ea014c5d-0e1d-42cc-8aad-4cab61c45fa8 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-352-275/2018                            Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38590-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 6.1.; 2.2.1.8.; 2.2.4.7.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 19 d. Vilnius             Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Neringos Švedienės ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V.

Ū. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. Ū. ieÅ¡kinį atsakovui A. K. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas V. Ū. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti, kad atsakovas pažeidė ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovo 300 Eur neturtinei žalai atlyginti ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad 2013-10-14 tinklapyje (laikraÅ¡tyje) „Klaipėdos diena“ buvo publikuotas straipsnis „Vargas dėl pavardės:

V. Ū. iÅ¡ klaipėdiečių pusės neįveikiamos kliÅ«tys“. Po kiek laiko ieÅ¡kovas perskaitė Å¡io straipsnio komentarus apie save: „Atsargiai čia ta morda, kuri (duomenys neskelbtini) kur gyvena Å¡iurpina to namo gyventojus. Jeigu klaipėdiečiai įsileisit Å¡itÄ veikėjÄ iÅ¡daužys jis jums snukelius o gal dar ir kitaip nuskriaus ir nepažiÅ«rės kas jus tokie verslininkai ar teisėjai čia tas fruktas dar tas bÅ«kit atsargÅ«s“ ir „AÅ¡ pritariu, nes labai gerai žinau situacijÄ nesiskaito su kaimynais, skola didelė, gal dar didesne“.

Å ie komentarai paraÅ¡yti anonimo 2013-10-18: vienas – 19.16 val. asmens, pasiraÅ¡iusio „barzda“, kitas – 15.30 val. asmens, pasivadinusio „XX“. IeÅ¡kovas, perskaitęs komentarus, kreipėsi į Valstybinę kalbos inspekcijÄ , kuri patvirtino, kad toks komentaras tikrai Å¡meižia, pakerta pasitikėjimÄ savimi, žemina žmogų, žeidžia ir turi tam tikrų pasekmių, nes jis yra vieÅ¡inamas vieÅ¡ai. IeÅ¡kovas taip pat pateikė pareiÅ¡kimÄ policijai, praÅ¡ydamas nustatyti įžeidžiančių komentarų autorių, ir tyrimo metu pagal IP adresÄ nustatyta, jog Å¡ių komentarų autorius – A.

K.. IeÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ privataus kaltinimo tvarka, praÅ¡ydamas patraukti atsakovÄ baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 straipsnio 2 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-26 nusprendžiu atsakovas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas, o dėl BK 155 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos byla nutraukta, nes BK 155 straipsnis neteko galios ir nuo 2015-07-10 įžeidimas nelaikomas nusikaltimu. IeÅ¡kinyje teigiama, kad nors baudžiamojoje byloje atsakovas ir iÅ¡teisintas dėl Å¡meižto, o teismo nuosprendyje atsakovo komentare iÅ¡dėstyti teiginiai buvo vertinami kaip atsakovo nuomonė, tačiau iÅ¡teisinimas baudžiamojoje byloje dėl Å¡meižto neeliminuoja atsakovo civilinės atsakomybės dėl ieÅ¡kovo garbės ir orumo pažeidimo (ieÅ¡kovo įžeidimo), iÅ¡vadinant komentare ieÅ¡kovÄ menkinančiomis ir garbę bei orumÄ Å¾eminančiomis frazėmis „morda“ ir „fruktas“.

Pasak ieÅ¡kovo, iÅ¡ teismui pateiktos eksperto iÅ¡vados matyti, kad atsakovo komentaras buvo nukreiptas įžeisti ir pažeminti ieÅ¡kovÄ , todėl akivaizdu, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Šie neteisėti veiksmai sukėlė ieÅ¡kovui neturtinę žalÄ : dėl įžeidžiančio ir žeminančio garbę bei orumÄ komentaro ieÅ¡kovas patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, sumenko jo reputacijÄ visuomenės dalies, tarp jų –kaimynų, tarpe, verslo partnerių pasitikėjimÄ , ieÅ¡kovas patyrė gėdos jausmÄ , jautė nuolatinį stresÄ .

IeÅ¡kovo teigimu, dėl nurodytų neigiamų iÅ¡gyvenimų, kuriuos lėmė įžeidžiantis, žeminantis garbę ir orumÄ atsakovo komentaras, ieÅ¡kovas patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 300 Eur. Atsakovas A. K. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jo netenkinti. Nurodė, kad perskaitęs straipsnį apie ieÅ¡kovÄ , komentarus jis parašė todėl, jog ieÅ¡kovas straipsnyje prisistatė kaip verslininkas, pareigingas mokesčių mokėtojas ir Å¡iaip padorus, draugiÅ¡kas pilietis, tuo tarpu nuo pirmųjų dienų, kai apsigyveno daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), konfliktavo su Å¡io namo bendrijos atstovais, gyventojais, vengė mokėti mokesčius bendrijai.

Atsakovo teigimu, per ilgesnį laikÄ jis susidarė apie ieÅ¡kovÄ nuomonę kaip piktybinį mokesčių nemokėtojÄ , grubų, konfliktiÅ¡kÄ ir galintį bet kuriuo metu panaudoti smurtÄ (tai patyrė pats atsakovas) žmogų. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas sutikęs atsakovÄ , kaskart pradeda loti kaip Å¡uo, taip pat loti ant atsakovo skatina ir kieme žaidžiančius vaikus. Pasak atsakovo, perskaitęs straipsnį, komentarÄ parašė norėdamas atkreipti žmonių dėmesį, kad ieÅ¡kovas nėra toks žmogus, kokiu save pristato, tačiau neturėjo tikslo kaip nors jį įžeisti ar pažeminti.

Atsakovas nurodė, kad dėl žodžių „morda“ ir „fruktas“ yra atlikta lingvistinė ekspertizė, kuri patvirtina, jog Å¡ie žodžiai nėra įžeidžiantys ar žeminantys; žodis „morda“ yra veido sinonimas, o „fruktas“ – nevartotinas lietuvių kalboje, atitikmuo galėtų bÅ«ti „žmogėnas“ ar „tipas“. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovas, paraÅ¡ydamas komentarus internete perskaitytam straipsniui, paskleidė tam tikrus duomenis ir, kad paskleisti duomenys yra bÅ«tent apie ieÅ¡kovÄ .

Pažymėjo, jog atsakovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, turi pareigÄ Ä¯rodyti paskelbtų apie ieÅ¡kovÄ duomenų atitiktį tikrovei. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, įrodinėdamas, kad atsakovo komentare pavartoti apie jį žodžiai „morda“ ir „fruktas“ žemina jo garbę ir orumÄ , rėmėsi baudžiamojoje byloje Lietuvos teismo ekspertizės centro atlikta teismo ekspertize. 2015-05-26 ekspertizės akte padarytos iÅ¡vados, kad ginčo komentare pavartoti menkinamÄ , niekinamÄ reikÅ¡mę turintys žodžiai „morda“ ir „fruktas“ yra žeminantys V.

Ū.; pagrindinis komentatoriaus tikslas – ne informuoti skaitytojus, o pažeminti V. Ū.. Nurodė, kad ginčo komentare atsakovo pavartoti ieÅ¡kovo atžvilgiu žodžiai „morda“ ir „fruktas“ yra bendrinėje norminėje kalboje nevartotini žodžiai, tai – skoliniai, žargoninės kalbos žodžiai. Teismas remdamasis 2015-05-26 ekspertizės akte pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais iÅ¡ esmės sutiko su ieÅ¡kovo teiginiais, kad žodis „morda“ turi menkinamÄ jÄ reikÅ¡mę, neigiamÄ potekstę, tačiau konstatavo, jog Å¡iuo konkrečiu atveju vien tokio žodžio pavartojimas, nevertinant ginčo komentaro paraÅ¡ymÄ lėmusių aplinkybių, tokio komentaro bendro konteksto, tikslo, pats savaime negali bÅ«ti pripažįstamas žeminančiu garbę ir orumÄ .

Žodis „fruktas“ teismo vertinimu taip pat turi tam tikrÄ menkinamÄ jÄ reikÅ¡mę, neigiamÄ potekstę, tačiau vėlgi vien tokio žodžio pavartojimas, nevertinant ginčo komentaro paraÅ¡ymÄ lėmusių aplinkybių, komentaro turinio bendro konteksto, tikslo, pats savaime negali bÅ«ti pripažįstamas žeminančiu garbę ir orumÄ . Pažymėjo, kad nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo pozicija, jog atsakovas, panaudodamas komentare žodį „morda“, ieÅ¡kovo veidÄ prilygino gyvulio snukiui.

Vertinant nurodytÄ Å¾odį kitų komentare vartojamų žodžių ir komentaro prasmės kontekste, nėra jokių užuominų apie ieÅ¡kovo veido lyginimÄ su gyvulio snukiu. Pabrėžė, kad komentaro analizė neteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovas, vartodamas šį žodį, siekė žeminančiai pasisakyti apie ieÅ¡kovo veido bruožus, tikrus ar iÅ¡galvotus veido fizinius trÅ«kumus, kurių nepagarbus kritikavimas galėtų bÅ«ti vertinamas kaip ieÅ¡kovo žeminimas. Teismas taip pat nurodė, kad neigiamos ginčo komentaro pasekmės, kurioms įrodyti ieÅ¡kovas prašė apklausti nurodytus liudytojus, kilo ne dėl ginčo iÅ¡sireiÅ¡kimų pavartojimo, bet dėl kitos informacijos, pateiktos atsakovui reiÅ¡kiant savo nuomonę apie ieÅ¡kovÄ .

Tiek byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, tiek atsakovo paaiÅ¡kinimų teismo posėdyje analizė, teismo vertinimu, neteikia pagrindo daryti iÅ¡vados, kad žodį „fruktas“ atsakovas ginčo komentare pavartotojo ieÅ¡kovo nurodyta reikÅ¡me, t. y. apibÅ«dindamas ieÅ¡kovÄ iÅ¡ rusiÅ¡ko „frukt“ kildinama žargonine reikÅ¡me.Be to, atsakovas paaiÅ¡kino, kad žodį „fruktas“ jis supranta kaip žodžio „tipas“, „žmogėnas“ sinonimÄ . Dėl to, teismas sutiko, kad ginčo komentare nurodytÄ Å¾odį atsakovas pavartojo neigiama reikÅ¡me, tačiau bylos duomenų analizė neteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡is žodis pavartotas siekiant pažeminti, paniekinti ieÅ¡kovÄ .             IÅ¡analizavęs civilinės bylos duomenų visumÄ , taip pat pridėtos baudžiamosios bylos Nr. PK225-271/2015 medžiagÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad vartodamas ginčo žodžius, atsakovas taip apie ieÅ¡kovÄ iÅ¡reiÅ¡kė savo neigiamÄ nuomonę, kuriÄ susiformavo remdamasis ilgÄ besitęsiančiais nesutarimais dėl mokesčių už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimÄ mokėjimo, vertindamas savo bendravimo su ieÅ¡kovu patirtį, grindžiamÄ konkrečiais faktais.

Pažymėjo, jog bylos duomenų analizė neteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, savo nuomonei iÅ¡reikÅ¡ti pavartodamas žodžius, dėl kurių žeminančio pobÅ«džio ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , siekė nesÄ Å¾iningai įskaudinti, sumenkinti ieÅ¡kovÄ . Atsakovas ginčo iÅ¡sireiÅ¡kimais hiperbolizavo savo komentarÄ , kurį lėmė pirmiau aptarti faktai dėl atsakovo asmeninės ir jam žinomos iÅ¡ kitų asmenų konkrečios patirties bendraujant su ieÅ¡kovu, tačiau toks perdėjimas Å¡iuo konkrečiu atveju nevertintinas kaip atsakovo veiksmai, turintys nesÄ Å¾iningų tikslų.

Atsižvelgiant į tai, teismo manymu, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl garbės ir orumo gynimo.Nepripažinus, kad ginčo komentare atsakovo pavartoti žodžiai „morda“ ir „fruktas“ Å¡iuo konkrečiu nagrinėjamu atveju pažemino ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , teismas nesprendė dėl priteisimo neturtinės žalos, ieÅ¡kovo kildinamos iÅ¡ garbės ir orumo pažeidimo, atsakovui pavartojus ieÅ¡kovo atžvilgiu ginčo iÅ¡sireiÅ¡kimus. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai             Apeliantas V.

Ū. pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimo ir praÅ¡o jį panaikinti bei ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad joks įrodymas teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos įrodomosios galios, tačiau nesutinka, kad baudžiamojoje byloje atlikta teismo ekspertizė neturi didesnes įrodomosios galios ir/ar nėra patikimesnis įrodymas, kadangi tokie teismo teiginiai prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamai praktikai dėl eksperto iÅ¡vados kaip įrodymo vertinimo.

Nagrinėjamu atveju, pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ teismo sprendimÄ vadovavosi tik apraÅ¡omÄ ja byloje pateiktos eksperto iÅ¡vados dalimi, remdamasis eksperto nustatytomis aplinkybėmis, kad žodžiai ,,morda“ ir ,,fruktas“ yra niekinamÄ , menkinamÄ reikÅ¡mę turintys žodžiai, tačiau nesivadovauja ekspertizes akte pateiktomis iÅ¡vadomis, kad ginčo komentare pavartoti menkinamÄ , niekinamÄ reikÅ¡mę turintys žodžiai ,,morda“ ir ,,fruktas“ yra žeminantys V.

Ū.; pagrindinis komentatoriaus tikslas - neinformuoti skaitytojus, o pažeminti V. U., tačiau skundžiamame sprendime visiÅ¡kai nenurodo, kodėl byloje esančia iÅ¡vada nesivadovauja. Vienintelis teismo argumentas yra tas, kad teismui joks įrodymas iÅ¡ankstinės galios neturi. Apelianto nuomone, teismas, nepasisakydamas kodėl nesivadovauja pateikta eksperto iÅ¡vada ir/ar nenurodydamas kodėl eksperto iÅ¡vada, kad žodžiai ,,morda“ ir ,,fruktas“ yra žeminantys V. U. laiko nepatikima, pažeidė LR CPK ir Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje suformuotas įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė nepagrįstÄ , neteisingÄ ir naikintinÄ teismo sprendimÄ .

Be to, teismas atmesdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir konstatuodamas faktÄ , kad atsakovas nepažeidė ieÅ¡kovo garbės ir orumo, iÅ¡ esmės remiasi tik atsakovo paaiÅ¡kinimais.Teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės atmetė todėl, kad nenustatė sÄ moningo atsakovo siekio pažeminti ieÅ¡kovÄ , tačiau kartu pažymi, kad pakartotinis neigiamų ir žeminančių ieÅ¡kovÄ Å¾odžių vartojimas ateityje gali buti pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, t.y. teismas savo sprendime konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo garbė ir orumas galėtų buti ginama, jeigu butų nustatytas sÄ moningas atsakovo siekis pažeminti ieÅ¡kovÄ ir atsakovas žeminančiÄ , menkinančiÄ reikÅ¡mę turinčius žodžius prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ bÅ«tų pavartojęs keletÄ kartų.

Su tokiomis teismo iÅ¡vadomis sutikti negalima ir jos laikytinos nepagristomis, kadangi nei teisės aktuose, nei Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamoje praktikoje garbės ir orumo gynimo bylose nėra suformuotų taisyklių, kad asmens garbė ir orumas gali bÅ«ti ginami tik esant atsakovo sÄ moningam siekiui pažeminti ieÅ¡kovÄ ir/ar tik tuo atveju, kai pažeidimas padaromas keletÄ kartų. Pažymėtina, jog tokio pobÅ«džio teismo argumentai neracionalus, kadangi asmens garbė ir orumas gali buti pažeminti ir nesant asmens tyčios ir pavartojus vos vienÄ Å¾odį.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo ir cituojamos jo dalies, pirmos instancijos teismas, ginčo komentaro žodžių paraÅ¡ymÄ sieja su atsakovo pykčiu dėl neva ieÅ¡kovo nemokamų mokesčių daugiabučių namų savininkų bendrijai, tačiau nagrinėjamu atveju skolų egzistavimo ar ne egzistavimo fakto buvimas teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas ir juo vadovautis atmetant ieÅ¡kinį nebuvo galima. Teismo pateikti motyvai ir baudžiamojoje byloje liudytojų pateikti paaiÅ¡kinimai jokiu teisiniu ryÅ¡iu nėra susiję su nagrinėjamu bylos dalyku, t.y. kad atsakovas pavadindamas ieÅ¡kovÄ ,,morda“ ir ,,fruktu“ įžeidė ieÅ¡kovÄ ir taip pažemino ieÅ¡kovo garbė ir orumÄ , kadangi baudžiamojoje byloje buvo tirta aplinkybe tik dėl galimo ieÅ¡kovo apÅ¡meižimo, tačiau nebuvo tiriamos aplinkybės dėl ieÅ¡kovo įžeidimo, kadangi baudžiamoji byla Å¡ioje dalyje buvo nutraukta po LR BK pakeitimo, kai ,,įžeidimas“ tapo nebelaikomu nusikalstama veika.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , kaip pagrindu atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį negalėjo remtis baudžiamoje byloje, esančiais liudytojų parodymais, kadangi jie nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Pirmos instancijos teismas atmesdamas ieÅ¡kinį kaip paskutinį motyvÄ nurodo, kad ieÅ¡kovas teismo posėdyje ne kartÄ nurodė, jog Å¡iuo ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmės siekia prevencinio tikslo, t.y. sustabdyti atsakovÄ , kad ateityje nevadintų ieÅ¡kovo nepagarbiais, įžeidžiančiais žodžiais ir tokiÄ pozicijÄ vertina taip, kad ieÅ¡kovo tikrasis tikslas nėra gauti satisfakcijÄ dėl jau įvykusio pažeidimo, tačiau pažymėtina, kad Å¡ie teismo teiginiai yra visiÅ¡kai nepagristi, nes vien faktas, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui dėl garbės ir orumo pažeidimo rodo, kad prieÅ¡ingai nei nurodo pirmos instancijos teismas, ieÅ¡kovas siekia apginti savo pažeistas teises, t.y. siekia apginti jam Konstitucijoje įtvirtintÄ teisę į garbę ir orumÄ .

Patenkinus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , turėtų bÅ«ti tenkinamas ir ieÅ¡kovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu. Atsakovas A. K. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, kaip nepagrįstÄ , o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad apeliaciniame skunde dėl savo įsiskolinimų V. Ū. vėl bando suklaidinti teismÄ , net ne suklaidinti, o ciniÅ¡kai ir akivaizdžiai meluoja teismui, kad „nėra nurodyta nei vieno teiginio apie ieÅ¡kovo neva esamas skolas Daugiabučių namų savininkų bendrijai, todėl nagrinėjamu atveju skolų egzistavimo ar ne egzistavimo fakto buvimas nagrinėjamoje byloje teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas ir juo vadovautis atmetant ieÅ¡kinį nebuvo galima.“ Visi dokumentai, įrodantys V.

Ū. įsiskolinimus 576 DNSB, yra pateikti teismui baudžiamojoje byloje Nr. PK-225-271/2015. Deja, tuo metu V. Ū. buvo skolingas bendrijai 4 600 litų. Dėl jo įsisenėjusių skolų atsakovas norėjo perspėti bei informuoti klaipėdiečius, kad šis pilietis vengia mokėti mokesčius ir turintis kitų blogų savybių. Pripažįsta, jog galbūt išsakant savo nuomonę, nereikėjo pasiduoti emocijoms ir nevartoti, kaip man atrodo, neįžeidžiančių žodžių „morda“ ir „fruktas“.

Pažymi, jog pats patyria iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės nepagarbÄ bei iÅ¡siÅ¡okimus. Apie V. Ū. nepagarbÄ , melÄ , chaoso kėlimÄ dėl automobilių parkavimo namo kieme (yra filmuota medžiaga) gali patvirtinti namo gyventojai, bendrijos pirmininkas V. V., namo tvarkytoja bei kaimynai, kurie buvo liudytojais baudžiamojoje byloje Nr. PK-225-271/2015 k civilinėje byloje Nr. e2-2450-910/2017.Atsakovo manymu, galima atlikti daugybę ekspertizių, bet nuo to žodžių „morda“ ir „fruktas“ reikÅ¡mės nepasikeis.

Jeigu žodžiai nebus iÅ¡traukti iÅ¡ konteksto, tai žodis „morda“, kuris yra veido, burnos sinonimas, niekaip nebus įvardintas arba tapatinamas su žodžiu „snukis“, o juo labiau kokio nors baisaus gyvulio snukiu. Čia jau yra V. Ū. fantazija, kaip ir atneÅ¡imas į ankstesnį teismo posėdį pokario laikų žodyno ir bandymas juo remtis, teigiant, kad žodis „bruktas“ yra kilęs iÅ¡ sovietinių jėgos struktÅ«rų. Nurodo, kad ieÅ¡kovas buvo padavęs žmogų į teismÄ todėl, kad Å¡is komentaruose V.

Ū. pavadino klounu. Teismo sprendimas nebuvo palankus V. Ū.. IeÅ¡kovas taip pat į teismÄ padavė vilnietę pensininkę G. M., kuri tame pačiame interneto portale 2013.10.14 www.klaipedosdiena.lt pakomentavo straipsnį „Klaipėdoje PikeliÅ¡kių nėra ir pedofilų žemaičiai nepripažįsta“. IÅ¡ pensininkės buvo pareikalauta apvali suma už garbės ir orumo įžeidimÄ . Tačiau Vilniaus apygardos teismas nutarė V. Ū. nenaudai, palikdamas galioti pirmos instancijos teismo sprendimÄ , priimtÄ iÅ¡samiai iÅ¡tyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus.

Teismas pagrįstai nustatė, jog G. M. padaryta veika neturi nusikaltimo požymių, o iÅ¡nagrinėjęs V. Ū. skundÄ , Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, įkalčių, kurie neabejotinai įrodytų, kad vilnietė pensininkė tyčia siekė jį apÅ¡meižti ir pažeminti.Atsakovas sutinka, kad kreipdamasis į nepažįstamÄ , garbingÄ , visuomenėje gerbiamÄ Å¾mogų, žodžiais „morda“ ir „fruktas“ tikrai neparodytum jam pagarbos, bet nemanau, kad dar kas nors taip neadekvačiai reaguotų kaip V.

Ū.. Ieškovas labai karštai įrodinėjo, kad nėra skolingas bendrijai, bet pateikus įrodymus nurimo. V. Ū. yra dviveidis, keistai besielgiantis žmogus, tad tie žodžiai (sinonimai) neturėtų jo taip smarkiai žeisti, nes jie atspindi jo elgesį ir moralę. V. Ū. yra ciniškas melagis, taip pat piktybinis mokesčių nemokėtojas. Portale „Klaipėdos diena“ V. Ū. pareiškė, kad kaimynai jo neįleidžia į įsigytas rūsio patalpas, esančias Klaipėdoje, o jam net ir negyvenant Klaipėdoje reikia mokėti mokesčius.

Tas jo dviveidiÅ¡kumas atsakovÄ labiausiai ir nustebino, todėl, pareikÅ¡damas savo nuomonę, atsakovas nusprendė atkreipti visuomenės dėmesį į jo melÄ .Atsakovas taip pat pažymi, kad ieÅ¡kovas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo atsivedęs apklausti liudytoju M. K., kuris pats teismo posėdžiuose yra vieÅ¡ai žeminęs žmones bei teisėsaugÄ . Be to, Å¡is liudytojas, buvo N. V. deÅ¡inioji ranka pedofilijos byloje. M. K., iÅ¡tikimiausias D. K. sekėjas, yra nuteistas byloje už grasinimÄ vaiko teisių apsaugos kontrolierei E. Ž., kad jei grÄ Å¾ins mergaitę motinai, tai kontrolierė prapuls.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Byloje kilo ginčas dėl to, jog 2013 m. spalio 14 d. tinklapyje (laikraÅ¡tyje) „Klaipėdos diena“ buvo publikuotas straipsnis „Vargas dėl pavardės: V. Ū. iÅ¡ klaipėdiečių pusės neįveikiamos kliÅ«tys“. IeÅ¡kovas skaitydamas po straipsniu esančius komentarus apie save, pamatė, jog 2013-10-18 dienÄ buvo anonimiÅ¡kai paraÅ¡yti komentarai: vienas- 19.16 val. „Atsargiai čia ta morda, kuri (duomenys neskelbtini) kur gyvena Å¡iurpina to namo gyventojus.

Jeigu klaipėdiečiai įsileisit Å¡itÄ veikėjÄ iÅ¡daužys jis jums snukelius o gal dar ir kitaip nuskriaus ir nepažiÅ«rės kas jus tokie verslininkai ar teisėjai čia tas fruktas dar tas bÅ«kit atsargÅ«s“ bei kitas 15.30 val. „As pritariu, nes labai gerai zinau situacija nesiskaito su kaimynais, skola didele, gal dar didesne“. Perskaitęs komentarus ieÅ¡kovas kreipėsi į Valstybinę kalbos inspekcijÄ , kuri patvirtino, kad tokie komentarai Å¡meižia, pakerta pasitikėjimÄ savimi, žemina žmogų, žeidžia ir turi tam tikrų pasekmių, nes jie yra vieÅ¡inami.

IeÅ¡kovas taip pat kreipėsi į policijÄ su pareiÅ¡kimu, kuri nustatė, kad minėtus komentarus parašė atsakovas. IeÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ privataus kaltinimo tvarka ir 2015 m. spalio 26 d. nuosprendžiu atsakovas buvo iÅ¡teisintas pagal LR CK 154 str. 2 d., o dėl LR BK 155 str. 1 d. numatytos veikos byla nutraukta (privataus kaltinimo byla Nr. PK-225-271/2015). Privataus kaltinimo byloje yra prijungta lietuvių kalbos specialisto iÅ¡vada dėl žodžių „morda“ ir „fruktas“ reikÅ¡mės, atlikta ieÅ¡kovo užsakymu bei Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto Lietuvių kalbos kalbotyros ir komunikacijos katedros dėl žodžių „morda“ ir „fruktas“ kalbinės analizės, atlikta atsakovo užsakymu.

Taip pat privataus kaltinimo byloje Lietuvos teismo ekspertizės centras atliko ekspertizę bei 2015-05-26 pateikė ekspertizės aktÄ , kuriame buvo pateikta iÅ¡vada, jog žodžiai „morda“ ir „fruktas“ turi menkinamÄ , niekinamÄ reikÅ¡mę ir žemina ieÅ¡kovÄ . IeÅ¡kovas pateikęs civilinį ieÅ¡kinį, jį iÅ¡ esmės grindė tuo, jog atsakovas pakomentavęs straipsnį paraÅ¡ytÄ apie ieÅ¡kovÄ , komentaruose panaudojęs žodžius „morda“ ir „fruktas“ įžeidė ir pažemino ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , dėl ko jis patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir kitas neigiamas pasekmes.

Å ias pasekmes ieÅ¡kovas įvertino 300 Eur dydžio neturtine žala. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , konstatavo, jog atsakovas paraÅ¡ydamas komentarÄ iÅ¡reiÅ¡kė savo neigiamÄ nuomonę, kuriÄ susiformavo remdamasis ilgÄ laikÄ besitęsiančiais nesutarimais dėl mokesčių už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo mokėjimo, vertindamas savo bendravimo su ieÅ¡kovu patirtį, grindžiama konkrečiais faktais, panaudodamas bendrinėje norminėje kalboje nevartotinus iÅ¡sireiÅ¡kimus, kurių vartojimas kito asmens atžvilgiu negali bÅ«ti laikomas toleruotinu visais atvejais.

Tačiau, Å¡iuo konkrečiu atveju, teismas nenustatė pakankamo pagrindo pripažinti juos žeminančiais ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , dėl ko bÅ«tų pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę bei ieÅ¡kinį atmetė. Apeliantas nesutikdamas su priimtu sprendimu apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, jog teismas vadovavosi tik apraÅ¡omÄ ja byloje pateiktos eksperto iÅ¡vados dalimi, nepasisakydamas kodėl nesivadovauja pateikta eksperto iÅ¡vada, taip pat iÅ¡ esmės rėmėsi tik atsakovo paaiÅ¡kinimais, kad jis neturėjo tikslo pažeminti ieÅ¡kovo, nes byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas pažemino ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ .

Apeliantas taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovo garbė ir orumas galėtų bÅ«ti ginama tik esant atsakovo sÄ moningam siekiui pažeminti ieÅ¡kovÄ ir/ar tik tuo atveju kai pažeidimas padaromas keletÄ kartų. Byloje nėra ginčo, kad Å¡iuo konkrečiu atveju atsakovas paraÅ¡ydamas po straipsniu, kuris buvo apie ieÅ¡kovÄ , komentarus, iÅ¡sakė savo nuomonę apie apeliantÄ . Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiÅ«ris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobÅ«džio idėjas, faktų ir duomenų, reiÅ¡kinių ar įvykių vertinimai, iÅ¡vados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais; nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnis reglamentuoja garbės ir orumo gynimÄ . Å io straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, jog asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami, nustačius tokių faktų visetÄ : pirma, žinių paskleidimo faktÄ , antra, faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ , trečia, faktÄ , jog žinios žemina asmens garbę ir orumÄ , ir, ketvirta, faktÄ , kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).Teismas, spręsdamas nagrinėjamÄ ginÄÄ dėl garbės ir orumo gynimo, privalo pasiekti tinkamÄ , protingÄ balansÄ tarp dviejų labai reikÅ¡mingų konstitucinių teisių – atsakovo teisės reikÅ¡ti savo įsitikinimus, skleisti informacijÄ (Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis) ir ieÅ¡kovo teisės į jo orumo apsaugÄ (Konstitucijos 21 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Laisvė reikÅ¡ti įsitikinimus gali bÅ«ti ribojama įstatymu, kai tai bÅ«tina apsaugoti žmogaus garbei ir orumui (Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas, spręsdamas ginÄÄ , privalo įvertinti, ar atsakovo iÅ¡reikÅ¡ta nuomonė, pažeidžia ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , kuri nebegali ir nebeturi bÅ«ti ginama. Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi Å¡alių argumentus bei esančius įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertino tiek ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus, kuriais jis įrodinėjo, jog komentaruose pavartoti žodžiai „morda“ ir „fruktas“ menkina, niekina ir žemina jį, tiek atsakovo pateiktus įrodymus, kuriais jis įrodinėjo, kad neturėjo tikslo pažeminti ar tai įžeisti ieÅ¡kovo, tačiau norėjo atkreipti žmonių dėmesį, kad ieÅ¡kovas nėra toks žmogus, kokiu save pristato.

Todėl teisėjų kolegija, pritardama ir nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriais jis atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, konstatuoja, jog teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, kad atsakovas paraÅ¡ydamas komentarus po straipsniu bei pavartojęs žodžius „morda“ ir „fruktas“, nesiekė nesÄ Å¾iningai įskaudinti, sumenkinti ieÅ¡kovÄ , o iÅ¡sakė savo nuomonę apie ieÅ¡kovÄ bei jo savybes. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas yra kaimynai, gyvenantys tame pačiame daugiabučiame name Vilniuje, Baltupio g.

75. Tarp jų susiformavę konfliktiÅ¡ki santykiai, jie nesutaria, rašė pareiÅ¡kimus į policijÄ dėl smurto. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose privataus kaltinimo byloje yra nurodęs, kad anksčiau su ieÅ¡kovu santykiai buvo draugiÅ¡ki, tačiau viskas prasidėjo nuo to laiko, kai ieÅ¡kovas nepagarbiai pasisakė apie daugiabučio namo pirmininkÄ , taip pat ir dėl to, jog jis nemoka privalomų mokesčių susijusių su bendrijos veikla ir už ieÅ¡kovÄ Å¡iuos mokesčius turi padengti kiti namo gyventojai.

Å ias aplinkybes privataus kaltinimo byloje paliudijo ir kiti namo gyventojai. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovas nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, nei nagrinėjant ginÄÄ pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui, kurie paneigtų minėtus atsakovo argumentus (apie ieÅ¡kovo susidariusį įsiskolinimÄ bendrijai). Kaip matyti iÅ¡ bylos aplinkybių, atsakovas paraÅ¡ydamas komentarus po minėtu straipsniu, iÅ¡ esmės ir rašė apie tai, jog ieÅ¡kovas nesiskaito su kaimynais, elgiasi agresyviai bei turi skolų.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, jog atsakovo komentaruose iÅ¡sakytÄ nuomonę apie ieÅ¡kovÄ negalima laikyti tikrovės neatitinkančia informacija, kas sudarytų pagrindÄ vertinti atsakovo veiksmus kaip tyčinį, sÄ moningÄ ieÅ¡kovo Å¡meižimÄ . Bylos medžiaga, taip pat patvirtina, kad ieÅ¡kovas, savo kaimynų, yra apibÅ«dinamas kaip gana konfliktiÅ¡ka asmenybė, o nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme ieÅ¡kovas pripažino, kad Å¡iuo ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmės siekia prevencinio tikslo, t.y. kad atsakovas ateityje nevadintų ieÅ¡kovo nepagarbiais žeidžiančiais žodžiais, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo subjektyvi nuomonė laikytina pagrįsta.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad teisė iÅ¡sakyti savo nuomonę apima ir informacijÄ , kuri gali nevisiÅ¡kai tiksliai atspindėti objektyviÄ tikrovę, bÅ«ti nemaloni, netgi Å¡okiruojanti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik tie aptariamų komentarų teiginiai, kuriais iÅ¡sakyta nuomonė, pavartojant žodžius „morda“ ir „fruktas“ žemina ieÅ¡kovo orumÄ . Kitais teiginiais, nors tie teiginiai ir yra nemalonÅ«s ir nemandagÅ«s, tačiau kaip jau minėta, ieÅ¡kovui neįrodžius, kad jie neatitinka tikrovės, konstatuotina, kad jie negali žeminti, todėl ir nežemina ieÅ¡kovo garbės. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, žodžiai „morda“ ir „fruktas“ nėra tokie, kurie, žvelgiant iÅ¡ trečiojo asmens perspektyvos, sudarytų pagrindÄ suabejoti ieÅ¡kovo asmenybe ir jos pilnavertiÅ¡kumu.

Manytina, jog paÅ¡aliniam stebėtojui pakanka susipažinti su Å¡iais pavieniais komentarais bei kontekstu, kuriame yra paskelbti Å¡ie komentarai ir susidaryti įspÅ«dį, jog komentatorių ir komentuojamÄ asmenį sieja konfliktiÅ¡ki tarpusavio santykiai, bei atitinkamai (neutraliai) reaguoti į aukščiau įvardytus teiginius bei žodžius. Apibendrinant galima konstatuoti, jog atsakovo komentarai – Å¡alių konflikto, besitęsiančio gana ilgÄ laiko tarpÄ , iÅ¡raiÅ¡ka ir pasekmė. Pažymėtina, jog Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , nors ir netiesiogiai, patvirtina ir bylos įrodymai.

Liudytojai, kurie yra ieÅ¡kovo pažįstami asmenys, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, jog jie, susipažinę su ginčo komentarais, susidarė neigiamÄ nuomonę apie ieÅ¡kovÄ , tačiau kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, šį nuomonė susidarė ne dėl atsakovo pavartotų žodžių, o dėl kitos informacijos, pateiktos atsakovui reiÅ¡kiant savo nuomonę apie ieÅ¡kovÄ . Taigi, atsakovo komentaruose pavartoti žodžiai „morda“ ir „fruktas“, nors jie negali bÅ«ti vartojami bendrinėje norminėje kalboje, tačiau jie negali žeminti, todėl ir nežemina, ieÅ¡kovo garbės. IÅ¡ aptartų aplinkybių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovo iÅ¡reikÅ¡ta nuomonė nėra Å¡meižianti, neatitinkanti tikrovės informacija ir žeminanti ieÅ¡kovÄ , todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys pagrįstai atmestas kaip nepagrįstas.Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nesivadovavo privataus kaltinimo byloje esančios ekspertizės iÅ¡vada, o rėmėsi tik apraÅ¡omÄ ja dalimi.

Su tokiais apelianto argumentais, nėra pagrindo sutikti, kadangi eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu (LR CPK 218 str.). Eksperto iÅ¡vada byloje yra vertinama tik kaip dar vienas įrodymas, patvirtinantis, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Esant tokiam įstatymo reglamentavimui, nėra pagrindo tvirtinimui, jog teismas priimdamas sprendimÄ privalomai turėjo remtis tik privataus kaltinimo byloje atliktos ekspertizės iÅ¡vada, o ne vertinti jÄ tik kaip dar vienÄ Ä¯rodymÄ , bendrame kontekste su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis bei jas pagrindžiančiais įrodymais.

Byloje nenustačius, kad atsakovo komentaruose pavartoti žodžiai „morda“ ir „fruktas“ Å¡iuo konkrečiu atveju pažemino ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , ir pripažinus, kad atsakovo paraÅ¡ytų komentarų turinys ir pasekmės nesukelia garbės ir orumo pažeidimo, neturtinės žalos atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai pasisakė, iÅ¡aiÅ¡kino bei iÅ¡analizavo Å¡ių žodžių reikÅ¡mę, įtakÄ nagrinėjamam atvejui, todėl apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo iÅ¡samiau pasisakyti Å¡iuo klausimu, o be to, pagal teismų praktikÄ , nustačius, kad teismas tinkamai atskleidė nagrinėjamos bylos esmę, pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikÅ¡mės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiÅ¡kino asmens garbės ir orumo gynimÄ reglamentuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Kadangi apelianto V.

Ū. apeliacinis skundas atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (LR CPK 93 str., 98 str.). Atsakovas A. K., pateikęs atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ neprašė priteisti jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.          Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

           Teisėjos                                                                                           Danutė Kutrienė                               Neringa Švedienė                  Tatjana Žukauskienė