2017-09-06 Nr. AB-16265-3-62-3-01245-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-646-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01245-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja T. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą skundu, kuriuo prašė: pakeisti Kauno miesto savivaldybės 2017 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. (33.192)2-2004 į įpareigojimą (duomenys neskelbtini) namo savininkams savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinio dalį, atstatant namo būseną į pradinę; įpareigoti Kauno miesto savivaldybę ir įmonę „Inservis“ inicijuoti kreipimąsi į visas namą aptarnaujančias įstaigas dėl įmokų (duomenys neskelbtini) buto savininkei grąžinimo už laikotarpį nuo 1994 metų iki 2017 m. birželio 19 d.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi pareiškėjos T. K. skundą atsisakė priimti.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir pažymėjo, kad nors pareiškėja nesutinka su Kauno miesto savivaldybės administracijos raštu, kurį prašo pakeisti, iš pareiškėjos skundo suprastina, jog ji iš esmės siekia įpareigoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkus pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinio dalį, taip pat siekia, jog jai būtų grąžintos komunalinių mokesčių bei kitų namo aptarnavimo mokesčių permokos.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.103 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis. Atsižvelgdamas į nurodytas teisės normų nuostatas, teismas pažymėjo, kad reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos CK, taip pat specialiajame Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 31 d. nutartį; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį byloje Nr. T-86-2014). Įstatymas įtvirtina konkrečias ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo nustatymo taisykles, pagal kurias, kai statyba yra pradėta, kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą. Tokia yra ir Specialiosios teisėjų kolegijos praktika (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nutartis Nr. T-87/2016, 2016 m. vasario 3 d. nutartis T-16/2016, 2015 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. T-57/2015).

Kaip matyti iš skundo, pareiškėja siekia, jog ginčo buto savininkas būtų įpareigotas pašalinti (nugriauti) savavališkos statybos, kuri jau yra užbaigta, padarinius. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos skunde nurodomos aplinkybės nepriskirtinos viešajam administravimui, o yra susijusios su civiliniais teisiniais santykiais, ginčo buto savininko nuosavybės teisės ribojimu, todėl šioje teisinėje situacijoje ginčas peržengia ABTĮ numatytas administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategorijų ribas ir toks pareiškėjos skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka bei atsisakytinas priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Keliamas ginčas dėl statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta (baigta), nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Antruoju skundo reikalavimu pareiškėja prašo įpareigoti Kauno miesto savivaldybę ir įmonę „Inservis“ inicijuoti kreipimąsi į visas namą aptarnaujančias įstaigas dėl įmokų (duomenys neskelbtini) buto savininkei grąžinimo už laikotarpį nuo 1994 metų iki 2017 m. birželio 19 d.

Iš šio reikalavimo formuluotės bei skundo argumentų suprastina, jog pareiškėja siekia susigrąžinti būsto aptarnavimo mokesčių permokas. Tai reiškia, jog pareiškėjos reikalavimas yra susijęs su šilumos energijos bei atliekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo, tiekimo abonentui (vartotojui) teisiniais santykiais, kurie yra civilinio teisinio pobūdžio ir reguliuojami privatinės, o ne viešosios teisės normų. Energijos bei atliekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą, vykdymą ir kt. reglamentuoja CK šeštosios knygos XXIII skyriaus septintojo skirsnio (CK 6.383–6.391 straipsniai), CK 6.161 straipsnio (Viešoji sutartis), 6.188 straipsnio (Vartojimo sutarčių sąlygų ypatumai) normos.

Atsižvelgęs į tai, kad akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Kauno energija“ ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kauno švara“ yra pelno siekiančios bendrovės, kurių veiklos objektas – šilumos gamyba, elektros gamyba bei pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra, šilumos bei atliekų tvarkymo paslaugų teikimas vartotojams pagal pirkimo–pardavimo sutartis, teismas darė išvadą, kad AB „Kauno energija“ ir UAB „Kauno švara“ neturi viešojo administravimo įgaliojimų (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.), todėl jos nelaikytinos viešojo administravimo subjektais ABTĮ nuostatų taikymo prasme.

Bylos dėl ginčų, kylančių iš civilinių teisinių santykių, priskirtinos nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 str. 1 d., 22 str. 1 d., 25 str.), todėl pareiškėjos skundas yra teismingas ne administraciniam, o bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjai išaiškinta teisė kreiptis su skundu į Kauno apylinkės teismą.

III. Pareiškėja T. K. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį.

Atskirajame skunde pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų. Būtent Kauno miesto savivaldybė yra atsakinga už nelegalių pastatų kontrolę. Savivaldybė, įmonė „Inservis“ žino apie nelegalias statybas, neteisėtai renkamus mokesčius, tačiau nieko nedaro, vilkina nelegalių statybų likvidavimo klausimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties, kuria pareiškėjos T. K. skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėja T. K. kreipėsi į teismą skundu, kuriuo prašė: pakeisti Kauno miesto savivaldybės 2017 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. (33.192)2-2004 į įpareigojimą (duomenys neskelbtini) namo savininkams savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinio dalį, atstatant namo būseną į pradinę; įpareigoti Kauno miesto savivaldybę ir įmonę „Inservis“ inicijuoti kreipimąsi į visas namą aptarnaujančias įstaigas dėl įmokų (duomenys neskelbtini) buto savininkei grąžinimo už laikotarpį nuo 1994 metų iki 2017 m. birželio 19 d.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi pareiškėjos T. K. skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis priimta remiantis ABTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Patikrinusi bylą ABTĮ nustatyta tvarka, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Pareiškėja kreipėsi į teismą pagal suformuluotus reikalavimus pirmiausia siekdama, jog būtų priimtas sprendimas dėl savavališkos statybos, kuri yra pradėta, padarinių šalinimo. Savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos CK, taip pat specialiajame Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 31 d. nutartį; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį byloje Nr. T-86-2014). Taigi pareiškėja kelia ginčą dėl civilinių teisinių santykių ir toks reikalavimas nagrinėtinas ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme. Minėto vertinimo nekeičia aplinkybė, jog Kauno miesto savivaldybė gali veikti ir kaip viešojo administravimo subjektas, nes šiuo atveju vertintina ne bylos šalis, tačiau aplinkybė, ar atsakovo veiksmai kildinami iš jo veiklos viešojo administravimo srityje. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjos suformuluotus reikalavimus ir padarius neigiamą išvadą, nes pareiškėja nesuformulavo jokių reikalavimų dėl Kauno miesto savivaldybės veiksmų viešojo administravimo srityje, pareiškėjos skundo reikalavimą pakeisti Kauno miesto savivaldybės 2017 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. (33.192)2-2004 į įpareigojimą (duomenys neskelbtini) namo savininkams savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius pagrįstai atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pareiškėja taip pat prašė įpareigoti Kauno miesto savivaldybę ir įmonę „Inservis“ inicijuoti kreipimąsi į visas namą aptarnaujančias įstaigas dėl įmokų (duomenys neskelbtini) buto savininkei grąžinimo už laikotarpį nuo 1994 metų iki 2017 m. birželio 19 d.

Šiuo reikalavimu pareiškėja iš esmės siekia, jog jai būtų sugrąžintos sumokėtos namo aptarnavimo ir komunalinių mokesčių įmokos. Taigi pareiškėjos reikalavimas kyla iš jos, kaip vartotojos, sudarytų šilumos energijos, atliekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo ir kt. sutarčių, o tokie santykiai yra civilinio teisinio pobūdžio ir, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, reguliuojami Civilinio kodekso, o ne viešosios teisės normomis, jose nedalyvauja viešojo administravimo subjektai. Todėl ir šį pareiškėjos skundo reikalavimą pagrįstai atsisakyta priimti nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos T. K. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan