e9fabf6d-a116-47ac-83d4-dfa0449e1e44 · Vilniaus apygardos teismas

             Civilinė byla Nr.2A-792-656/2012                                                    Proceso Nr. 2-03-3-08029-2010-0                                                                            (S)                                           VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                                                    N U T A R T I S                                                       2012 m. balandžio 13 d.                                                                Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, apeliacinio proceso raÅ¡ytine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo (apelianto) UAB “Senamiesčio Å«kis” atskirajį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutarties dėl teismo sprendimo vykdymo atgręžimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo E. K. ieÅ¡kinį atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                          I.Ginčo esmė 2011-04-19 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimu ieÅ¡kovo E. K. ieÅ¡kinys dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo buvo patenkintas iÅ¡ dalies: ieÅ¡kovo ir atsakovo darbo sutarties 2010-12-06 nutraukimas LR DK 127 str. 1 d. pagrindu pripažintas neteisėtu; ieÅ¡kovas grÄ Å¾intas į darbÄ UAB (duomenys neskelbtini), į buvusias Å¡ilumininko pareigas.

Teismas priteisė iÅ¡ atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo E. K., naudai priklausantį vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo 2010-12-06 iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2011-04-19 – 8670,09 Lt, ir nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, skaičiuojant po 89,01 Lt už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ . Sprendimas dalyje dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio sumos (1878,24 Lt) priteisimo ieÅ¡kovui E. K. buvo nukreiptas vykdyti skubiai.2011-10-21 Vilniaus apygardos teismas šį sprendimÄ panaikino ir priėmė naujÄ sprendimÄ Â - ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: perkėlė ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ iÅ¡ 2010-12-06 į 2011-01-06.

Teismo sprendimo atgręžimo klausimÄ perdavė spręsti pirmos instancijos teismui. Atsakovas prašė įpareigoti ieÅ¡kovÄ grÄ Å¾inti atsakovui 7301,35 Lt, sumokėtus skubaus sprendimo vykdymo dalyje dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio priteisimo bei atsakovo gera valia sumokėtÄ ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikÅ¡tÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo (2010-12-16 - 2011-04-19). Taip pat atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad kompensacija už nepanaudotas atostogas nuo 2010-12-07 iki atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2011-01-06) sudarytų 147, 61 Lt (neatskaičius mokesčius).

Å iuo atveju CPK 762 str. 4 d. netaikytina, nes byla yra ne dėl darbo užmokesčio priteisimo, o dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo.              II. Nutarties esmė   Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimi praÅ¡ymÄ atmetė.             Teismas nurodė, kad sprendimų įvykdymo atgręžimÄ reglamentuoja CPK 760-762 straipsniai. Pagal CPK reglamentavimÄ sprendimų įvykdymo atgręžimo institutas yra ribojamas bylose dėl darbo užmokesčio ar jam prilygintų iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Tokiose bylose atgręžti įvykdymÄ leidžiama tik tais atvejais, kada gavėjas veikė nesÄ Å¾iningai ar buvo padaryta sÄ skaitybos klaidų (CPK 762 straipsnio 4 dalis). LR CK 6.241 str. 1 d. 4 p. analogiÅ¡kai reglamentuoja atvejį, kai turto negalima iÅ¡reikalauti. Lietuvos Aukščiausias teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija                        (CK 4.26 straipsnio 2 dalis ir kt.). Dėl to aplinkybę, kad darbuotojas buvo nesÄ Å¾iningas, privalo įrodyti sprendimo įvykdymo atgręžimo siekiantis pareiÅ¡kėjas (2004 m. spalio mėn. 13 d.

LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2004). Å ioje byloje ieÅ¡kovas reiÅ¡kė reikalavimus ne tik dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, bet ir dėl darbo užmokesčio jam priteisimo, todėl atsakovo argumentÄ dėl CPK 762 str. 4 d. netaikymo teismas laiko nepagrįstu. Atsakovas nenurodė konkrečių aplinkybių, patvirtinančių kuo pasireiÅ¡kė ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumas Å¡ioje byloje, nepateikė tÄ patvirtinančių įrodymų, nesirėmė tuo, kad, vykdant teismo sprendimÄ , su darbo užmokesčio susijusios sumos ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėtos dėl sÄ skaitybos klaidų.

Teismų procesiniuose sprendimuose taip pat nebuvo konstatuotos aplinkybės, patvirtinančios ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumÄ , o vien kreipimasis į teismÄ , siekiant apginti pažeistas teises, yra įstatymo suteiktos teisės į teisminę gynybÄ realizavimas, o ne nesÄ Å¾iningumo iÅ¡raiÅ¡ka.                           III. Atskirojo skundo argumentai               Atsakovas pateikė atskirÄ jį skundÄ ir prašė panaikinti skundžiamÄ nutartį ir priimti naujÄ nutartį priteisti vykdymo atgręžimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo 7167,03 Lt.

AtskirÄ jį skundÄ grindė Å¡iais argumentais:             1.IeÅ¡kovas 2010-11-02 parašė pareiÅ¡kimÄ atleisti jį iÅ¡ darbo nuo 2010-11-12. Atleidus iÅ¡ darbo , ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas grÄ Å¾inti jį į darbÄ ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . 2011-04-19 teismo sprendimo skubiai vykdytinos dalies pagrindu ieÅ¡kovas buvo grÄ Å¾intas į darbÄ . 2011-05-10 ieÅ¡kovas vėl parašė praÅ¡ymÄ jį atleisti iÅ¡ darbo ir buvo atleistas.

Å is ieÅ¡kovo elgesys nesÄ Å¾iningas. IeÅ¡kovas piktnaudžiavo savo teisėmis bei iÅ¡skirtine darbuotojų interesų teismine gynyba.             2. CPK 762 str. 4 d. nuostatos neturėtų bÅ«ti taikomos, nes atsakovas 2011-04-27 sumokėjo ieÅ¡kovui visÄ priteistÄ sumÄ neįsiteisėjus sprendimui, nes apeliacinės instancijos teismui nepanaikinus sprendimo bÅ«tų susidariusi papildomai 16466,85 Lt suma. Be to, vieno vidutinio darbo užmokesčio priteisimas buvo vykdomas skubiai.

CPK 762 str. 4 d. pinigų sumokėjimo ieÅ¡kovui dienÄ negaliojo ir įsigaliojo tik 2011-10-01. Sprendimas buvo įvykdytas minėtai normai negaliojant, todėl klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis sprendimo vykdymo metu galiojusiomis normomis (CPK 3 str. 8 d.). Neatgręžus sprendimo vykdymo, bÅ«tų pažeidžiamai teisėtų lÅ«kesčių, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir proporcingumo principai.             3. CPK 762 str. 4 d. prieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Netgi kai sprendimas yra vykdomas skubiai, aukÅ¡tesnės instancijos teismui panaikinus sprendimo vykdymÄ , įvykdymo atgręžimas nėra įmanomas. Tokiu atveju apskundimas instancine teismų tvarka beprasmiÅ¡kas, nes panaikinus sprendimÄ sumokėta suma pinigų suma nebus grÄ Å¾inta. Esant DK 297 str. 3 d. nuostatai, kad priteisiamas vidutinis darbo užmokestis iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, todėl kuo skubesnis sprendimo įvykdymas tampa bÅ«tinu. Tokios apimties darbuotojo teisių gynyba bÅ«tų neproporcinga naÅ¡ta darbdaviui, kuris padarė tik procedÅ«rinį pažeidimÄ â€“ parinko netinkamÄ darbo sutarties nutraukimo laikÄ , tačiau buvo teisus dėl esmės – atleido darbuotojÄ iÅ¡ darbo esant teisėtam darbo sutarties nutraukimo pagrindui.

CPK 762 str. 4 d. prieÅ¡tarauja teisinės valstybės principui, nuosavybės neliečiamumo principui, asmenų lygybės principui, teisminės gynybos principui. Atsakovas praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį teismÄ su praÅ¡ymu spręsti, ar CPK 762 str. 4 d. atitinka KonstitucijÄ .              IeÅ¡kovas atsiliepime prašė atskirÄ jį skundÄ atmesti. AtsiliepimÄ grindė Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovas nurodė, kad elgėsi sÄ Å¾iningai, nes pasinaudojo savo teise nutraukti darbo           Sutartį.

Be to, darbo sutartį nutraukė dėl priežasčių, susijusių su sveikatos bÅ«kle.Atsakovas pinigus pagal neįsiteisėjusį teismo sprendimÄ iÅ¡mokėjo niekieno neverčiamas vieninteliu tikslu – siekdamas iÅ¡vengti didesnių nuostolių. Žinojo apie galimybę apskųsti teismo sprendimÄ ir Å¡ia galimybe pasinaudojo. Atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad ieÅ¡kovas veikė nesÄ Å¾iningai, tačiau atsakovas Å¡ios aplinkybės neįrodė.CPK 3 str. 8 d. nustato, kad civilinių bylų nagrinėjimas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus ir teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus.

Kaip matyti iÅ¡ CPK LVI skyriaus teisės normų, sprendimo įvykdymo atgręžimas yra ypatinga santykinai savarankiÅ¡ka vykdymo proceso dalis, todėl turi bÅ«ti taikomos įvykdymo atgręžimo metu galiojančios teisės normos.Lietuvos Konstitucinis Teismas 1998-09-24 nutarime pripažino, kad įstatyme nustatyti sprendimo įvykdymo atgręžimo ribojimai darbo bylose neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai         Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.                          Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

                          Apeliacinis skundas atmetamas.              1964 m. Civilinio proceso kodekso 476 str. 3 d. nustatė, kad kasacine tvarka panaikinus sprendimus bylose dėl pinigų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal reikalavimus, kylančius iÅ¡ darbo teisinių santykių, dėl autorinio atlyginimo už literatÅ«ros, mokslo ar meno kÅ«rinį, atlyginimo už atradimÄ , iÅ¡radimÄ , dėl kurio iÅ¡duotas autorystės liudijimas, iÅ¡ieÅ¡kojimo, dėl alimentų iÅ¡ieÅ¡kojimo, dėl žalos, padarytos suluoÅ¡inimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, iÅ¡ieÅ¡kojimo, atgręžti įvykdymÄ leidžiama, jeigu panaikintasis sprendimas buvo pagrįstas ieÅ¡kovo suteiktomis melagingomis žiniomis ar jo pateiktais suklastotais dokumentais.

Lietuvos Konstitucinis Teismas 1998-09-24 nutarime pripažino, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 476 straipsnio trečiosios dalies normos dalis, kurioje nustatyta, jog kasacine tvarka panaikinus sprendimus bylose dėl pinigų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal reikalavimus, kylančius iÅ¡ darbo teisinių   santykių,   atgręžti  įvykdymÄ Â Â leidžiama,  jeigu panaikintasis  sprendimas buvo pagrįstas ieÅ¡kovo suteiktomis melagingomis   žiniomis   ar   jo   pateiktais  suklastotais dokumentais, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

             Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 2011-10-01 įsigaliojusi ir 2011-07-13 paskelbta nauja CPK 476 str. 4 d. norma, leidžianti darbo užmokesčio ir jam prilygintų iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ tik tais atvejais, kai gavėjas veikė nesÄ Å¾iningai ar buvo padaryta sÄ skaitybos klaida įtvirtina iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ , bet platesnę garantijÄ darbuotojams. Melagingų žinių ar suklastotų dokumentų pateikimas yra nesÄ Å¾iningas elgesys. Teismas sprendžia, kad kreiptis į Konstitucinį TeismÄ praÅ¡ant iÅ¡tirti, ar CPK 762 str. 4 d. prieÅ¡tarauja teisinės valstybės, nuosavybės neliečiamumo, asmenų lygybės ir teisminės gynybos principams, nėra pagrindo, nes Konstitucinio Teismo doktrinoje iÅ¡ esmės panaÅ¡us klausimas jau iÅ¡nagrinėtas.             Teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija (CK 4.26 straipsnio 2 dalis ir kt.).

Dėl to aplinkybę, kad darbuotojas buvo nesÄ Å¾iningas, privalo įrodyti sprendimo įvykdymo atgręžimo siekiantis pareiÅ¡kėjas. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka pirmos instancijos teismo argumentais. Byloje neįrodyta, kad ieÅ¡kovas buvo nesÄ Å¾iningas. Atsakovo elgesį, kai jis 2011-04-19 teismo sprendimo skubiai vykdytinos dalies pagrindu buvo grÄ Å¾intas į darbÄ ir vėl parašė praÅ¡ymÄ jį atleisti iÅ¡ darbo ir po 21 dienos darbo 2011-05-10 buvo atleistas iÅ¡ darbo, nėra pagrindo vertinti kaip nesÄ Å¾iningÄ .

Kiekvienas darbuotojas turi teisę pasirinkti, kada jam nutraukti darbo sutartį. Atsakovas savo rizika, siekdamas iÅ¡vengti dar didesnių iÅ¡laidų, nusprendė skubiai vykdyti neįsiteisėjusį pirmos instancijos teismo sprendimÄ .             Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vykdymo atgręžimo klausimas, reglamentuojamas CPK 762 str., buvo sprendžiamas po 2011-10-01, todėl, vadovaujantis CPK 3 str. 8 d. nuostata, taikoma CPK 762 str. 4 d. redakcija galiojanti teismo procesinio sprendimo dėl vykdymo atgręžimo metu.

Net ir pripažinus, kad, sprendžiant atgręžimo klausimÄ , gali bÅ«ti netaikoma nuo 2011-10-01 įsigaliojusi CPK 762 str. 4 d. redakcija, pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio mėn. 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2004, suformuluota teisės aiÅ¡kinimo taisykle: negali bÅ«ti iÅ¡reikalaujami kaip be pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis) darbo užmokestis ir jam prilyginamos iÅ¡mokos, jeigu gavėjas veikė sÄ Å¾iningai.

Taikant CPK 760 straipsnio 1 dalį, kai sprendimo įvykdymo atgręžimo bÅ«du pareiÅ¡kėjas siekia susigrÄ Å¾inti darbuotojui iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, turi reikÅ¡mės dar viena aplinkybė – ar darbuotojas veikė sÄ Å¾iningai. Atsakovas savo iniciatyva pradėjęs vykdyti neįsitesėjusį sprendimÄ turėjo galimybę numatyti CK 6.237 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo galimybę.             Teismas, vadovaudamasi CPK 337 str. 1 d. 1 p.,                                                                               n u t a r i a:

             Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                           Andrius Ignotas             Â