2022-06-08 Nr. AB-15227-3-61-3-00419-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2625-654/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00419-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų C. F. K. K. ir N. S. S. S., S. S. S. S., atstovaujamų pagal įstatymą mamos C. F. K. K., apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų C. F. K. K. ir N. S. S. S., S. S. S. S., atstovaujamų pagal įstatymą mamos C. F. K. K., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjos C. F. K. K. ir N. S. S. S., S. S. S. S., atstovaujamos pagal įstatymą mamos C. F. K. K., kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 21M58324 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjos skunde nurodė, kad:

2.1. (duomenys neskelbtini).

2.2. (duomenys neskelbtini).

2.3. Pareiškėja (duomenys neskelbtini), todėl pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką jai kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPBB) nustatytus reikalavimus (duomenys neskelbtini) yra priskiriami padidintos rizikos asmenų grupei. Pareiškėja priskiriama padidintos rizikos grupei net pagal (duomenys neskelbtini), todėl individuli grėsmė yra preziumuojama, pareiškėjai jos papildomai įrodinėti nereikia.

2.4. Atsakovas pareiškėjoms prieglobsčio nesuteikė nepagrįstai, nes neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti jų prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, surinkti ir įvertinti naujausią, aktualią ir susijusią informaciją apie kilmės valstybę. Pareiškėjos nuomone, atsakovo Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas, turintis esminių prašymo tyrimo trūkumų.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti šiais argumentais:

3.1. Pareiškėjos neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Grėsmė prieglobsčio prašytojai iš esmės siejama su bendra situacija jos gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Departamentas nenustatė, o ir pareiškėja nenurodė, kokiu būdu jas asmeniškai diskriminavo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) ir ar jos susidūrė su veiksmais, kurie būtų prilyginti persekiojimui. Nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą suteikti papildomą apsaugą.

3.2. Pareiškėja nepriklauso (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į šias aplinkybes Migracijos departamentas konstatavo, kad nenustatyta individualių aplinkybių, didinančių persekiojimo dėl lyties rizikos tikimybę.

3.3. Pareiškėjos pasakojimas grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais, pareiškėja nepateikė kitų įrodymų, pagrindžiančių jos prašymą.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. 21M58324 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus – sumažino draudimo C. F. K. K. atvykti į Lietuvos Respubliką terminą nuo 5 metų iki 2 metų ir C.SIS II perspėjimo terminą nuo 3 iki 2 metų. Kitą pareiškėjų skundo dalį teismas atmetė.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėja nurodė, jog (duomenys neskelbtini).

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė teismų praktiką ir teisės aktų nuostatas, kuriomis grindė savo sprendimą. Teismas rėmėsi bylai aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Konvencija, Įstatymu, 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB (toliau – ir Direktyva 2008/115) dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintu Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas). Teismas taip pat įvertino atsakovo surinktą informaciją apie pareiškėjų kilmės valstybę.

7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja tik bendrais bruožais grindžia savo persekiojimo tikimybę, iš esmės nepagrįsdama individualaus persekiojimo grėsmės. Pareiškėjos nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik pačios pareiškėjos subjektyviomis prielaidomis dėl jos galimo persekiojimo ir pan. ateityje, kurios nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjos pasakojime nėra konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad šiuo metu pareiškėjai kilmės valstybėje gresia pavojus dėl (duomenys neskelbtini) ar kitų Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų pagrindų. Pareiškėja pati yra nurodžiusi, kad jai pavojus kyla dėl bendros situacijos valstybėje, susijusios su (duomenys neskelbtini). Tai pareiškėja patvirtino tiek apklausos Migracijos departamente metu, tiek teismo posėdyje.

8. Pareiškėjos apklausose paminėti ekonominiai motyvai – (duomenys neskelbtini) – neatitinka Konvencijoje nurodytų pagrindų prieglobsčiui suteikti. Pareiškėja patvirtino, kad asmeniškai su grėsme (duomenys neskelbtini) nėra susidūrusi. Ji paminėjo sunkumus dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos prieglobsčio prašyme nurodyti argumentai dėl persekiojimo dėl (duomenys neskelbtini) yra bendro pobūdžio, jie neindividualizuoti. Pareiškėja nenurodė, kaip individualiai jai pasireiškė grėsmė dėl (duomenys neskelbtini) pastaraisiais metais prieš išvykimą. Pasakodama ji nurodė, kad jokių individualių grėsmių nepatyrė. Pirminėje apklausoje Migracijos departamente pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) paliko, nes nori saugumo. Vėliau nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, kad tikroji pareiškėjos išvykimo iš kilmės valstybės priežastis yra (duomenys neskelbtini).

9. Kaip nustatyta iš Departamento surinktos medžiagos, nors (duomenys neskelbtini), tačiau, remiantis naujausiais 2021 metais EPPB surinktais duomenimis, šiuo metu (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Departamentas pagrįstai įvertino, kad vien prieglobsčios prašytojo gyvenamoji vieta kilmės valstybėje nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę. Departamentas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) veikia Tarptautinė migracijos organizacija bei kitos organizacijos, kurios (duomenys neskelbtini) teikia teisinę, humanitarinę ir kt. pagalbas, taip pat šalyje veikia programos, kuriomis siekiama padėti nukentėjusiems (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos išvykimą iš kilmės valstybės bei atvykimą į Lietuvą nulėmė taip pat ir ekonominė situacija (duomenys neskelbtini). Siekis įsikurti ekonomiškai stipresnėje šalyje yra suprantamas bei nesmerktinas, tačiau, kaip pagrįstai nurodyta sprendimuose, tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo Įstatymo 86 straipsnio prasme, t. y. ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

10. Pareiškėjos S. S. S. S. ir N. S. S. S. yra nepilnametės, (duomenys neskelbtini), todėl priskiriamos pažeidžiamųjų asmenų grupėms. Įvertinęs bylos medžiagą teismas padarė išvadą, kad ši informacija buvo įvertinta ir pagrįstai nustatyta, kad vien šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas suteikti pareiškėjoms pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą. Sprendimo 8 puslapyje detaliai išdėstyta 2021 m. gruodžio 28 d. apklausos metu pareiškėjos pateikta informacija, ji tinkamai įvertinta. Pagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini).

11. Pareiškėjų N. S. S. S., S. S. S. S. vardu prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pateikė jų mama C. F. K. K.. Prašyme nurodytos aplinkybės tokios pačios kaip motinos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos N. S. S. S. ir S. S. S. S. yra nepilnametės, atstovaujamos pagal įstatymą motinos, atskirų motyvų dėl prieglobsčio suteikimo nesuformulavo, jų prašymai suteikti prieglobstį sprendžiami pagal motinos nurodytus motyvus. Skundžiamuose sprendimuose pareiškėjoms N. S. S. S. ir S. S. S. S., atstovaujamoms pagal įstatymą motinos, pagrįstai nesuteiktas prieglobstis, jos yra pagrįstai išsiunčiamos iš Lietuvos Respublikos.

12. Skundžiamame teismo sprendime konstatuota, kad atsakovo Sprendime nėra argumentų, kodėl siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai būtina uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų išsiunčiama jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinusi ar klaidinusi tyrimą, būtų pateikusi melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ar kitų aplinkybių, kurios sąlygotų taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą, todėl šis terminas sutrumpintas iki 2 metų. Sutrumpinus šį terminą sutrumpintas ir C.SIS II perspėjimo terminas.

III. 13. Pareiškėjos C. F. K. K. ir N. S. S. S., S. S. S. S., atstovaujamos pagal įstatymą mamos C. F. K. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jų skundą tenkinti visa apimtimi.

14. Pareiškėjos nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jos neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktus bei pažymi, kad nurodė konkrečiais ir objektyvias aplinkybes, kurios pagrindžia joms kilmės valstybėje kylančią grėsmę.

15. Pareiškėjos teigia, kad tam, kad (duomenys neskelbtini), nėra privalu, kad jis konkrečiai (pavyzdžiui, vardu ir pavarde) įvardytų persekiotoją.

16. Apeliaciniame skunde išsamiai aprašyta situacija pareiškėjų kilmės valstybėje bei nurodyti joms galintys kilti pavojai. Teigiama, kad (duomenys neskelbtini).

17. Pareiškėjų (duomenys neskelbtini), priskiriama padidintos rizikos grupei, kas reiškia, kad šeima yra labiau pažeidžiama ir jai kyla didesnis pavojus netekti laisvės, gyvybės ar sveikatos, ypač vertinant (duomenys neskelbtini) padėtį ir pareiškėjų gyvenamojoje vietovėje vykstantį karinį konfliktą. Atsakovas ir teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, todėl nepagrįstai sprendė, kad nėra individualios grėsmės.

18. Pareiškėjos nurodė, kad atsakovo surinkta informacija buvo neišsami bei neaktuali, atsakovas nesurinko naujausios informacijos, todėl jų prašymas dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėtas netinkamai.

19. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Atsakovas nurodė, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Pareiškėjos apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma.

23. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

24. Teisėjų kolegija nenustatė kokių nors aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

V. 25. Šioje byloje kilo ginčas dėl atsisakymo suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Migracijos departamentas neteisingai nustatė, kad nėra Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų pareiškėjoms suteikti pabėgėlio statusą bei papildomą apsaugą Įstatymo 87 straipsnio prasme. Pareiškėjų kilmės valstybėje joms nėra saugu, nes (duomenys neskelbtini).

27. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

28. Savo paaiškinimuose bei apeliaciniame skunde pareiškėjos akcentuoja neigiamus padarinius, su kuriais gali susidurti grįžusios į kilmės valstybę bei pavojingą situaciją (duomenys neskelbtini) per se (pačią savaime). Įvertinus pareiškėjos pasakojimo turinį matyti, kad Migracijos departamento sprendime teisingai konstatuota, kad nėra Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.

29. Migracijos departamentas tyrė, ar pareiškėjos atitinka Įstatymo 87 straipsnyje nustatytas sąlygas dėl papildomos apsaugos, o apeliacinis skundas yra susijęs su šių nuostatų teisingu taikymu, todėl teisėjų kolegija skundo ribose patikrina Migracijos departamento sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą netaikant Įstatymo 87 straipsnio nuostatų.

30. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalis nustato, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, kad yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, kad yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Pagal Įstatymo 87 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

31. Svarstant šį argumentą reikšminga, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, jog viena iš būtinų sąlygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą yra tai, jog asmeniui, prašančiam prieglobsčio, egzistuoja „visiškai pagrįsta baimė“, kad jam jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, numatyti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ar 87 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1631/2008 ir 2015 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2565-662/2015 ir kt.). „Visiškai pagrįstos baimės“ buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prieglobsčio prašančio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, sąvoka „baimė“ yra siejama su dvasine būsena ir subjektyvia būkle, todėl minėta sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-879/2011 ir 2015 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1430-822/2015). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015 ir 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

32. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, prieglobsčio bylose siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H. L. R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir minėtos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

33. Apeliaciniame skunde nėra konkrečių argumentų dėl Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktų nuostatų taikymo, iš skundo turinio teisėjų kolegija nemato individualaus pobūdžio argumentų, kurie būtų susiję su visiškai pagrįsta baime būtent pareiškėjoms grįžtus patirti kankinimus, žiaurų ar nežmonišką elgesį, orumo žeminimą ar kitokį baudimą arba esama grėsme, kad grįžus joms bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija. Pareiškėjų skundo argumentai yra susiję su bendra situacija kilmės valstybėje bei nėra grindžiami asmenine patirtimi.

34. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja tik bendrais bruožais grindžia jos persekiojimo tikimybę, iš esmės nepagrįsdama individualaus persekiojimo pavojaus. Pareiškėja jai kylančią grėsmę grindžia bendro pobūdžio informacija apie situaciją jos kilmės valstybėje, tačiau nenurodo jokių argumentų, kurie patvirtintų jai ar jos dukroms kylantį individualų pavojų. Apklausiama pareiškėja paaiškino, kad pati nėra nukentėjusi dėl to, kad (duomenys neskelbtini). Tokios pareiškėjos nurodytos aplinkybės pagrįstai įvertintos kaip nepagrindžiančios objektyvios baimės faktoriaus.

35. Iš visumos pareiškėjos nurodytų duomenų matyti, kad ji siekia (duomenys neskelbtini). Šie pareiškėjos motyvai skundžiamuose sprendimuose pagrįstai įvertinti kaip neatitinkantys Konvencijoje ir Įstatyme nurodytų pagrindų prieglobsčiui suteikti.

36. Pareiškėja akcentavo, kad (duomenys neskelbtini). Atsakant į šį argumentą teisėjų kolegija pasisako, kad pati pareiškėja buvo nurodžiusi, jog (duomenys neskelbtini). Tokie pareiškėjos teiginiai yra deklaratyvūs, nes nėra jokių konkrečių duomenų, kad (duomenys neskelbtini).

37. Atsižvelgiant į šiuos argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjos neatitinka sąlygų pabėgėlio statusui gauti – jų nurodyta grėsmė kilmės valstybėje yra deklaratyvaus ir bendro pobūdžio, o iki tol jos nėra patyrusios neigiamų padarinių Įstatymo bei Konvencijos prasme. Pareiškėjos nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės aplinkybės vertinamos kaip ekonominės, taigi, nelemenčios pabėgėlio statuso suteikimo.

38. Atsakovas surinko informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje. Remiantis ja nustatyta, kad nors ir yra tikimybė, kad pareiškėjos teoriškai galėtų susidurti su (duomenys neskelbtini), tačiau, įvertinus bylos medžiagą, negalima vienareikšmiškai teigti, kad ši tikimybė siejama su šiuo metu vykstančiu sistemingu (duomenys neskelbtini), ar asmeniškai su pareiškėja. Kaip nustatyta iš atsakovo surinktos medžiagos, (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes Departamentas pagrįstai įvertino, kad vien prieglobsčios prašytojo gyvenamoji vieta kilmės valstybėje nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) veikia Tarptautinė migracijos organizacija bei kitos organizacijos, kurios (duomenys neskelbtini) teikia teisinę, humanitarinę ir kt. pagalbas, taip pat šalyje veikia programos, kuriomis siekiama padėti nukentėjusiems (duomenys neskelbtini).

39. Kaip minėta, pareiškėjų išvykimą iš kilmės valstybės bei atvykimą į Lietuvą nulėmė taip pat ir ekonominė situacija (duomenys neskelbtini). Teismų praktikoje laikomasi Įstatymo aiškinimo nuostatos, kad siekis įsikurti ekonomiškai stipresnėje šalyje yra suprantamas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo Įstatymo 86 straipsnio prasme, t. y. ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių.

40. Atsakovas nurodė, kad nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojoms grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jos neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Kaip minėta, remiantis turima kilmės valstybės informacija nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) veikia pajėgos, kurios konfrontuoja su įvairiomis ginkluotomis grupėmis bei kurios yra įsitvirtinusios tam tikrose teritorijose. Turima informacija pagrindžia išvadą, jog (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas. Nustačius, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės nuostatų vertinimo kontekste turi būti vertinama, ar prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai, sąlygojančiai tarptautinės apsaugos poreikį. Remiantis EPPB pateikiama informacija, (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. 2021 metų EPPB ataskaitoje nurodyta, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

41. Pareiškėja nei pasakojimo metu, nei teiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodė motyvų, kurie sudarytų pagrindą abejoti atsakovo surinkta informacija. Apeliaciniame skunde išsamiai aprašomi duomenys apie (duomenys neskelbtini) vykstančius konfliktus ir pan., tačiau jie yra bendro pobūdžio, o dauguma jų aprašyti seniai vykę arba pasibaigę įvykiai. Atsakovo surinkta informacija atitinka naujumo ir išsamumo kriterijus, todėl ją vertinti kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjos neatitinka Įstatymo 87 straipsnyje nurodytų pagrindų dėl papildomos apsaugos suteikimo.

42. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos dukterų situacija atsakovo įvertinta išsamiai ir nepažeidus įstatymo reikalavimų. Teisėjų kolegija su šia išvada sutinka. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime, pareiškėjos dukterų individuali situacija yra neatsiejama nuo jų motinos – pareiškėjos situacijos, todėl vertinant prieglobsčio bei papildomos apsaugos suteikimo pagrįstumą remtasi tais pačiais argumentais. Papildomai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėja nepriklauso (duomenys neskelbtini) grupei, kurios, anot ESPA, susiduria su padidinta persekiojimo rizika. Pareiškėjos gyveno (duomenys neskelbtini).

43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad visuose procedūrų, susijusių su užsieniečių teisine padėtimi, etapuose būtina atsižvelgti į vaiko, priskiriamo prie pažeidžiamų asmenų grupės, interesus, šeimos gyvenimą, sveikatos būklę. Iš tiesų tiek nacionaliniai, tiek tarptautinės teisės instrumentai, skirti vaiko teisių užtikrinimui, inter alia sprendžiant dėl tarptautinės apsaugos suteikimo, pabrėžia, kad kompetentingos valstybės institucijos visų pirma turėtų atsižvelgti į vaiko interesus ir jo gerovę (šiuo klausimu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3467-520/2021). Šiuo atveju nenustatyta, kad įvertinant pareiškėjos (motinos) padėtį buvo nepakankamai atsižvelgta į jos vaikų padėtį. Šioje byloje nėra jokių indikacijų, kad nepilnamečių vaikų motinos prieglobsčio prašymas buvo grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su specifinėmis vaikų persekiojimo formomis. Teismas, išnagrinėjęs bylą, neturi pagrindo manyti, kad išsiskiria vaikų ir jų motinos pozicijos ar jos kitaip nesutampa (be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad motina su dukromis atvyko kartu). Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad pareiškėja neturėjo veiksmingos galimybės pakankamai atskleisti savo vaikų situaciją, t. y. nėra informacijos, kad jų pasakojimas buvo nepagrįstai pertraukiamas, buvo teikiami ir netenkinami papildomi prašymai, susiję su teise būti išklausytiems ir pan. Galiausiai, atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėja su dukterimis, atstovaujama profesionalaus atstovo, nei prieglobsčio prašymo procedūros metu, nei bylos nagrinėjimo metu nekėlė klausimų, susijusių išimtinai su jų vaikų individualia situacija ir poreikiu ją atskirai įvertinti. Šiomis aplinkybėmis pagal teismo turimus duomenis nėra indikacijų, leidžiančių suabejoti tuo, kad nepilnamečius lydinti motina turėjo galimybę prasmingai ir veiksmingai pateikti savo argumentus, susijusius su vaikų situacija, todėl konstatuotina, kad šioje byloje nepilnamečių pareiškėjų situacija įvertinta tinkamai.

44. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjų prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjams nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Atsakovo sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas. Taigi, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų C. F. K. K. ir N. S. S. S., S. S. S. S., atstovaujamų pagal įstatymą mamos C. F. K. K., apeliacinį skundą atmesti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Alenas Piesliakas

Milda Vainienė