2020-10-26 Nr. ANB-802-4-69-3-01597-2019-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-42-895/2020

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01597-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 1.4.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Arvydo Daugėlos ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. atstovo advokato Dariaus Jurgučio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. S. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nutarimu pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį nubaustas 1500 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams ir transporto priemonės – automobilio „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. apie 13.25 val. Kaune, (duomenys neskelbtini, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 0,52 promilės girtumas). Teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta, jis turėjo galiojančią nuobaudą už vairavimą neblaiviam.

2. Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi atmesti M. S. ir bankrutuojančios UAB „S“ bankroto administratoriaus MB „Nemokumas“ vadovo Nerijaus Jurčiukonio apeliaciniai skundai.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. atstovo advokato Dariaus Jurgučio prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nutarimo dalį, kuria paskirtas transporto priemonės konfiskavimas, ir grąžinti transporto priemonę BUAB „S“. Pareiškėjas prašyme nurodo:

4.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl transporto priemonės konfiskavimo nėra motyvuotas, kadangi nenurodyta, kodėl teismas padarė išvadą, kad transporto priemonės savininkas žinojo, kad M. S. darys administracinius nusižengimus.

4.2. Pirmosios instancijos teismas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti – dėl ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo, nustatė remdamasis spėjimais bei prielaidomis, be jokių motyvų, todėl tokio sprendimo negalima laikyti teisėtu.

4.3. ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte aiškiai nurodyta, kad ne pažeidėjui priklausantis daiktas gali būti konfiskuojamas tik tuomet, kai (aktualu nagrinėjamu atveju) perduodamas turtą savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismų praktikoje žinojimas aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o turėjimas žinoti – kaip asmens pareiga veikti aktyviai, pareiga pasidomėti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vertino ne turto savininko žinojimą, bet jo turėjimą žinoti, t. y. rūpestingumą. Tačiau administracinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai, t. y. negali būti aiškinamos taip, kad išplėstų administracinės atsakomybės ribas ar kaip nors kitaip apsunkintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį. Vien bendro pobūdžio prielaidos apie turėjimą ar galimybę žinoti negali būti naudojamos transporto priemonės savininko nenaudai, priešingu atveju būtų plečiamai aiškinama ir taikoma įstatymo norma, o tai nėra leistina. Byloje nėra jokių duomenų ir nenustatyta, kad transporto priemonė M. S. būtų perduota.

4.4. ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto sąlyga galėtų būti taikoma tik patikimai nustačius, kad transporto priemonės savininkė BUAB „S“, pirma, perleido transporto priemonę M. S. ir, antra, žinojo, kad M. S. transporto priemonę naudos nusižengimui daryti. Tokių duomenų šioje byloje nenustatyta, todėl transporto priemonės konfiskavimas taikytas neteisėtai ir nepagrįstai.

5. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:

5.1. Iš surinktų duomenų matyti, kad UAB „S“, perleisdama vairuoti sau nuosavybės teise priklausantį turtą – transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti, žinojo, kad jau vien tik vairuodamas automobilį M. S. pažeis teisės aktus ir darys administracinius nusižengimus, todėl automobilio konfiskavimas yra privalomas. Taip pat yra svarbu paminėti, kad pats UAB „Statom“ direktorius A. P. atvarė ir paliko minėtą transporto priemonę M. S. kieme, kaip matyti, yra duomenų, kurie patvirtina, kad pats A. P. M. S. žinioje kartu su transporto priemone paliko ir jos užvedimo raktelius. Todėl UAB „S“ direktorius A. P. nebuvo pakankamai rūpestingas, o pasielgė aplaidžiai ir neatsakingai, nes taip pažeidėjui sudarė sąlygas daryti administracinius nusižengimus, naudojantis jo bendrovei priklausančia transporto priemone. Jis, būdamas juridinio asmens vadovas ir atsakingas už jo turtą asmuo, turėjo suprasti, kad taip paliktas ir kitam asmeniui perduotas automobilis su užvedimo rakteliais gali būti panaudotas teisei priešingoms veikoms daryti.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. atstovo advokato Dariaus Jurgučio prašymas atmestinas.

Dėl pareigos motyvuoti teismo sprendimą

7. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas taikyti ANK 29 straipsnio nuostatas, nepateikė tokio sprendimo motyvacijos. Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad sprendimas dėl transporto priemonės konfiskavimo yra motyvuotas formaliai ir tokia motyvacija negali būti laikoma išsamia. Vis dėlto pareiškėjas pasinaudojo savo teise skųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka ir apeliacinis skundas buvo paduotas tik dėl automobilio konfiskavimo. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su apelianto teiginiais dėl netinkamos pirmosios instancijos teismo motyvacijos dėl transporto priemonės konfiskavimo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, nutartyje išsamiai aprašė visas aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo, išanalizavo faktinę bylos medžiagą, rėmėsi teismų praktika, atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. ANK XXXVII skyriuje įtvirtintos apeliacinio proceso taisyklės administracinių nusižengimų bylose. Iš sisteminės, gramatinės bei teleologinės ANK analizės matyti, kad apeliacinis procesas, kaip ir pirmosios instancijos teisme vykstantis bylos nagrinėjimo procesas, yra dalis bendro teisminio proceso, kurio metu sprendžiama dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn bei kitų procesinių klausimų. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra neatsiejama administracinio nusižengimo bylos teisenos dalis ir jo metu padaromos išvados, išaiškinimai ar vertinimai yra privalomi bylos šalims. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas, akcentuodamas pirmosios instancijos teismo nutarimo trūkumus, ignoruoja apeliacinės instancijos teismo pateiktą argumentaciją. Toks dirbtinis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų atribojimas yra neobjektyvus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, pateikdamas išsamią ir nuoseklią motyvaciją dėl sprendimo konfiskuoti transporto priemonę teisėtumo, ištaisė pirmosios instancijos teismo nutarimo trūkumus, todėl pareiškėjo teisė į teisingą bei teisėtą teismo procesą nebuvo pažeista.

Dėl ANK 29 straipsnio 4 dalies taikymo

8. Pareiškėjas teigia, kad jo atžvilgiu neteisėtai pritaikytos ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatos ir konfiskuotas kitam asmeniui priklausantis automobilis. Prašyme atnaujinti bylą teigiama, kad nėra nustatyta, kad transporto priemonė M. S. buvo perleista, o net ir nustačius tai – kad ją perleidęs asmuo žinojo, kad M. S. naudosis automobiliu.

9. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimą gali skirti tik teismas. ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas; šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

10. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose, taip pat ir ANK 427 straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

11. Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo dėl to, kad M. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus, tačiau pareiškėjas nesutinka, kad automobilis jam buvo perleistas jo valdytojo ir kad jį galimai perleidęs asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Sprendžiant dėl to, ar automobilis administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui buvo perleistas, turi būti remiamasi ne tik formalia byloje užfiksuotų faktų analize, tačiau ir atsižvelgiama į automobilio savininko (valdytojo) bei administracinį nusižengimą padariusio asmens tarpusavio santykius, vyraujančią socialinių santykių praktiką, bendrą nagrinėjamos situacijos kontekstą. Transporto priemonės (kaip ir kito turto) perleidimas ANK 29 straipsnio 4 dalies kontekste neturi būti aiškinamas taip, kad automobilį perleidžiantis asmuo žodžiu ar raštu nurodytų, kad perleidžia automobilį kitam asmeniui, kad aiškiai detalizuotų, kokius veiksmus automobilį perimantis asmuo gali atlikti ir kokių negali. Automobilio valdytojas (savininkas) turtą gali perleisti konkliudentiniais veiksmais, remdamasis susiklosčiusia tarpusavio santykių praktika ar kitu būdu parodydamas, kad kitas asmuo gali naudotis jo turtu. Šioje byloje automobilį M. S. kieme paliko juridinio asmens, kuriam priklauso automobilis, vadovas. Iš viešai prieinamos „Google Maps“ paieškos matyti, kad M. S. gyvena privataus namo pobūdžio name, su privačiu kiemu. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad automobilio savininkas, palikdamas automobilį privataus namo kieme, o ne viešoje automobilių stovėjimo aikštelėje, su užvedimo rakteliais, suvokė, kad automobilį gali vairuoti kiti asmenys. Tokie jo veiksmai patvirtina, kad automobilis buvo perleistas, šiuo konkrečiu atveju M. S., taigi, sąmoningas automobilio perleidimo faktas konstatuotas tinkamai.

12. Pareiškėjas taip pat teigia, kad automobilį perleidęs asmuo negalėjo žinoti, kad M. S., naudodamasis juo, padarys administracinį nusižengimą. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad, kaip ir pirmiau aptartu atveju, automobilio savininkas jį paliko ne neutralioje vietovėje, o būtent M. S. kieme, sudarydamas sąlygas jam vairuoti automobilį. Tai parodo ne tik automobilio savininko pasitikėjimą M. S., bet ir suponuoja jų artimesnį (draugišką, kolegišką) tarpusavio santykį. Visuma išdėstytų aplinkybių patvirtina, kad automobilio savininkas ir M. S. buvo pažįstami, M. S. buvo pakankamai pasitikima, kad būtų galima palikti automobilį jo kieme su užvedimo rakteliais, o M. S. savo ruožtu leido naudoti savo kiemą kaip automobilio laikymo vietą. Apeliacinės instancijos teismas, sujungdamas byloje esančius įrodymus, M. S. bei automobilio savininko parodymus į logišką ir nuoseklią įrodymų grandinę, nepažeidė ANK reikalavimų ir nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Taip pat teisingai konstatuota, kad automobilio savininkas turėjo būti pakankamai apdairus ir suprasti, kad jo perleistu automobiliu gali būti naudojamasi, ir, esant galimybei, užkirsti kelią tokiems veiksmams, tačiau ne tik nesiėmė jokių priemonių, kad atimtų tokią galimybę iš M. S., bet ir palengvino jam sąlygas palikdamas automobilio užvedimo raktelį.

13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad sprendimas dėl administracinio poveikio priemonės – turto, priklausančio kitam asmeniui, konfiskavimo buvo priimtas nepažeidžiant ANK reikalavimų, tinkamai ištyrus byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijai nenustačius, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminį materialiosios ar proceso teisės pažeidimą, pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nutarimą nepakeistą.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Arvydas Daugėla

Armanas Abramavičius