2018-10-25 Nr. AB-19199-3-62-3-00443-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-730-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00443-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3; 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. I. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja A. I. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) 2018 m. vasario 1 d. išsiųsto atsakymo, prašydama panaikinti atsakymą ir įpareigoti išspręsti pareiškėjos prašymus.

2. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 15 d. nutartimi pareiškėjai nustatytas terminas iki 2017 m. kovo 29 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.

3. Minėtoje nutartyje nustatytu terminu pareiškėja pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti Kauno AVPK 2018 m. vasario 1 d. raštą Nr. 20-S-9131(2.5.E) ir įpareigoti Kauno AVPK atlikti veiksmus, išsprendžiant pareiškėjos prašymus, priteisti maksimalią emocinę žalą iš Kauno AVPK.

4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakyta priimti. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, minėtą nutartį panaikino ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5. Spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą iš naujo, teismas vertino, kad skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) keliamų reikalavimų (neaiškiai formuluojamos aplinkybės, netiksliai suformuluotas reikalavimas), todėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 12 d. nutartimi pareiškėjai nustatytas terminas iki 2017 m. liepos 26 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.

6. Teismo nutartyje nustatytu terminu pareiškėja pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) įpareigoti Kauno AVPK skubiai vykdyti Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, Jungtinių tautų vaiko teisių konvenciją, Lietuvos Respublikos Konstituciją, skubiai atskiriant auką V. nuo labai pavojingo šizofreniko A. B. ir skubiai grąžinti mylimiausią sūnelį V. pavyzdingai, rūpestingai mamai A. ir I.; 2) panaikinti Kauno AVPK 2018 m. vasario 1 d. raštą Nr. 20-S-9131(2.5.E); 3) priteisti iš Kauno AVPK maksimalią emocinę žalą – 11 bilijonų eurų.

7. Kadangi pareiškėjos skundas neatitiko ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimų, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti pirmąjį skundo reikalavimą, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, arba pateikti įrodymus, jog pareiškėja su tapačiais reikalavimais kreipėsi į atsakovą; pateikti įrodymus neturtinės žalos pasireiškimo aplinkybėms pagrįsti, patikslinti skundo aplinkybes ir atsakovą.

8. 2018 m. rugpjūčio 22 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose buvo gautas pareiškėjos patikslintas skundas atsakovams Kauno AVPK ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno AVPK, kuriame prašoma: 1) įpareigoti Kauno AVPK skubiai vykdyti Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, Jungtinių tautų vaiko teisių konvenciją, Lietuvos Respublikos Konstituciją, skubiai atskiriant auką V. nuo labai pavojingo šizofreniko A. B. ir skubiai grąžinti mylimiausią sūnelį V. pavyzdingai, rūpestingai mamai A. ir I.; 2) panaikinti Kauno AVPK 2018 m. vasario 1 d. raštą Nr. 20-S-9131(2.5.E); 3) priteisti iš Kauno AVPK maksimalią emocinę žalą – 11 bilijonų eurų.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi buvo priimtas pareiškėjos A. I. (toliau – ir pareiškėja) skundas dalyje, kurioje prašoma panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) 2018 m. vasario 1 d. raštą Nr. 20-S-9131(2.5.E), o pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Kauno AVPK skubiai vykdyti Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, Jungtinių tautų vaiko teisių konvenciją, Lietuvos Respublikos Konstituciją, skubiai atskiriant auką V. nuo labai pavojingo šizofreniko A. B. ir skubiai grąžinti mylimiausią sūnelį V. pavyzdingai, rūpestingai mamai A. ir I., teismas nutarė laikyti nepaduota ir grąžinti pareiškėjai, taip pat atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo priteisti iš Kauno AVPK maksimalią emocinę žalą – 11 bilijonų eurų.

10. Dėl pirmojo pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimo teismas pažymėjo, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje išaiškino pareiškėjai, jog į teismą dėl įpareigojimo atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus viešojo administravimo srityje galima kreiptis tada, kai su analogišku reikalavimu (tuo pačiu, kuris formuluojamas teismui) pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, o atsakovas atsisakė prašomus veiksmus atlikti arba vilkina pareiškėjos prašymo (skundo) sprendimą. Atitinkamai teismas minėta nutartimi pasiūlė pareiškėjai patikslinti pirmąjį skundo reikalavimą (dėl įpareigojimo atlikti veiksmus) arba pateikti įrodymus, jog pareiškėja su tapačiais reikalavimais kreipėsi į atsakovą. Tačiau iš pareiškėjos patikslinto skundo turinio matyti, jog ji teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi nurodytų skundo trūkumų nešalino, t. y. nepateikė duomenų, jog kreipėsi į atsakovą su tapačiais reikalavimais (dėl atsakovo įpareigojimo atlikti konkrečius veiksmus). Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėja nepašalino 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų dėl pirmojo reikalavimo (dėl atsakovo įpareigojimo atlikti konkrečius veiksmus), todėl teismo procesas šioje skundo dalyje yra negalimas. Taigi, pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Kauno AVPK skubiai vykdyti Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, Jungtinių tautų vaiko teisių konvenciją, Lietuvos Respublikos Konstituciją, skubiai atskiriant auką V. nuo labai pavojingo šizofreniko A. B. ir skubiai grąžinti mylimiausią sūnelį V. pavyzdingai, rūpestingai mamai A. ir I., teismas laikė nepaduota ir grąžintina pareiškėjai (ABTĮ 33 str. 1 d.). Teismas taip pat nurodė, kad ši nutarties dalis, kurioje pareiškėjos skundas laikomas nepaduotu (dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus), neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, kuris atitiktų ABTĮ reikalavimus.

11. Pasisakydamas dėl trečiojo pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimo, teismas nurodė, kad iš skundo turinio matyti, jog pareiškėja prašomą priteisti neturtinę žalą iš esmės sieja su atsakovo Kauno AVPK (pareigūnų) veiksmais jiems vykdant tiesiogines funkcijas, t. y. renkant įrodymus, tačiau, ginčai dėl žalos atlyginimo, kai žala siejama su ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, atliktais tiriant nusikalstamas veikas bei šioms institucijoms veikiant kaip ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese subjektams, nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją, todėl jie turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Todėl teismas pareiškėjos skundo dalį dėl 11 bilijonų eurų neturtinės žalos atlyginimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas kartu išaiškino pareiškėjai teisę dėl skundo reikalavimo, kuriuo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kreiptis į bendros kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 3 d.).

12. Tuo tarpu pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Kauno AVPK 2018 m. vasario 1 d. raštą Nr. 20-S-9131(2.5.E) teismas priėmė, kadangi nustatė, jog ji atitinka ABTĮ 24, 25 straipsnių reikalavimus.

III. 13. Pareiškėja A. I., nesutikdama su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalimi, kuria jos skundas dalyje dėl pirmojo reikalavimo laikytas nepaduoti, o dalyje dėl trečiojo reikalavimo skundą atsisakyta priimti, pateikė atskirąjį skundą.

14. Pareiškėja mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra neteisėta ir nepagrįsta. Prašo panaikinti minėtos nutarties dalį, kuria pareiškėjos skundas laikomu nepaduotu, ir klausimą išspręsti iš esmės, įpareigojant atsakingas institucijas – Kauno AVPK – vykdyti Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, tuojau pat atskiriant mažametį V. nuo labai pavojingo šizofreniko A. B. ir skubiai grąžinti V. mylimai pavyzdingai mamai A. ir I.. Pareiškėja taip pat nurodo, kad 11 bilijonų eurų žalos priteisimas yra būtinas, nes dėl Kauno AVPK tyčinio savo pareigos saugoti, ginti, padėti nevykdymo yra sugriauti jų gyvenimai – V. tyčia susargdintas mirtinai pavojingomis ligomis pas šizofreniką A. B..

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalies, kuria teismas nutarė pareiškėjos skundą dalyje dėl pirmojo reikalavimo laikyti nepaduotu, o dalyje dėl trečiojo reikalavimo atsisakė priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

16. Visų pirma, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.). Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

17. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Tai reiškia, kad teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-632-520/2017).

18. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., LVAT 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Tačiau pareiškėjos skundas (patikslintas skundas) dalyje dėl pirmojo reikalavimo šių nuostatų neatitinka. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė pareiškėjos skundą šioje dalyje laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjai.

19. Taip pat, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas dėl trečiojo pareiškėjos skundo (patikslinto skundo) reikalavimo, pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Tačiau administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Tuo tarpu šiuo atveju pareiškėja prašomą priteisti žalą iš esmės sieja su atsakovo Kauno AVPK (pareigūnų) veiksmais (neveikimu) vykdant tiesiogines funkcijas, t. y. veikiant kaip ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese subjektams, o ne viešojo administravimo srityje. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad ginčai dėl žalos, siejamos su prokuratūros ir policijos veiksmais, atliktais tiriant nusikalstamas veikas bei šioms institucijoms veikiant kaip ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese subjektams, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 22 d. nutartį byloje O. P. prieš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą Nr. ST-7, 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį byloje V. A. S. prieš Lietuvos valstybę, atstovaujamą Generalinės prokuratūros, Nr. T-87/2009). Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą šioje dalyje, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

20. Atsižvelgusi į minėtas teisės aktų nuostatas, aktualią teismų praktiką ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, visapusiškai įvertinusi pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateikto skundo ir vėliau pateiktų patikslintų skundų turinį bei kitus pareiškėjos pateiktus dokumentus, teisėjų kolegija pritaria ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvadoms ir plačiau dėl jų nepasisako. Juolab kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos atskirajame skunde iš esmės išdėstyti tik abstraktūs teiginiai, reiškiama subjektyvi, jokiais objektyviais įrodymais bei teisiniais argumentais nepagrįsta nuomonė, kad ginčijama teismo nutarties dalis yra neteisėta ir nepagrįsta. Pabrėžtina, kad pareiškėja, atskiruoju skundu nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, savo pozicijos iš esmės nedetalizuoja, o apeliacinės instancijos teismui pateikė tik bendro pobūdžio atskirąjį skundą, kuriame nėra išdėstyti išsamūs ir motyvuoti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi bei teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis argumentai.

21. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas. Šiuo aspektu kartu pabrėžtina, kad teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjos skundas dalyje dėl pirmojo reikalavimo laikytas nepaduotu, kaip teisingai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai, pašalinus skundo šioje dalyje trūkumus, kreiptis gynybos į teismą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė