e9ffe2e8-e12e-4e23-8490-4ef004e4aeb2 · Mažeikių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-96-636/2011Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00162-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos (S) 11.9.10.8.; 11.10.; 14.4.; 14.7.; 15.3.2.; 15.4.; 18.2. MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužės 2 d.Mažeikiai Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Silva Gerybienė, sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Daivai JuÅ¡kuvienei,dalyvaujant ieÅ¡kovui M. D. ir jo atstovei advokatei Ritai Lankutienei,nedalyvaujant atsakovės UAB „Dainega“ atstovui, apie bylos nagrinėjimo datÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M.

D. ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Dainega“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinės kompensacijos, su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų ir delspinigių, vidutinio darbo užmokesčio už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : IeÅ¡kovas M. D. 2010-10-18 teismui pateiktame ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2010-08-24 su atsakove UAB „Dainega“ sudarė neterminuotÄ darbo sutartį, kuria buvo numatytas trijų mėnesių bandomasis laikotarpis, penkių dienų darbo savaitė, 8 valandų trukmės darbo diena, 1050 Lt pagrindinis mėnesinis atlyginimas. 2010-08-24 ieÅ¡kovas buvo iÅ¡siųstas į komandiruotę Å vedijoje, už kelionę iki Rygos turėjo susimokėti pats ieÅ¡kovas, o kelto bilietus iÅ¡ Rygos į StokholmÄ nupirko atsakovė.

Å vedijoje ieÅ¡kovas dirbo nuo 2010-08-26 iki 2010-09-15, 2010-09-16 iÅ¡vyko namo savo lėšomis įsigijęs kelto bilietÄ iÅ¡ Stokholmo į RygÄ ir susiorganizavęs grįžimÄ iÅ¡ Rygos. IeÅ¡kovas, grįžęs iÅ¡ komandiruotės, ėmė reikalauti iÅ¡ atsakovės su juo atsiskaityti, tačiau ieÅ¡kovui buvo pateiktas darbo sutarties egzempliorius, kuriame nurodyta, kad su ieÅ¡kovu darbo sutartis yra nutraukta 2010-09-17 pagal LR DK 107 str. 1 d., t.y. darbdaviui pripažinus, kad iÅ¡bandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami.

IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovė pažeidė LR DK 107 str. 1 d., nes nepateikė ieÅ¡kovui įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ , nepateikė pastabų dėl atliekamo darbo, todėl praÅ¡o atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu. Nutraukusi darbo sutartį atsakovė su ieÅ¡kovu neatsiskaitė, todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 7002,22 Lt su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų, 1963,33 Lt vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinę, po 92,61 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo, po 4,90 Lt delspinigių už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ , atlyginti 10000 Lt neturtinę žalÄ ir priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2011-03-03 pateiktame patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodo, kad atsakovė nurodžiusi, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ tikrųjų yra atleistas pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p., Å¡iurkščiai pažeidus darbo pareigas – neatvykus į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ).

IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovė nesilaikė drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, taip pat nebuvo ir pagrindo skirti ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ , todėl ieÅ¡kovas papildomai praÅ¡o pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p. neteisėtu.Atsakovė UAB „Dainega“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad 2010-08-24 buvo sudaryta darbo sutartis su ieÅ¡kovu ir jis nedelsiant buvo komandiruotas į Å vedijÄ , jam nupirktas kelto iÅ¡ Rygos į StokholmÄ bilietas.

IeÅ¡kovui pradėjus dirbti Å vedijoje, pasirodė, kad ieÅ¡kovas neiÅ¡mano darbo, yra tinginys, piktybiÅ¡kai nevykdė darbų vadovo nurodymų, ne kartÄ buvo pastebėtas lengvai apgirtęs, o galiausiai 2010-09-15 iÅ¡ viso pasiÅ¡alino iÅ¡ objekto niekam nepranešęs. IeÅ¡kovui prieÅ¡ pasiÅ¡alinant iÅ¡ objekto buvo sumokėta apie 4500 Lt, tai galimai ir paskatino savavaliÅ¡kai palikti objektÄ . IeÅ¡kovui dvi dienas iÅ¡ eilės neatvykus į darbÄ , darbų vadovas surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , buvo surinkti kitų darbuotojų paaiÅ¡kinimai ir 2010-09-17 atsakovės direktorė priėmė įsakymÄ atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, nutraukiant darbo sutartį LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p. numatytais pagrindais – darbuotojui Å¡iurkščiai pažeidus darbo drausmę – visÄ darbo dienÄ neatvykus į darbÄ be svarbių priežasčių.

IeÅ¡kovui darbo sutarties egzempliorius su darbo sutarties nutraukimo pagal LR DK 107 str. 1 d. pagrindu buvo įteiktas per klaidÄ . IeÅ¡kovas atleistas teisėtai ir pagrįstai, tik dėl įmonės specifikos (veiklos vykdymo užsienyje), nebuvo galimybės tinkamai įforminti visų dokumentų, taip pat su ieÅ¡kovu pilnai atsiskaityta, iÅ¡mokant darbo užmokestį ir apmokant komandiruotės iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas M. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieÅ¡kinyje pateiktus reikalavimus ir paaiÅ¡kino, kad 2010 m. vasarÄ internete aptiko skelbimÄ , kad darbui Å vedijoje reikalingi staliai ir dailidės. Susitikus su atsakovės atstovu, prisistačiusiu E. J., buvo sutarta, kad apiformins prieÅ¡ pat iÅ¡važiuojant į Å vedijÄ .

Å vedijoje dirbo pirmadieniais-penktadieniais nuo 7 val. iki 19 val., Å¡eÅ¡tadieniais nuo 9 val. iki 19 val. Darbo eigoje trÅ«ko įrankių ir kitų darbo priemonių, pastolių, todėl pastoviai praÅ¡ydavo Å¡efo, kuriam tai nepatikdavo ir vienÄ kartÄ jis pasakė, kad esant nepatenkintam gali užbaigti objektÄ ir važiuoti namo, dar pasakė, kad atlyginimÄ paskaičiuos buhalterė Lietuvoje. Grįžus į LietuvÄ ir nuvykus pas buhalterę, Å¡i atsakė, kad dar nėra pasiraÅ¡yti visi dokumentai, o pinigus iÅ¡mokės tik, kai iÅ¡ Å vedijos grįš atsakovės direktorius.

Darbo sutartis gavo tik dar kažkur po dviejų savaičių, ant duotų dokumentų nepasirašė, nes negavo pinigų. Iki iÅ¡vykstant į Å vedijÄ ir dirbant Å vedijoje visada bendraudavo tik su E. J., kurį visi vadino Å¡efu, nors realiai direktorė yra jo žmona D. J.. Å vedijoje JanuÅ¡kevičius nuvežė prie kelto, bet kelto bilietus jau pirko pats, pats susirado transportÄ grįžti iÅ¡ Rygos į LietuvÄ , taip pat pats susiorganizavo transportÄ iÅ¡ Lietuvos į RygÄ , tik kelto bilietus iÅ¡ Rygos į StokholmÄ nupirko įmonė.

Komandiruotė buvo 2010-08-24 – 2010-09-17, Å vedijoje galėjo pradėti dirbti 2010-08-26, nes tik 2010-08-25 atvyko į vietÄ , todėl norint laiku grįžti į namus, taip pat reikėtų iÅ¡važiuoti mažiausiai prieÅ¡ dienÄ , taip ir padarė, nes į keltÄ iÅ¡važiavo 2010-09-16, o Lietuvoje buvo 2010-09-17, todėl tikrai savavaliÅ¡kai nepasiÅ¡alino iÅ¡ darbo vietos. Žiniaraščiai yra neteisingi, nes ten nurodyta, kad dirbama buvo tik pirmadieniais-penktadieniais po 8 valandas.IeÅ¡kovo atstovė advokatė Rita Lankutienė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kovas reiÅ¡kia tuos pačius reikalavimus kaip ir ieÅ¡kinyje bei patikslintame ieÅ¡kinyje ir paaiÅ¡kino, kad atsakovė kelia pagrįstų abejonių dėl savo sÄ Å¾iningumo, nes neaiÅ¡ku kaip buvo pakeistas darbo sutartyje su ieÅ¡kovu nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, taip pat reikėtų kritiÅ¡kai vertinti ir atsakovės pateiktus žiniaraščius, nes tikriausiai atsakovė visus dokumentus pildo pagal situacijÄ kaip jai yra geriausia.

IeÅ¡kovo atleidimo pagrindas buvo keičiamas gruodžio mėnesį, kai jau buvo pradėta teisme nagrinėti byla ir praėjus net 3 mėnesiams po ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo, rÅ«pestingas ir sÄ Å¾iningas darbdavys taip nesielgia, juk ieÅ¡kovas ne kartÄ kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymais, todėl atsakovė negalėjo nežinoti kokiu pagrindu atleistas ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas jaučiasi apÅ¡meižtas dėl to, kad neiÅ¡mano savo darbo ir girtuokliavimo. Vertinant tai, kad darbo sutartyje buvo nurodyta 8 valandų darbo dienos trukmė, todėl ieÅ¡kovas dirbo virÅ¡valandžius.

IeÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo tiek pagal LR DK 107 str. 1 d., tiek pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p. yra neteisėti, nes ieÅ¡kovui nebuvo pateikta jokių raÅ¡ytinių pastabų dėl atlikto darbo, taip pat nesilaikyta drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos. IeÅ¡kovas iÅ¡ atsakovės negavo nieko, tik kelto bilietÄ iÅ¡ Rygos į StokholmÄ . Žiniaraščiuose ieÅ¡kovas nėra pasirašęs. Skaičiuojant komandiruotpinigius, už dvi dienas, kurias ieÅ¡kovas praleido keliaudamas iÅ¡ Lietuvos į RygÄ ir iÅ¡ Rygos į LietuvÄ , buvo skaičiuojama po 150 Lt.

Atsakovės pateiktas aktas yra pasiraÅ¡ytas tik atsakovės direktorės ir negali bÅ«ti vertinamas kaip tinkamas įrodymas. Kasos iÅ¡laidų orderiai nepatvirtina, kad ieÅ¡kovas gavo pinigus, nes ant jų tik atsakovės direktorės paraÅ¡as, taip pat ir sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, kuriame nėra ieÅ¡kovo sÄ skaitos numerio, nepatvirtina, kad ieÅ¡kovui buvo pervesti pinigai. VirÅ¡valandžiai paskaičiuoti remiantis nustatytais koeficientais. Kelionės iÅ¡laidos iÅ¡ Lietuvos į RygÄ ir iÅ¡ Rygos į LietuvÄ apskaičiuotos remiantis vidutine degalų kaina, o už keltÄ iÅ¡ Stokholmo į RygÄ praÅ¡o priteisti pusę sumokėtos sumos, nes bilietai buvo pirkti dviem asmenims.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovas M.

D. ir atsakovė UAB „Dainega“ 2010-08-24 sudarė darbo sutartį Nr. 72, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas neterminuotai buvo priimtas dirbti pas atsakovę darbininko pareigoms, ieÅ¡kovui buvo nustatytas pagrindinis mėnesinis atlyginimas 1050 Lt, 5 dienų darbo savaitė ir 8 valandų darbo diena, taip pat ieÅ¡kovui nustatytas 3 mėnesių iÅ¡bandymo laikotarpis, siekiant patikrinti darbo drausmę bei darbuotojo atitikimÄ pavestam darbui dirbti (b.l. 53-54). 2010-08-24 atsakovės direktorė priėmė įsakymÄ , kuriuo ieÅ¡kovas komandiruojamas į Å vedijos Karalystę statybos darbams nuo 2010-08-24 iki 2010-09-17 (b.l. 56).

Dėl atleidimo iÅ¡ darboKartu su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas pateikė darbo sutarties kopijÄ , kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra LR DK 107 str. 1 d. ( b.l. 9-10 ), todėl ieÅ¡kiniu prašė pripažinti ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal LR DK 107 str. 1 d. neteisėtu, tačiau atsakovė į bylÄ pateikė darbo sutarties kopijÄ , kurioje nurodyta, kad darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p. ( b.l. 53-54 ), taip pat atsakovė pateikė 2010-09-17 įsakymÄ ( b.l. 64 ), kuriuo ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo nuo 2010-09-17 pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p., nes ieÅ¡kovas Å¡iurkščiai pažeidė darbo drausmę – be svarbių priežasčių neatvyko į darbÄ visÄ darbo dienÄ , atsakovė paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ tai buvo suklysta įraÅ¡yti darbo sutarties su ieÅ¡kovu nutraukimo pagrindÄ , todėl ieÅ¡kovo darbo sutarties egzemplioriuje buvo nurodytas LR DK 107 str. 1 d.

Atsakovė taip pat pateikė elektroninio praÅ¡ymo dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo kopijÄ (b.l. 81-83), kuri patvirtina, kad buvo kreiptasi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrių su praÅ¡ymu patikslinti duomenis dėl ieÅ¡kovo atleidimo pagrindo, tačiau vien Å¡is praÅ¡ymas nepatvirtina fakto, kad darbo sutartis su ieÅ¡kovu buvo nutraukta tikrai pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p., o ne pagal LR DK 107 str. 1 d., todėl teismas vertina ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu pagal abu pagrindus.LR DK 107 str. 1 d. nustatyta, kad jei darbdavys pripažino, kad iÅ¡bandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, darbuotojas iki iÅ¡bandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, apie tai raÅ¡tu įspėjęs darbuotojÄ prieÅ¡ tris darbo dienas.

Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡tos pastabos dėl jo darbo netinkamumo, taip pat nėra įrodymų ir apie ieÅ¡kovo įspėjimÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ prieÅ¡ 3 darbo dienas. Jeigu darbo sutartis su ieÅ¡kovu buvo nutraukta 2010-09-17, vadinasi ieÅ¡kovas turėjo bÅ«ti įspėtas apie darbo sutarties nutraukimÄ ne vėliau kaip 2010-09-14, bet jokių įrodymų apie ieÅ¡kovo įspėjimÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ nėra. Konstatuotina, kad atsakovė nesilaikė LR DK 107 str. 1 d. numatytų reikalavimų nutraukiant darbo sutartį darbuotojui neiÅ¡laikius nustatyto iÅ¡bandymo, todėl ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo pagal LR DK 107 str. 1 d. pripažintinas neteisėtu.LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas.

LR DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad atleidimas iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ yra drausminė nuobauda, kuri gali bÅ«ti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui, Å¡iuo atveju Å¡iurkščiam darbo pareigų pažeidimui. LR DK 235 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas pavyzdinis Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimų sÄ raÅ¡as, kurio 9 punkte nurodyta, kad Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu yra laikomas neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ).

Atleidžiant darbuotojÄ iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p. turi bÅ«ti laikomasi drausminės nuobaudos skyrimo taisyklių. Darbdaviui sprendžiant klausimÄ , ar buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes ir priežastis, kas yra įtvirtinta LR DK 240 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad darbdavys, prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , turi raÅ¡tu pareikalauti, jog darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo.

Darbdavys, vykdydamas LR DK 240 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pareigÄ , savo raÅ¡te darbuotojui turi nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimÄ , dėl kurio reikalaujama pasiaiÅ¡kinti, bei protingÄ terminÄ pasiaiÅ¡kinimui raÅ¡tu pateikti, taip pat turėtų pasiÅ«lyti, kad darbuotojas nurodytų visas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės drausminės atsakomybės darbuotojo atžvilgiu taikymui. Å iÄ pareigÄ darbdavys privalo vykdyti visais atvejais, nes aptariamoji teisės norma jokių iÅ¡imčių nenumato.

Drausminę nuobaudÄ galima skirti be darbuotojo pasiaiÅ¡kinimo tik tada, jeigu darbuotojas be svarbių priežasčių per nustatytÄ terminÄ nepateikia pasiaiÅ¡kinimo. Aptariamos teisės normos tikslas ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiÅ¡kinti darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , žinotų visas aplinkybes, reikÅ¡mingas drausminės atsakomybės taikymui ir drausminės nuobaudos parinkimui.

Ä®statyme įtvirtinta, kad darbdavio reikalavimas darbuotojui pasiaiÅ¡kinti turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas raÅ¡ytine forma, todėl, esant ginčui teisme, aplinkybė, kad darbdavys iÅ¡reiÅ¡kė tokį reikalavimÄ gali bÅ«ti patvirtinta tik raÅ¡ytiniais įrodymais (CPK 177 straipsnio 4 dalis) Byloje atsakovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad ieÅ¡kovo bÅ«tų raÅ¡tu pareikalauta pasiaiÅ¡kinti, kodėl ieÅ¡kovas nebuvo darbe 2010 m. rugsėjo 16 d., atsakovė pateikė tik 2010-09-16 aktÄ dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ komandiruotės, kuris yra suraÅ¡ytas ir pasiraÅ¡ytas tik atsakovės direktorės, prieÅ¡ingai, atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė sutinka, kad nebuvo laikytÄ si visų formalumų.

Taip pat buvo pažeista ir LR DK 240 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta, kad apie drausminės nuobaudos paskyrimÄ darbuotojui praneÅ¡ama pasiraÅ¡ytinai, nes iÅ¡ bylos duomenų nenustatyta, kad ieÅ¡kovas pasiraÅ¡ytinai buvo supažindintas su drausmine nuobauda – atleidimu iÅ¡ darbo, apie tokį atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ ieÅ¡kovas sužinojo tik bylos eigoje. Atsakovė teigia, kad, nors ir nebuvo laikytasi visų formalumų, ieÅ¡kovas buvo atleistas pagrįstai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad formalÅ«s drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2003;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1298/2002). Todėl būtina įvertinti, ar buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas. Atsakovė pateiktame akte dėl pasišalinimo iš komandiruotės (b.l.

65) nurodo, kad ieÅ¡kovas savavaliÅ¡kai, nieko neįspėjęs, pasiÅ¡alino iÅ¡ komandiruotės 2010-09-16, ieÅ¡kovas nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu neneigė fakto, kad iÅ¡ komandiruotės Å vedijoje iÅ¡vyko 2010-09-16, tai patvirtina ir pateikti kelto bilietai, tačiau vertinant tai, ar ieÅ¡kovo iÅ¡vykimas iÅ¡ Å vedijos 2010-09-16 gali bÅ«ti prilyginamas neatvykimui į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ , bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad ieÅ¡kovas į Å vedijÄ buvo komandiruotas nuo 2010-08-24 iki 2010-09-17, taip pat į tai, kad kelionė keltu iÅ¡ Stokholmo į RygÄ trunka daugiau nei vienÄ dienÄ , kÄ patvirtina kelto iÅ¡ Stokholmo į RygÄ bilietų užsakymo lapas, taip pat ieÅ¡kovui dar reikėjo iÅ¡ Rygos parvažiuoti į LietuvÄ , todėl ieÅ¡kovas, kaip ir atvykstant į Å vedijÄ , kelionėje užtruko beveik 2 dienas ir tam, kad 2010-09-17, t.y. paskutinę komandiruotės dienÄ , bÅ«tų Lietuvoje, iÅ¡ komandiruotės Å vedijoje iÅ¡vykti turėjo ne vėliau kaip 2010-09-16, t.y. bÅ«tent tÄ dienÄ , kuriÄ atsakovė nurodo kaip savavaliÅ¡ko ieÅ¡kovo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ darbo dienÄ .

Todėl ieÅ¡kovo iÅ¡vykimas iÅ¡ komandiruotės Å vedijoje 2010 m. rugsėjo 16 d. nėra pripažintinas neatvykimu į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ , tuo pačiu pripažįstant, kad ieÅ¡kovas nepadarė Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo numatyto LR DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte, už kurį galėtų bÅ«ti taikoma drausminė atsakomybė – atleidimas iÅ¡ darbo, todėl ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p. pripažintinas neteisėtu .LR DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtinti du alternatyvÅ«s darbuotojo, kuris buvo neteisėtai atleistas iÅ¡ darbo, teisių gynimo bÅ«dai.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o taikyti LR DK 297 straipsnio 4 dalį ir negrÄ Å¾inti jo į darbÄ , nes grįžus į darbÄ gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti. Ä®vertinus visas bylos aplinkybes ir tÄ faktÄ , kad bylinėjimasis su darbdaviu gali atsiliepti ieÅ¡kovui jį grÄ Å¾inus į ankstesnį darbÄ , teismas mano, jog yra tikslinga taikyti LR DK 297 straipsnio 4 dalį – pripažinus atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, ieÅ¡kovui priteistina LR DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, taip pat laikytina, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos pagal LR DK 297 str. 4 d.

Dėl piniginių sumų priteisimoIeÅ¡kovas nurodo, kad atleidžiant iÅ¡ darbo atsakovė nesumokėjo jam darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų, todėl praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 1963,33 Lt vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinę kompensacijÄ , 7002,22 Lt su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų, kurias sudaro 2037,40 Lt darbo užmokestis, 185,22 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas, 4440,00 Lt dienpinigiai, 339,60 Lt kelionės iÅ¡laidos.

Taip pat ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 4,90 Lt delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ , 92,61 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo 2010-09-17 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Nors atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė kad su ieÅ¡kovu yra atsiskaityta, tačiau nei atlyginimų iÅ¡mokėjimo žiniaraščiai, kuriuose nėra ieÅ¡kovo paraÅ¡o (b.l. 60-63), nei kasos iÅ¡laidų orderiai, kuriuose yra tik atsakovės direktorės paraÅ¡ai ir nėra ieÅ¡kovo paraÅ¡o (b.l. 58-59), nei sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad iÅ¡ bankomatų buvo imami pinigai, tačiau neaiÅ¡ku, kas juos ėmė ir kur panaudojo (b.l. 57), neįrodo, kad su ieÅ¡kovu buvo atsiskaityta ir kad ieÅ¡kovas gavo bent dalį iÅ¡ jam priklausančių piniginių sumų, kurias jis uždirbo.IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti darbo užmokestį už iÅ¡dirbtÄ laikÄ , nurodo, kad dirbdavo virÅ¡valandžius, taip pat dirbdavo ir Å¡eÅ¡tadieniais, teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas taip pat nurodė, kad dirbdavo pirmadieniais-penktadieniais nuo 7 val. iki 19 val., o Å¡eÅ¡tadieniais nuo 9 val. iki 19 val., nors pagal darbo sutartį buvo sulygta 8 valandų darbo diena ir 5 dienų darbo savaitė, tačiau daugiau įrodymų pagrindžiančių Å¡iÄ aplinkybę ieÅ¡kovas nepateikė, taip pat nepasikvietė ir liudytojų, kurie galėtų patvirtinti minėtÄ aplinkybę, tuo tarpu atsakovė pateikė teismui darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2010 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius (b.l. 77-80), iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovas dirbdavo po 8 valandas nuo pirmadienio iki penktadienio, t.y. lygiai tiek, kiek buvo sulygta ir darbo sutartyje.

LR CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 str. 1 d.). Ä®vertinus visas bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas mano, jog faktas, kad ieÅ¡kovas dirbo virÅ¡valandžius ir poilsio dienomis, nėra pakankamai įrodytas, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovas dirbdavo pirmadieniais-penktadieniais po 8 val. kaip yra nurodyta atsakovės pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, iÅ¡ kurių matyti, jog ieÅ¡kovas 2010 m. rugpjūčio mėnesį dirbo 6 dienas, o 2010 m. rugsėjo mėnesį – 13 dienų, įskaitant ir kelionėje į Å vedijÄ ir iÅ¡ Å vedijos praleistas dienas.Nors atsakovė ir buvo įpareigota Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-10-11 nutartimi pateikti pažymÄ apie vidutinį ieÅ¡kovo darbo užmokestį, paskaičiuotÄ Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau tokio apskaičiavimo atsakovė nepateikė, atsakovė pateikė tik atlyginimų iÅ¡mokėjimo žiniaraščius už 2010 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius (b.l. 61, 63), kuriuose nurodytas ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtinas darbo užmokestis, tačiau teismui nebuvo pateikti detalÅ«s paskaičiavimai, be to, žiniaraščiuose nėra ieÅ¡kovo parašų, todėl teismui kyla abejonių, ar žiniaraščiuose nurodytas darbo užmokestis yra paskaičiuotas teisingai, ir sprendžiant, kiek iÅ¡ tikrųjų turėjo bÅ«ti ieÅ¡kovui iÅ¡mokėta atlyginimo, vadovautis minėtais žiniaraščiais negalima.

Tokiu atveju, ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtinas darbo užmokestis apskaičiuotinas pagal 49,53 Lt vidutinį vienos darbo dienos ieÅ¡kovo darbo užmokestį, gaunamÄ dalijant ieÅ¡kovo darbo sutartyje sulygtÄ 1050,00 Lt mėnesinį atlyginimÄ iÅ¡ 2010 metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus, nustatyto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-12-24 įsakymo Nr. A1-694 2.1.1. punkte (1050,00 Lt / 21,2 d.). Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo dirbtas dienas, už 2010 m. rugpjūčio mėnesį ieÅ¡kovui apskaičiuotinas 297,18 Lt darbo užmokestis, o už 2010 m. rugsėjo mėnesį – 643,89 Lt.

Taigi, iÅ¡ viso ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės yra priteistina 941,07 Lt darbo užmokesčio už dirbtÄ laikotarpį nuo 2010-08-24 iki 2010-09-17.IeÅ¡kovo darbo sutarties 3 punkte nustatyta, jog darbo užmokestis yra mokamas du kartus per mėnesį – 14 ir 20 dienomis, vadinasi ieÅ¡kovui darbo užmokestis už 2010 m. rugpjūčio mėnesį turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėtas iki 2010-09-14, tačiau to nebuvo padaryta. Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad delspinigiai yra mokami, kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai yra iÅ¡mokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-01-27 įsakymu Nr. A1-29 nuo 2010-02-01 buvo patvirtinti 0,07% dydžio delspinigiai. Delspinigiai yra skaičiuojami už laikÄ , kol darbuotojui iÅ¡mokamos pavėluotos iÅ¡mokos, bet ne ilgiau, kaip iki darbo santykių su iÅ¡mokas pavėlavusiu iÅ¡mokėti darbdaviu pasibaigimo. Tai, kad darbo santykiai tarp Å¡alių yra pasibaigę, neatima iÅ¡ ieÅ¡kovo teisės gauti delspinigius už laikotarpį, kol Å¡alis siejo darbo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2001).

Kadangi ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas 2010-09-17, todėl delspinigiai už pavėluotÄ iÅ¡mokėti darbo užmokestį skaičiuotini už laikotarpį nuo 2010-09-15 iki 2010-09-17, t.y. už 3 dienas, ir sudaro 0,62 Lt (297,18 Lt x 0,07% x 3 d.).LR DK 141 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Kadangi Å¡iuo atveju kitokia atsiskaitymo tvarka nenustatyta, atsakovė turėjo su ieÅ¡kovu atsiskaityti ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ .

Atsakovei tinkamai ir laiku neatsiskaičius, taikytina LR DK 141 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad, jeigu yra uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui yra sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ . Atsakovė visÄ bylos nagrinėjimo laikÄ tvirtino, kad ieÅ¡kovÄ atleido teisėtai ir pagrįstai bei su juo atleidimo dienÄ buvo visiÅ¡kai atsiskaityta, tik teismui nustačius, kad nėra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių atsiskaitymo faktÄ , atsirado pagrindas teigti, jog atsakovė su ieÅ¡kovu neatsiskaitė jo atleidimo dienÄ , todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo bei proporcingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažįsta ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir priteisia jam vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ Â nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos , mano, kad Å¡ias sumas dvigubinti bÅ«tų neteisinga ir kad nėra pagrindo taikyti LR DK 141 str. 3 d.

įtvirtintÄ sankcijÄ darbdaviui.Darbuotojams, pasiųstiems į tarnybinę komandiruotę, yra mokami dienpinigiai ir kompensuojamos kelionės iÅ¡laidos (LR DK 220 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 „Dėl iÅ¡laidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 2 punkte nustatyta, kad tarnybine komandiruote yra laikomas darbuotojo iÅ¡vykimas tam tikram laikui iÅ¡ nuolatinės darbo vietos darbdavio siuntimu, įformintu įsakymu (sprendimu), atlikti darbo funkcijas, vykdyti tarnybinį pavedimÄ ar kelti kvalifikacijÄ .

Atsakovė 2010-08-24 įsakymu Nr. 2010/08/24 komandiravo ieÅ¡kovÄ nuo 2010-08-24 iki 2010-09-17 į Å vedijos Karalystę, tuo pačiu įsakymu atsakovė įsipareigojo apmokėti komandiruotės iÅ¡laidas – dienpinigius ir kelionės iÅ¡laidas, kai bus pateikti jas įrodantys dokumentai. IeÅ¡kovas nurodo, kad jam dirbant Å vedijoje turėjo bÅ«ti mokami 180,00 Lt dienpinigiai, o už laikÄ praleistÄ Latvijoje keliaujant į Å vedijÄ ir grįžtant iÅ¡ Å vedijos turėjo bÅ«ti mokami 150,00 Lt dienpinigiai.

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008-04-01 įsakymu Nr. 1K-123 pakeistose Dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normose vykstantiems į užsienio komandiruotes nustatyta, kad dienpinigių norma vykstantiems į komandiruotę Å vedijoje yra 180,00 Lt, o Rygoje – 150,00 Lt. Todėl ieÅ¡kovo reikalavimas Å¡ioje dalyje yra pagrįstas ir ieÅ¡kovui priteistina 4440,00 Lt (2 d. x 150,00 Lt + 23 d. x 180,00 Lt) dienpinigių. IeÅ¡kovas pateikė teismui kasos pajamų orderio kvitÄ (b.l. 15), kuris ieÅ¡kovo teigimu patvirtina, jog už du kelto bilietus iÅ¡ Stokholmo į RygÄ buvo sumokėta 220 litų, taip pat kartu su ieÅ¡kiniu pateikė ir kelto bilietų užsakymo lapÄ (b.l. 14).

Tačiau kelto bilietų užsakymo lapo matyti, kad užsakymas padarytas UAB „Litamicus“ vardu, o kasos pajamų orderis iÅ¡duotas UAB „Ladonas“ vardu, todėl neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu UAB „Ladonas“ buvo sumokėti 220 Lt, nors kelto bilietus užsakė UAB „Litamicus“, be to, kasos pajamų orderyje nenurodyta kas įmokėjo 220 Lt, todėl, teismo įsitikinimu, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti 110 Lt už kelto bilietÄ . IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti 114,24 Lt ir 115,36 Lt iÅ¡laidas, kurias jis patyrė keliaudamas automobiliu į RygÄ ir iÅ¡ Rygos, apskaičiuodamas jas pagal vidutines tuo metu buvusius benzino kainas, ieÅ¡kovas nurodo, kad į RygÄ ir iÅ¡ Rygos jį vežė pažįstamas, tačiau ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis tikrai buvo vežamas nuosavu transportu, ir sumokėjo už sunaudotÄ benzinÄ , be to, neaiÅ¡ku ir tai, ar iÅ¡ tikrųjų transporto priemonė naudojo benzinÄ , o ne kitÄ kuro rūšį.

Todėl ieÅ¡kovo reikalavimas Å¡ioje dalyje yra laikytinas neįrodytu ir netenkintinas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o 7 punkte nurodyta, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nustatoma nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų sumÄ dauginant iÅ¡ metinio darbo dienų koeficiento ir iÅ¡ darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-12-24 įsakymo Nr. A1-694 1.1. punkte nustatytas 0,7 metinis darbo dienų koeficientas esant penkių darbo dienų savaitei, 2.1.1. punkte nurodyta, kad esant 5 darbo dienų savaitei, metuose yra 254 darbo dienos, kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė yra 28 kalendorinės dienos (LR DK 166 str. 1 d.), ieÅ¡kovui, iÅ¡dirbusiam 19 darbo dienų, priklausė 2,09 kalendorinės dienos atostogų, už kurias ieÅ¡kovui priklauso 72,46 Lt (2,09 d. x 49,53 Lt x 0,7) kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, kuri ieÅ¡kovui priteistina iÅ¡ atsakovės. Teismui nustačius, kad ieÅ¡kovas pagal LR DK 297 straipsnio 4 dalį negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas į pirmesnį darbÄ , ieÅ¡kovui priteistina LR DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Kadangi ieÅ¡kovas dirbo mažiau nei 12 mėnesių, todėl ieÅ¡kovui priklauso vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka (LR DK 140 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o 3 punkte nurodyta, kas įskaitoma į vidutinį darbo užmokestį, o 5 punkte nurodyta, kas į vidutinį darbo užmokestį neįskaitoma. Atsižvelgus į visas bylos aplinkybes ir teismui nustačius ir laikant, kad ieÅ¡kovas nedirbo poilsio dienomis ir virÅ¡valandžių, taip pat atsižvelgus į tai, kad į vidutinį darbo užmokestį neįskaitoma iÅ¡eitinė iÅ¡moka, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, dienpinigiai ir kitos iÅ¡mokos, susijusios su komandiruotės iÅ¡laidomis, laikytina, kad ieÅ¡kovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis atitinka darbo sutartyje nustatytÄ 1050,00 Lt mėnesinį atlyginimÄ , todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės pagal LR DK 140 str. 1 d. 1 p. priteistina 1050,00 Lt iÅ¡eitinė iÅ¡moka.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o 3 punkte nurodyta, kas įskaitoma į vidutinį darbo užmokestį, o 5 punkte nurodyta, kas į vidutinį darbo užmokestį neįskaitoma.

Atsižvelgus į visas bylos aplinkybes ir teismui nustačius, kad ieÅ¡kovas nedirbo poilsio dienomis ir virÅ¡valandžių, taip pat atsižvelgus į tai, kad į vidutinį darbo užmokestį neįskaitoma iÅ¡eitinė iÅ¡moka, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, dienpinigiai ir kitos iÅ¡mokos, susijusios su komandiruotės iÅ¡laidomis, bei vadovaujantis minėto nutarimo 6.4 punktu, kuriame nustatyta, kad jeigu darbuotojas dirbo mažiau kaip 3 mėnesius, vidutinis jo darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas iÅ¡ darbo užmokesčio, priskaičiuoto už faktiÅ¡kai įmonėje dirbtÄ laikÄ , todėl ieÅ¡kovo vidutinis darbo dienos užmokestis yra 49,53 Lt (941,03 Lt / 19 d.d.).

Todėl kaip kompensacija už priverstinę pravaikÅ¡tÄ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovui priteistina 49,53 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio. IeÅ¡kovas iÅ¡ darbo neteisėtai buvo atleistas 2010-09-17, todėl nuo Å¡ios datos priteistina kompensacija už priverstinę pravaikÅ¡tÄ , iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2011-05-02) kompensacija priteistina už 157 dienas, iÅ¡ viso ieÅ¡kovui priteistina septynis tÅ«kstančiai septyni Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i litai ir dvideÅ¡imt vienas centas ( neatskaičius mokesčių ) Lt (157 d. x 49,53 Lt) už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir 49,53 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo.LR DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ .

LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

IeÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, kad įsidarbindamas pas atsakovę ieÅ¡kovas turėjo ir kitų darbinių pasiÅ«lymų ir pasirinko atsakovę suviliotas gero uždarbio pažadais, vertintinos kritiÅ¡kai, nes ieÅ¡kovas jokių įrodymų, patvirtinančių jas nepateikė. Darbdavio neteisėti veiksmai, ypač tokie, kuriais sukeliamos sunkiausios teisinės pasekmės, kaip atleidimas iÅ¡ darbo, neabejotinai paveikia darbuotojÄ . Byloje nustatyta, kad atsakovė neteisėtai atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, todėl ieÅ¡kovui neabejotinai kilo neigiamų pasekmių, dėl kurių buvo padaryta neturtinė žala, kuri turėtų bÅ«ti atlyginama.

Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, atsižvelgia į tai, kad ieÅ¡kovas pas atsakovę dirbo ne pilnÄ mėnesį, todėl, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, ieÅ¡kovo reikalavimas Å¡ioje dalyje tenkintinas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovės priteistina 500,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kas atitinka ieÅ¡kovo patirtus iÅ¡gyvenimus.Byloje pagal darbuotojo ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau tiesiogiai yra susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu (LR CPK 417 str.).

LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas (LR CK 6.210 str. 1 d.). Todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2010-10-11 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Teismo visos su darbo santykiais susijusios sumos ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės yra priteistinos neatskaičius mokesčių. Darbdavio, o ne teismo pareiga yra apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius nuo priteistų su darbo santykiais susijusių piniginių sumų. Todėl atsakovė įpareigotina nuo priteistų sumų sumokėti visus privalomus mokesčius mokėtinus į Valstybės biudžetÄ ir Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai įstatymų nustatyta tvarka. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųLR CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.IÅ¡ atsakovės į valstybės pajamas priteistina 133,00 Lt žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimÄ pripažinti atleidimÄ neteisėtu pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p. ir 443,41 Lt žyminio mokesčio už visas ieÅ¡kovui priteistas pinigines sumas.

IÅ¡ viso iÅ¡ atsakovės yra priteistina 576,41 Lt žyminio mokesčio į valstybės pajamas.Byloje esantys pinigų priėmimo kvitai, patvirtina, kad ieÅ¡kovas už advokato pagalbÄ civilinėje byloje sumokėjo patyrė 700,00 Lt iÅ¡laidų, kurios priteistinos iÅ¡ atsakovės.Nagrinėjant bylÄ , susidarė 21,80 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis, kurios priteistinos iÅ¡ atsakovės (LR CPK 96 str. 1 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., 282 str., teismas n u s p r e n d ė:

IeÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti neteisėtu ieÅ¡kovo M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimÄ iÅ¡ darbo UAB „Dainega“ pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p., DK 107 str. 1d. ir panaikinti UAB „Dainega“ direktorės D. J. 2010-09-17 įsakymÄ â€žDėl M. D. ir A. M. atleidimo iÅ¡ darbo“ Nr. 2010/09/17 dalyje dėl ieÅ¡kovo M. D. atleidimo iÅ¡ darbo.NegrÄ Å¾inti ieÅ¡kovo M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) į darbÄ UAB „Dainega“.

Nustatyti, kad darbo teisiniai santykiai tarp ieÅ¡kovo M. D. ir UAB „Dainega“ yra nutraukti Å¡iuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.Priteisti ieÅ¡kovui M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės UAB „Dainega“, į.k. 300095065, buv. Dargių k., Mažeikių raj.:- 941,07 Lt (devynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt vienÄ litÄ 07 ct) (neatskaičius su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų))neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio;- 0,62 Lt (62 ct) delspinigių už uždelsimÄ iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui darbo užmokestį už 2010 m. rugpjūčio mėnesį;- 4440,00 Lt (keturis tÅ«kstančius keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt litų 00 ct) dienpinigių;- 72,46 Lt (septyniasdeÅ¡imt du litus 46 ct) (neatskaičius su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų)) kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas;- 1050,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkiasdeÅ¡imt litų 00 ct) (neatskaičius su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų)) iÅ¡eitinės iÅ¡mokos;- 7776,21 lt (septynis tÅ«kstančius septynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus ir dvideÅ¡imt vienÄ centÄ ) (neatskaičius su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų)) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2010-09-17 iki teismo sprendimo priėmimo 2011-05-02 ir po 49,53 Lt (neatskaičius su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų)) vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo teismo sprendimo priėmimo 2011-05-02 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos;- 500,00 Lt (penkis Å¡imtus litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo;- 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2010-10-11 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;- 700,00 Lt (septynis Å¡imtus litus 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Dainega“, į.k. 300095065, buv.

Dargių k., Mažeikių raj., 576,41 Lt (penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus keturiasdeÅ¡imt vienÄ centÄ ) žyminio mokesčio ir 21,80Lt ( dvideÅ¡imt vienÄ litÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt centų) paÅ¡to iÅ¡laidų Valstybės naudai.SprendimÄ dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (1050,00 Lt) (neatskaičius su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų)) priteisimo ieÅ¡kovui M. D. iÅ¡ atsakovės UAB „Dainega“ vykdyti skubiai.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ per Mažeikių rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                             Silva Gerybienė