2018-01-18 Nr. AB-1530-3-62-3-01833-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-22-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01833-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės, Virginijos Volskienės (kolegijos pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. B. dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. raštą Nr.(15.2)-2p-12890, ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2015 m. liepos 7 d. skundą išnagrinėti iš naujo ir įvertinti (duomenys neskelbtini) bute (toliau ir – ginčo butas, L. B. butas) savavališkai atliktų statybos darbų teisėtumą.

2. Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, jog jis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui 2015 m. liepos 7 d. įteikė skundą dėl neteisėtai atliktų statybos darbų namo bendraturtės L. B. bute. Skunde nurodė, jog L. B. pakeitė buto langus, išardė dalį vidinių pertvarų bute, dalinai pakeitė buto išplanavimą, per bendro naudojimo namo laiptinę įvedė atskirą elektros įvadą, bute pertvarkė vandens, kanalizacijos, dujų vamzdynus ir atliko kitus darbus. Pažymėjo, jog namo bendrasavininkė savavališkai, be jo sutikimo bei kitų statybą leidžiančių dokumentų, atjungė savo butą nuo bendros atviro tipo namo šildymo sistemos ir įrengė jame atskirą uždaro tipo šildymo sistemą, išmontavo buvusius špižinius radiatorius, jam priklausanti likusi šildymo sistemos dalis yra atkirsta nuo namo pastogėje esančio išsiplėtimo indo ir jis negali jos normaliai naudoti savo buto ir namo bendro naudojimo patalpų šildymui.

3. Atkreipė dėmesį, jog bendrasavininkė išardė išorines savo buto sienas 1 ir 2 ir prie buto prijungė namo palėpės dalis A ir B. I. minėtas sienas, buvo suardyta pastogės medinės konstrukcijos struktūra - sunaikinti konstrukcijos elementai, kuriais buvo sujungtos stogo gegnės su medinėmis perdangos sijomis. Dėl to sumažėjo stogo konstrukcijos ir perdangos stiprumas.

4. Nurodė, jog atsakovas išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą skundą padarė išvadą, jog skunde nurodyti pažeidimai laikytini mažareikšmiais ir skundo nagrinėjimą nutraukė. Pareiškėjas su tokia padaryta išvada nesutiko. Manė, jog atsakovas neįvertino jo argumentų, jog atliekant rekonstrukciją nebuvo atsižvelgta, kaip išardytos pertvaros tiek pačiame bute, tiek ir pertvaros su bendro naudojimo patalpomis (palėpėmis) paveikė visą namo konstrukciją, nebuvo įvertinti pažeidimai padaryti atjungiant butą nuo bendros namo šildymo sistemos. Nurodė, jog nebuvo reikalauti reikiami duomenys ir dokumentai iš kitų institucijų, nebuvo išsiaiškintos namo gyventojų nuomonės.

5. Pareiškėjas nurodė, jog L. B., atlikdama savo buto remonto darbus pažeidė jo (bendraturčio) teises ir teisėtus interesus, o atsakovas pareiškėjo skundą išnagrinėjo neišsamiai, nepilnai užfiksavo bendraturtės bute padarytus pakeitimus, o pačių grubiausių pažeidimų, labiausiai pažeidžiančių jo teises ir teisėtus interesus, visai neišnagrinėjo, todėl atsakovo sprendimas nutraukti skundo nagrinėjimą naikintinas ir atsakovas įpareigotinas ištirti skundą iš naujo ir išsamiai patikrinti nurodytus pažeidimus bei, pasitvirtinus nurodytiems pažeidimams, juos užfiksuoti bei surašyti dokumentą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

6. Atsakovo atstovė su skundo motyvais nesutiko, posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundo netenkinti, ir paaiškino, kad pareiškėjo 2015 m. liepos 7 d. skundo pagrindu, Lietuvos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punkto nustatyta tvarka, L. B. 2015 m. liepos 23 d. buvo išsiųstas raštas Nr. (15.2)-2D-10872, kuriuo ji buvo informuota apie organizuojamą faktinių duomenų patikrinimą bute bei jos buvo paprašyta dalyvauti patikrinime, pateikti statybą leidžiančius ir patvirtinančius dokumentus, kadastro duomenų bylą ir užtikrinti patikrinimo dalyvių patekimą į sklypą. Apie numatomo patikrinimo bute datą ir laiką pareiškėjas buvo informuotas Inspekcijos Kauno skyriaus 2015 m. liepos 23 d. raštu Nr. (15.2)-2D-10872.

7. Inspekcijos Kauno skyrius, dalyvaujant L. B., atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2015 m. rugpjūčio 3 d. surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-877-(15.31) (toliau - patikrinimo aktas). Patikrinimo metu nustatė, kad bute tarp patalpų II-5 ir II-8 (buto patalpų numeriai pažymėti patikrinimo akto situacijos plane) buvo išardyta pertvara, kurios matmenys - apie 10 m ir 2,30 m. Tarp patalpų II-7 ir II-8 įrengta nauja pertvara, kurios matmenys - apie 1,10 m ir 2,30 m. Patalpoje II-l pietinėje pertvarinėje sienoje išardyta dalis sienos ir įrengtos medinės kolonos. Patalpoje II-2 šiaurinėje pertvarinėje sienoje įrengtos stumdomos durys, kurių plotis - 2,84 m. Inspekcijos Kauno skyriuje 2015 m. rugpjūčio 4 d. buvo gautas statytojos 2015 m. liepos 30 d. paaiškinimas dėl 2015 m. liepos 7 d. skunde nurodytų aplinkybių.

8. Nurodė, jog atlikus patikrinimą buvo nustatyta, jog bute buvo atliktas paprastasis remontas, kuriam atlikti nereikėjo parengti statinio projekto ir gauti statybą leidžiančio dokumento. Pareiškėjas Inspekcijos 2015 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (15.2)-2D-12890 buvo informuotas, jog, vadovaujantis taisyklių 42.1 ir 41.5 punktais, 2015 m. liepos 7 d. skundo nagrinėjimas yra nutraukiamas. 2015 m. rugpjūčio 31 d. rašte buvo nurodyta, jog inžinerinių sistemų pertvarkymo faktas nebuvo tikrintas, kadangi nebuvo duomenų apie inžinerinių sistemų padėtį, buvusią iki jos pertvarkymo. Pažymėjo, jog esant nesutarimams tarp bendraturčių valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. 2015 m. rugpjūčio 31 d. rašte buvo pažymėta, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.138 straipsniu, civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, todėl pareiškėjas dėl galimai pažeistų savo teisių turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą.

9. Pažymėjo, jog vadovaujantis Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 42.1, 41.5, 43.2 punktais, Inspekcija nėra įgaliota taikyti poveikių priemonių, nustačius, jog atliktiems statybos darbams nereikėjo parengti statinio projekto ir gauti statybą leidžiančio dokumento. Pažymėjo, jog bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisykles reglamentuoja CK normos (CK 4.72 - 4.92 straipsniai), todėl su šios teisės įgyvendinimu susiję klausimų sprendimai nepriklauso viešojo administravimo teisinio reguliavimo sričiai ir Inspekcijos kompetencijai.

10. Atkreipė dėmesį į tai, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnis reglamentuoja skundžiamo akto panaikinimo pagrindus. Pažymėjo, jog pareiškėjas skunde iš esmės nenurodo ABTĮ 89 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinio akto panaikinimo pagrindų. Mano, kad ginčijamas 2015 m. rugpjūčio 31 d. raštas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, priimtas kompetentingo administravimo subjekto, nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, nurodant apskundimo tvarką, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti raštą bei iš naujo įpareigoti inspekciją išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. liepos 7 d. skundą.

11. Trečiojo suinteresuotojo asmens L. B. atstovė posėdžio metu prašė skundą atmesti, visiškai palaikė atsakovo nuomonę, ir paaiškino jog pareiškėjas, kreipdamasis į Inspekciją, nenurodė ir neprašė patikrinti virtuvės patalpos, o jeigu ir būtų prašęs - šioje patalpoje savavališka statyba nebuvo atlikta. Tiek patalpoje II-9, tiek patalpoje II-6 buvo gaminamas maistas ir jų paskirtis yra nepasikeitusi jau kelis dešimtmečius. Šias aplinkybes patvirtina inventoriniai pastato duomenys. 1939 m. architekto B. E. projekte nurodyta, kad patalpa 9 yra tarnaitės kambarys, o patalpa 6 yra virtuvė, joje stovėjo krosnis. Po 1945 m., t. y. pokario laikotarpiu „tarnaitės kambarys“ prarado savo paskirtį ir patalpa II-9 buvo naudojama maisto ruošimui. Tą patvirtina paties pareiškėjo pateikti vėlesni inventoriniai duomenys (1970 m.), kuriuose užfiksuota, kad II-9 įvestos dujos ir pastatyta dujinė viryklė. Kuomet 2007 m. pareiškėja pirko patalpas UAB „Invalda Real Estate“ nufotografavo patalpas ir atliko turto vertinimą. Nuotraukose buvo matyti, kad patalpoje II-9 stovėjo ne tik dujinė viryklė, bet ir šaldytuvas. Atlikus remonto darbus tarp patalpos II-6 ir II-9 buvo išimtos durys ir išardyta 20 cm ilgio pertvara buvusi tarp durų ir kamino, kuri nėra laikančioji. Tokiu būdu abi patalpos šiuo metu naudojamos kaip viena, bet pagal ankstesnę paskirtį - maisto gaminimui.

12. Dėl atskiros dujų šildymo sistemos antrame aukšte įrengimo ir namo šildymo sistemos pertvarkymo pažymėjo, jog 2007 m. sausio 26 d. įsigijus dalį pastato, paslaugų teikėjas dujinį šildymą buvo atjungęs visam namui, nes esant bendrai šildymo sistemai, bendraturčiai nesutarė kaip šildyti patalpas. Su AB „Lietuvos dujos“ L. B. pasirašė naują sutartį kaip atskiras abonentas. Žinodama apie ankstesnius bendraturčių nesutarimus, nurodė jog pageidauja turėti atskirą šildymo sistemą, kad ateityje nekiltų ginčų su D. M.. Bendraturtis D. M. davė sutikimą įsirengti atskirą dujinį šildymo katilą su uždara kamera, įrengiant dūmtraukį-ortakį per sieną. Sutikimą davė ir greta esančio sublokuoto gyvenamojo namo savininkai B. G. ir A. P.. 2007 m. UAB „Sanda“ parengė projektą pagal 2007 m. vasario 2 d. išduotas projektavimo sąlygas Nr. 07-26963. Bendraturčiui D. M. buvo palikta senoji šildymo sistema tiek dujomis, tiek kietu kuru, abu šildymo katilai stovi rūsyje, nors pusė katilų yra L. B. nuosavybė, tačiau bendraturtis jais naudojasi vienas ir jie funkcionuoja.

13. L. B. priklausančios patalpos yra pastogėje - taip nurodyta ir architekto B. E. projekte, pagal kurį buvo statomas namas, taip nurodyta ir inventoriniuose duomenyse pavadinant antrą aukštą „salka“. Pastato stogas šlaitinis, patalpų plotas skaičiuojamas tik nuo 1,60 m aukščio, todėl greta patalpų II-2 (13,06 kv. m.) ir II-1 (15,95 kv. m.) dėl stogo nuolydžio esančios nišos negali būti įskaičiuojamos į patalpų plotą. Jos nebuvo įskaičiuotos nei 1939 metais nei vėliau. STR 1.14.01:1999 yra nurodyta pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka, pagal kurią pastogės aukštis žemiausioje dalyje turi būti ne mažesnis kaip 1,6 m ir prie patalpų plotų nepriskaičiuojami pastogėse įrengtų patalpų plotai ir plotai po laiptais gyvenamosiose patalpose, kur aukštis nuo grindų iki lubų mažesnis 1,6 m., taip pat nepriskaičiuojamas ir nišų, kurių aukštis žemesnis kaip 1,6 metrai ir jose įrengtų spintų plotas. Todėl pagrindo minėtas patalpas dalintis su pareiškėju bendrai ir laikyti tai kaip bendra daline nuosavybe nėra. Atlikusi remonto darbus buvo pakeista iš dalies patekimo vietos į nišas. Minėti pakeitimai nelaikytini kapitaliniu patalpų remontu, kadangi nebuvo pažeistos ar sugadintos pagrindinės namo sienos ar stogo konstrukcija. Visi stogo konstrukcijos elementai buvo išlaikyti - toje pačioje vietoje buvo palikti pastogės patalpų balkiai, statramsčiai ir kitos medinės konstrukcijos.

14. Pažymėjo, kad tarp statramsčių įrengtos pertvaros nėra namo išorinė siena. Namo išorinės sienos yra pažymėtos ir 1939 m. projekte, ir 1979 m. vasario 25 d. inventorinėje byloje baigiasi ties antru aukštu. Nurodė, jog tarp statramsčių esančios pertvarkos nėra laikančios, jos buvo padarytos iš lengvų medžiagų - medžio ir tinko, tik 15 cm storio, nes įrengtos ant medinės perdangos virš pareiškėjui priklausančių patalpų, praktiškai per patalpų 1-1 ir 1-2 vidurį.

II. 15. Kauno apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismas nustatė, kad byloje nagrinėjamas tarp šalių kilęs ginčas dėl viešojo administravimo subjekto atliktos administracinės procedūros ir jos metu priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Sprendė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau - Statybos įstatymas) bei statybos techniniai reglamentai, kuriuose numatyta Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminiai reikalavimai, statybos techniniai reikalavimai, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarka.

18. Nustatė, kad Inspekcijos Kauno skyrius 2015 m. liepos 7 d. gavo pareiškėjo skundą dėl galimai neteisėtų statybos darbų ginčo bute. Pareiškėjo 2015 m. liepos 7 d. skundo pagrindu, Lietuvos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punkto nustatyta tvarka, L. B. 2015 m. liepos 23 d. buvo išsiųstas raštas Nr. (15.2)-2D-10872, kuriuo ji buvo informuota apie organizuojamą faktinių duomenų patikrinimą bute bei paprašyta dalyvauti patikrinime, pateikti statybą leidžiančius ir patvirtinančius dokumentus, kadastro duomenų bylą ir užtikrinti patikrinimo dalyvių patekimą į sklypą. Apie numatomo patikrinimo bute datą ir laiką pareiškėjas buvo informuotas Inspekcijos Kauno skyriaus 2015 m. liepos 23 d. raštu Nr. (15.2)-2D-10870. Inspekcijos Kauno skyrius, dalyvaujant L. B., atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2015 m. rugpjūčio 3 d. surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-877-(15.31).

19. Atkreipė dėmesį, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad bute buvo atliktas paprastasis remontas, kuriam atlikti nereikėjo parengti statinio projekto ir gauti statybą leidžiančio dokumento, todėl pareiškėjas Inspekcijos 2015 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (15.2)-2D-12890 buvo informuotas, jog, vadovaujantis taisyklių 42.1 ir 41.5 punktais, 2015 m. liepos 7 d. skundo nagrinėjimas yra nutraukiamas.

20. Dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, jog buto patalpoje II-9 (sandėlyje), nepakeitus sandėlio naudojimo paskirties ir pažeidžiant Reglamento 1.07.01:2010 6 priedo 8 punkto reikalavimus, buvo įrengta virtuvė ir kad toks pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu, teismas pažymėjo jog statinio (patalpos) paskirties keitimo į virtuvės paskirties teisės aktai nenustato. Duomenų, kad L. B. naudotų butą ar jame esančias patalpas ne pagal namo naudojimo paskirtį, kuri, remiantis Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko 2015 m. rugpjūčio 31 d. išrašu, yra gyvenamoji (vieno buto pastatai), ir dėl kurios keitimo teisės aktų nustatyta tvarka turėjo būti parengtas pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektas, nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta, atkreipė dėmesį, jog tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas.

21. Pasisakė, kad skunde nurodomas Reglamento 1.07.01:2010 6 priedo 5.3 punktas, kuriame nustatyta, jog rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui privalomas: įrengiant, pertvarkant, išmontuojant bendrąją pastato dujų inžinerinę sistemą, įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį) šildymo ir elektros bendrąsias inžinerines sistemas. Atsižvelgiant į tai, jog, sutinkamai su Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko 2015 m. rugpjūčio 31 d. išrašu, namas, kuriame yra butas, yra vieno buto gyvenamasis namas, todėl sprendė, kad Reglamento 1.07.01:2010 6 priedo 5.3 punktas, įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato šildymo ir bendrąsias inžinerines sistemas nėra taikomas.

22. Pareiškėjo teiginį, jog atsakovė tiriant jo skundą nebendradarbiavo su pareiškėju, vertino kaip nepagrįstą. Nurodė, kad iš byloje pateikto rašto (b. l. 38) pareiškėjui matyti, kad jam buvo pranešta apie atliekamo patikrinimo vietą ir laiką, rašto apačioje nurodyti telefonai ir elektroninio pašto adresai, todėl pareiškėjas turėjo realią galimybę dalyvauti atliekant patikrinimą ir duoti paaiškinimus.

23. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė teisinių pagrindų, kuriais vadovaujantis ginčijamas raštas galėtų būti panaikintas kaip neteisėtas, kad byloje nėra pateikta objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, kaip atlikus buto, kuris randasi namo antrame aukšte paprastąjį remontą, buvo pažeistos pareiškėjo, kaip namo bendraturčio teisės, nes jam priklausantis butas yra namo pirmame aukšte. Atitinkamai teismas padarė išvadą, jog atsakovas pareiškėjo skundą nagrinėjo išsamiai savo kompetencijos ribose ir nutraukė nagrinėjimą tinkamai taikydamas teisės aktų reikalavimus, todėl naikinti skundžiamą administracinį aktą nėra įstatyminio pagrindo ir pareiškėjo skundas netenkintas. Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo skundą iš naujo, teismas pasisakė, kad nenustačius ginčijamo rašto neteisėtumo pagrindų, nėra įstatyminio pagrindo tenkinti tokį pareiškėjo prašymą. Teismas atmetė pareiškėjo skundą visa apimtimi.

III. 24. Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. administracinį sprendimą Nr.(15.2)-2P-12890 ir įpareigoti atsakovą atnaujinti pareiškėjo 2015 m. liepos 7 d. skundo nagrinėjimą. 2016 m. gegužės 10 d. pareiškėjas savo apeliacinį skundą patikslino ir nurodė, kad papildomai prašo pilnai nustačius faktinius duomenis bute, atlikti veiksmus - įvertinti Perkūno al. 54-2 bute savavališkai atliktų statybos darbų teisėtumą, t. y. virtuvės įrengimą buto patalpoje 11-9, atskiros buto šildymo sistemos įrengimą, bendrosios namo šildymo sistemos pertvarkymą ir bendro naudojimo namo pastogės (palėpes) dalių prijungimą prie buto, išardant išorines buto sienas (šiltąsias atitvaras).

25. Pareiškėjas teigia, jog atsakovas padarė išvadą, kad skunde nurodyti pažeidimai yra mažareikšmiai, remdamasis nepilnai nustatytais faktiniais duomenimis, todėl ją vertina kaip neobjektyvią. Teigia, kad atsakovas, atlikdamas faktinių duomenų patikrinimą nustatė ne visus faktus. Nustatė tik tuos pažeidimus, kurie vertintini kaip mažareikšmiai, o statybos darbų, kurių atlikimui privalomas statybas leidžiantis dokumentas, visai nenagrinėjo, jų atlikimo faktų neužfiksavo ir padarė nepagrįstą išvadą, kad visi buto remonto metu padaryti pažeidimai yra mažareikšmiai. Todėl daro išvadą, kad skundžiamas raštas, atsakovo priimtas sprendimas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų ir yra naikintinas.

26. Pažymi, kad rašte nėra duomenų, kad atsakovas būtų prašęs kitų institucijų pateikti reikalingus duomenis, kad duomenys apie namo šildymą yra namo kadastrinių matavimų byloje, kuri laisvai prieinama atsakovui. Taip pat nėra duomenų, kad iki 2007 m. vasario mėnesio jokie pakeitimai namo šildymo sistemoje nebuvo padaryti. Pabrėžia, kad naujai įrengta atskira buto šildymo sistema akivaizdžiai matoma. Matomi visi jos elementai - šildymo katilas, radiatoriai, vamzdžiai ir kt. Taip pat akivaizdžiai matoma, kad bute yra tik naujai įrengtos atskiros buto šildymo sistemos radiatoriai, o bendrosios namo šildymo sistemos senųjų špižinių radiatorių bute nėra - jie yra išmontuoti. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl šie faktai negalėjo būti užfiksuoti patikrinimo vietoje metu. Taip pat pažymi, kad atsakovas nepagrįstai nenagrinėjo šildymo sistemos pertvarkymo. Teigia, kad tokiu būdu nagrinėjant pareiškėjo skundą, buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Atsakovas nepagrįstai nenagrinėjo šildymo sistemos pertvarkymo ir nepagrįstai nutraukė skundo nagrinėjimą, o teismas priimdamas sprendimą šių aplinkybių neįvertino, nors tai, atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 3 dalį, yra pagrindas panaikinti atsakovo sprendimą.

27. Pareiškėjas teigia, kad savavališkas pastogės dalių A ir B prijungimas prie buto turėtų būti vertinamas kaip patalpos naudojimo paskirties pakeitimas, o tai negali būti laikoma mažareikšmiu pažeidimu.

28. Nurodo, kad pagal namo kadastrinių matavimų bylos duomenis, namo pastogėje yra įrengta 11 patalpų (2-as namo butas). Įrengus 2-ą butą, pastogėje liko neįrengtos pastogės dalys A ir B bei virš 2-o buto perdengimo esanti taip pat neįrengta didžiausia (~ 50m2) dalis, į kurią patekti galima iš bendro naudojimo namo laiptinės. Visoms šioms trims pastogės dalims nėra atlikti kadastriniai matavimai, jos nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre, nėra nustatyta naudojimo paskirtis, todėl pareiškėjas jas vertina kaip bendro naudojimo patalpas. Nurodo, jog jis yra siūlęs bendraturtei atlikti reikiamas procedūras ir susitarti dėl naudojimosi visomis trimis minėtomis pastogės dalimis, tačiau tą padaryti ji nesutinka, bet pati neteisėtai prisijungė prie buto minėtas pastogės dalis. Todėl pareiškėjas tvirtina, kad minėtas patalpas prijungus prie L. B. buto, buvo pakeista šių patalpų paskirtis, kam reikėjo rašytinio pareiškėjo pritarimo. Pareiškėjas tvirtina, kad toks pažeidimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis.

29. Teismo sprendimas yra neteisėtas, nes teismas į pareiškėjo nurodytus argumentus priimdamas sprendimą neatsižvelgė. Pareiškėjas nesutinka su teismo pozicija, kad jis nenurodė teisinių pagrindų, kuriais remiantis skundžiamas sprendimas turėtų būti naikinamas.

30. Pareiškėjas teigia, kad dalis bute atliktų darbų jo teisių ir interesų nepažeidė, tačiau bendrosios namo šildymo sistemos pertvarkymo bei bendro naudojimo patalpomis laikytinų patalpų neteisėto prijungimo prie buto darbai, kurių atlikimui reikėjo turėti dar ir statybą leidžiantį dokumentą, nors jie ir atlikti bendraturtės bute, mano, kaip bendraturčio, teises ir teisėtus interesus pažeidė. Kokias problemas man sukėlė šie neteisėtai bendraturtės padaryti pertvarkymai, pareiškėjas teigia nurodęs skunde atsakovui ir paaiškinęs teismui bylos nagrinėjimo metu.

31. Pareiškėjas tvirtina, kad patikrinimo metu jis į ginčo butą nebuvo įleistas, patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinime dalyvavo tik L. B. Namo laiptinėje atsakovo atstovas pasakė, kad iš pareiškėjo jiems nereikia jokių papildomų duomenų nei paaiškinimų.

32. 2017 m. gruodžio 20 d. pareiškėjas teismui pateikė gretimo namo šildymo sistemos projekto schemą. Pareiškėjas tvirtina, kad nėra davęs sutikimo įrengti atskirą šildymo sistemą.

33. Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

34. Nurodo, jog ginčo bute atlikti statybos darbai buvo priskirti paprastajam remontui, todėl atsakovas neturėjo ir šiuo metu neturi teisinio pagrindo statytojai surašyti savavališkos statybos akto. Inspekcijos nuomone, teismas priėmė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog Inspekcija teisės aktų nustatyta tvarka priėmė teisėtą sprendimą nutraukti pareiškėjo skundo nagrinėjimą dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų. Be to, teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Inspekcijos raštas buvo priimtas remiantis pateikta ir visiškai išanalizuota medžiaga, o pats sprendimas, t. y. raštas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvuotas ir jame aiškiai suformuluota padaryta išvada, kad buvo atliktas paprastasis remontas, kuriam atlikti nereikalingas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas, todėl pareiškėjo skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas. Be to, rašte buvo nurodyta jo apskundimo tvarka. Pasak atsakovo, visos šios aplinkybės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, o apelianto teiginys dėl minėtų nuostatų neatitikimo yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.

35. Nurodo, jog pagal Priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 8 straipsnio 1 dalį, Inspekcija atlieka teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą. Tuo tarpu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisykles, kaip jau buvo minėta, reglamentuoja CK 4.72-4.92 straipsniai, todėl pasisako, jog su šios teisės įgyvendinimu susijusių klausimų sprendimai nepriklauso viešojo administravimo teisinio reguliavimo sričiai ir Inspekcijos kompetencijai. Būtent dėl šių priežasčių pareiškėjas raštu ir buvo informuotas, kad, jei jis mano, jog jo teisės yra pažeistos, vadovaudamasis CK 1.138 straipsniu, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių gynimo.

36. Atsakovas, įvertinęs, jog namo paskirtis yra gyvenamoji, o apelianto minimos palėpės dalys yra šiame name ir jų naudojimo paskirtis apskritai nėra nustatyta bei įregistruota, todėl, jo nuomone, apelianto teiginys dėl tariamai pakeistos naudojimo paskirties yra neįrodytas. Atsakovas, vykdydamas jo komptetencijai priklausančius veiksmus, patikrinimo metu tik įvertino statytojos atliktus statybos darbus ir nustatytas aplinkybes konstatavo patikrinimo akte. Taigi apelianto teiginys dėl tariamo pastogės patalpų prijungimo prie buto iš esmės grindžiamas jo, kaip bendrasavininko, teisių pažeidimu, tačiau atsakovui nėra suteikti įgaliojimai taikyti poveikio priemones nustačius pažeidimus, susijusius su bendraturčių teisių įgyvendinimu.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, jog su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

38. Nurodo, jog atsakovas buvo atvykęs apžiūrėti nuosavybės teise priklausančios namo dalies, atliko patalpų matavimus, dėl kurių skunde pretenzijas reiškė bendraturtis, įvertino padarytus paprastojo remonto darbus. Atsakovui buvo patektos sutartys su paslaugų tiekėjai - vandens, elektros, dujų. Taip pat buvo pateikti ir inžinierinių sistemų projektai, kuriuos reikalavo parengti paslaugų tiekėjai. Visi bute atlikti remonto darbai priskirtini paprastojo remonto darbams, todėl apelianto sutikimas šiems darbams nebuvo reikalingas.

39. Dėl šildymo sistemos keitimo, nurodo, jog dalies namo vidaus šildymo sistemos modernizavimas, paliekant seną šildymo sistemą pirmam aukštui ir įsirengiant atskirą šildymo apskaitos sistemą antram aukštui buvo atliktas esant bendraturčio pritarimui. Šildymo sistemą įrengė kvalifikuoti ir atestuoti specialistai pagal projektą, kuris buvo suderintas su paslaugų tiekėju AB „Lietuvos dujos“ ir bendraturčiu. Paaiškina, kad įrengiant antrame aukšte šildymo sistemą pirmo aukšto atvira šildymo sistema nebuvo pažeista, apeliantas beveik dešimt metų šildėsi ir nereiškė pretenzijų dėl šildymo sistemos sugadinimo ar jos neefektyvumo. Nurodo, jog apeliantas dujinį katilą pirmo aukšto patalpų šildymui naudoja daugiau kaip penkiasdešimt metų. Radiatoriai esantys pirmame aukšte įrengti nuo 1939 metų. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad kreipdamasis į atsakovą su skundu, o taip pat į teismą apeliantas siekia, kad jis prisidėtų savo lėšomis prie pareiškėjo šildymo sistemos modernizavimo, kuri jau yra nusidėvėjusi.

40. L. B. nurodo, jog pastato stogas yra šlaitinis, todėl greta kambarių - patalpų 2-2 (13,06 kv. m.) ir 2-1 (15,95 kv. m.) dėl stogo nuolydžio esančios nišos (nuo 1,60 m aukščio) buvo atskirtos pertvaromis. Į šias nišas įrengtas patekimas iš abiejų kambarių, jos niekuomet nebuvo įskaičiuojamos į patalpų plotą (nei 1939 metais nei vėliau). Nurodo, jog pagrindo minėtas patalpas dalintis su ieškovu bendrai ir laikyti tai kaip bendra daline nuosavybe nėra. Paaiškina, jog nišų ji savavališkai neprisijunginėjo, iš kambarių 2-2, 2-1, 2-3 visuomet buvo patekimas į greta esančias nišas, tai patvirtina ir inventorines bylos duomenys ir architekto B. E. projektas. Kitoks patekimas kaip tik iš man priklausančių patalpų į pareiškėjo nurodytas nišas „A“ ir „B“ nebuvo suprojektuotas ir nebuvo įrengtas.

41. Apelianto teiginius, kad buvo atlikti kapitalinio remonto darbai ir galimai buvo pažeistos stogo konstrukcijos vertina kaip nepagrįstus. Nurodo, kad pastato stogas dengtas čerpėmis, todėl, jeigu būtų pažeistos konstrukcijos ar susilpnintas stogas, tuomet nuo čerpių svorio stogas išlinktų. Atkreipia dėmesį jog teismui apeliantas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių stogo konstrukcijos susilpninimo aplinkybes.

42. Dėl bendraturčio reikalavimo inicijuoti, virš savo buvo esančios patalpos – pastogės, inventorizavimą ir pasidalijimą, pasisako, kad poreikio inventorizuoti ir registruoti VĮ „Registrų centras“ pastogės patalpų šiai dienai neturi, bet neprieštarauja, kad apeliantas imtųsi šios iniciatyvos.

43. Dėl virtuvės patalpos nurodo, jog L. B. perkant ginčo butą, patalpoje II-9 stovėjo ne tik dujinė viryklė, bet ir šaldytuvas, todėl ji ir prieš tai buvo naudojama maisto gaminimui.

44. Tam, kad nebūtų ateityje ginčų su D. M., L. B. kreipėsi į AB „Lietuvos dujos“ dėl atskiros šildymo sistemos įrengimo. Bendraturtis D. M. davė sutikimą įsirengti atskirą dujinį šildymo katilą su uždara kamera, įrengiant dūmtraukį-ortakį per sieną. Sutikimus davė ir greta esančio sublokuoto gyvenamojo namo savininkai B. G. ir A. P.. 2007 m. UAB „Sanda“ parengė projektą pagal 2007 m. vasario 2 d. išduotas projektavimo sąlygas Nr. 07-26963. Bendraturčiui D. M. buvo palikta senoji šildymo sistema tiek dujomis, tiek kietu kuru, abu šildymo katilai stovi rūsyje. Kadangi aš sudariau atskirai sutartį dėl dujų tiekimo į antrą pastato aukštą, su D. M. AB „Lietuvos dujos“ pasirašė taip pat sutartį dėl pirmo aukšto patalpų šildymo. Taigi, namo bendra šildymo sistema 2007 m. buvo perplanuota viduje, įrengiant antram aukštui atskirą šildymą, o pirmam aukštui paliekant ankstesnę šildymo sistemą - šildymąsi kietuoju kuru ir dujomis, taip pat antrame aukšte pakeičiant špižinius radiatorius naujais. Apelianto argumentą, kad jis nesuprato, kad L. B. siekė jai priklausančią namo dalį šildyti atskirai, vertina kaip atmestiną.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 45. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

46. Pareiškėjas 2015 m. liepos 7 d. skundu kreipėsi į atsakovą Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie aplinkos ministerijos dėl 2007 m. vasario – kovo mėnesį, jo manymu, atliktų savavališkų statybos darbų namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2-ame bute, įrengtame pastogėje, priklausančiame trečiajam suinteresuotam asmeniui L. B.. Pareiškėjas skunde akcentavo jo, namo bendraturčio teisių pažeidimus, bei nurodė šiuos neteisėtai atliktus buto pertvarkymo ir remonto darbus: pakeisti langai (kai kurių architektūra neatitinka buvusios), išardžius pertvaras buvo pakeistas vidinis buto išplanavimas; išardytos išorinės buto sienos ir prie buto prijungtos namo palėpės dalys, kurioms nėra nustatyta naudojimosi tvarka, tuo pačiu buvo suardyta pastogės medinės konstrukcijos struktūra, dėl to sumažėjo stogo konstrukcijos ir perdangos stiprumas; pertvarkyti vandens, kanalizacijos, dujų vamzdynai, per bendro naudojimo laiptinę įrengtas atskiras elektros įvadas, be pareiškėjo sutikimo ir statybą leidžiančių dokumentų L. B. atjungė savo butą nuo bendros atviro tipo namo šildymo sistemos ir jame įrengė atskirą uždaro tipo šildymo dujomis sistemą.

47. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2015 m. liepos 7 d. skundą, atliko faktinių duomenų patikrinimą 2015 m. liepos 29 d. dalyvaujant statytojai L. B., ir nustatė, kad buvo atliktas paprastasis remontas, kuriam nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, nes nebuvo keičiamos, šalinamos, įrengiamos, stiprinamos ar silpninamos laikančiosios konstrukcijos (STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, 12.1, 12.11, 12.12 p.). Inžinerinių sistemų pertvarkymo faktas netikrintas, kadangi nebuvo duomenų apie inžinerinių sistemų padėtį, buvusią iki jos pertvarkymo. Nurodė, kad remiantis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 5 punktu, bute atliktiems paprastojo remonto darbams statybą leidžiantis dokumentas ir projektas nereikalingi. Padaręs išvadą, kad skunde nurodyti pažeidimai mažareikšmiai, atsakovas jo nagrinėjimą nutraukė. Informavo, kad bendratučių nesutarimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo ir naudojamo objekto pagal Civilinį kodeksą sprendžiami teisme.

48. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl atsakovo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, rašto Nr. (15.2)-2D-12890, atmetė. Pareiškėjas, apeliaciniu skundu nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti ginčijamą administracinį sprendimą ir įpareigoti atsakovą atnaujinti 2015 m. liepos 7 d. skundo nagrinėjimą.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant nagrinėjamos administracinės bylos dalyką ir ribas, būtina atsižvelgti į minėtame pareiškėjo 2015 m. liepos 7 d. skunde nurodytus pažeidimus, nes atsakovas priėmė nagrinėjamoje byloje ginčijamą administracinį sprendimą (2015 m. rugpjūčio 31 d. rašto Nr.(15.2)-2p-12890) būtent dėl pareiškėjo skunde nurodytų faktų bei rėmėsi tais duomenimis ir aplinkybėmis, kurios buvo žinomos skundo nagrinėjimo metu. Pareiškėjas, po apeliacinio skundo pateikimo, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2016 m. gegužės 12 d. prašymą, kuriuo iš esmės ne tik naujai suformulavo apeliacinio skundo dalyką, bet ir naujai išdėstė savo skundo, kuriuo buvo 2015 m. liepos 7 d. kreiptasi į atsakovą, reikalavimus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo ribas, kurios neturėtų peržengti pareiškėjo 2015 m. liepos 7 d. skunde atsakovui nurodytų teisių pažeidimų ir išdėstytų reikalavimų, 2016 m. gegužės 12 d. prašymo prie nagrinėjamos bylos neprideda.

50. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė naujus įrodymus – 2017 m. gruodžio 18 d. ir 2017 m. gruodžio 20 d. (teisme gauti 2017 m. gruodžio 21 d.) paaiškinimus raštu bei papildomus įrodymus – K. G. paaiškinimus ir sublokuoto gyvenamojo namo Perkūno g. 52, Kaune centrinio šildymo schemą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ypatumus, pažymi, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 138 str. 3 d.). Tokie faktiniai duomenys ir paaiškinimai, kurių netyrė ir nevertino nei viešojo administravimo subjektas, nei pirmosios instancijos teismas, paprastai negali būti prijungiami prie bylos apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjas nenurodė priežasčių, kurios būtų nulėmę būtinybę pateikti papildomus paaiškinimus raštu, ir kodėl įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau. Be to, jo pateikiama schema yra nuo kitos namo dalies, tai reiškia, nesietina su nagrinėjamu ginču. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija minėtų pareiškėjo paaiškinimų ir naujų įrodymų neprijungia prie bylos.

51. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, teigė, kad trečiojo suinteresuoto asmens atlikti statybos darbai bute buvo nepagrįstai priskirti paprastajam remontui, nes buvo išardytos ne pertvarinės sienos, bet buto išorinės sienos – šiltosios atitvaros, savavališkai prijungtos šalia 2-ojo buto esančios pastogės dalys (A ir B), pakeista šių patalpų naudojimo paskirtis; be to, išardyta pertvara tarp patalpų II-6 ir II-9 ir pakeičiant patalpos II-9 paskirtį įrengta virtuvė.

52. Atsakovas, tirdamas pareiškėjo skundą, 2015 m. rugpjūčio 3 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, ir nustatė, kad ginčo bute tarp patalpų II-5 ir II-8yra išardyta pertvarinė siena, tarp patalpų II-7 ir II-8 įrengta nauja pertvarinė siena; patalpoje II-1 išardyta dalis pietinės pertvarinės sienos ir įrengtas balkis bei medinės kolonos, patalpoje II-2 šiaurinėje pertvarinėje sienoje įrengtos 2,84 m stumdomos durys. Teismui nebuvo pagrindo abejoti kompetentingos institucijos nustatytais faktais ir padarytomis išvadomis dėl to, kad buvo atlikti statybos darbai nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų, kurie laikytini statinio parastuoju remontu, kuriam atlikti nereikalingas projektas ir nereikalingi statybą leidžiantys dokumentai (Statybos įstatymo 2 str. 21 d., 20 str. 1 d. 9 p., STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, 12.1, 12.11, 12.12 p., STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 5 p.).

53. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių padarytas išvadas apie atlikto remonto pobūdį, bei pagrindžiančių jo teiginius, kad buvo suardyta pastogės medinės konstrukcijos struktūra, dėl to sumažėjo stogo konstrukcijos ir perdangos stiprumas (ABTĮ 57 str. 1 d.). Pareiškėjas argumento, kad pastogės patalpos, esančios šalia trečiojo suinteresuoto asmens patalpų II-1 ir II-2, turi būti priskiriamos bendrojo naudojimo patalpoms, taip pat nepagrindė, nepateikė įrodymų, kokiu būdu jis naudoja minėtas patalpas, nes į šias patalpas įėjimas yra tik iš trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančio buto patalpų II-1 ir II-2 (pastogės patalpų planas, b. l. 12). Pažymėtina, kad pagal Priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 8 straipsnio 1 dalį, Inspekcija atlieka teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, tačiau neturi įgalinimų spręsti tarp bendratučių kilusių ginčų. Bendraturčiai, nesant sutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo objekto naudojimo, savo pažeistas teises turi ginti teisme pagal Civilinį kodeksą (CK 1.138 str., 4.75 str.).

54. Pareiškėjas skunde atsakovui nurodė, kad ginčo bute remonto metu buvo pertvarkyti vandens, kanalizacijos, dujų vamzdynai, per bendro naudojimo laiptinę įrengtas atskiras elektros įvadas, be pareiškėjo sutikimo ir statybą leidžiančių dokumentų atjungtas L. B. butas nuo bendros atviro tipo namo šildymo sistemos ir jame įrengta atskira uždaro tipo šildymo dujomis sistema. Atsakovas 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendime, rašto Nr.(15.2)-2p-12890, nurodė, kad inžinerinių sistemų pertvarkymo faktas netikrintas, kadangi nėra duomenų apie inžinerinių sistemų padėtį, buvusią iki jos pertvarkymo. Atsiliepime teismui papildomai paaiškino, kad patikrinimo metu viešame registre pastatas buvo nurodytas kaip vienbutis (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015 m. spalio 6 d. išrašas, b. l. 46), tokiu atveju pagal STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 5.3 punktą, bute atliktiems darbams statybą leidžiantis dokumentas ir projektas nereikalingi (5.3. p. – rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui privalomas įrengiant, pertvarkant, išmontuojant bendrąją pastato dujų inžinerinę sistemą, įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį) šildymo ir elektros bendrąsias inžinerines sistemas). Pareiškėjo iniciatyva vėliau padarius pakeitimus viešame registre, gyvenamasis namas buvo nurodytas kaip dviejų butų pastatas (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015 m. lapkričio 2 d. išrašas, b. l. 62), tačiau atsakovas, priimdamas sprendimą, pagrįstai rėmėsi duomenimis, tuo metu buvusiais viešame registre, kurie laikytini teisingais ir išsamiais, kol nėra pakeičiami.

55. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamų darbų atlikimo metu 2007 m. (t. y. trečiajam suinteresuotam asmeniui įrengiant savo naudojamose patalpose atskirą dujinį šildymo katilą su uždara kamera, dūmtraukio-ortakio išvadas, įrengiant atskirą vandens apskaitą bei atskirą elektros apskaitos prietaisą bendro naudojimo laiptinėje) viešame registre gyvenamasi namas buvo įregistruotas kaip dviejų savininkų bendroji dalinė (1/3 ir 2/3) nuosavybė ir nebuvo nurodytas kaip dviejų butų pastatas, taigi ir pagal tuo metu galiojusio STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ atlikti darbai buvo priskiriami paprastajam remontui (14.14 p., 14.15 p.), kuriam nebuvo reikalingas statybos leidimas (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 d. 2 p., 2006 m. spalio 17 d. įst. Nr. X-857 red.), todėl nebuvo pagrindo teigti, kad darbai atlikti savavališkai. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodo, kad, remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 63 dalimi, atskirosios inžinerinės sistemos, nesusietos su bendrosiomis pastato inžinerinėmis sistemomis, yra skirtos užtikrinti atskirų patalpų funkcionavimui ir tenkinti jų naudotojų poreikius, tokiomis patalpomis laikytinos trečiojo suinteresuoto asmens naudojamos patalpos.

56. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, kvestionuodamas ginčo bute įrengto dujinio šildymo teisėtumą, nepateikia jokių įrodymų, kad tai padaryta pažeidžiant techninius reikalavimus tokio pobūdžio įrenginiams. Byloje esantis UAB „Sanda“ projektas, AB „Lietuvos dujos“ projektavimo sąlygos, paties pareiškėjo sutikimas, kad L. B. įsirengtų atskirą dujinį šildymo katilą su uždara kamera patvirtina, kad darbai buvo atliekami laikantis teisės aktų reikalavimų. Apelianto teiginiai, kuriais jis kvestionuoja sutikimo turinį bei nurodo, kad likusi namo bendroji šildymo sistema, kuria jis naudojasi, dėl trečiojo suinteresuoto asmens patalpose įsirengtos atskiros dujinio šildymo sistemos, yra išardyta, funkcionuoja nepakankamai efektyviai, daugiau jokiais įrodymais nebuvo grindžiami nei teikiant skundą atsakovui, nei nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas į atsakovą kreipėsi po atliktų remonto darbų praėjus ilgam laiko tarpui – daugiau negu aštuoneriems metams, visą šį laiką naudojosi likusia namo bendrąja šildymo sistema, todėl nebuvo pagrindo vertinti tokio pobūdžio pareiškėjo nurodomus pažeidimus kitaip nei mažareikšmius ir tyrimą dėl jų nutraukti.

57. Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog teikiant skundą ir (ar) pranešimą, jame turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimus, ir tai patvirtinantys dokumentai. Pareiškėjas turėjo pareigą pateikti atsakovui išsamius duomenis apie jam nuosavybės teise priklausančio pastato inžinerinius įrenginius. Jo argumentai, kad duomenis, kurie patvirtintų jo nurodomus pažeidimus turėjo rinkti atsakovas, atsižvelgiant į aplinkybę, kad jis pats buvo namo savininku ir turėjo disponuoti tokiais duomenimis, atmestini.

58. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka patikrinusi bylą, nenustatė pagrindų įpareigoti atsakovą ištirti pareiškėjo skundą iš naujo bei pareiškėjo apeliaciniam skundui tenkinti. Pirmosios instancijos teismas iš esmės išnagrinėjo visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai paliko atsakovo administracinį sprendimą nepakeistą. Atsižvelgiant į teisėjų kolegijos nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė