2020-01-15 Nr. AB-992-3-61-3-00072-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-350-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00072-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, atsakovo atstovas), 1 020 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. lapkričio 13 d. iki 2016 m. birželio 29 d. Lukiškių TI-K kamerose Nr. 112, Nr. 112A, Nr. 114, Nr. 117, Nr. 118, Nr. 120, Nr. 140, Nr. 172, Nr. 267, Nr. 279, Nr. 281, Nr. 284, Nr. 285, Nr. 289, Nr. 293, Nr. 304, Nr. 315, Nr. 327, Nr. 335, Nr. 338, Nr. 359, Nr. 360, Nr. 370, Nr. 373 ir Nr. 380 buvo laikomas pažeidžiant minimalaus asmeniui turinčio tekti kameros ploto reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K jis buvo laikomas nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, žalojančiomis fizinę bei psichinę sveikatą, žeminančiomis orumą.

3. Pareiškėjas nurodė, jog skaičiuojant minimalų asmeniui turintį tekti kameros plotą, iš jo turi būti išskaičiuotas sanitarinio mazgo užimamas plotas, pažymėjo, jog kameroje Nr. 117, kurios plotas 7,31 kv. m (sanitarinio mazgo plotas 1,4 kv. m), jis buvo laikomas 2015 m. lapkričio 13–15 d., kameroje buvo 2–4 asmenys; kameroje Nr. 289, kurios plotas 7,78 kv. m, jis buvo laikomas 2015 m. lapkričio 17–19 d. ir 2015 m. lapkričio 21 d. – 2015 m. gruodžio 3 d. kartu su dar vienu asmeniu; kameroje Nr. 304, kurios plotas 8,11 kv. m (sanitarinio mazgo plotas 1,4 kv. m), jis buvo laikomas 2015 m. gruodžio 15–21 d., 2015 m. gruodžio 23–28 d., 2016 m. sausio 9–12 d., kameroje buvo 3–4 asmenys; kameroje Nr. 293, kurios plotas 8,20 kv. m, jis buvo laikomas 2016 m. sausio 13–22 d., kameroje buvo 2–3 asmenys; kameroje Nr. 285, kurios plotas 7,08 kv. m (sanitarinio mazgo plotas 2,1 kv. m), jis buvo laikomas 2016 m. sausio 26 d. kartu su dar vienu asmeniu; kameroje Nr. 338, kurios plotas 7,72 kv. m, jis buvo laikomas 2016 m. sausio 28 d.

– 2016 m. vasario 1 d., 2016 m. vasario 2–8 d., 2016 m. vasario 10–22 d., kameroje buvo 2–3 asmenys; kameroje Nr. 114, kurios plotas 7,31 kv. m, jis buvo laikomas 2016 m. vasario 29 d., 2016 m. kovo 2 d., 2016 m. kovo 21 d., kameroje buvo 2–3 asmenys; kameroje Nr. 172, kurios plotas 7,94 kv. m, jis buvo laikomas 2016 m. kovo 4–15 d. kartu su dar vienu asmeniu; kameroje Nr. 360, kurios plotas 6,59 kv. m, jis buvo laikomas 2016 m. kovo 16–17 d. kartu su dar vienu asmeniu; kameroje Nr. 335, kurios plotas 7,71 kv. m, jis buvo laikomas 2016 m. kovo 18–20 d. kartu su dar vienu asmeniu; kameroje Nr. 140, kurios plotas 7,94 kv. m, jis buvo laikomas 2016 m. kovo 22 d.

– 2016 m. balandžio 7 d. kartu su dar vienu asmeniu; kameroje Nr. 118, kurios plotas 7,38 kv. m, jis buvo laikomas 2016 m. balandžio 8 d. kartu dar vienu asmeniu; kameroje Nr. 112, kurios plotas 7,28 kv. m, jis buvo laikomas 2016 m. balandžio 9 d., kameroje buvo 4 asmenys; kameroje Nr. 284, kurios plotas 7,15 kv. m, jis buvo laikomas 2016 m. balandžio 12–19 d. kartu su dar vienu asmeniu; kameroje Nr. 279, kurios plotas 7,77 kv. m, jis buvo laikomas 2016 m. balandžio 21 d. kartu su dar vienu asmeniu; kameroje Nr. 380, kurios plotas 7,35 kv. m, jis buvo laikomas 2016 m. balandžio 29 d.

– 2016 m. gegužės 23 d. kartu su dar vienu asmeniu; kameroje Nr. 373, kurios plotas 7,25 kv. m, jis buvo laikomas 2016 m. gegužės 25 d. kartu su dar vienu asmeniu; kameroje Nr. 315, kurios plotas 7,30 kv. m, jis buvo laikomas 2016 m. gegužės 31 d. – 2016 m. birželio 1 d. kartu su dar vienu asmeniu; kameroje Nr. 267, kurios plotas 7,63 kv. m, jis buvo laikomas 2016 m. birželio 15–21 d., 2016 m. birželio 23–26 d., 2016 m. birželio 28 d. kartu su dar vienu asmeniu. Be to, Lukiškių TI-K kamerų plotą užėmė jose įrengti baldai (2 kėdės, stalas, spintelė, iki 3 dviviečių lovų ir praustuvė).

4. Pareiškėjas pažymėjo, jog beveik kasdien su visais savo daiktais ir patalyne turėjo persikelti iš kameros į kamerą, o vieną dieną (tikslios datos nenurodė) jam teko kraustytis net tris kartus, tai pareiškėjui trukdė tinkamai pasiilsėti ir išsimiegoti bei kėlė stresą. Lukiškių TI-K nebuvo organizuojama jokia kita veikla, išskyrus trumpą 1 val. trukmės pasivaikščiojimą apleistame ir neprižiūrėtame kiemelyje, todėl beveik visą laiką pareiškėjas turėjo sėdėti arba gulėti kamerose, kuriose buvo tamsu, šalta, drėgna, ant sienų buvo pelėsio, luposi dažai, nebuvo mechaninės ventiliacijos.

5. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K kamerose buvo įrengti atviri tualetai, nuo likusios kameros dalies ir durų, kuriose įrengta stebėjimo anga, atitverti tik 120–150 cm aukščio sienele. Kamerose nebuvo virvių skalbiniams džiovinti. Lukiškių TI-K dušai buvo prastai įrengti, juose buvo slidu, blogai veikė nutekamoji vandens kanalizacija, kranai buvo be galvučių ir sulūžę. Kameros ir jose įrengti sanitariniai mazgai nebuvo dezinfekuojami, todėl tvyrojo blogas kvapas, veisėsi parazitai. Be to, pareiškėjui trūko maisto, nebuvo išduodamas indų ploviklis. Kamerose nebuvo jokių spintų, spintelių, lentynų ar dėžių asmeniniams daiktams laikyti, taip pat nebuvo įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai.

6. Pareiškėjas teigė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, privatumo trūkumą, psichologinę kančią, buvo pažemintas jo orumas.

7. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Lukiškių TI-K nurodė laikotarpius, kuriais pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K, kamerų plotus, asmenų skaičių kamerose, ir pažymėjo, kad pareiškėjo teisė į minimalų vienam asmeniui turintį tekti kameros plotą buvo pažeista ne visą ginčo laikotarpį, be to, įstaigos administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų pagalba bei programomis.

9. Lukiškių TI-K teigimu, nuteistieji ir suimtieji į Lukiškių TI-K kameras skirstomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymo nuostatomis. Suimtieji ir nuteistieji kamerose stebimi siekiant užtikrinti nuolatinę šių asmenų elgesio kontrolę, teisės aktai nenustato reikalavimo sanitarinį mazgą atitverti nuo kameros duryse įrengtų stebėjimo akučių. Sanitarinis mazgas Lukiškių TI-K įrengtas pagal teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija iš suimtųjų ir nuteistųjų reikalauja palaikyti tvarką kamerose, išduoda tam reikalingą inventorių ir priemones. Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį dėl vabzdžių ir graužikų naikinimo. Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai bei atitinkamo dydžio lentynos maisto produktams bei higienos priemonėms susidėti. Kamerose įrengti aliarmo mygtukai, tačiau nuteistieji dažnai juos piktybiškai gadina. Lukiškių TI-K kamerų apšvietimas atitinka higienos normų reikalavimus, kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kameros vėdinamos natūraliai per langus.

10. Lukiškių TI-K atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs, o prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis nepagrįstas įrodymais. Lukiškių TI-K teigimu, nagrinėjamu atveju nėra būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 17 d. sprendimu pareiškėjo A. A. skundą tenkino, t. y. priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 020 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2015 m. lapkričio 13 d. iki 2016 m. birželio 29 d. pareiškėjas 121 dieną buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas nesiekė 3,6 kv. m (atėmus sanitarinį mazgą), todėl buvo pažeista jo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Remdamasis bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas nuo 2015 m. lapkričio 13 d. iki 2016 m. birželio 29 d. atskirais periodais Lukiškių TI-K buvo laikomas 121 dieną. Analizuodamas pareiškėjo laikymo sąlygas kamerose Nr. 117, Nr. 304, Nr. 293, Nr. 338, Nr. 114, Nr. 112 (neįskaitant sanitarinio mazgo), teismas pažymėjo, kad 44 dienas pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. ploto (nuo 1,68 kv. m iki 2,54 kv. m), todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Pareiškėjo kalinimo laikas neužtikrinant minimalaus ploto pagal nacionalinę teisę yra 77 dienos, kai Lukiškių TI-K jam neužtikrino minimalaus 3,6 kv. m kameros ploto.

13. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl sanitarinių mazgų įrengimo, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad sanitarinių mazgų įrengimas, neizoliuojant jų nuo likusio kameros ploto, nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, į šią aplinkybę turi būti atsižvelgiama vertinant pareiškėjui padarytą neturtinę žalą.

14. Pareiškėjo argumentus dėl nepakankamo baldų (inventoriaus) kamerose įrengimo teismas atmetė, remdamasis atsakovo atstovo paaiškinimais, jog lentynos daiktams susidėti kamerose įrengiamos atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų jose yra.

15. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 val. pasivaikščioti gryname ore, bei konstatavo, jog Lukiškių TI-K šių teisės aktų nuostatų nepažeidė. Dėl kiemelių priežiūros teismas pažymėjo, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte nustatyta, kad kiemeliai yra remontuojami ir prižiūrimi. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai taip pat patvirtina, kad Lukiškių TI-K dušuose patikrinimo metu jokių pažeidimų nebuvo nustatyta, o kamerų apšvietimas ir ventiliacija atitinka teisės aktų reikalavimus.

16. Atsakydamas į pareiškėjo skundo argumentus, kad kamerose nebuvo veikiančių pavojaus mygtukų, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad atsakovas šių aplinkybių nepaneigė, todėl pripažino, kad pareiškėjo kalinimo metu Lukiškių TI-K pažeidė kamerų įrengimo reikalavimus.

17. Teismas akcentavo, kad Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodė, jog yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Šiuos atsakovo atstovo argumentus patvirtina Vilniaus visuomenės sveikatos centro atlikti patikrinimai, todėl su tuo susijusius pareiškėjo argumentus teismas atmetė bei pažymėjo, kad patys nuteistieji yra atsakingi už švaros palaikymą kamerose, tam yra išduodamas reikalingas inventorius.

18. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į pareiškėjo teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (121 diena) bei nustatytus kitus pareiškėjo teisių pažeidimus, taip pat į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas ir naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina jo prašoma 1 020 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

III. 19. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K (teisių perėmėjas – Vilniaus pataisos namai) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. (apeliaciniame skunde nurodyta sprendimo data – 2018 m. liepos 12 d. – laikytina rašymo apsirikimu) sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

20. Apeliaciniame skunde Lukiškių TI-K dėsto argumentus, susijusius su civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.) bei neturtinės žalos atlyginimu, cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką šiais klausimais. Atsakovo atstovo teigimu, skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl pažeistai pareiškėjo teisei apginti nepakanka tik paties pažeidimo pripažinimo. Pareiškėjas teismui turėjo pateikti kuo daugiau ir kuo svarbesnių ir reikšmingesnių aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimo faktą, tačiau pirmosios instancijos teismo nustatyta atlygintinos žalos suma nėra pagrįsta jokiais objektyviais kriterijais. Be to, neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai.

21. Lukiškių TI-K manymu, pirmosios instancijos teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjui kilusių pasekmių, nenustatė priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio mastui, intensyvumui bei pobūdžiui vertinti. Lukiškių TI-K taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti kokius nors neteisėtus įstaigos veiksmus, taigi nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą ar kitus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos, nepaaiškino, kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų tariamai jam padarytą žalą.

22. Pareiškėjas A. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinis skundas nekonkretus, kartu su juo nepateikti jokie nauji įrodymai, pats atsakovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad teisę nustatyti priteistinos žalos atlyginimo dydį turi teismas. Be to, tiksliai įvertinti patirtą neturtinę žalą neįmanoma, tačiau būtinybė atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrindė būtinybę atlyginti pareiškėjui padarytą neturtinę žalą, kadangi byloje pateikti duomenys patvirtina, jog tam tikru laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus asmeniui turintis tekti kameros plotas, dalį laikotarpio pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m kameros ploto, o tai yra Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas taip pat aiškiai nurodė, kad nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, kamerose nebuvo įrengti veikiantys iškvietimo mygtukai.

24. Pareiškėjas pažymi, kad jo, kaip kalinamo asmens, galimybės rinkti ir pateikti įrodymus buvo apribotos, todėl jam reikėjo tik nurodyti su kalinimo sąlygomis susijusias aplinkybes, o įrodymus turėjo pateikti atsakovo atstovas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 1 020 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui A. A. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2015 m. lapkričio 13 d. iki 2016 m. birželio 29 d.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, nustatęs, kad nuo 2015 m. lapkričio 13 d. iki 2016 m. birželio 29 d. pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų (Lukiškių TI-K 121 dieną neužtikrino pareiškėjui turinčio tekti minimalaus kameros ploto, taip pat privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais bei veikiančio iškvietimo mygtuko kamerose) patyrė esminių nepatogumų ir dvasinių kančių.

27. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti, apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta būtinoji civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika ar neveikimas, taip pat pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta žala, nepagrindė prašomos priteisti kompensacijos dydžio, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas patyrė kokius nors neigiamus dvasinius išgyvenimus, bei priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

28. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Taip pat pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

30. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais (neveikimu) pareiškėjui neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei tvirtina atsakovas, išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos išanalizavo ypač detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, kuriomis remiantis reikėtų keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pareiškėjo gyvenimo ir buities sąlygų Lukiškių TI-K.

32. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pareiškėjo pareigos pateikti įrodymus, pažymi, kad dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose EŽTT nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04); 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03)). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05)). Todėl nepagrįstas atsakovo teiginys, kad pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo ir kompensacijos dydžio nepagrindė jokiais įrodymais.

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

34. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

35. Atsakant į klausimą, ar pareiškėjui priteistas neturtinės žalos, sukeltos neužtikrinant minimalios kameros erdvės, privatumo naudojantis sanitariniais mazgais bei veikiančių iškvietimo mygtukų kamerose įrengimo, atlyginimas šiuo atveju laikytina proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

36. Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; kt.) suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 1 020 Eur suma nelaikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

37. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė