2015-11-11 Nr. AB-21726-3-61-3-04621-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-1281-575/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04621-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo ERGO Insurance SE atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo ERGO Insurance SE skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas ERGO Insurance SE (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas) 718,21 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 1–4).

Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. gruodžio 12 d. trečiasis suinteresuotas asmuo I. T. G. su draudiku UADB „ERGO Lietuva“ (dabartinis teisių perėmėjas ERGO Insurance SE, veiklą vykdantis per Lietuvos filialą) sudarė transporto priemonių draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria buvo apdraustas automobilis Honda Jazz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2011 m. gruodžio 28 d. iki 2012 m. gruodžio 27 d. 2012 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate buvo gautas pranešimas, kad ant pareiškėjo apdrausto automobilio Honda Jazz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio kieme adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, užvirto medis ir apgadino automobilį. Vilniaus AVPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato darbuotojai, atlikę įvykio tyrimą, nustatė, jog medžius, augančius adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, prižiūri ir organizuoja avarinių medžių kirtimą, genėjimą Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus želdynų poskyris. Kadangi automobilis Honda Jazz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio dieną buvo apdraustas savanorišku transporto priemonių draudimu, pareiškėjas atliko transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus ir nustatė, jog transporto priemonės savininkui dėl šio įvykio išmokėtina draudimo išmoka – 718,21 Eur (2 483,29 Lt). Šiuo aspektu pabrėžė, kad įvykdęs draudimo sutarties sąlygas ir išmokėjęs 718,21 Eur draudimo išmoką, pareiškėjas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263, 6.271 ir 6.1015 straipsnių pagrindu dėl išmokėtos draudimo išmokos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį, šiuo atveju į Vilniaus miesto savivaldybę. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju būtent atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė buvo atsakinga už minėto medžio, kuris užvirto ant automobilio, priežiūros organizavimą, todėl CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi (b. l. 17) atsisakė priimti pareiškėjo ERGO Insurance SE skundą ir išaiškino pareiškėjui, kad dėl turtinės žalos atlyginimo jis turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka.

Teismas nurodė, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji kolegija) 2014 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje teismingumo byloje Nr. T-38/2014, išaiškino, jog ginčai, susiję su savivaldybės civiline atsakomybe už žalą pagal CK 6.266 straipsnį, turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Tuo tarpu iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad ginčas kilo būtent dėl žalos, kurią pareiškėjas patyrė išmokėdamas 718,21 Eur dėl draudėjo automobilio sugadinimo, užvirtus medžiui, atlyginimo, todėl skundas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme – Vilniaus miesto apylinkės teisme. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimai yra civilinio teisinio pobūdžio (CPK 1 str. 1 d.), todėl turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (CPK 22 str. 1 d., 25 str.). Taigi, teismas konstatavo, kad skundas nepriskintinas administraciniam teismui, todėl jį atsisakytina priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 2 p.). Pagal ABTĮ 10 straipsnį teismas kartu išaiškino pareiškėjui, kad jis dėl turtinės žalos atlyginimo turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismą, CPK nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas ERGO Insurance SE, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 19–21), prašydamas minėtą nutartį panaikinti ir priimti pareiškėjo prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Pareiškėjas mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo reiškiamas būtent dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, kaip viešojo administravimo subjekto, veiklos viešojo administravimo srityje. Šiuo aspektu paaiškina, kad pareiškėjo reikalavimai siejami su viešojo administravimo subjekto neteisėtais veiksmais ir neveikimu, kadangi šiuo atveju turi būti vertinama, ar tinkamai buvo atliktos teisės aktuose numatytos funkcijos, ar užtikrinta, kad įvykio vietos teritorijoje ((duomenys neskelbtini), Vilnius) augantys medžiai ir kiti želdiniai būtų tinkamai prižiūrimi ir nekeltų grėsmės žmonėms bei jų turtui. Tuo tarpu Specialiosios kolegijos praktikoje nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčas patenka į CK 6.271 straipsnio reguliavimo sritį ir priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui. Taigi, pareiškėjo reikalavimai patenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą ginčų kategoriją, kurie pagal įstatymuose įtvirtintas bylų rūšinio teismingumo taisykles priskirtini nagrinėti administraciniams teismams. Pareiškėjas papildomai atkreipia dėmesį, kad Specialiosios kolegijos 2014 m. kovo 28 d. nutartyje Nr. T-38/2014, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, buvo sprendžiama dėl ginčo, kai žala buvo patirta automobiliui įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, dėl ko buvo apgadintas automobilis, t. y. ginčas buvo kilęs dėl žalos, atsiradusios dėl kelio, kaip inžinerinio statinio (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 9 ir 11 d.), trūkumų, todėl ginčui buvo taikytina ir specialioji CK 6.266 straipsnio norma, kuria įtvirtinta statinių savininko (valdytojo) griežtoji civilinė atsakomybė. Tačiau šiuo atveju pareiškėjo pareikšto prašymo atžvilgiu, kai skundžiami viešojo administravimo subjekto neteisėti veiksmai ir reikalavimas grindžiamas CK 6.271 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu, negali būti taikoma minėta analogija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo ERGO Insurance SE skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ERGO Insurance SE kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 718,21 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, nustatęs, kad pareiškėjo reikalavimas kildinamas dėl žalos, kurią pareiškėjas patyrė išmokėdamas 718,21 Eur dėl draudėjo automobilio sugadinimo, užvirtus medžiui, atlyginimo, vadovaudamasis Specialiosios kolegijos 2014 m. kovo 28 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-38/2014, kurioje Specialioji kolegija išaiškino, jog ginčai, susiję su savivaldybės civiline atsakomybe už žalą pagal CK 6.266 straipsnį, turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Taigi minėta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kuriame yra nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui.

Tačiau teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas įtvirtina, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kaip matyti iš jo pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo turinio (b. l. 1–4), prašomą priteisti žalą kildino inter alia būtent iš CK 6.271 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, bei CK 6.1015 straipsnio, numatančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), nuostatų.

Atitinkamai Specialioji teisėjų kolegija 2011 m. vasario 19 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-12/2011 akcentavo, kad pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tuo tarpu vietos savivaldybė, vykdydama viešosios teisės aktų numatytą želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kt. funkciją, veikia viešojo administravimo srityje. Taigi, jeigu dėl netinkamo šios funkcijos vykdymo padaroma žala tretiesiems asmenims, ginčai dėl žalos atlyginimo ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nagrinėtini administraciniame teisme (CK 6.271 str.).

Šiame kontekste kartu pabrėžtina, kad Specialiosios kolegijos 2014 m. kovo 28 d. nutartyje Nr. T-38/2014, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, buvo sprendžiama dėl bylos, kurioje ginčas, priešingai, nei nagrinėjamu atveju, buvo kilęs dėl žalos, atsiradusios eismo įvykio metu, kai trečiojo suinteresuoto asmens vairuotas automobilis įvažiavo į kelyje esančią duobę ir buvo apgadintas, t. y. ginčas buvo kilęs dėl žalos, atsiradusios dėl kelio, kaip inžinerinio statinio, trūkumų, teismingumo. Minėtoje byloje Specialioji kolegija, be kita ko, pažymėjo, kad CK 6.266 straipsnis reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl statinių, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų.

Todėl ginčai dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, o administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina būtent iš Vilniaus miesto savivaldybės, kaip viešojo administravimo subjekto, veiklos viešojo administravimo srityje (CK 6.271 str.), o ne kaip atitinkamų statinių savininko (valdytojo) (CK 6.266 str.), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo prašymą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartis, kuria ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą, negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl naikintina, o pareiškėjo prašymo priėmimo klausimas perduotinas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo ERGO Insurance SE atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo ERGO Insurance SE prašymo priėmimo klausimą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius