kita ko, nustatė, kad žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys asmenys, kritikuojantys (duomenys neskelbtini) priklausiančias institucijas ar pajėgas, taip pat žurnalistai patyrė grasinimus, gąsdinimus, jie buvo grobiami, suimami, su jais buvo netinkamai elgiamasi, buvo ir nužudymų. Teismas nustatė, kad atsakovas surinko duomenis ir apie 2019 m. (duomenys neskelbtini) mieste vykusius protestus.

21. Teismas sprendė, kad atsakovas pareiškėjo nurodytas aplinkybes (dalyvavimas protestuose, noras gyventi laisvėje, dirbti darbą) ir surinktus duomenis įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjas nepriklauso jokiai politinei partijai, kilmės valstybėje nesusidūrė su problemomis dėl religijos ar tautybės, asmeniškai neorganizavo protestų. Įvertinus pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje, t. y. kad jis nėra politinis aktyvistas ar protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantis asmuo, atsakovas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepagrindžia realios persekiojimo rizikos tikimybės bei, atitinkamai, nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pasikeitimus kilmės valstybėje, kurie sąlygotų poreikį koreguoti kilmės valstybės informaciją, byloje nėra, jų nenurodė ir pareiškėjas.

22. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors remiantis EPPB išskirtais padidintos rizikos asmenų profiliais, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjas (vienišas vyras) priklauso padidintos rizikos asmenų grupei, tačiau nurodytos individualios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog vien tik dėl tokio jo statuso grėstų papildoma ar padidinta grėsmė.

23. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią asmeninę grėsmę jo kilmės valstybėje. Pareiškėjas nei apklausos metu, nei bylos nagrinėjimo metu neįvardijo kaip jis tiesiogiai buvo susidūręs su grėsmėmis kilmės valstybėje. Pareiškėjas apklausos metu buvo kelis kartus paklaustas, kas jam gresia (duomenys neskelbtini), tačiau atsakymai buvo neišsamūs (kadangi aš protestuoju ir viena pusė iš politinių partijų manęs ieško; kadangi aš dalyvauju), buvo pateikta daug abstrakčių ir nedetalizuotų teiginių. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad jo pusbrolis per „Facebook“ paskyrą gavo grasinančių žinučių, kurios buvo skirtos ir pareiškėjui, tačiau pats asmeniškai jokių grasinimų nesulaukė. Pareiškėjas apklausos metu kelis kartus buvo paklaustas, kodėl jis mano, kad jo pusbrolį nužudė T. A. (politinė partija, prieš kurią buvo protestuojama), tačiau vengė konkrečių atsakymų, taip sukeldamas dar daugiau abejonių dėl pasakojimo tikrumo. Tikėtina, kad pareiškėjas yra susipažinęs su įvykiais jo kilmės šalyje, tačiau šiuo atveju stigo individualių ir su jo asmenine situaciją susijusių aplinkybių.

24. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad kreipėsi į kilmės valstybės institucijas dėl grasinimų ir kad kilmės valstybės institucijos atsisakė suteikti jam pagalbą. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybė jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo grasinimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas Konvencijoje įtvirtintomis prieglobsčio suteikimo priežastimis, dėl ko asmeniui grėstų valstybės institucijų persekiojimas (dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), pareiškėjas taip pat nenurodė ir nepateikė. Pareiškėjas Departamente apklausos metu nurodė, jog į teisėsaugos institucijas nesikreipė kadangi T. A. politinė partija kontroliuoja jų valdžia, tačiau toks negalėjimas ar nenoras kreiptis nepagrindžia prielaidos, jog jei pareiškėjas būtų kreipęsis, jam tinkama pagalba kilmės valstybėje nebūtų suteikta.

25. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo pasakojimas buvo ne tik nekonkretus ir neišsamus, tačiau dalis pareiškėjo nurodytų aplinkybių buvo kintančios. Pareiškėjas Departamente apklausos metu nurodė, jog grasinančias žinutes per „Facebook“, kurias neva gavo jo pusbrolis, pareiškėjas pamatė 2021 m. rugpjūčio 10 d., tačiau atsakovo darbuotojui pasakius, jog jis tuo metu jau buvo Lietuvoje, pareiškėjas aiškino, jog suklydo ir grasinančias žinutes pamatė 2021 m. liepos 5 d. Teismo posėdžio metu pareiškėjas jau nurodė, kad grasinančias žinutes gavo per savo „Facebook“ paskyrą, tačiau nei Departamentui, nei teismui jokių įrodymų dėl gautų grasinančių žinučių nepateikė. Tokie pasakojimo netikslumai rodo, kad pareiškėjo pasakojimas nėra įtikinamas bei nėra paremtas objektyviais įrodymais.

26. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas rodė nuotraukas, kurios tariamai patvirtina jo nurodytas aplinkybes. Tačiau teismas, įvertinęs rodytas nuotraukas, sprendė, jog ir jos nepatvirtina, kad pareiškėjas dalyvavo protestuose, jog dėl dalyvavimo protestuose yra persekiojamas, ar kad dėl dalyvavimo protestuose jo pusbrolis buvo nužudytas. Teismas sprendė, kad iš pareiškėjo rodytų nuotraukų tik galima daryti išvadą, kad pareiškėjas su pusbroliu bendravo (nuotraukose jie pavaizduoti kartu) ir kad pusbrolis mirė (žuvo), tačiau jos nepatvirtina pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad pusbrolis buvo nužudytas dėl dalyvavimo protestuose ir kad dėl to ir pareiškėjui kyla grėsmė, todėl minėtas nuotraukas atsisakė prijungti prie bylos kaip neturinčias įrodomosios reikšmės.

27. Teismas bylos duomenimis nenustatė, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra.

28. Teismas akcentavo, kad vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

29. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas siekė teisėtu būdu patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją, prieglobsčio prašymą pateikė tik po to, kai sutiko VSAT pareigūnus, ir buvo pristatytas į užkardą, kas nelaikytina, jog pareiškėjas elgėsi teisėtai, rūpestingai ir atsakingai.

30. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jo teisė į gynybą buvo suvaržyta Komisijai nesurengus žodinio teismo posėdžio. Tvarkos aprašo 222 punkto kontekste nurodė, kad skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Pareiškėjas neįvardijo aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų buvęs būtinas. Taip pat pareiškėjas žodžiu buvo išklausytas Departamente apklausų metu ir teismo posėdyje. Visų žodinių paaiškinimų metu pareiškėjo pozicija buvo atskleista ir įvertinta. Pareiškėjo teisė būti išklausytam (įskaitant teisme) visiškai užtikrinta.

31. Teismas, įvertinęs Departamento Sprendimo motyvus dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę, sprendė, kad ši pareiškėjui taikyta priemonė yra pagrįsta, jos taikymo būtinybė nustatyta įvertinus tai, kad: pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo pagrįstai buvo atmestas, įvertinus pareiškėjo atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (į Lietuvą atvyko neteisėtai kirtęs Lietuvos-Baltarusijos sieną hibridinės atakos metu, prieglobsčio prašymą pateikė sulaikyta VSAT pareigūnų). Be to, nei iki Sprendimo priėmimo, nei iki bylos išnagrinėjimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti jam savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

32. Teismas nesutiko su Departamento nustatytu 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminu. Vertino, kad šis terminas nėra proporcingas padarytam pažeidimui. Nurodė, kad Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Teismas pakeitė nustatytą terminą į 2 metus nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

33. Teismas vertino, kad pareiškėjo duomenys iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai.

34. Teismas nurodė, kad yra pagrindas keisti Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį, keičiant laikotarpį į 2 metus nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

35. Teismas, nenustatęs pagrindų naikinti Departamento ir Komisijos sprendimų, atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 36. Pareiškėjo apeliaciniame skunde, pateiktame advokatės J. C., prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimą ir skundo reikalavimus tenkinti.

37. Nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į skundo argumentus dėl netinkamai Departamento atlikto tyrimo. Departamento Sprendime nurodyta, jog nerasta duomenų apie tai, kad pareiškėją persekiojantis (duomenys neskelbtini) judėjimas šiuo metu persekiotų žmones, tačiau tokie atsakovo teiginiai yra klaidingi. Tiek teismas, tiek Departamentas atlikdamas tyrimą pažeidė Tvarkos aprašo 89, 97.1 ir 99 punkte tyrimui atlikti keliamus reikalavimus.

38. Akcentuojama, kad remiantis aktualia kilmės valstybės informacija (duomenys neskelbtini) judėjimui vadovauja asmuo, kuris vadovauja ir kariniam (duomenys neskelbtini) daliniui, tiesiogiai siejamam su (duomenys neskelbtini) judėjimu. (duomenys neskelbtini) judėjimas turi nuosavas sukarintas pajėgas (duomenys neskelbtini), kurios persekioja protestuotojus ir iki šiol veikia pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini) mieste.

39. Pabrėžiama, kad Departamentas apklausos metu neuždavė jokių klausimų, kurie padėtų identifikuoti pareiškėjo vaidmenį protestų metu, be to, nebuvo užduoti ir klausimai, kurie būtų patikslinę, kokiuose protestuose jis dalyvavo (protestų datos, vietos, keliuose protestuose dalyvavo ir pan.). Pareiškėjas savo baimę grindė pusbrolio, kuris kartu su pareiškėju dalyvavo protestuose, nužudymo faktu, tačiau Departamentas apklausos metu net nesiaiškino, kokiomis aplinkybėmis žuvo pusbrolis, be to, priimant Sprendimą dėl pareiškėjo baimės pagrįstumo tai net nebuvo vertinama, o teismas netgi atsisakė pridėti prie bylos pareiškėjo pateiktas nuotraukas, patvirtinančias pareiškėjo prieglobsčio prašyme nurodytas aplinkybes.

40. Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste Departamentui neužtenka vien nurodyti, kad grėsmės, tikėtina, nėra / nebeliko. Atmesdamas prieglobsčio prašytojo prašymą, Departamentas privalo būti įsitikinęs, kad tokios grėsmės nėra / nebėra. Tuo tarpu, nei pareiškėjo apklausa, nei atsakovo argumentacija, vertinant pareiškėjo pasakojimo patikimumą, neatitinka prieglobsčio teisės standartų. Departamentas pasakojimo patikimumą vertino remdamasis savo subjektyviu įsitikinimu ir prielaidomis, o ne faktine apklausos metu surinkta informacija.

41. Pabrėžiama, kad Departamentas neįvykdė pareigos bendradarbiauti su prieglobsčio prašytoju, t. y. nesurinko visų duomenų, reikalingų tinkamai įvertinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą, duomenų trūkumą įvertino kaip pareiškėjo pasakojimo trūkumus, o tai prieštarauja prieglobsčio teisės principams bei pažeidžia Tvarkos aprašo nuostatas.

42. Akcentuojama, kad Departamentas Sprendime teigė, jog pareiškėjo pasakojimas yra neva abstraktus, painus ir prieštaringas, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad toks Departamento teiginys nėra pagrįstas jokiais konkrečiais pareiškėjo pasakojimo prieštaringumo ar painumo pavyzdžiais. Atsakovas neatliko visapusiško ir objektyvaus pareiškėjo pasakojimo patikimumo vertinimo, netinkamai atliko pareiškėjo apklausą.

43. Pažymima, kad teismas formaliai išdėstė teisines nuostatas ir nepasisakė, kodėl pareiškėjo atveju pirmenybė nėra teikiama savanoriškam grįžimui. Vien ta priežastis, kad pareiškėjas neteisėtai kirto sieną ar kad jis iki šiol nepateikė prašymo savanoriškai grįžti, negali būti formaliu pagrindu nustatyti tokias neigiamas pasekmes (taikytas išsiuntimas). Teismas nenurodė, kokiais kriterijai rėmėsi nustatydamas 2 metų draudimo atvykti laikotarpį.

44. Pareiškėjo apeliaciniame skunde, pateiktame valstybės garantuojamos teisinės pagalbos atstovo advokato P. V., be pirminiame apeliaciniame skunde nurodytų reikalavimų prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

45. Akcentuojama, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją. Pareiškėjui kilmės šalyje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo dalyvavimo protestuose prieš valdžią.

46. Vertinama, kad yra aktuali kilmės šalies informacija dėl civilių gyventojų dalyvavimo protesto akcijose ir dėl to jiems kylančių pasekmių, karinių grupuočių, teroristinių organizacijų, (duomenys neskelbtini) milicijos ir politinės partijos (duomenys neskelbtini) veikimą prieš taikius protestuotojus. Teigiama, kad (duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų kontekste, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, visiškai tikėtina, kad pareiškėjui už dalyvavimą demonstracijose kyla reali persekiojimo grėsmė, dėl kurios pareiškėjas gali prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą. Pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos grupei, kaip opozicijos dalyvis ir aktyvus protestuotojas.

47. Pabrėžiama, kad EPPB ataskaita yra rekomendacinio pobūdžio. Be to, apibendrintoji informacija yra vienerių metų senumo. Atsakovas turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją. Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių.

48. Teigiama, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 49. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė procesinį prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad būtų tiesiogiai išklausytas.

50. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje ginčytinu klausimu. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

V. 52. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. spalio 14 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui – (duomenys neskelbtini) piliečiui – nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga), uždraudžiant pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat įvedant į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos teisėtumo ir pagrįstumo, bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.

53. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pritardamas atsakovo išvadai, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Teismas vertino, kad atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei tinkamai įvertino pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes. Teismas sprendė, kad yra pagrindas mažinti pareiškėjui nustatytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesto perspėjimo į C.SIS II dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminus iki 2 metų, atitinkamai šioje dalyje pakeitė ir Komisijos sprendimą.

54. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Departamentas neatliko visapusiško ir objektyvaus tyrimo, tuo pažeisdamas Tvarkos aprašo nuostatas, nesurinko informacijos apie pareiškėjo kilmės šalyje veikiantį judėjimą, kuris persekioja protestuotojus ir iki šiol veikia pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje, nesiaiškino, kokiomis aplinkybėmis žuvo pareiškėjo pusbrolis, kuris kartu su pareiškėju dalyvavo protestuose, nepagrįstai vertino, kad pareiškėjo pasakojimas yra abstraktus ir prieštaringas. Teismas nepagrįstai atsisakė pridėti prie bylos ir vertinti pareiškėjo pateiktas nuotraukas, patvirtinančias prieglobsčio prašyme nurodytas aplinkybes, taip pat nepasisakė, kodėl pareiškėjo atveju pirmenybė nesuteikta savanoriškam pareiškėjo grįžimui, nenurodė kriterijų, nustatydamas draudimo atvykti laikotarpį.

55. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

56. Ginčo teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos, kurias apžvelgė pirmosios instancijos teismas.

57. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

58. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

59. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

60. 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2022 m. vasario 26 d.) 89 ir 90 punktai numato abipusį prieglobsčio prašytojo ir Departamento bendradarbiavimą nagrinėjant prieglobsčio prašymą. Departamentas privalo sudaryti prieglobsčio prašytojui tinkamas sąlygas pateikti visą turimą informaciją ir kitus įrodymus, reikiamus prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, įskaitant paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos ir (arba) jo pareiškimuose nustatytų nenuoseklumų ar prieštaringumų, bei surinkti visą prieinamą papildomą informaciją, reikiamą prieglobsčio prašytojo pateiktiems duomenims patvirtinti arba paneigti. Pareiškėjas, bendradarbiaudamas su Departamentu, saistomas Įstatymo 71 straipsnio 4 dalyje nurodytų pareigų, be kita ko, pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių.

61. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas tyrimą įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

62. Tvarkos aprašo 97.1 papunktis nustato, kad tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą.

63. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausos metu, kitą bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Departamentas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo nuostatomis, atliko išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, surinktų duomenų pakako prašymui išnagrinėti, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje patirti persekiojimą dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių.

64. Nustatyta, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą motyvavo pavojumi gyvybei dėl dalyvavimo civilių protestuose prieš politinę partiją (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini). Departamente atliktos apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jokiai politinei partijai nepriklauso ir politinėje veikloje nedalyvauja, o protestuoja dėl to, kad nori dirbti, nori būti laisvas. Paaiškino, kad politinės partijos (duomenys neskelbtini) atstovai nužudė jo pusbrolį, kuris taip pat protestavo. 2021 m. rugpjūčio 19 d. (vėliau patikslino datą į 2021 m. liepos 5 d.) jam grasino, t. y. kad į jo pusbrolio telefoną ir „Facebook“ paskyrą buvo atsiųsta žinutė, kad pusbrolio ir jo paties ieško dėl dalyvavimo protestuose. Dėl šio įvykio į policiją nesikreipė. Išvykti į kitą (duomenys neskelbtini) regioną negalvojo.

65. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl dalyvavimo protestuose ir dėl to kylančios individualios persekiojimo grėsmės pareiškėjui, teisėjų kolegija pritaria Departamento išvadai, kurią patvirtino ir pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjo pasakojimas šiuo aspektu turi formos ir turinio trūkumų (abstraktus, painus, prieštaringas) ir nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės.

66. Nustatyta, kad Departamentas iš įvairių šaltinių surinko informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybėje veikiančias politines frakcijas, be kita ko, ir apie pareiškėjo nurodytą (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas Europos prieglobsčio paramos biuro (EPPB), kuris įsteigtas, be kita ko, skaidriu ir nešališku būdu rinkti svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudojantis visais svarbiais informacijos šaltiniais, 2021 duomenimis nustatė, kad per pastaruosius kelerius metus (duomenys neskelbtini) reguliariai vyko įvairaus masto politiniai protestai. Per protestus buvo areštuota daug žmonių, paprastai be orderio, tačiau dauguma demonstrantų buvo paleisti, o likę suimti buvo apkaltinti pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamąjį kodeksą. Remiantis EPPB ataskaita, žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės, kritikuojantys (duomenys neskelbtini) priklausančias institucijas ar pajėgas, taip pat žurnalistai patyrė grasinamus, gąsdinamus, jie buvo grobiami, suimami, su jais buvo netinkamai elgiamasi, buvo ir nužudymų. Protestai 2019–2020 m. vyko ir pareiškėjo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini) mieste), malšinant protestuotojus buvo aukų ir sužeistųjų.

67. Tyrimo metu pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jo dalyvavimą protestuose (duomenys neskelbtini) mieste. Grėsmę savo gyvybei Departamente įrodinėjo atsiųsta grasinančia žinute į pusbrolio telefoną, o pirmosios instancijos teisme nurodė priešingai, kad grasinančią žinutę gavo pats asmeniškai. Pažymėtina, kad nei Departamentui, nei teismui jokių įrodymų dėl gautų grasinančių žinučių pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjas nenurodė, kad jam asmeniškai grasintų (duomenys neskelbtini) politinės partijos atstovai. Grėsmę siejo su šios politinės partijos turima galia jo gyvenamojoje vietovėje.

68. Departamentas surinktos informacijos apie kilmės valstybę kontekste nustatė, kad (duomenys neskelbtini) dėl vykusių protestų iš esmės buvo persekiojami žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės, tačiau pareiškėjas prie šių padidintos rizikos asmenų nepriskirtinas, nes nepateikta duomenų, kad jis priklausytų politinei partijai ar organizacijai, kurios rengė protestus prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybę, jis neorganizavo protestų ir nekritikavo šalies valdžios socialiniuose tinkluose, nebuvo sulaikytas policijos dėl dalyvavimo demonstracijoje.

69. Apeliaciniame skunde dėstoma iš esmės bendro pobūdžio informacija apie (duomenys neskelbtini) judėjimą, teigiama, kad ši organizacija veikia pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje, tačiau tokie teiginiai savaime nepatvirtina individualaus pareiškėjo persekiojimo Įstatymo 86 straipsnio prasme.

70. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad teismas nepagrįstai nepridėjo prie bylos ir nevertino pareiškėjo pateiktų nuotraukų, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nedetalizuojama, kokias konkrečiai prieglobsčio prašymui išnagrinėti reikšmingas aplinkybes šios nuotraukos patvirtintų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo teismo posėdžio metu pateiktas nuotraukas, išdėstė išsamius argumentus, kad nuotraukos neturi įrodomosios reikšmės, t. y. neįrodo jog pareiškėjas dalyvavo protestuose, kad dėl dalyvavimo protestuose yra persekiojamas, ar kad dėl dalyvavimo protestuose jo pusbrolis buvo nužudytas.

71. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, kad Departamento išvada, kuriai pritarė ir pirmosios instancijos teismas, jog pareiškėjo baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, yra teisinga, todėl pareiškėjui pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas.

72. Nustatyta, kad pareiškėjo nurodytos tos pačios aplinkybės buvo vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsakovas, vertindamas, ar prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai, sąlygojančiai tarptautinės apsaugos poreikį, 2021 m. EPPB ataskaitos duomenimis nustatė, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje ((duomenys neskelbtini) gubernijoje) smurtas vyksta žemu lygiu, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

73. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl pareiškėjo atveju pirmenybė nėra teikiama savanoriškam grįžimui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu esama pasislėpimo pavojaus, arba jei prašymas dėl teisėto buvimo buvo atmestas, kaip akivaizdžiai nepagrįstas ar melagingas, arba jei suinteresuotas asmuo kelia pavojų viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, valstybės narės gali nesuteikti laikotarpio savanoriškai išvykti arba gali suteikti trumpesnį nei septynių dienų laikotarpį. Pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktą užsienietis taip pat gali būti išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo išsiuntimo vykdymo būtinybė nustatyta dėl pareiškėjo pasislėpimo pavojaus įvertinus tai, kad į Lietuvos Respubliką jis atvyko neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė, tik kai buvo sulaikytas pareigūnų. Taip pat buvo įvertinta aplinkybė, kad pareiškėjas iki ginčijamo Sprendimo priėmimo nei po jo nepateikė prašymo leisti jam savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Atkreiptinas dėmesys, kad iš Departamento Sprendimo matyti, kad su galimybe grįžti į savo kilmės valstybę pareiškėjas buvo supažindintas, tačiau grįžti nenorėjo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini.

74. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl nemotyvuotos teismo sprendimo dalies, nustatant pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste vertino pareiškėjui nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį proporcingumo padarytam pažeidimui aspektu ir šį laikotarpį sutrumpino, akcentuodamas, jog nepateikta duomenų, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų, kad būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

75. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė