ea00206a-e2c4-41f2-9292-9d1e36a95e77 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-9301-792/2012(Proceso Nr. 2-06-3-06949-2012-4)Procesinio sprendimo kategorija:30.8. KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 17 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos UAB “Resota” atstovui advokatui Sauliui TamoÅ¡aičiui, suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Vyriausybės (valstybės) atstovui Robertui Å erėnui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Resota“ pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys AB „Lietuvos geležinkeliai“, Klaipėdos miesto savivaldybė, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti faktÄ , kad UAB „Resota“ įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į privažiuojamojo geležinkelio kelio Nr. 107 dalį – (267 metrus) nuo UAB „Resota“ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos iki geležinkelio kelio Nr. 107 pabaigos – atramos.

Nurodo, jog 1998-12-28 statybos leidimu Nr. 82/98 buvo rekonstruota visa UAB „Volmeta“ aikÅ¡telė, įskaitant geležinkelio vagonų svarstyklių 8530(760DC-22.500) pastatÄ . 2000-07-13 aktu priėmimo komisija pripažino, kad BÄ® UAB „Volmeta“ Klaipėdos aikÅ¡telės reorganizavimas - svarstyklių pastatas tenkina nustatytus reikalavimus ir priimamas naudoti. 2001-08-03 UAB „Resota“ pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. MV7-17210 įsigijo 7576/8561 dalį geležinkelio vagonų svarstyklių 8530(760DC-22.500) pastato, unikalus Nr. 5598-3000-9102, su inžineriniais įrenginiais, t.y. svarstyklėmis, kurios įmontuotos privažiuojamojo geležinkelio kelio Nr.107 dalyje. 2002-04-22 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 21/2002-0107 pagrindu UAB „Resota“ tapo valstybinės žemės dalies, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuomininke. 2002-08-13 Turto pardavimo be varžytinių aktu Nr. l įsigijo likusiÄ dalį geležinkelio vagonų svarstyklių 8530(760DC-22.500) pastato su inžineriniais įrenginiais.

Mano, jog įsigiję pilnai visÄ geležinkelio vagonų svarstyklių pastatÄ su elektroninėmis vagonų svarstyklėmis 8530(760DC-22.500), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 str. l d. įgijo teisę į žemės sklypo dalį, kuriÄ užima pastatui-svarstyklėms eksploatuoti bÅ«tina esminė dalis, t.y. inžinerinis įrenginys - elektroninių vagonų svarstyklių 8530(760DC-22.500) privažiuojamasis kelias Nr.107 nuo UAB „Resota“ sklypo ribos iki privažiuojamojo kelio Nr.107 pabaigos-atramos. 2005-06-14 sutartimi (reg.

Nr. MV7-8134) Lietuvos Respublika (toliau - Valstybė) pardavė UAB „Resota“ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas 2101/0007:67 Klaipėdos m. k.v., bendras žemės sklypo plotas 5.9175 ha, dalį, sudarančiÄ 1.1728 ha, esančio Klaipėdos m. sav., Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini). Teigia, jog tokiu bÅ«du UAB „Resota“ ir Valstybė tapo bendrasavininkais 5.9175 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nėra atidalintas.

Nurodo, jog privažiuojamasis geležinkelio kelias Nr. 107 su geležinkelio vagonų svarstyklėmis ir pačiu svarstyklių pastatu yra susijęs tampriu konstrukciniu-funkciniu ryÅ¡iu. Todėl elektroninių geležinkelio vagonų svarstyklių 8530(760DC-22.500) pastatas negalėtų bÅ«ti naudojamas pagal tiesioginę savo paskirti be svarstyklių kelio, kuriuo pateikiami geležinkelio vagonų sÄ statai svėrimui. Kadangi elektroninės geležinkelio vagonų svarstyklės 8530(760DC-22.500) savo konstrukcija yra privažiuojamojo kelio Nr. 107 dalies nuo UAB „Resota“ sklypo ribos iki atramos (kelio pabaigos) dalimi, kuri pagal 1998-12-28 statybos leidimÄ Nr. 82/98 buvo rekonstruota į pastatÄ -svarstykles, tai mano, kad susiklostė bendroji dalinė nuosavybės teisė į privažiuojamÄ jį keliÄ Nr. 107, t. y. jo dalis, kuri yra įregistruota AB „Lietuvos geležinkeliai“, priklauso Å¡iai įmonei, o likusi dalis UAB „Resota“.

UAB „Resota“ inventorizavo privažiuojamojo kelio Nr.107 dalį nuo UAB „Resota“ sklypo ribos iki atramos (kelio pabaigos), yra parengta Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (nustatytos privažiuojamojo kelio 267 m dalies, atramos koordinatės), kurioje yra žyma, jog privažiuojamojo kelio Nr. 107 dalis nuo UAB „Resota“ sklypo ribos iki atramos (kelio pabaigos) yra pažymėta kadastro žemėlapyje. Todėl ir praÅ¡o teismo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kadangi yra visos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos (b.l. 3-7).

Suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime nurodė, jog pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra (b.l. 74).Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepime nurodė, jog su pareiÅ¡kimu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, jog byloje nėra pateikta jokių tiesioginių raÅ¡ytinių įrodymų, kad privažiuojamojo geležinkelio kelio Nr. 107 dalis (267 m) nuo UAB „Resota“ žemės sklypo ribos iki geležinkelio kelio Nr. 107 pabaigos - atramos, bÅ«tų buvusi parduota kaip privatizavimo objektas ar kitaip pagal įstatymus perleista privačion nuosavybėn, todėl mano, kad Å¡i dalis yra valstybės nuosavybė ir vadovaujantis CK 4.69 str. 3 d. bei formuojama teismų praktika, privažiuojamojo geležinkelio kelio Nr. 107 dalis (267 m) nuo UAB „Resota“ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos iki geležinkelio kelio Nr. 107 pabaigos - atramos, negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi (b.l. 82-84).Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kimÄ .

Teigia, jog geležinkelio kelio Nr. 107 dalis, esanti valstybinės žemės sklype, priklauso Lietuvos Respublikos valstybei. Kadangi įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, pareiÅ¡kimas turi bÅ«ti atmestas.PareiÅ¡kimas atmestinas.Nagrinėjamoje byloje UAB „Resota“ kreipėsi į teismÄ dėl nuosavybės teisės į pareiÅ¡kime nurodytÄ kelio dalį įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 str. nurodytu bÅ«du;

2) yra visos CK 4.68-4.71 str. nustatytos sÄ lygos:

a) daiktas pradėtas valdyti sÄ Å¾iningai;

b) daiktas nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens vardu;

c) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai, sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai;

d) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ ;

e) daiktas buvo valdomas CK 4.68 str. 1 d. nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 1998-12-28 iÅ¡duotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 82/98, kuriuo leista rekonstruoti UAB „Volmeta“ aikÅ¡telę, įskaitant ir geležinkelio vagonų svarstyklių 8530(760DC-22.500) pastatÄ (b.l. 13). 2000-07-13 aktu priėmimo komisija pripažino, kad BÄ® UAB „Volmeta“ Klaipėdos aikÅ¡telės reorganizavimas - svarstyklių pastatas tenkina nustatytus reikalavimus ir priimamas naudoti (b.l. 14-17). 2001-08-03 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. MV7-17210 UAB „Resota“ įsigijo 7576/8561 dalį geležinkelio vagonų svarstyklių 8530(760DC-22.500) pastato, unikalus Nr. 5598-3000-9102, su inžineriniais įrenginiais, t.y. svarstyklėmis, kurios įmontuotos privažiuojamojo geležinkelio kelio Nr.107 dalyje (b.l. 18,19,20). 2002-04-22 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 21/2002-0107 UAB „Resota“ iÅ¡sinuomojo valstybinės žemės dalį, esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b.l. 21). 2002-08-13 Turto pardavimo be varžytinių aktu Nr. l UAB „Resota“ įsigijo likusiÄ dalį geležinkelio vagonų svarstyklių 8530(760DC-22.500) pastato su inžineriniais įrenginiais (b.l. 22). 2005-06-14 sutartimi, reg.

Nr. MV7-8134, Valstybė pardavė UAB „Resota“ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas 2101/0007:67 Klaipėdos m. k.v., bendras žemės sklypo plotas 5.9175 ha, dalį, sudarančiÄ 1.1728 ha, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b.l. 23-24).Pažymėtina, jog nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi pagrindas yra sÄ Å¾iningas valdymas. Tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.).

Be to, kad nuosavybės teisė atsirastų įgyjamÄ ja senatimi, valdymas taip pat turi bÅ«ti teisėtas. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2, 3 d.). CK 4.69 str. 3 d. nurodyta, jog įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog CK 4.69 str. 3 d. įtvirtintas imperatyvas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties bÅ«du įgyti nuosavybės teisę į daiktÄ , kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Pažymėtina, jog minėtas draudimas užkerta keliÄ Ä¯gyti daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sÄ lygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į vieÅ¡osios nuosavybės teise priklausantį turtÄ reiÅ¡kia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011 ir kt.).Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Ä®statymas) 2 str. 3 p. nustatyta, jog kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui.

Kelio savininkas – valstybė, savivaldybės, juridinis ar fizinis asmuo, kuriam kelias priklauso nuosavybės teise (Ä®statymo 2 str. 10 p.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog niekas nėra įregistravęs nuosavybės teisių į privažiuojamojo kelio Nr.107 dalį nuo UAB „ Resota“ sklypo ribos iki atramos (kelio pabaigos). Nėra jokių įrašų apie Å¡ios geležinkelio atÅ¡akos dalies savininkÄ ar valdytojÄ . Tačiau byloje yra duomenys, to neneigia ir pareiÅ¡kėja, jog 2005-06-14 sutartimi, reg.

Nr. MV7-8134, Valstybė pardavė UAB „Resota“ ne visÄ Å¾emės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras žemės sklypo plotas 5.9175 ha), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, o tik žemės sklypo dalį, sudarančiÄ 1.1728 ha. Likusi žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso Valstybei (b.l. 93-95). CK 4.40 str. 1 d. nurodyta, jog žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso virÅ¡utinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip.

Ginčo objektas - privažiuojamojo geležinkelio kelio Nr. 107 dalis – (267 metrai) nuo UAB „Resota“ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos iki geležinkelio kelio Nr. 107 pabaigos (atramos) – yra pastatytas ant Valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Minėtos teismo nustatytos faktinės aplinkybės nepaneigtos, todėl vadovaujantis CK 4.40 str. 1 d. darytina iÅ¡vada, kad minėtas ginčo objektas priklauso Valstybei. Minėta, jog CK 4.69 str. 3 d. yra nustatytas draudimas įgyjamÄ ja senatimi nuosavybėn įgyti daiktÄ , kuris priklauso valstybei.

Teismas pažymi, jog, kaip minėta, CK 4.69 str. 3 d. norma yra imperatyvioji, todėl netgi remiantis CK 1.5 str. 4 d., kurioje įtvirtinta teismo pareiga aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, negalima paneigti joje įtvirtinto draudimo ir konstatuoti, jog nuosavybės teisė gali bÅ«ti įgyjama įgyjamÄ ja senatimi į tokius valstybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgÄ laikÄ neįgyvendina, t. y. nesirÅ«pina, neprižiÅ«ri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, ir juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo.

Minėtos aplinkybės buvimas (objekto nepriežiÅ«ra) ir rÅ«pestingas asmens, atlikusio atitinkamus veiksmus siekiant įgyti turtÄ nuosavybėn, elgesys, negali bÅ«ti pagrindas teismui konstatuoti privačios nuosavybės teisės atsiradimÄ Ä¯ neteisėtai valdomÄ valstybei priklausantį daiktÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, įvertinant tai, jog ginčo objektas - privažiuojamojo geležinkelio kelio Nr. 107 dalis – (267 metrai) nuo UAB „Resota“ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos iki geležinkelio kelio Nr. 107 pabaigos (atramos) – yra sukurta kaip valstybės nuosavybės teisės objektas, teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduota privačių asmenų nuosavybėn ir tebepriklauso valstybei, darytina iÅ¡vada, jog minėtas turtas negali bÅ«ti įgyjamas įgyjamÄ ja senatimi, todėl pareiÅ¡kimas atmestinas.Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268, 270, 533 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ atmesti.

LaikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-15 nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                               Darius Kurpavičius