e9f35323-dfe2-4eca-a26b-ecfa3511aa38 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-292-790/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01589-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija3.1.18.1.1.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 31d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo E. K. ieÅ¡kinį atsakovėms L.

B. ir N. K. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovių pusėje – B. R. B., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas E. K. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančia atsakovių L. B. ir N. K. 2019 m. kovo 7 d. sudarytÄ dovanojimo sutartį ir taikyti restitucijÄ natÅ«ra. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė L. B. ir trečiasis asmuo B. R. B. buvo sudarę su V. K. paskolos sutartį, kuria pastarasis paskolino jiems 550 000 Lt (159 291 Eur) žemės sklypui įgyti.

Paskola turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta 2015 m. gruodžio 31 d., tačiau atsakovė ir trečiasis asmuo nustatytu laiku savo prievolės neįvykdė. 2019 m. gegužės 2 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi V. K. reikalavimo teisė pagal minėtÄ paskolos sutartį buvo perleista ieÅ¡kovui, o 2019 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė preliminarų sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės ir trečiojo asmens buvo priteistas įsiskolinimas. 2019 m. gegužės pradžioje ieÅ¡kovas sužinojo, kad atsakovė L.

B. ir trečiasis asmuo sudarė sandorius, kurių pagrindu nuosavybės teisė į visÄ Ä¯gytÄ Å¾emės sklypÄ buvo perduota atsakovei L. B., kuri padovanojo žemės sklypÄ savo dukrai, atsakovei N. K.. IeÅ¡kovo vertinimu, tokiu bÅ«du skolininkai sÄ moningai siekė paslėpti savo turtÄ ir apsunkinti jam galimybę iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ .

2. IeÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo Å¡ioje civilinėje byloje įsiteisėjimo areÅ¡tuoti atsakovei N. K. priklausantį žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovei areÅ¡tuotÄ turtÄ parduoti, perleisti, įkeisti ar kitu bÅ«du disponuoti areÅ¡tuotu turtu. IeÅ¡kovas nurodė, kad ieÅ¡kinio preliminarų pagrįstumÄ patvirtina jame iÅ¡dėstytos aplinkybės, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. preliminarus sprendimas ir kiti pridedami įrodymai.

IeÅ¡kovas atkreipė dėmesį į tai, kad Å¡ioje byloje įrodinėjamas ne tik sandorio negaliojimas, bet ir atsakovės L. B. nesÄ Å¾iningumas. Atsakovė L. B. padovanojo savo dukrai vertingÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , žinodama, kad pažeidžia kreditoriaus teises, todėl ji ir kita atsakovė gali imtis nesÄ Å¾iningų veiksmų ir turtÄ perleisti kitiems asmenims, jį parduoti, kitu bÅ«du suvaržyti ar kitaip vengti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3.

Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

4. Teismas vertino, kad ieÅ¡kinys yra preliminariai pagrįstas. IeÅ¡kovas nurodė ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , pateikė nurodytas faktines aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.

5. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė grėsmės galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui. IeÅ¡kovas, įrodinėdamas Å¡iÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygÄ , rėmėsi aplinkybėmis, kad atsakovės nesÄ Å¾iningai sudarė nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, tačiau Å¡ios aplinkybės bus įrodinėjamos nagrinėjamoje byloje ir pačios savaime nepagrindžia atsakovių nesÄ Å¾iningumo. III. Atskirojo skundo argumentai 6. IeÅ¡kovas atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones patenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Teismas pripažino, kad ieÅ¡kinys yra preliminariai pagrįstas. Tai reiÅ¡kia, kad preliminariai pagrįstas yra ir ieÅ¡kovo argumentas, kad atsakovės ir trečiasis asmuo buvo nesÄ Å¾iningi, nes siekdami nevykdyti skolinių įsipareigojimų ieÅ¡kovui, perleido didelės vertės turtÄ savo dukrai. 6.2. Preliminarus atsakovės L. B. ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas įrodytas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. preliminariame sprendime, kuriame teismas nurodė, kad skolininkai negrÄ Å¾ino paskolos ir nesumokėjo palÅ«kanų bei vertino, kad jie elgėsi nesÄ Å¾iningai. 6.3.

Ginčijama dovanojimo sutartimi buvo perleistas didelės vertės turtas, todėl, pagal teismų praktikÄ , grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra preziumuojama, o atsakovai turi įrodyti, kad jų turtinė padėtis yra gera. Visas L. B. ir trečiojo asmens turtas yra areÅ¡tuotas, Å¡ių asmenų turto nepakaktų atsiskaityti su ieÅ¡kovu. Atsakovė N. K. neturi jokio nekilnojamojo turto, iÅ¡skyrus ginčo žemės sklypÄ . 6.4. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovei N. K. bÅ«tų sudaryta galimybė neteisėtai perleisti turtÄ tretiesiems asmenims.

Tokiu atveju ieÅ¡kovas, siekdamas apginti savo teises, turėtų pareikÅ¡ti dar vienÄ ieÅ¡kinį teisme. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

8. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos nustačius Å¡ias sÄ lygas: pirma, ieÅ¡kinio reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, antra, netenkinus praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Å ios sÄ lygos yra kumuliatyvios (viena kitÄ papildančios), todėl nenustačius bent vienos iÅ¡ jų, laikinosios apsaugos priemonės negali bÅ«ti taikomos.

9. Byloje kilo ginčas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – grėsmės ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė grėsmės jam galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas, įrodinėdamas atsakovių nesÄ Å¾iningumÄ , remiasi aplinkybėmis dėl nesÄ Å¾iningo dovanojimo sutarties sudarymo, kurios sudaro nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalykÄ ir pačios savaime nepatvirtina nei atsakovių nesÄ Å¾iningumo, nei grėsmės, kad teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar neįmanomas.

IeÅ¡kovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad netenkinus jo praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, žemės sklypas gali bÅ«ti perleistas kitiems asmenims ir jam galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus suvaržytas. IeÅ¡kovas nurodo, kad, įrodęs preliminarų ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , jis preliminariai įrodė ir atsakovių bei trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumÄ , be to, atsakovės L. B. ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumÄ preliminariai patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovui priteistas įsiskolinimas, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovių nesÄ Å¾iningumas nėra įrodytas.

IeÅ¡kovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamu sandoriu buvo perleistas vertingas turtas, todėl ieÅ¡kinio suma yra didelė, o atsakovių ir trečiojo asmens finansinė padėtis nėra gera – atsakovė N. K. neturi jokio kito nekilnojamojo turto, iÅ¡skyrus ginčo žemės sklypÄ , savo ruožtu visas atsakovės L. B. ir trečiojo asmens turtas yra areÅ¡tuotas. Esant didelei ieÅ¡kinio sumai, grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra preziumuojama, ir atsakovės turi įrodyti, kad bus pajėgios įvykdyti teismo sprendimÄ .

10. Vertinant ieÅ¡kovo argumentus, visų pirma, pažymėtina, kad pagal naujausiÄ Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ , didelė ieÅ¡kinio suma nelemia poreikio taikyti atsakovo turto areÅ¡tÄ . Å i aplinkybė pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . IeÅ¡kinio sumos dydis – tai tik vienas iÅ¡ daugelio kriterijų, kuriais remiamasi sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien tik Å¡is kriterijus negali bÅ«ti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-336-186/2019).

11. Sunki atsakovo finansinė padėtis pati savaime taip pat nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Finansinis neiÅ¡galėjimas įvykdyti sprendimÄ ir nenorėjimas jį įvykdyti – tai visiÅ¡kai skirtingos situacijos. Tik esant antrai situacijai prevenciniais tikslais galėtų bÅ«ti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieÅ¡kinio reikalavimai bÅ«tų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimÄ lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-105-196/2019).

12. Taigi, asmens, kurio atžvilgiu siekiama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turtinė padėtis ar ieÅ¡kinio sumos kriterijus, priklausantis vien tik nuo paties ieÅ¡kovo valios, neturi lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant, ar egzistuoja bÅ«tinybė konkrečiu atveju taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis tik padeda iÅ¡saugoti atsakovo turimÄ turtÄ iki tol, kai ginčo bus iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1030-302/2018).

Todėl ir ieškovo argumentai, kad ieškiniu ginčijamo sandorio vertė yra didelė, o atsakovių finansinė padėtis nėra pakankamai gera, patys savaime neįrodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

13. Kita vertus, teismų praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai ginčijama arba prašoma pripažinti negaliojančiais konkrečius turtinius sandorius ar kitus nuosavybės teises sukuriančius ar pakeičiančius aktus, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, kad ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Tokiu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, iškyla grėsmė, kad šis turtas bus perleistas tretiesiems asmenims ir dėl to gali būti apsunkintas būsimo ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas arba tokio sprendimo vykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-17-943/2020).

Todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai ieÅ¡kovas paduoda ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtÄ , jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieÅ¡kinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015). Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad vien tik aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieÅ¡kovams sprendimo atveju galėtų bÅ«ti grÄ Å¾intas natÅ«ra, yra pas atsakovus, turinčius teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimÄ (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-859/2014).

14. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį, kuria atsakovė L. B. perleido savo dukrai N. K. žemės sklypÄ , ir taikyti restitucijÄ natÅ«ra. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovė L. B. ir trečiasis asmuo yra jo skolininkai – atsakovė ir trečiasis asmuo buvo sudarę paskolos sutartį, kurios pagrindu gavo 55 000 Lt (159 291 Eur) ginčo žemės sklypui įgyti, tačiau nei paskolintų pinigų, nei sutartyje nurodytų palÅ«kanų per nustatytÄ terminÄ nesumokėjo, o ieÅ¡kovas reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perėmė pradinio kreditoriaus (paskolos davėjo) reikalavimo teisę jų atžvilgiu.

IÅ¡ byloje esančio Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad po paskolos sutarties sudarymo atsakovė L. B. ir trečiasis asmuo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo ginčo žemės sklypÄ , o vėliau, sudarę turto pasidalijimo sutartį, padalijo jį lygiomis dalimis, t. y. kiekvienas iÅ¡ bendraturčių gavo po 1/2 dalį ginčo žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise. Po turto padalijimo trečiasis asmuo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį padovanojo atsakovei L. B., o pastaroji, įgijusi nuosavybės teisę į visÄ ginčo žemės sklypÄ , šį žemės sklypÄ padovanojo savo dukrai N. K..

15. IeÅ¡kovo vertinimu, dovanojimo sutartis, kuria jo skolininkei priklausantis turtas buvo perleistas jos dukrai, buvo sudaryta sÄ moningai siekiant pabloginti atsakovės L B. ir trečiojo asmens turtinę padėtį ir tokiu bÅ«du apsunkti ieÅ¡kovui, kaip jų kreditoriui, galimybę iÅ¡ieÅ¡koti įsiskolinimÄ . IeÅ¡kovas pateikė byloje duomenis, kad atsakovė L. B. neturi jokio įregistruoto nekilnojamojo turto, o kitam jo skolininkui, trečiajam asmeniui, priklausantis turtas yra areÅ¡tuotas. IeÅ¡kovas įrodinėja, kad atsakovėms sudarius ginčo sandorį, atsakovės L. B. artimai giminaitei nesÄ Å¾iningai ir neatlygintinai buvo perleistas vienintelis turtas, iÅ¡ kurio galėjo bÅ«ti patenkintas ieÅ¡kovo turtinis reikalavimas.

16. Taigi, iÅ¡ pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovas byloje reiÅ¡kia reikalavimus dėl turto – žemės sklypo – kuris yra atsakovės N. K. žinioje, iÅ¡reikalavimo ir perdavimo atsakovei L. B. tam, kad ieÅ¡kovas ateityje galėtų panaudoti jį realizuodamas savo turimus reikalavimus skolininkų L. B. ir trečiojo asmens atžvilgiu. Pirmiau minėta, kad tokia situacija suponuoja grėsmės ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui atsiradimÄ . Kai turtas, esantis teisminio ginčo objektu, yra pas atsakovÄ , kuris gali nevaržomai juo disponuoti, egzistuoja tikimybė, kad Å¡is turtas bus perleistas, todėl ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti apsunkintas – ieÅ¡kovui gali iÅ¡kilti bÅ«tinybė inicijuoti naujÄ bylÄ dėl turto perleidimo sandorių nuginčijimo, o tai pareikalautų iÅ¡ jo papildomų laiko ir finansinių sÄ naudų – arba pasidaryti neįmanomas, jei, pavyzdžiui, bÅ«tų sudarytas sandoris, kuriuo turtas atlygintinai bÅ«tų perleistas sÄ Å¾iningiems įgijėjams (CK 4.96 straipsnio 2 dalis).

Be to, iÅ¡ iÅ¡dėstytų aplinkybių taip pat matyti, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas inicijavo teisminį ginÄÄ bÅ«tent dėl galimo nesÄ Å¾iningumo disponuojant ginčo turtu. IeÅ¡kovas įrodinėja, kad žemės sklypas buvo perleistas dėl atsakovių ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningo siekio paslėpti šį turtÄ ir apsunkinti ieÅ¡kovui galimybę patenkinti savo reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms, tam, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nepakistų esama situacija ir neatsirastų nauji ginčo žemės sklypo savininkai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas patenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir taikyti jo nurodytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

 17. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo praÅ¡omos laikinosios apsaugos priemonės nėra perteklinės ir neproporcingai nesuvaržys atsakovės N. K. teisių. Pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, atsakovei bus užkirstas kelias tik disponuoti ginčo turtu, jį perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti. Tačiau atsakovei nebus draudžiama valdyti ginčo žemės sklypÄ ir juo naudotis, todėl atsakovė neturėtų patirti jokių neigiamų padarinių dėl jos turtui pritaikytų ribojimų.

18. Apibendrindamas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra įrodyta grėsmė ieÅ¡kovui galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. IeÅ¡kovo E. K. praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones patenkinti. Iki teismo sprendimo Å¡ioje civilinėje byloje įsiteisėjimo areÅ¡tuoti atsakovei N. K. priklausantį žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovei N. K. areÅ¡tuotÄ turtÄ parduoti, perleisti, įkeisti ar kitu bÅ«du disponuoti areÅ¡tuotu turtu.

Teisėjas Marius Bajoras