2016-11-22 Nr. BB-4754-1-06-1-01058-2008-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-383-699/2016

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01058-2008-2

Procesinio sprendimo kategorija

1.1.10.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Olego Fedosiuko ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. gynėjos advokatės Linos Svirinavičienės kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendžio.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžiu M. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirta bauda ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams ir 584 MGL (21 142,26 Eur) dydžio bauda.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2008 m. lapkričio 18 d. iki 2008 m. lapkričio 20 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti S. S., T. O. ir D. V., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu nuteistojo M. L. gynėjos advokatės Linos Svirinavičienės apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

M. L. nuteistas už tai, kad apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą bei išvengė didelės vertės turtinės prievolės, t. y.: turėdamas tikslą apgaule, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje įgyti Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas, būdamas nesusijęs darbo santykiais su UAB „M. B.“, registruotos adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 15 d. iki 2008 m. birželio 4 d., veikdamas kartu su T. O., o atskiru laikotarpiu – nuo 2007 m. lapkričio 22 d. iki 2008 m. birželio 4 d. ir su UAB „M.

B.“ statytiniu direktoriumi S. S., kurį T. O. įformino į šias pareigas, iš anksto susitaręs su bendrininkais įteisinti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai, be dokumentų, nesumokant PVM, atliktus statybos darbus, T. O. pasinaudojus UAB „M. B.“ vardu, antspaudu bei dokumentais, paruošus statybos rangos sutartis su UAB „S“, registruotos adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), 2007 m. lapkričio 15 d. Nr. 014; 2007 m. lapkričio 16 d. Nr. 015; 2008 m. kovo 31 d. Nr. 019 bei statybos rangos sutartis su UAB „N“, registruotos adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), 2008 m. sausio 28 d.

Nr. 25; 2008 m. sausio 28 d. Nr. 025; 2008 m. kovo 19 d. Nr. 2008/03/19; 2008 m. balandžio 1 d. Nr. 2008/04/01, sutartis, kuriose įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, neva UAB „M. B.“ įsipareigojo minėtoms bendrovėms atlikti statybos, sienų plovimo ir glaistymo, gruntavimo, dažymo, plytelių klojimo, blokelių mūrijimo rangos darbus UAB „M. N.“ priklausančiuose objektuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), Lietuvos žemės ūkio rūmuose, esančiuose Kaune, K. Donelaičio g. 2; UAB „F“ logistikos centre, esančiame Vievyje, UAB „S“ logistikos centre, esančiame Kauno r., Domeikavos sen., Žemaitkiemio k., Dujotiekio statybos paslaugų įmonės administracinėse patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini), UAB „G“ komercinėse-sandėliavimo ir administracinėse patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini), Mažmeninės prekybos centre, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini).

Minėtas statybos rangos sutartis su UAB „S“ neva kaip UAB „M. B.“ komercijos direktoriui pasirašius T. O., M. L., vykdydamas T. O. nurodymus, pateikė minėtas statybos rangos sutartis su UAB „N“ pasirašyti S. S.. Šių žinomai suklastotų, T. O. bei S. S. parašais patvirtintų, sutarčių pagrindu UAB „M. B.“ vardu T. O. arba jis pats T. O. nurodymu išrašė PVM sąskaitas faktūras (kurios nuosprendyje išvardytos), t. y. iš viso už 731 006,64 Lt, ir atliktų darbų aktus, į kuriuos įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, neva UAB „M.

B.“ atliko ir pardavė darbus UAB „S“ ir UAB „N“, nurodant jų kiekius ir kainą, nors darbus neteisėtai, nesurašant apskaitos dokumentų, realiai atliko jo paties arba T. O. surasti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys. Po to suklastotus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras ir atliktų darbų aktus pasirašius S. S., M. L. juos perdavė UAB „S“ ir UAB „N“, o šių įmonių apskaitoje pateiktų dokumentų pagrindu įforminus minėtas ūkines operacijas – darbų pirkimą iš UAB „M. B.“, iš viso už 731 006,64 Lt, iš jų PVM 111 509,51 Lt ir kaip atsiskaitymą už darbus pervedus į UAB „M.

B.“ atsiskaitomąją sąskaitą, buvusią AB banke „Snoras“, iš viso 525 186,66 Lt, ir S. S. dalį gautų pinigų – 459 497,00 Lt, iš jų PVM 70 073,00 Lt, pagal čekius paėmus grynaisiais, likusią dalį T. O. iš atsiskaitomosios sąskaitos pervedus į mokėjimo kortelės sąskaitą, buvusią AB banke „Snoras“, T. O. arba M. L. T. O. nurodymu iš bankomatų išėmė grynais – 65 689,66 Lt, iš jų PVM 10 017,70 Lt. Taip M. L. kartu su bendrininkais apgaule savo, T. O. ir S. S. naudai įgijo svetimą valstybės biudžetui priklausantį didelės vertės turtą, gautą kaip PVM, iš viso 80 090,67 Lt, ir apgaule savo, T.

O. ir S. S. naudai išvengė didelės vertės, iš viso 111 509,51 Lt, turtinės prievolės – sumokėti PVM, taip padarant valstybės biudžetui 111 509,51 Lt turtinę žalą.

Toliau tęsdamas nusikalstamą veiklą, nuo 2008 m. birželio 5 d. iki 2008 m. spalio 31 d., veikdamas kartu su T. O. ir UAB „M. B.“ statytiniu direktoriumi D. V., kurį T. O. įformino į šias pareigas, iš anksto susitaręs su bendrininkais išvengti turtinės prievolės – PVM, žinodamas, jog pirkimų įmonė nevykdė, jokių dokumentų pirkimui pagrįsti neturėjo, T. O. nurodymu paruošė UAB „M. B.“ PVM deklaracijas už 2008 m. gegužės – rugsėjo mėn. ir įrašė į jas tikrovės neatitinkančius duomenis apie pirkimo PVM, neteisėtai padidinant jį 130 048,00 Lt: už 2008 m. gegužės mėn. – 24 300,00 Lt, už 2008 m. birželio mėn. – 12 600,00 Lt, už 2008 m. liepos mėn. – 37 980,00 Lt, už 2008 m. rugpjūčio mėn. – 43 200,00 Lt, už 2008 m. rugsėjo mėn. – 16 920,00 Lt. Po to, toliau vykdydamas T. O. nurodymus, pateikė minėtas suklastotas PVM deklaracijas pasirašyti D. V., pastarajam jas patvirtinus savo parašu ir nuo 2008 m. birželio 25 d. iki 2008 m. spalio 25 d. pateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai, kartu su bendrininkais apgaule UAB „M. B.“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – sumokėti 130 048,00 Lt PVM, taip padarant valstybės biudžetui to paties dydžio turtinę žalą.

Kasaciniu skundu nuteistojo M. L. gynėja advokatė Lina Svirinavičienė prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, taikyti M. L. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems metams.

Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs jos, kaip nuteistojo M. L. gynėjos, apeliacinį skundą, paduotą iki BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcijos įsigaliojimo, konstatavo, kad, nesant jokių išimtinių aplinkybių, nėra pagrindo M. L. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Tačiau, pasak kasatorės, teismas neįvertino, kad bylos apeliacinio nagrinėjimo dieną ir priimant apeliacinės instancijos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendį, BK 75 straipsnis, švelninantis nuteistojo padėtį, jau buvo pakeistas ir turi grįžtamąją galią, kad ji apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė taikyti jos ginamajam BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Apeliacinės instancijos teismas, netaikydamas nuteistajam M. L. BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Be to, kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus, neteisingai įvertino apeliacinio skundo argumentus. Apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad „M. L. teistas už analogiškas veikas, padarytas jau po 2008 m. birželio 4 d. (įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-485/2015), tai įrodo, kad nuteistasis išvadų nedaro“, tačiau teismas neįvertino svarbių aplinkybių, jog M. L. inkriminuotos abiejose baudžiamosiose bylose nusikalstamos veikos padarytos iki nuosprendžių tose baudžiamosiose bylose priėmimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas neįvertino apelianto argumentų, kad M. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos prieš nemažai metų (nuteistasis M. L. neatsakingas dėl to, kad tų bylų nagrinėjimas – tarp jų šios bylos – užsitęsė).

Gynėja teigia, kad M. L. dirba, moka teismo sprendimu paskirtą baudą dalimis antstoliui, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, augina ir išlaiko mažametį vaiką, gyvena kartu su savo neįgalia motina L. L., kurią globoja. Kauno rajono savivaldybės administracijos Raudondvario seniūnija ir UAB „V“, kurioje M. L. dirba, jį apibūdina teigiamai. Gynėja pažymi, kad M. L. yra silpnos sveikatos, nes, be kita ko, serga hiperemine gastropatija.

Kasatorė mano, kad duomenų apie M. L. asmenį, jo padarytą nusikalstamą veiką (nepagrindinį jo vaidmenį veikos padaryme), nuteistojo šeiminę padėtį visuma yra pakankamas pagrindas atidėti M. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Irmantas Mikelionis atsiliepimu į kasacinį skundą siūlo nuteistojo M. L. gynėjos advokatės Linos Svirinavičienės kasacinį skundą tenkinti – pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius pakeisti, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 ir 8 punktus, M. L. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, paskiriant pareigas: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, taip pat neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Prokuroras daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 75 straipsnio nuostatas. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeitė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir nustatė, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliacinis skundas buvo paduotas tuo metu, kai galiojo BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, numačiusi, kad bausmės vykdymo atidėjimas netaikomas asmenims, teistiems už sunkius nusikaltimus. Kadangi M. L. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, jam BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas negalėjo būti taikomas. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde prašė M. L. taikyti BK 54 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą visiškai išnagrinėjo ir pagrįstai jo netenkino. Tai, kad nuteistasis nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, o teismas šio prašymo nenagrinėjo, negali būti vertinama kaip BK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas, nes toks apeliacinio skundo reikalavimų pakeitimas įstatyme nėra numatytas ir leistinas. Prokuroras pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis) taikymas yra teismo diskrecinė teisė, todėl pagal įstatymą teismui nekyla pareigos kiekvieną kartą teismo baigiamajame akte pateikti argumentus, kodėl bausmės vykdymas neatidedamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-648/2016). Taigi, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nuosprendyje įvertino tik apeliaciniame skunde išdėstytą reikalavimą.

Atsiliepime nurodoma, kad pagal kasacinę jurisprudenciją laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą (nusikaltimus) ir nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo bausme (esant ir kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms), taikytinas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2015 m. kovo 24 d., ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, t. y. pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-215-303/2015, 2K-216-139/2015, 2K-263-788/2015, 2K-275-895/2015).

Prokuroras teigia, kad M. L. nusikalstamą veiką padarė 2007–2008 m., t. y. prieš aštuonerius metus. Nusikalstamos veikos, už kurias M. L. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, padarytos 2004–2006 m., taip pat daugiau nei prieš 10 metų. Byloje nėra duomenų, kad po šių nusikalstamų veikų padarymo, M. L. būtų vėl padaręs nusikalstamą veiką, jis dirba, gyvena santuokoje, išlaiko nedarbingą motiną, teigiamai charakterizuojamas, todėl yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai M. L. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip vienas iš papildomų motyvų taikyti M. L. BK 75 straipsnio nuostatas, pasak prokuroro, gali būti tai, kad apeliacinės instancijos teismas jo bendrininkui T. O. pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą dvejiems metams, todėl BK 75 straipsnio nuostatų netaikymas M. L. pažeistų teisingumo principą.

Nuteistojo M. L. gynėjos advokatės Linos Svirinavičienės kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., t. y. jau po M. L. baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, pakeitė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir nustatė, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kasacinės instancijos teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2015 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015, pasisakė, kad, aiškinant šiuo metu galiojančios BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijos taikymo ribas laiko atžvilgiu, pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir asmenims, nuteistiems net už sunkius nusikaltimus, kartu įtvirtino baudžiamosios atsakomybės švelninimo prielaidas, nes netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma. Suprantama, kiekvienas toks sprendimas turi atitikti BK 41 straipsnyje (Bausmė ir jos paskirtis), 54 straipsnyje (Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) ir kituose BK straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei.

Pagal kasacinę jurisprudenciją laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą (nusikaltimus) ir nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo bausme (esant ir kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms), taikytinas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2015 m. kovo 24 d., ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, t. y. pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme. Tai gali būti daroma ir paties teismo, nagrinėjančio tokią baudžiamąją bylą iniciatyva (bet kurios instancijos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-215-303/2015, 2K-216-139/2015, 2K-263-788/2015, 2K-275-895/2015).

M. L. Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 584 MGL (21 142,26 Eur) dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams ir 584 MGL (21 142,26 Eur) dydžio bauda. Kadangi M. L. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, jam BK 75 straipsnyje (2012 m. liepos 1 d. redakcija) numatytas bausmės vykdymo atidėjimas negalėjo būti taikomas. Po to M. L. baudžiamoji byla pagal jo gynėjos apeliacinį skundą, kuriame buvo prašoma M. L. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, buvo nagrinėjama Kauno apygardos teisme, kuris pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliko galioti nepakeistą. Nuteistasis ir jo gynėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prašė taikyti 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusios BK 75 straipsnio redakcijos nuostatas, tačiau teismas šio prašymo iš esmės nenagrinėjo.

Visų pirma pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu M. L. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už veiką, padarytą 2007–2008 m., t. y. prieš aštuonerius metus. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas pinigine bauda už nusikalstamas veikas, padarytas 2004–2006 m., t. y. daugiau nei prieš dešimt metų. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje minimu Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nuosprendžiu M. L. už veikas, padarytas 2009–2010 m., t. y. prieš šešerius metus, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį nuteistas paskiriant jam pinigines baudas pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pagal byloje esančius duomenis, nuteistasis M. L. dirba (darbovietėje apibūdinamas kaip pareigingas, atsakingai atliekantis pavestus darbus), moka nuosprendžiu paskirtą baudą dalimis, gyvena santuokoje, augina ir išlaiko mažametį vaiką ir sutuoktinę, globoja neįgalią motiną.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl M. L. taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Nuteistajam atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skirtinos pareigos, numatytos BK 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. ir Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendžius pakeisti:

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 ir 8 punktus, M. L. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, paskiriant pareigas: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, taip pat neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kitas Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. ir Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Olegas Fedosiukas

Aldona Rakauskienė