Lithuanian court dismisses appeal in labor dispute where employee fired for misconduct after refusing to falsify CMR documents.
Legislator summary
AI generatedThe appellate court dismissed the plaintiff's appeal, upholding the first-instance judgment that rejected the claim to reinstate the employee. The plaintiff alleged the dismissal was illegal due to refusal to forge CMR documents, while the employer argued the termination resulted from the employee's absence without valid reason. The court found the employer's decision legally sound based on the evidence presented and the lack of grounds to overturn the original ruling.
Legislator headnote
AI generatedLR CPK 326 str. 1 d. 1 p.; Civilinio proceso kodekso 326 straipsnis: The appellate court must uphold the first-instance judgment if the lower court correctly evaluated evidence and applied legal norms without error.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
                                                                       CivilinÄ byla Nr. 2A-1973-796/2016                                                                                        Proceso Nr. 2-06-3-07354-2016-9)                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: (S)            3.3.9.1; 1.3.9.2.2; 1.3.2.9.10.8           3.1.7.5.; 3.3.1.18 KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 29 d.
KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisÄjų Kristinos DomarkienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Albinos PupeikienÄs ir Alonos RomanovienÄs,teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ pagal ieÅ¡kovo A. S. apeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2016 m. rugpjÅ«Äio 22 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo A. S. ieÅ¡kinį atsakovei A. G. autotransporto įmonei dÄl darbo santykių nutraukimo pripažinimo neteisÄtu ir grÄ Å¾inimo į darbÄ .
TeisÄjų kolegija             n u s t a t Ä:I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas pripažinti neteisÄtu A. G. autotransporto įmonÄs savininko 2016-05-20 įsakymÄ Nr. B-14 âDÄl drausminÄs nuobaudos â atleidimo skyrimo A. S.â ir jį panaikinti, grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ pirmesnį darbÄ A. G. autotransporto įmonÄje eiti vairuotojo pareigas, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
NurodÄ, jog nuo 2010-03-03 atsakovo įmonÄje dirbo pagal darbo sutartį tolimųjų reisų vairuotoju; 2016-02-25 buvo iÅ¡siųstas į komandiruotÄ užsienyje, iÅ¡ kurios grįžo 2016-04-28, o 2016-05-19 įmonÄs vadovas pareiÅ¡kÄ tris drausmines nuobaudas, kurias ieÅ¡kovas apskundÄ Valstybinei darbo inspekcijai. Nurodo, jog 2016-05-20 ieÅ¡kovui buvo paskirta nuobauda â atleidimas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmÄs pažeidimÄ â pravaikÅ¡tÄ . IeÅ¡kovo teigimu, atleidimas iÅ¡ darbo yra neteisÄtas, jis buvo atleistas, nes atsisakydavo vykdyti nesÄ Å¾iningus darbdavio nurodymus, pavyzdžiui, klastoti CMR važtaraÅ¡Äius.
NurodÄ, jog 2016-04-28 grįžo iÅ¡ komandiruotÄs ir kitÄ dienÄ pristatÄ dalį dokumentų į darbovietÄ; 2016-04-30 trumpÄ ja žinute apie tai informavo įmonÄs vadybininkÄ T. P., klausdamas, kada gali pristatyti likusius dokumentus, gavo atsakymÄ , jog dokumentus pristatyti gali 2016-05-02 (pirmadienį). Papildomai nurodÄ, jog 2016-05-02 perdavÄ likusius dokumentus ir pasipraÅ¡Ä atostogų, dÄl ko turÄjo pasiraÅ¡yti neužpildytÄ pinigų gavimo orderį. Tai daryti atsisakÄ, nes pinigai nebuvo iÅ¡mokÄti, o tik pateiktas orderis, jog ieÅ¡kovas pinigus gavo.
NurodÄ, jog neradÄs įmonÄs vadovo, pareiÅ¡kimo dÄl atostogų suteikimo darbovietÄje nepaliko. GegužÄs treÄiÄ dienÄ Ä¯ darbÄ nÄjo, nes laukÄ praneÅ¡imo iÅ¡ vadybininko apie bÅ«simÄ komandiruotÄ. GegužÄs 3 dienÄ jam niekas iÅ¡ darbovietÄs neskambino, jokio perspÄjimo dÄl tariamos pravaikÅ¡tos ieÅ¡kovas negavo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Teismas ieÅ¡kinį atmetÄ. NustatÄ, kad ieÅ¡kovas A. S. ir A. G. autotransporto įmonÄ, atstovaujama įmonÄs savininko A.
G., 2010-03-03 sudarÄ neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 788, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas priimtas dirbti vairuotoju. 2016-05-20 priimtu A. G. autotransporto įmonÄs savininko įsakymu dÄl drausminÄs nuobaudos â atleidimo skyrimo A. S. Nr. B-14 pripažinta, kad A. S. padarÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmÄs pažeidimÄ , kuris pasireiÅ¡kÄ tuo, kad vairuotojas du kartus, t. y. 2016-04-29 ir 2016-05-03, neatvyko į darbÄ be svarbių priežasÄių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) (b. l. 22â23); 2016-05-20 A.
G. autotransporto įmonÄs savininko įsakymu dÄl A. S. atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo nuo 2016-05-20 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (b. l. 21). Bylos nagrinÄjimo metu teismas nustatÄ, jog 2016-04-29 ieÅ¡kovas buvo atvykÄs į darbÄ , ieÅ¡kovo teigimu, apie 9.00 val. jis neÅ¡Ä dokumentus įmonÄs apskaitininkams, apie 14.00â15.00 val. įmonÄs teritorijoje jį matÄ kaip liudytojas apklaustas įmonÄs darbuotojas A. T., todÄl atmestini kaip nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad nurodytÄ dienÄ A.
S. darbe iÅ¡ viso nebuvo. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad bÅ«tent balandžio 29 dienÄ A. G. autotransporto įmonÄje ieÅ¡kovas paliko kelionÄs dokumentus (reiso ataskaitas) bei nurodÄ, kad svarbius dokumentus (CMR, paleÄių pridavimo lapus ir kt.) pristatys pasiraÅ¡ytinai (b. l. 36). Pirmosios instancijos teismas įvertinÄs nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžianÄius įrodymus konstatavo, jog atsakovas neįrodÄ 2016-05-20 įsakyme Nr. B-14 dÄl drausminÄs nuobaudos â atleidimo skyrimo A.
S. nurodytų aplinkybių dÄl ieÅ¡kovo neatvykimo į darbÄ 2016-04-29 visÄ darbo dienÄ .NagrinÄjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovas, kelis kartus atsakovo įmonÄs darbuotojų ragintas 2016-05-03 atvykti į darbÄ ir atlikti darbo sutartyje sulygtas pareigas arba pabaigti raÅ¡yti praÅ¡ymÄ dÄl atostogų suteikimo, į darbÄ 2016-05-03 neatvyko. Teismas atmetÄ kaip nepagrįstus A. S. paaiÅ¡kinimus, kad jam, grįžus iÅ¡ komandiruotÄs, priklauso tam tikras skaiÄius iÅ¡eiginių dienų.
Bylos nagrinÄjimo metu nustatÄs, kad ieÅ¡kovui papildomos poilsio dienos nepriklausÄ, nes per paskutinius 4 mÄnesius ieÅ¡kovo vidutinis darbo laikas per savaitÄ buvo 31,29 val., teismas sprendÄ, kad ieÅ¡kovui nepateikus praÅ¡ymo dÄl atostogų nuo 2016-05-03 suteikimo, konstatuotina, kad A. S. 2016-05-03 savavaliÅ¡kai, be pateisinamų priežasÄių neatvyko į darbÄ visÄ darbo dienÄ . Neatvykimas į darbÄ 2016-05-03 visÄ darbo dienÄ be pateisinamų priežasÄių sukÄlÄ darbdaviui neturtinius padarinius â pasitikÄjimo darbuotoju praradimÄ . 2016-05-20 įsakyme dÄl A.
S. atleidimo iÅ¡ darbo buvo nurodyta, jog A. S. atleidžiamas iÅ¡ darbo padarÄs Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmÄs pažeidimÄ , kuris pasireiÅ¡kÄ tuo, kad vairuotojas du kartus, t. y. 2016-04-29 ir 2016-05-03, neatvyko į darbÄ be svarbių priežasÄių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ). Byloje nustatÄs, jog nepakanka įrodymų, patvirtinanÄių, kad ieÅ¡kovas 2016-04-29 visÄ darbo dienÄ nebuvo darbe, taÄiau įvertinÄs Darbo kodekso 2 dalies 9 punkto nuostatas, leidžianÄias Å¡iurkÅ¡Äiu pažeidimu laikyti ir vienkartinį neatvykimÄ Ä¯ darbÄ be pateisinamų priežasÄių visÄ darbo dienÄ , pirmosios instancijos teismas darÄ iÅ¡vadÄ , kad darbdavys teisÄtai ir pagrįstai pripažino, kad A.
S. neatvyko į darbÄ 2016-05-03 be svarbių priežasÄių, ir tokio pobÅ«džio veiksmus vertino kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmÄs pažeidimÄ , todÄl ieÅ¡kinį dÄl 2016-05-20 įsakymo Nr. B-14 panaikinimo ir A. S. grÄ Å¾inimo į pirmesnį darbÄ bei vidutinio darbo užmokesÄio už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo atmetÄ kaip nepagrįstÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo.
Nurodo, jog atsakovÄ neįrodÄ, kad jis                    2016-05-03 Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidÄ darbo drausmÄ, kaip tai numatyta LR DK 235 str. 2 d., o teismas pavirÅ¡utiniÅ¡kai vertino Å¡ias aplinkybes. Nurodo, jog jo pareigos â tolimųjų reisų vairuotojas, labai aiÅ¡kiai apibrÄžia jo funkcijas darbovietÄje. Darbo sutartyje nÄra nurodyta, jog tarp reisų jis privalo atlikti kokius kitus darbus. Å ioje įmonÄje yra nusistovÄjusi tvarka, jog tolimųjų reisų vairuotojai, grÄ¯Å¾Ä iÅ¡ užsienio, iÅ¡kvietimo į kitÄ reisÄ laukia namuose, kadangi pagal darbo sutartį neatlieka daugiau jokių kitų darbų.
Tik kvieÄiamas jis privalo atvykti į darbÄ , perduoti dokumentus, paaiÅ¡kinti ir atsiskaityti darbdaviui, o 2016-05-03 į darbÄ jis kvieÄiamas nebuvo, jokios žinutÄs iÅ¡ vadybininko, kad gegužÄs 3 d. reikia kažkur vykti, jis negavo, todÄl tolesnių nurodymų laukÄ namuose ir į darbÄ nevyko. IeÅ¡kovas nurodo, jog kasacinÄs instancijos teismas nagrinÄdamas analogiÅ¡kÄ ginÄÄ dÄl vairuotojo atleidimo iÅ¡ UAB âTranstiraâ pripažino, jog vairuotojas buvo atleistas nepagrįstai.
IeÅ¡kovo neatvykimo į darbÄ negalima traktuoti kaip Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmÄs pažeidimo, kadangi dÄl iÅ¡vykimo į reisÄ nebuvo sudaryta grafikų, kiekvienÄ kartÄ vairuotojai buvo kvieÄiami atvykti į darbÄ telefonu arba informuojami žodžiu, vairuotojų darbas nesusijÄs su darbo pareigų vykdymu biure, o darbo pareigos pradedamos vykdyti, gavus darbdavio nurodymÄ vykti į komandiruotÄ. Apeliantas taip pat nurodo, jog buvo verÄiamas klastoti kelionÄs dokumentus, CMR važtaraÅ¡Äius, taÄiau jis atsisakÄ tai daryti.
Jo siekis, kad įmonÄje bÅ«tų laikomasi įstatymų, darbdavio buvo traktuojamas kaip nepaklusnumas ir blogas charakteris. Teismui teikÄ jo nurodytas aplinkybes patvirtinanÄius faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, taÄiau teismas atsisakÄ priimti Å¡iuos protokolus. AtsakovÄ atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, jog pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetÄ pagrįstai, priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Nurodo, jog, pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , pareiga įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ tenka darbuotojui, t. y. ieÅ¡kovui.
IeÅ¡kovas jokių svarbių priežasÄių, dÄl kurių 2016-05-03 negalÄjo atvykti į darbÄ , nenurodÄ ir tai patvirtinanÄių įrodymų nepateikÄ. Nurodo, kad apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas pakeitÄ savo paaiÅ¡kinimus ir nurodo, jog į darbÄ neatvyko, nes tariamos pravaikÅ¡tos dienÄ jis į darbÄ nebuvo kvieÄiamas. Bylos nagrinÄjimo metu ieÅ¡kovas pats patvirtino, kad tÄ dienÄ Ä¯ darbÄ neatvyko, pats pripažino, kad K. U. jam skambino, kvietÄ atvykti į darbÄ , jis pažadÄjo atvykti 2016-05-03, taÄiau to nepadarÄ.Nurodo, jog ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytose Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo bylose, kuriomis praÅ¡o vadovautis, faktinÄs aplinkybÄs iÅ¡ esmÄs skiriasi ir jomis negalima vadovautis Å¡ioje byloje.AtsakovÄ nurodo, jog ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybÄs dÄl dokumentų klastojimo yra nepagrįstos.
Konfliktas kilo 2015-10-13 ieÅ¡kovo komandiruotÄs PrancÅ«zijoje metu. IeÅ¡kovui buvo nurodyta, iÅ¡raÅ¡yti neutralų CMR važtaraÅ¡tį, skirtÄ krovinio gavÄjo žymoms, ir iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CMR originalas turi likti maÅ¡inoje. Apie kitas 2015 m. rugpjÅ«Äio mÄnesį raÅ¡ytas SMS žinutes atsakovÄs vadovybÄ nebuvo ieÅ¡kovo informuota, prieÅ¡ daugiau kaip metus raÅ¡ytos žinutÄs yra nesusijusios su ieÅ¡kovo atleidimu iÅ¡ darbo. TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas bylÄ nagrinÄja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas absoliuÄių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatÄ (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinÄjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis.
Apeliacinis skundas nagrinÄjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinÄjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinÄjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.). TeisÄjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinÄjimo dalykÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nÄra pagrindo bylÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisÄtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonÄmis.DÄl naujų įrodymų pateikimoIeÅ¡kovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikÄ apeliacinÄs instancijos teismui naujus įrodymus â antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kopijas.
Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodo, kad Å¡iuos dokumentus teikÄ bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme metu, taÄiau teismas atsisakÄ juos priimti. AtsakovÄ teikdama atsiliepimÄ nurodo, jog ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodyti 2016-05-31 ir 2016-07-17 protokolai yra pridÄti prie bylos. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo skaitomas teismo posÄdžio metu ir aiÅ¡kinamasi, kokį ryšį kiekviena SMS žinutÄ gali turÄti su ieÅ¡kovo neatvykimu į darbÄ 2016-05-03, taÄiau ieÅ¡kovas jokio ryÅ¡io nurodyti negalÄjo.
LR CPK 314 str. nustato, kad apeliacinÄs instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galÄjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakÄ priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kilo vÄliau. TeisÄjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinÄs instancijos teisme, pirmiausia yra nukreipta prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius. Å i nuostata neturi bÅ«ti taikoma formaliai ir turi bÅ«ti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu â teisingu bylos iÅ¡nagrinÄjimu.
Nustatyta, kad apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas kalba apie 2016-05-31 ir 2016-07-17 protokolus, o prie skundo prideda 2016-05-31 Faktinių aplinkybių protokolÄ Nr. F16-25. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog 2016-05-31 Faktinių aplinkybių protokolas Nr. F16-25 yra byloje, jį ieÅ¡kovas yra pateikÄs kartu su ieÅ¡kiniu (b. l. 19). Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dÄstyta, apeliacinÄs instancijos teismas atsisako priimti pateiktus ieÅ¡kovo įrodymus, kadangi jie jau yra byloje ir pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ Å¡iuos įrodymus vertino.Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukta, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidžia darbo pareigas.
Nutraukti darbo sutartį remiantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu galima tik esant darbo drausmÄs pažeidimui, kuriuo Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojanÄių įstatymų ir kitų norminių teisÄs aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkÅ¡Äiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra darbuotojo neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasÄių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ).
Taigi tam, kad būtų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas:
1) darbuotojo neatvykimo į darbÄ per visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) faktas;
2) neatvykimo į darbÄ be svarbių priežasÄių faktas. DK nepateiktas priežasÄių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbÄ priežastimis, sÄ raÅ¡as, todÄl priežasÄių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkreÄias aplinkybes. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , esant ginÄui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasÄių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ â darbuotojui (ieÅ¡kovui) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje A.
J. v. UAB AKTKC, bylos Nr. 3K-3-657/2005; 2009 m. rugsÄjo 29 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje K. U. v. UAB âGrizentaâ, bylos Nr. 3K-3-349/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje G. K. v. UAB âMultisaugaâ, bylos Nr. 3K-3-601/2009).Ä®rodinÄjimo procesas yra skirtas iÅ¡siaiÅ¡kinti konkreÄiai civilinei bylai reikÅ¡mingų aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ . Teisingai taikyti materialiosios teisÄs normas ir iÅ¡sprÄsti Å¡alių ginÄÄ teismas gali tik tada, jeigu yra teisingai nustatytas įrodinÄjimo dalykas civilinÄje byloje bei tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinÄjimo pareiga (įrodinÄjimo naÅ¡ta).
Ä®rodinÄjimo dalykÄ sudaro tam tikri juridiniai faktai (Å¡ių faktų egzistavimas arba neegzistavimas), su kuriais siejamas teisinių santykių atsiradimas, pasikeitimas arba pasibaigimas. Ä®rodinÄtinų faktų apimtis konkreÄioje civilinÄje byloje priklauso nuo Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodyto faktinio pagrindo ir konkreÄios teisÄs normos, taikytinos Å¡alių ginÄo santykiams. Materialiojo teisinio pobÅ«džio juridiniai faktai yra suformuluoti atitinkamos materialiosios teisÄs normos hipotezÄje.
Ä®rodinÄjimo naÅ¡ta â tai bÅ«tinybÄ Å¡aliai įrodyti aplinkybes, kurių neįrodžius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. IeÅ¡kovas nurodo, jog atsakovÄ neįrodÄ, kad jis 2016-05-03 Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidÄ darbo drausmÄ, kaip tai numatyta LR DK 235 str. 2 d., o teismas pavirÅ¡utiniÅ¡kai vertino Å¡ias aplinkybes. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodÄ, jog tik kvieÄiamas jis privalo atvykti į darbÄ , perduoti dokumentus, paaiÅ¡kinti ir atsiskaityti darbdaviui, o 2016-05-03 į darbÄ jis kvieÄiamas nebuvo, jokios žinutÄs iÅ¡ vadybininko, kad gegužÄs 3 d. reikia kažkur vykti, jis negavo, todÄl tolesnių nurodymų laukÄ namuose ir į darbÄ nevyko.
Su Å¡iais ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentais apeliacinÄs instancijos teismas nesutinka. IÅ¡ 2016-05-04 vadybininkÄs K. U. paaiÅ¡kinimo, liudytojo V. K. paaiÅ¡kinimų, duotų teismo posÄdžio metu, nustatyta, jog ieÅ¡kovas 2016-05-02 telefono skambuÄiais buvo kvieÄiamas atvykti į darbÄ ir nurodyti, ar ima atostogas, ar vyksta į reisÄ , taÄiau 2016-05-03 darbe nepasirodÄ. Å iuos paaiÅ¡kinimus patvirtina byloje pateikti: 2016-07-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-05-01â2016-05-31 laikotarpio detalioji ataskaita (vadybininko V.
K. telefono numeris) ir telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-05-01â2016-05-31 laikotarpio detalioji ataskaita. IÅ¡ 2016-07-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad 2016-05-02 10.36 iÅ¡ tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (ieÅ¡kovo) gavÄjui W. V. V. V. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡siųsta SMS žinutÄ: âSveiki, kiek iÅ¡eiginiu duota, Ir kada pasirodyt darbe.â (b. l. 76â77) IeÅ¡kovui į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ tel. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-05-02 skambinta du kartus: 9.43.50 val., pokalbis truko 18 sek., taip pat 11.48.02 val.
â pokalbis truko 58 sek, taip pat 2016-05-02 15.03.19 val. ieÅ¡kovui į jo asmeninį tel. Nr. (duomenys neskelbtini) skambinta iÅ¡ tel. Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbis truko 35 sek. (b. l. 73, 74). PažymÄtina, jog tiek ieÅ¡kinyje, tiek bylos nagrinÄjimo metu ir apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodÄ, kad 2016-05-03 darbe nebuvo. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas taip pat pripažįsta ir tÄ faktÄ , jog vadybininkÄ K. U. jam skambino 2016-05-02 po pietų ir klausÄ, kada paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ dÄl atostogų.
IeÅ¡kovas 2016-05-04 paaiÅ¡kinime nurodo, jog po ilgo buvimo Europoje dirbant tolimųjų reisų vairuotoju jam priklauso tam tikras poilsio dienų skaiÄius, kurias, ieÅ¡kovo nuomone, atsakovÄ privalÄjo jam suteikti. PraÅ¡Ä jam suteikti laisvų dienų. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog paskutinius 4 mÄnesius ieÅ¡kovo vidutinis darbo laikas per savaitÄ yra 31,29 val., t. y. jo vidutinis darbo laikas nevirÅ¡ijo 48 val., dÄl ko jam grįžus iÅ¡ komandiruotÄs 2016-04-28 papildomos poilsio dienos nepriklausÄ, todÄl ieÅ¡kovas turÄjo atvykti į darbÄ .
TÄ aplinkybÄ, jog ieÅ¡kovas teiravosi dÄl laisvų dienų, patvirtina jo raÅ¡yta SMS žinutÄ vadybininkui V. K., kas patvirtina liudytojo V. K. teismui nurodytas aplinkybes, kad darbuotojai su skyriaus vadovu kiekvienu atveju turi suderinti poilsio, atostogų ar kito reiso laikÄ . Po to, kai Transporto skyriaus vadovas V. K. pakartotinai 11.48 val. paskambino ieÅ¡kovui, A. S. atvyko į įmonÄ raÅ¡yti praÅ¡ymo dÄl atostogų jam suteikimo, kas patvirtina atsakovÄs nurodytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovas pageidavo gauti atostogų nuo 2016-05-03.
NebaigÄs raÅ¡yti praÅ¡ymo dÄl atostogų jam suteikimo A. S. pasiÅ¡alino iÅ¡ darbovietÄs ir darbe nepasirodÄ visÄ 2016-05-03 darbo dienÄ . Å ias aplinkybes savo ieÅ¡kinyje pripažįsta ir pats ieÅ¡kovas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta anksÄiau, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas 2016-05-02 kelis kartus po komandiruotÄs buvo ragintas atvykti į darbÄ ir atlikti darbo sutartyje sulygtas vairuotojo pareigas arba pabaigti raÅ¡yti praÅ¡ymÄ dÄl atostogų suteikimo (b. l. 33, 36, 72, 74), taÄiau į raginimus ieÅ¡kovas nereagavo ir į darbÄ 2016-05-03 neatvyko.
ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad jam taip pat buvo skambinta ir po to, kai jis 2016-05-02 iÅ¡Äjo iÅ¡ darbovietÄs neparaÅ¡Äs pareiÅ¡kimo dÄl atostogų, todÄl ieÅ¡kovas žinojo, kad turi atvykti į darbÄ ir poilsio laikÄ suderinti su vadovu, taÄiau to nepadarÄ.TeisÄjų kolegija, be kita ko, atkreipia dÄmesį į tai, kad, nustaÄius darbo drausmÄs pažeidimÄ , darbuotojo padarytas darbo drausmÄs pažeidimas turi bÅ«ti vertinamas pagal DK 238 straipsnyje įtvirtintus kriterijus: pažeidimo sunkumÄ , sukeltus padarinius, darbuotojo kaltÄ, pažeidimo padarymo aplinkybes, tai, kaip darbuotojas dirbo anksÄiau.
IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo ir anksÄiau, t. y. 2014-01-27 ir 2015-11-13, buvo pareikalauta raÅ¡yti paaiÅ¡kinimus dÄl neatvykimo į darbÄ 2014-01-17â2014-01-22, 2015-10-30, 2014-01-27 darbovietÄje pasirodymo tik 14 val. Å ios faktinÄs aplinkybÄs patvirtina ir tai, jog atsakovÄs įmonÄje nebuvo nusistovÄjusios tvarkos, leidžianÄios darbuotojams neatvykti į darbo vietÄ nesuderinus su vadovu.IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad atsakovÄs įmonÄje yra nusistovÄjusi tvarka, jog tolimųjų reisų vairuotojai, grÄ¯Å¾Ä iÅ¡ užsienio, iÅ¡kvietimo į kitÄ reisÄ laukia namuose, kadangi pagal darbo sutartį neatlieka daugiau jokių kitų darbų.
Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs (nutarties 18 p.), jog pareiga įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ tenka darbuotojui (ieÅ¡kovui). IeÅ¡kovas į bylÄ nepateikÄ pakankamai ir pagrįstų įrodymų, patvirtinanÄių Å¡ias jo nurodytas aplinkybes. IeÅ¡kovas byloje yra pateikÄs tik vienÄ SMS žinutÄ, kurioje nurodoma: âTaip rytoj bÅ«ti darbe 09.30. Ir rytoj apie pietus iÅ¡vykstame.â SiuntÄjas â W. V. V. (2016-05-31 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. F16-25, 5 žinutÄ).
Ä®vertinus SMS žinutÄs formuluotÄ ir tai, jog daugiau jokių įrodymų, patvirtinanÄių jo nurodytas faktines aplinkybes, ieÅ¡kovas nepateikÄ, o atsakovÄ pateikÄ Ä¯rodymus, patvirtinanÄius, kad ieÅ¡kovas turÄjo pareigÄ atvykti į darbÄ 2016-05-03, sutiktina su atsakovÄs nurodytais motyvais, kad tai yra ne iÅ¡kvietimas, o atsakymas į paties ieÅ¡kovo užduotÄ klausimÄ , patikslinimas jau žinomos informacijos.IeÅ¡kovas taip pat nurodo, jog teismas priimdamas procesinį sprendimÄ turÄjo vadovautis Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartyse Nr. 3K-3-12/2011 ir 3K-2-218/2014 suformuluotomis teisÄs taikymo taisyklÄmis.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra ne kartÄ nurodÄs, kad nagrinÄdamas bylas teismas teisÄs normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (lot. â iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkreÄioje byloje, atsižvelgdamas į konkreÄios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisÄs norma. DÄl to kiekvienas teismo pateiktas teisÄs aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkreÄios bylos kontekste, nes Å¡is aiÅ¡kinimas yra ne aiÅ¡kinimas a priori, o teismo sprendimo konkreÄioje byloje ratio decidendi (lot.
â sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisÄs taikymo taisykles, suformuluotas konkreÄiose teismo bylose, neturinÄiose esminio panaÅ¡umo su byla, kuriÄ nagrinÄjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikÅ¡tų tÄ patį, kaip taikyti teisÄs normÄ teisiniam santykiui, kurio Å¡i norma nereglamentuoja. DÄl to Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini tik teismams nagrinÄjant panaÅ¡ias savo faktinÄmis aplinkybÄmis bylas į tÄ bylÄ , kuriÄ nagrinÄdamas Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino atitinkamÄ teisÄs normÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje KaiÅ¡iadorių rajono vyriausiasis prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , v.
AB âVSTâ, bylos Nr.3K-186/2009; ir kt.). ApeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad nagrinÄjamoje byloje negali bÅ«ti vadovaujamasi ieÅ¡kovo nurodytomis Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis civilinÄse bylose Nr. 3K-3-12/2011 ir 3K-3-218/2014, nes nesutampa Å¡ių nutarÄių ir nagrinÄjamo atvejo ratio decidendi. IÅ¡ nutarÄių turinio matyti, jog nurodytose bylose ta faktinÄ aplinkybÄ, jog atsakovai neįrodÄ, kad darbuotojas buvo kvieÄiamas atvykti į darbo vietÄ , jam buvo praneÅ¡ta apie vykimÄ Ä¯ komandiruotÄ, buvo teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, â į jÄ atsižvelgta priimant procesinį sprendimÄ .
Å iose bylose Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kilus ginÄui dÄl DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyto Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo (darbuotojo neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasÄių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) darbdavys turi pareigÄ Ä¯rodyti tokio praneÅ¡imo faktÄ . Kasacinis teismas nurodÄ, kad tokios aplinkybÄs gali bÅ«ti įrodinÄjamos visais CPK nustatytais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje L.
M. v. UAB âTranstiraâ). Darbdaviui įrodžius, kad darbuotojas, gavÄs nurodymÄ iÅ¡vykti į komandiruotÄ, Å¡io nurodymo nevykdÄ, darbuotojui tenka pareiga įrodyti neiÅ¡vykimo priežasÄių svarbÄ . Tai reiÅ¡kia, kad Å¡i faktinÄ aplinkybÄ buvo nurodytoje byloje suformuluotos teisÄs aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklÄs, kuria apeliantas remiasi, ratio decidendi (t. y. taisyklÄs pagrindas). Tuo tarpu nagrinÄjamoje byloje atsakovÄ pateikÄ Ä¯rodymus, iÅ¡ kurių matyti, jog ieÅ¡kovas buvo 2016-05-03 kvieÄiamas atvykti į darbÄ , kad galutinai apsisprÄstų, ar ima atostogas, ar jį galima siųsti į komandiruotes.Kadangi aptariamų bylų pirmiau nurodytos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybÄs nÄra tapaÄios ar esmingai panaÅ¡ios, teisÄjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ aptariamÄ apeliacinio skundo argumentÄ , sutinka su atsakovÄs nurodytais motyvais, kad Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo iÅ¡nagrinÄtų civilinių bylų Nr. 3K-3-12/2011 ir 3K-3-218/2014 ir nagrinÄjamos bylos ratio decidendi nesutampa.Apeliantas taip pat nurodo, jog buvo verÄiamas klastoti kelionÄs dokumentus, CMR važtaraÅ¡Äius, taÄiau jis atsisakÄ tai daryti.
BÅ«tent grįžÄs iÅ¡ kelionÄs PrancÅ«zijoje ir buvo atleistas iÅ¡ darbo. AtsakovÄ byloje nurodÄ, jog konfliktas buvo kilÄs ieÅ¡kovo komandiruotÄs PrancÅ«zijoje metu 2015-10-13, kada ieÅ¡kovas atsisakÄ iÅ¡raÅ¡yti âneutralųâ CMR važtaraÅ¡tį, skirtÄ krovinio gavÄjo žymoms. IeÅ¡kovas buvo atleistas už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ 2016-05-03, praÄjus pusei metų nuo kilusio ginÄo, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas sutinka su atsakovÄs nurodytomis aplinkybÄmis, kad atleidimas nÄra susijÄs su ieÅ¡kovo atsisakymu pildyti dokumentus.DÄl bylos baigtiesAtsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡tyrÄ byloje esanÄius įrodymus ir padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog darbdavys teisÄtai ir pagrįstai pripažino, kad A.
S. neatvyko į darbÄ 2016-05-03 be svarbių priežasÄių, konstatavo, jog esant nustatytomis aplinkybÄmis, tokio pobÅ«džio veiksmus yra teisinis pagrindas vertinti kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmÄs pažeidimÄ , todÄl ieÅ¡kinį dÄl 2016-05-20 įsakymo Nr. B-14 panaikinimo ir A. S. grÄ Å¾inimo į pirmesnį darbÄ bei vidutinio darbo užmokesÄio už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo atmetÄ kaip nepagrįstÄ . TeisÄjų kolegija, įvertinusi bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dÄstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikÄ ir aiÅ¡kino procesines, materialines teisÄs normas, priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nÄra pagrindo.
DÄl to ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teismeCPK 93 str. 1 d. numato, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo į valstybÄs biudžetÄ . Apeliacinį skundÄ atmetus ieÅ¡kovo turÄtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.).
Duomenų apie atsakovÄs turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas apeliacinÄje instancijoje nÄra, todÄl Å¡is klausimas nesprÄstinas.Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326â331 straipsniais, teisÄjų kolegija              n u t a r i a :              KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2016 m. rugpjÅ«Äio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos teisÄjos             Kristina DomarkienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Albina PupeikienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Alona RomanovienÄ