Legislator Case Law & Legislation
e9fc9738-008c-4480-8a33-da4bfdd9ad36 AI generated

Lithuanian court dismisses appeal in labor dispute where employee fired for misconduct after refusing to falsify CMR documents.

Case Number e9fc9738-008c-4480-8a33-da4bfdd9ad36
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The appellate court dismissed the plaintiff's appeal, upholding the first-instance judgment that rejected the claim to reinstate the employee. The plaintiff alleged the dismissal was illegal due to refusal to forge CMR documents, while the employer argued the termination resulted from the employee's absence without valid reason. The court found the employer's decision legally sound based on the evidence presented and the lack of grounds to overturn the original ruling.

Legislator headnote

AI generated

LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.; Civilinio proceso kodekso 326 straipsnis: The appellate court must uphold the first-instance judgment if the lower court correctly evaluated evidence and applied legal norms without error.

Keywords

AI generated
labor dispute dismissal misconduct termination appellate review standard CMR document falsification employee reinstatement claim absence without leave civil procedure code

Cited Legislation

AI generated
LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.
Dėl to ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teismeCPK 93 str.
LR CPK 93 str. 1 d.
Apeliacinį skundÄ atmetus ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Cited Case Law

AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                       Civilinė byla Nr. 2A-1973-796/2016                                                                                        Proceso Nr. 2-06-3-07354-2016-9)                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: (S)            3.3.9.1; 1.3.9.2.2; 1.3.2.9.10.8           3.1.7.5.; 3.3.1.18 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 29 d.

Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės ir Alonos Romanovienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę pagal ieÅ¡kovo A. S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. S. ieÅ¡kinį atsakovei A. G. autotransporto įmonei dėl darbo santykių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir grÄ Å¾inimo į darbÄ .

Teisėjų kolegija             n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas pripažinti neteisėtu A. G. autotransporto įmonės savininko 2016-05-20 įsakymÄ Nr. B-14 „Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo skyrimo A. S.“ ir jį panaikinti, grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ pirmesnį darbÄ A. G. autotransporto įmonėje eiti vairuotojo pareigas, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Nurodė, jog nuo 2010-03-03 atsakovo įmonėje dirbo pagal darbo sutartį tolimųjų reisų vairuotoju; 2016-02-25 buvo iÅ¡siųstas į komandiruotę užsienyje, iÅ¡ kurios grįžo 2016-04-28, o 2016-05-19 įmonės vadovas pareiÅ¡kė tris drausmines nuobaudas, kurias ieÅ¡kovas apskundė Valstybinei darbo inspekcijai. Nurodo, jog 2016-05-20 ieÅ¡kovui buvo paskirta nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ â€“ pravaikÅ¡tÄ . IeÅ¡kovo teigimu, atleidimas iÅ¡ darbo yra neteisėtas, jis buvo atleistas, nes atsisakydavo vykdyti nesÄ Å¾iningus darbdavio nurodymus, pavyzdžiui, klastoti CMR važtaraščius.

Nurodė, jog 2016-04-28 grįžo iÅ¡ komandiruotės ir kitÄ dienÄ pristatė dalį dokumentų į darbovietę; 2016-04-30 trumpÄ ja žinute apie tai informavo įmonės vadybininkÄ T. P., klausdamas, kada gali pristatyti likusius dokumentus, gavo atsakymÄ , jog dokumentus pristatyti gali 2016-05-02 (pirmadienį). Papildomai nurodė, jog 2016-05-02 perdavė likusius dokumentus ir pasiprašė atostogų, dėl ko turėjo pasiraÅ¡yti neužpildytÄ pinigų gavimo orderį. Tai daryti atsisakė, nes pinigai nebuvo iÅ¡mokėti, o tik pateiktas orderis, jog ieÅ¡kovas pinigus gavo.

Nurodė, jog neradęs įmonės vadovo, pareiÅ¡kimo dėl atostogų suteikimo darbovietėje nepaliko. Gegužės trečiÄ dienÄ Ä¯ darbÄ nėjo, nes laukė praneÅ¡imo iÅ¡ vadybininko apie bÅ«simÄ komandiruotę. Gegužės 3 dienÄ jam niekas iÅ¡ darbovietės neskambino, jokio perspėjimo dėl tariamos pravaikÅ¡tos ieÅ¡kovas negavo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Teismas ieÅ¡kinį atmetė. Nustatė, kad ieÅ¡kovas A. S. ir A. G. autotransporto įmonė, atstovaujama įmonės savininko A.

G., 2010-03-03 sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 788, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas priimtas dirbti vairuotoju. 2016-05-20 priimtu A. G. autotransporto įmonės savininko įsakymu dėl drausminės nuobaudos – atleidimo skyrimo A. S. Nr. B-14 pripažinta, kad A. S. padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , kuris pasireiÅ¡kė tuo, kad vairuotojas du kartus, t. y. 2016-04-29 ir 2016-05-03, neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) (b. l. 22–23); 2016-05-20 A.

G. autotransporto įmonės savininko įsakymu dėl A. S. atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo nuo 2016-05-20 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (b. l. 21). Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, jog 2016-04-29 ieÅ¡kovas buvo atvykęs į darbÄ , ieÅ¡kovo teigimu, apie 9.00 val. jis nešė dokumentus įmonės apskaitininkams, apie 14.00–15.00 val. įmonės teritorijoje jį matė kaip liudytojas apklaustas įmonės darbuotojas A. T., todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad nurodytÄ dienÄ A.

S. darbe iÅ¡ viso nebuvo. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad bÅ«tent balandžio 29 dienÄ A. G. autotransporto įmonėje ieÅ¡kovas paliko kelionės dokumentus (reiso ataskaitas) bei nurodė, kad svarbius dokumentus (CMR, palečių pridavimo lapus ir kt.) pristatys pasiraÅ¡ytinai (b. l. 36). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus konstatavo, jog atsakovas neįrodė 2016-05-20 įsakyme Nr. B-14 dėl drausminės nuobaudos – atleidimo skyrimo A.

S. nurodytų aplinkybių dėl ieÅ¡kovo neatvykimo į darbÄ 2016-04-29 visÄ darbo dienÄ .Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas, kelis kartus atsakovo įmonės darbuotojų ragintas 2016-05-03 atvykti į darbÄ ir atlikti darbo sutartyje sulygtas pareigas arba pabaigti raÅ¡yti praÅ¡ymÄ dėl atostogų suteikimo, į darbÄ 2016-05-03 neatvyko. Teismas atmetė kaip nepagrįstus A. S. paaiÅ¡kinimus, kad jam, grįžus iÅ¡ komandiruotės, priklauso tam tikras skaičius iÅ¡eiginių dienų.

Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieÅ¡kovui papildomos poilsio dienos nepriklausė, nes per paskutinius 4 mėnesius ieÅ¡kovo vidutinis darbo laikas per savaitę buvo 31,29 val., teismas sprendė, kad ieÅ¡kovui nepateikus praÅ¡ymo dėl atostogų nuo 2016-05-03 suteikimo, konstatuotina, kad A. S. 2016-05-03 savavaliÅ¡kai, be pateisinamų priežasčių neatvyko į darbÄ visÄ darbo dienÄ . Neatvykimas į darbÄ 2016-05-03 visÄ darbo dienÄ be pateisinamų priežasčių sukėlė darbdaviui neturtinius padarinius – pasitikėjimo darbuotoju praradimÄ . 2016-05-20 įsakyme dėl A.

S. atleidimo iÅ¡ darbo buvo nurodyta, jog A. S. atleidžiamas iÅ¡ darbo padaręs Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , kuris pasireiÅ¡kė tuo, kad vairuotojas du kartus, t. y. 2016-04-29 ir 2016-05-03, neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ). Byloje nustatęs, jog nepakanka įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas 2016-04-29 visÄ darbo dienÄ nebuvo darbe, tačiau įvertinęs Darbo kodekso 2 dalies 9 punkto nuostatas, leidžiančias Å¡iurkščiu pažeidimu laikyti ir vienkartinį neatvykimÄ Ä¯ darbÄ be pateisinamų priežasčių visÄ darbo dienÄ , pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad darbdavys teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad A.

S. neatvyko į darbÄ 2016-05-03 be svarbių priežasčių, ir tokio pobÅ«džio veiksmus vertino kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , todėl ieÅ¡kinį dėl 2016-05-20 įsakymo Nr. B-14 panaikinimo ir A. S. grÄ Å¾inimo į pirmesnį darbÄ bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo atmetė kaip nepagrįstÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nurodo, jog atsakovė neįrodė, kad jis                    2016-05-03 Å¡iurkščiai pažeidė darbo drausmę, kaip tai numatyta LR DK 235 str. 2 d., o teismas pavirÅ¡utiniÅ¡kai vertino Å¡ias aplinkybes. Nurodo, jog jo pareigos – tolimųjų reisų vairuotojas, labai aiÅ¡kiai apibrėžia jo funkcijas darbovietėje. Darbo sutartyje nėra nurodyta, jog tarp reisų jis privalo atlikti kokius kitus darbus. Å ioje įmonėje yra nusistovėjusi tvarka, jog tolimųjų reisų vairuotojai, grįžę iÅ¡ užsienio, iÅ¡kvietimo į kitÄ reisÄ laukia namuose, kadangi pagal darbo sutartį neatlieka daugiau jokių kitų darbų.

Tik kviečiamas jis privalo atvykti į darbÄ , perduoti dokumentus, paaiÅ¡kinti ir atsiskaityti darbdaviui, o 2016-05-03 į darbÄ jis kviečiamas nebuvo, jokios žinutės iÅ¡ vadybininko, kad gegužės 3 d. reikia kažkur vykti, jis negavo, todėl tolesnių nurodymų laukė namuose ir į darbÄ nevyko. IeÅ¡kovas nurodo, jog kasacinės instancijos teismas nagrinėdamas analogiÅ¡kÄ ginÄÄ dėl vairuotojo atleidimo iÅ¡ UAB „Transtira“ pripažino, jog vairuotojas buvo atleistas nepagrįstai.

IeÅ¡kovo neatvykimo į darbÄ negalima traktuoti kaip Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo, kadangi dėl iÅ¡vykimo į reisÄ nebuvo sudaryta grafikų, kiekvienÄ kartÄ vairuotojai buvo kviečiami atvykti į darbÄ telefonu arba informuojami žodžiu, vairuotojų darbas nesusijęs su darbo pareigų vykdymu biure, o darbo pareigos pradedamos vykdyti, gavus darbdavio nurodymÄ vykti į komandiruotę. Apeliantas taip pat nurodo, jog buvo verčiamas klastoti kelionės dokumentus, CMR važtaraščius, tačiau jis atsisakė tai daryti.

Jo siekis, kad įmonėje bÅ«tų laikomasi įstatymų, darbdavio buvo traktuojamas kaip nepaklusnumas ir blogas charakteris. Teismui teikė jo nurodytas aplinkybes patvirtinančius faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, tačiau teismas atsisakė priimti Å¡iuos protokolus. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, jog pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė pagrįstai, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Nurodo, jog, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , pareiga įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ tenka darbuotojui, t. y. ieÅ¡kovui.

IeÅ¡kovas jokių svarbių priežasčių, dėl kurių 2016-05-03 negalėjo atvykti į darbÄ , nenurodė ir tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Nurodo, kad apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas pakeitė savo paaiÅ¡kinimus ir nurodo, jog į darbÄ neatvyko, nes tariamos pravaikÅ¡tos dienÄ jis į darbÄ nebuvo kviečiamas. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas pats patvirtino, kad tÄ dienÄ Ä¯ darbÄ neatvyko, pats pripažino, kad K. U. jam skambino, kvietė atvykti į darbÄ , jis pažadėjo atvykti 2016-05-03, tačiau to nepadarė.Nurodo, jog ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose, kuriomis praÅ¡o vadovautis, faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi ir jomis negalima vadovautis Å¡ioje byloje.Atsakovė nurodo, jog ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės dėl dokumentų klastojimo yra nepagrįstos.

Konfliktas kilo 2015-10-13 ieÅ¡kovo komandiruotės PrancÅ«zijoje metu. IeÅ¡kovui buvo nurodyta, iÅ¡raÅ¡yti neutralų CMR važtaraÅ¡tį, skirtÄ krovinio gavėjo žymoms, ir iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CMR originalas turi likti maÅ¡inoje. Apie kitas 2015 m. rugpjūčio mėnesį raÅ¡ytas SMS žinutes atsakovės vadovybė nebuvo ieÅ¡kovo informuota, prieÅ¡ daugiau kaip metus raÅ¡ytos žinutės yra nesusijusios su ieÅ¡kovo atleidimu iÅ¡ darbo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis.

Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.Dėl naujų įrodymų pateikimoIeÅ¡kovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kopijas.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodo, kad Å¡iuos dokumentus teikė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau teismas atsisakė juos priimti. Atsakovė teikdama atsiliepimÄ nurodo, jog ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodyti 2016-05-31 ir 2016-07-17 protokolai yra pridėti prie bylos. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo skaitomas teismo posėdžio metu ir aiÅ¡kinamasi, kokį ryšį kiekviena SMS žinutė gali turėti su ieÅ¡kovo neatvykimu į darbÄ 2016-05-03, tačiau ieÅ¡kovas jokio ryÅ¡io nurodyti negalėjo.

LR CPK 314 str. nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, pirmiausia yra nukreipta prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius. Å i nuostata neturi bÅ«ti taikoma formaliai ir turi bÅ«ti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos iÅ¡nagrinėjimu.

Nustatyta, kad apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas kalba apie 2016-05-31 ir 2016-07-17 protokolus, o prie skundo prideda 2016-05-31 Faktinių aplinkybių protokolÄ Nr. F16-25. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog 2016-05-31 Faktinių aplinkybių protokolas Nr. F16-25 yra byloje, jį ieÅ¡kovas yra pateikęs kartu su ieÅ¡kiniu (b. l. 19). Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pateiktus ieÅ¡kovo įrodymus, kadangi jie jau yra byloje ir pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ Å¡iuos įrodymus vertino.Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukta, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas.

Nutraukti darbo sutartį remiantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu galima tik esant darbo drausmės pažeidimui, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra darbuotojo neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ).

Taigi tam, kad būtų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas:

1) darbuotojo neatvykimo į darbÄ per visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) faktas;

2) neatvykimo į darbÄ be svarbių priežasčių faktas. DK nepateiktas priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbÄ priežastimis, sÄ raÅ¡as, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ â€“ darbuotojui (ieÅ¡kovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

J. v. UAB AKTKC, bylos Nr. 3K-3-657/2005; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. U. v. UAB „Grizenta“, bylos Nr. 3K-3-349/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Multisauga“, bylos Nr. 3K-3-601/2009).Ä®rodinėjimo procesas yra skirtas iÅ¡siaiÅ¡kinti konkrečiai civilinei bylai reikÅ¡mingų aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ . Teisingai taikyti materialiosios teisės normas ir iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ teismas gali tik tada, jeigu yra teisingai nustatytas įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje bei tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinėjimo pareiga (įrodinėjimo naÅ¡ta).

Ä®rodinėjimo dalykÄ sudaro tam tikri juridiniai faktai (Å¡ių faktų egzistavimas arba neegzistavimas), su kuriais siejamas teisinių santykių atsiradimas, pasikeitimas arba pasibaigimas. Ä®rodinėtinų faktų apimtis konkrečioje civilinėje byloje priklauso nuo Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodyto faktinio pagrindo ir konkrečios teisės normos, taikytinos Å¡alių ginčo santykiams. Materialiojo teisinio pobÅ«džio juridiniai faktai yra suformuluoti atitinkamos materialiosios teisės normos hipotezėje.

Ä®rodinėjimo naÅ¡ta – tai bÅ«tinybė Å¡aliai įrodyti aplinkybes, kurių neįrodžius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. IeÅ¡kovas nurodo, jog atsakovė neįrodė, kad jis 2016-05-03 Å¡iurkščiai pažeidė darbo drausmę, kaip tai numatyta LR DK 235 str. 2 d., o teismas pavirÅ¡utiniÅ¡kai vertino Å¡ias aplinkybes. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodė, jog tik kviečiamas jis privalo atvykti į darbÄ , perduoti dokumentus, paaiÅ¡kinti ir atsiskaityti darbdaviui, o 2016-05-03 į darbÄ jis kviečiamas nebuvo, jokios žinutės iÅ¡ vadybininko, kad gegužės 3 d. reikia kažkur vykti, jis negavo, todėl tolesnių nurodymų laukė namuose ir į darbÄ nevyko.

Su Å¡iais ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. IÅ¡ 2016-05-04 vadybininkės K. U. paaiÅ¡kinimo, liudytojo V. K. paaiÅ¡kinimų, duotų teismo posėdžio metu, nustatyta, jog ieÅ¡kovas 2016-05-02 telefono skambučiais buvo kviečiamas atvykti į darbÄ ir nurodyti, ar ima atostogas, ar vyksta į reisÄ , tačiau 2016-05-03 darbe nepasirodė. Å iuos paaiÅ¡kinimus patvirtina byloje pateikti: 2016-07-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-05-01–2016-05-31 laikotarpio detalioji ataskaita (vadybininko V.

K. telefono numeris) ir telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-05-01–2016-05-31 laikotarpio detalioji ataskaita. Iš 2016-07-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad 2016-05-02 10.36 iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovo) gavėjui W. V. V. V. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųsta SMS žinutė: „Sveiki, kiek išeiginiu duota, Ir kada pasirodyt darbe.“ (b. l. 76–77) Ieškovui į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-05-02 skambinta du kartus: 9.43.50 val., pokalbis truko 18 sek., taip pat 11.48.02 val.

– pokalbis truko 58 sek, taip pat 2016-05-02 15.03.19 val. ieÅ¡kovui į jo asmeninį tel. Nr. (duomenys neskelbtini) skambinta iÅ¡ tel. Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbis truko 35 sek. (b. l. 73, 74). Pažymėtina, jog tiek ieÅ¡kinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu ir apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodė, kad 2016-05-03 darbe nebuvo. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas taip pat pripažįsta ir tÄ faktÄ , jog vadybininkė K. U. jam skambino 2016-05-02 po pietų ir klausė, kada paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ dėl atostogų.

IeÅ¡kovas 2016-05-04 paaiÅ¡kinime nurodo, jog po ilgo buvimo Europoje dirbant tolimųjų reisų vairuotoju jam priklauso tam tikras poilsio dienų skaičius, kurias, ieÅ¡kovo nuomone, atsakovė privalėjo jam suteikti. Prašė jam suteikti laisvų dienų. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog paskutinius 4 mėnesius ieÅ¡kovo vidutinis darbo laikas per savaitę yra 31,29 val., t. y. jo vidutinis darbo laikas nevirÅ¡ijo 48 val., dėl ko jam grįžus iÅ¡ komandiruotės 2016-04-28 papildomos poilsio dienos nepriklausė, todėl ieÅ¡kovas turėjo atvykti į darbÄ .

TÄ aplinkybę, jog ieÅ¡kovas teiravosi dėl laisvų dienų, patvirtina jo raÅ¡yta SMS žinutė vadybininkui V. K., kas patvirtina liudytojo V. K. teismui nurodytas aplinkybes, kad darbuotojai su skyriaus vadovu kiekvienu atveju turi suderinti poilsio, atostogų ar kito reiso laikÄ . Po to, kai Transporto skyriaus vadovas V. K. pakartotinai 11.48 val. paskambino ieÅ¡kovui, A. S. atvyko į įmonę raÅ¡yti praÅ¡ymo dėl atostogų jam suteikimo, kas patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovas pageidavo gauti atostogų nuo 2016-05-03.

Nebaigęs raÅ¡yti praÅ¡ymo dėl atostogų jam suteikimo A. S. pasiÅ¡alino iÅ¡ darbovietės ir darbe nepasirodė visÄ 2016-05-03 darbo dienÄ . Å ias aplinkybes savo ieÅ¡kinyje pripažįsta ir pats ieÅ¡kovas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta anksčiau, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas 2016-05-02 kelis kartus po komandiruotės buvo ragintas atvykti į darbÄ ir atlikti darbo sutartyje sulygtas vairuotojo pareigas arba pabaigti raÅ¡yti praÅ¡ymÄ dėl atostogų suteikimo (b. l. 33, 36, 72, 74), tačiau į raginimus ieÅ¡kovas nereagavo ir į darbÄ 2016-05-03 neatvyko.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jam taip pat buvo skambinta ir po to, kai jis 2016-05-02 išėjo iÅ¡ darbovietės neparašęs pareiÅ¡kimo dėl atostogų, todėl ieÅ¡kovas žinojo, kad turi atvykti į darbÄ ir poilsio laikÄ suderinti su vadovu, tačiau to nepadarė.Teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį į tai, kad, nustačius darbo drausmės pažeidimÄ , darbuotojo padarytas darbo drausmės pažeidimas turi bÅ«ti vertinamas pagal DK 238 straipsnyje įtvirtintus kriterijus: pažeidimo sunkumÄ , sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, pažeidimo padarymo aplinkybes, tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo ir anksčiau, t. y. 2014-01-27 ir 2015-11-13, buvo pareikalauta raÅ¡yti paaiÅ¡kinimus dėl neatvykimo į darbÄ 2014-01-17–2014-01-22, 2015-10-30, 2014-01-27 darbovietėje pasirodymo tik 14 val. Å ios faktinės aplinkybės patvirtina ir tai, jog atsakovės įmonėje nebuvo nusistovėjusios tvarkos, leidžiančios darbuotojams neatvykti į darbo vietÄ nesuderinus su vadovu.IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad atsakovės įmonėje yra nusistovėjusi tvarka, jog tolimųjų reisų vairuotojai, grįžę iÅ¡ užsienio, iÅ¡kvietimo į kitÄ reisÄ laukia namuose, kadangi pagal darbo sutartį neatlieka daugiau jokių kitų darbų.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs (nutarties 18 p.), jog pareiga įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ tenka darbuotojui (ieÅ¡kovui). IeÅ¡kovas į bylÄ nepateikė pakankamai ir pagrįstų įrodymų, patvirtinančių Å¡ias jo nurodytas aplinkybes. IeÅ¡kovas byloje yra pateikęs tik vienÄ SMS žinutę, kurioje nurodoma: „Taip rytoj bÅ«ti darbe 09.30. Ir rytoj apie pietus iÅ¡vykstame.“ Siuntėjas – W. V. V. (2016-05-31 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. F16-25, 5 žinutė).

Ä®vertinus SMS žinutės formuluotę ir tai, jog daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas faktines aplinkybes, ieÅ¡kovas nepateikė, o atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ atvykti į darbÄ 2016-05-03, sutiktina su atsakovės nurodytais motyvais, kad tai yra ne iÅ¡kvietimas, o atsakymas į paties ieÅ¡kovo užduotÄ klausimÄ , patikslinimas jau žinomos informacijos.IeÅ¡kovas taip pat nurodo, jog teismas priimdamas procesinį sprendimÄ turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse Nr. 3K-3-12/2011 ir 3K-2-218/2014 suformuluotomis teisės taikymo taisyklėmis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (lot. – iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes Å¡is aiÅ¡kinimas yra ne aiÅ¡kinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot.

– sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panaÅ¡umo su byla, kuriÄ nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikÅ¡tų tÄ patį, kaip taikyti teisės normÄ teisiniam santykiui, kurio Å¡i norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panaÅ¡ias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tÄ bylÄ , kuriÄ nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino atitinkamÄ teisės normÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje KaiÅ¡iadorių rajono vyriausiasis prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , v.

AB „VST“, bylos Nr.3K-186/2009; ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje negali bÅ«ti vadovaujamasi ieÅ¡kovo nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis civilinėse bylose Nr. 3K-3-12/2011 ir 3K-3-218/2014, nes nesutampa Å¡ių nutarčių ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi. IÅ¡ nutarčių turinio matyti, jog nurodytose bylose ta faktinė aplinkybė, jog atsakovai neįrodė, kad darbuotojas buvo kviečiamas atvykti į darbo vietÄ , jam buvo praneÅ¡ta apie vykimÄ Ä¯ komandiruotę, buvo teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, – į jÄ atsižvelgta priimant procesinį sprendimÄ .

Å iose bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kilus ginčui dėl DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyto Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo (darbuotojo neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) darbdavys turi pareigÄ Ä¯rodyti tokio praneÅ¡imo faktÄ . Kasacinis teismas nurodė, kad tokios aplinkybės gali bÅ«ti įrodinėjamos visais CPK nustatytais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje L.

M. v. UAB „Transtira“). Darbdaviui įrodžius, kad darbuotojas, gavęs nurodymÄ iÅ¡vykti į komandiruotę, Å¡io nurodymo nevykdė, darbuotojui tenka pareiga įrodyti neiÅ¡vykimo priežasčių svarbÄ . Tai reiÅ¡kia, kad Å¡i faktinė aplinkybė buvo nurodytoje byloje suformuluotos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės, kuria apeliantas remiasi, ratio decidendi (t. y. taisyklės pagrindas). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje atsakovė pateikė įrodymus, iÅ¡ kurių matyti, jog ieÅ¡kovas buvo 2016-05-03 kviečiamas atvykti į darbÄ , kad galutinai apsispręstų, ar ima atostogas, ar jį galima siųsti į komandiruotes.Kadangi aptariamų bylų pirmiau nurodytos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės nėra tapačios ar esmingai panaÅ¡ios, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ aptariamÄ apeliacinio skundo argumentÄ , sutinka su atsakovės nurodytais motyvais, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡nagrinėtų civilinių bylų Nr. 3K-3-12/2011 ir 3K-3-218/2014 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa.Apeliantas taip pat nurodo, jog buvo verčiamas klastoti kelionės dokumentus, CMR važtaraščius, tačiau jis atsisakė tai daryti.

BÅ«tent grįžęs iÅ¡ kelionės PrancÅ«zijoje ir buvo atleistas iÅ¡ darbo. Atsakovė byloje nurodė, jog konfliktas buvo kilęs ieÅ¡kovo komandiruotės PrancÅ«zijoje metu 2015-10-13, kada ieÅ¡kovas atsisakė iÅ¡raÅ¡yti „neutralų“ CMR važtaraÅ¡tį, skirtÄ krovinio gavėjo žymoms. IeÅ¡kovas buvo atleistas už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ 2016-05-03, praėjus pusei metų nuo kilusio ginčo, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, kad atleidimas nėra susijęs su ieÅ¡kovo atsisakymu pildyti dokumentus.Dėl bylos baigtiesAtsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog darbdavys teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad A.

S. neatvyko į darbÄ 2016-05-03 be svarbių priežasčių, konstatavo, jog esant nustatytomis aplinkybėmis, tokio pobÅ«džio veiksmus yra teisinis pagrindas vertinti kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , todėl ieÅ¡kinį dėl 2016-05-20 įsakymo Nr. B-14 panaikinimo ir A. S. grÄ Å¾inimo į pirmesnį darbÄ bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo atmetė kaip nepagrįstÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl to ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teismeCPK 93 str. 1 d. numato, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Apeliacinį skundÄ atmetus ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Duomenų apie atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl Å¡is klausimas nespręstinas.Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija              n u t a r i a :              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos teisėjos             Kristina Domarkienė              Albina Pupeikienė              Alona Romanovienė