e9f689e3-a71a-4096-b35e-e727d076bf45 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2YT-22705-1087/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13334-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos:2.5.5; 3.2.6.1, 3.4.5.2(S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 18 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Agnė Surblienė,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. Ž. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus valdyti, suinteresuoti asmenys – V.

V., A. Ž.. Teismas n u s t a t ė :PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kimu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja po sutuoktinio J. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimÄ , pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Nurodė, kad jos sutuoktinis J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – palikėjas) mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties palikėjas kartu gyveno su savo sutuoktine, pareiÅ¡kėja adresu (duomenys neskelbtini). Palikėjui mirus, pareiÅ¡kėja ir toliau liko gyventi minėtoje valdoje, rÅ«pinasi gyvenamuoju namu, moka mokesčius.Suinteresuoti asmenys V.

V., A. Ž. atsiliepimuose nurodė, kad sutinka su pareiÅ¡kimu (e. b. l. 50–51, 53–54). Teismas, k o n s t a t u o j a :PareiÅ¡kėja V. Ž. ir J. Ž. (duomenys neskelbtini) susituokė, susilaukė dviejų vaikų, suinteresuotų asmenų: V. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 14).J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). (e. b. l. 6, 15).J. Ž. iki mirties gyveno ir savo gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 6). PareiÅ¡kė savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusi tuo pačiu adresu nuo 1974 m. balandžio 2 d. (e. b. l. 7).Po palikėjo mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo (e. b. l. 67).Palikėjui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini) ir 336/1179 žemės sklypo dalis, adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8, 63–66).Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti palikimo, atsiradusio po palikėjo mirties, kuris mirė (duomenys neskelbtini), todėl taikytinos 1964 m. redakcijos civilinio kodekso (toliau – 1964 m.

CK) normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti (1964 m.

CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (1964 m. CK 41 straipsnis; 2000 m. CK 1.64 straipsnis). Ä®statyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, iÅ¡reikÅ¡damas savo valiÄ , turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytÄ teisės normÄ Ä¯pėdinis savo valiÄ turi iÅ¡reikÅ¡ti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem bÅ«dais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , arba pradėti faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .

Ä®pėdinis, priėmęs palikimÄ faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtÄ turtÄ prieÅ¡ trečiuosius asmenis, turi įregistruoti Å¡iÄ nuosavybės teisę vieÅ¡ajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytÄ terminÄ pradėjo faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ ir tokiu bÅ«du priėmė palikimÄ .Kai palikimÄ sudaro pastatai (kaip kad Å¡iuo atveju palikimÄ sudaro ne tik asmeniniai palikėjo daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su namu, vykdymÄ (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimÄ ir pan.).

Ä®vertinus byloje surinktus įrodymus, suinteresuotiems asmenims neprieÅ¡taraujant, ir remiantis palikimo priėmimÄ reglamentuojančiomis teisės normomis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ po sutuoktinio mirties, kadangi liko gyventi gyvenamajame name, naudojasi nekilnojamuoju turtu kaip savo, be to prižiÅ«ri, moka mokesčius, t. y. aktyviais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯gyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.Teismas turėjo 4,17 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl jos priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio l dalies            8 punktu, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti.Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 4,17 Eur (keturis eurus 17 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660).Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas pareiÅ¡kėjai siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja                                                                                                                                                 Agnė Surblienė