e9edccd3-734a-47a6-89fa-c010ceb2d467 · Å iaulių apylinkės teismas

El. civilinė byla Nr. e2-7729-772/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05183-2017-9                                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.5.2.1.; 3.2.6.1. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 9 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys, posėdžio sekretorė Ona Baronienė,dalyvaujant ieškovei R.

Ž., atsakovo V. T. atstovui adv. L. SamoÅ¡kai, neatvykus JoniÅ¡kio raj. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. Ž. ieÅ¡kinį atsakovui V. T. dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui nustatyto dydžio pakeitimo, dalyvaujant Institucijai, duodančiai iÅ¡vadÄ byloje, JoniÅ¡kio raj. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – JVTAS).         Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:IeÅ¡kovė 2017-06-15 pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pakeisti Å iaulių raj. apylinkės teismo 2010-10-15 sprendimu tarp Å¡alių patvirtintos Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.2 punktÄ , kuriuo nustatytÄ , kad atsakovas V.

T. nepilnamečio sÅ«naus N. T. iÅ¡laikymui mokės periodinėmis iÅ¡mokomis ne mažiau kaip po 300 Lt (dabar 86,89 Eur) kiekvienÄ mėnesį iki jo pilnametystės. IeÅ¡kovė teismui pateiktame ieÅ¡kinyje nurodė, kad nors atsakovas ankstesniu teismo sprendimu įsipareigojo sÅ«naus iÅ¡laikymui mokėti ne mažiau kaip po 300,00 Lt (dabar 86,89 Eur) kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis iki jo pilnametystės, tačiau dėl pasikeitusių aplinkybių Å¡is iÅ¡laikymo dydis keistinas. Pirmiausia, pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai.

Antra, sÅ«nus paaugo ir lankyti pagrindinę mokyklÄ . Trečia, auganti infliacija sumažino piniginio vieneto perkamÄ jÄ galiÄ . Dėl to prašė teismo priteisti ieÅ¡kovei R. Ž. iÅ¡ atsakovo V. T. sÅ«naus N. T. iÅ¡laikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės. Taip pat prašė priteisti vaikui skirtÄ iÅ¡laikymÄ nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos (2017-06-15). Atskirai ieÅ¡kovės atstovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo valstybei su bylinėjimusi susijusias iÅ¡laidas, kadangi ieÅ¡kovė pagal įstatymÄ yra atleista.

Papildomai paaiÅ¡kino, jog jos finansinė padėtis Å¡iuo metu yra labai sunki, nes Å iaulių apylinkės teismo 2016-05-27 nutartimi jai kaip fiziniam yra iÅ¡kelta bankroto byla. Pagal to paties teismo 2016-12-22 nutartimi patvirtintÄ jos mokumo atkÅ«rimo planÄ , jai skirta bÅ«tinoms iÅ¡laidoms tik 220 Eur, todėl laiko, kad tėvo parama vaikui Å¡iuo metu turi bÅ«ti didesnė nei motinos. Tik pasibaigus mokumo atkÅ«rimo plano nustatytam laikotarpiui ji galės teikti sÅ«nui didesnę paramÄ . Be to ieÅ¡kovė yra sudariusi antrÄ santuokÄ , kurioje augina nepilnametę dukrÄ Å .

Ž., kuriai iÅ¡laikymÄ teikia tik vaiko tėvas, o ji kol kas negali prisidėti prie dukros iÅ¡laikymo.   IeÅ¡kovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylÄ pateiktais įrodymais.IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad savo praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatyto ieÅ¡kovės ir atsakovo sÅ«nui pakeitimo, grindžia konkrečiomis iÅ¡laidomis. Å is praÅ¡ymas paremtas realiai padidėjusiomis iÅ¡laidomis sÅ«naus iÅ¡laikymui, kadangi vaikas auga ir ateityje iÅ¡laidos tik didės. IeÅ¡kovė nurodė, kad nori, jog Å¡alių vaikas ne tik bÅ«tų sveikas, nors Å¡iuo metu neturi didelių sveikatos problemų, bet ir ateityje galėtų sėkmingai vystytis, todėl mano, kad jam reikalinga ir didesnė tėvo parama.

Dėl to atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį sutinka, jog tėvas sÅ«naus iÅ¡laikymui kol kas mokėtų po 200 Eur kiekvienÄ mėnesį. Nurodė, jog dėl vaiko pomėgių ieÅ¡kovė patiria ir papildomų iÅ¡laidų. IeÅ¡kovė teigė, jog ji kaip vaiko motina norėdama sudaryti sÅ«nui palankias sÄ lygas ugdymui, poilsiui ir normaliam vystymuisi, Å¡iuo metu negali viena teikti jam reikalingo iÅ¡laikymo. Kadangi ieÅ¡kovė nors ir dirba, tačiau gauna tik nedidelį atlyginimÄ , dėl to jai pastoviai trÅ«ksta lėšų sÅ«naus iÅ¡laikymui.

Be to tam įtakos turi ir jos kaip fizinio asmens bankroto byla, kurioje jos ir sÅ«naus pragyvenimui nustatytas nedidelis bÅ«tinų iÅ¡laidų dydis. Taip pat ji nurodė teismui, kad visas savo gaunamas pajamas iÅ¡leidžia sÅ«naus Naglio iÅ¡laikymui, o taip pat dalį gaunamų lėšų skiria gyvenamojo namo iÅ¡laikymui ir sutvarkymui. Teigė, kad atsižvelgiant į sÅ«naus ir Å¡eimos buities poreikius dar reikia įsigyti ir kitų bÅ«tinų reikmenų. Nurodė, jog vaikui augant tėvo parama yra bÅ«tina, o pastarasis kol kas jÄ teikia tik minimalaus dydžio, tai yra po 100,00 Eur.

Todėl toks tėvo elgesys ir atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstytas atsisakymas teikti didesni iÅ¡laikymÄ vaikui, laikytini ne tik neatitinkančiais sÅ«naus poreikių, bet ir nesudarančiais normalių sÄ lygų vaiko egzistencijai. Neneigia, kad vaikas neturi gyventi geriau už tėvÄ , tačiau tėvas privalo teikti sÅ«nui iÅ¡laikymÄ bent jau artimÄ minimaliam mėnesiniam atlyginimui. Teigė, jog vaiko tėvas turintis visas galimybes dirbti ir uždirbti, privalo teikti vaikui tokį iÅ¡laikymÄ , kuris nebÅ«tų kaip iÅ¡malda.

Todėl mano, jog ieÅ¡kovės reikalavimas vaiko tėvui atsižvelgiant į Å¡ių dienų realijas nėra nei per didelis, nei neatitinkantis vaiko poreikių. Å iam reikalavimui įtakos turi ir tai, kad jos Å¡eimoje auga dar vienas nepilnametis vaikas.Atsakovas V. T. pateikė į bylÄ atsiliepimÄ nurodydamas Å¡iuos atsikirtimus.Atsakovas iÅ¡laikymÄ sÅ«nui moka pastoviai ir įsiskolinimų neturi. Mano, kad ieÅ¡kovė nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių padidėjusias iÅ¡laidas sÅ«naus iÅ¡laikymui.

Teigė, jog nei sÅ«naus poreikiai iÅ¡augo, nei pasikeitė atsakovo turtinė padėtis. Atsakovas daro iÅ¡vadÄ , kad sÅ«naus poreikiai yra patenkinami visiÅ¡kai ir jam nieko netrÅ«ksta. Atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį tėra tik 680,00 JK svarų, tačiau jo mėnesio iÅ¡laidos yra gerokai didesnės nei pajamos, o jam padeda sugyventinė. Atsakovas iÅ¡ dalyvavimo asmenų vakarėliuose gauna nedideles pajamas už atlikėjo paslaugas, tačiau ir po to jo pragyvenimui kiekvienÄ mėnesį pinigų beveik nelieka.

Mano, kad ieÅ¡kovė taip pat turi savo piniginėmis lėšomis prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo, o ne vien siekti to iÅ¡ atsakovo.Atsakovas savo atsikirtimus grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Teigė, jog ieÅ¡kovės teismui pateiktas sÅ«naus iÅ¡laikymui reikalingų iÅ¡laidų apskaičiavimas yra tik formalus sÄ raÅ¡as, todėl mano, jog iÅ¡laidos yra aiÅ¡kiai per didelės. Papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovė gyvena su kitu sutuoktiniu ir jų bendru vaiku, todėl visos jos nurodytos iÅ¡laidos turi bÅ«ti dalinamos į keturias dalis.

Pripažino, kad atsakovas sÅ«naus iÅ¡laikymui Å iaulių raj. apylinkės teismo 2010-10-15 sprendimu nustatyta ne mažiau kaip po 300 Lt (dabar 86,89 Eur) iÅ¡laikymÄ iÅ¡mokomis mokomÄ kas mėnesį iki vaiko pilnametystės pastoviai ir net didesnį, tai yra po 100 Eur. Todėl mano, jog teismas, esant nurodytai situacijai turi nustatyti tokį vaiko iÅ¡laikymui skirtinÄ dydį, kuris leistų normaliai patenkinti sÅ«naus poreikius, atsižvelgiant ir į tėvo dabartinę padėtį. Be to paaiÅ¡kino, kad savo vardu neturi jokių nekilnojamųjų daiktų, nei Lietuvoje, nei Jungtinėje Karalystėje, kur Å¡iuo metu gyvena nuosavÄ bÅ«stÄ .

Teigė, kad sÅ«naus iÅ¡laikymui kol kas tegali mokėti tik po 100,00 Eur mėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis, tačiau kadangi ieÅ¡kovė tokį jo pasiÅ«lymÄ atmetė, dėl to prašė teismo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ jam visiÅ¡kai atmesti. Pripažino, jog yra visada pasiruošęs vaikui teikti didesnį iÅ¡laikymÄ pagal galimybes, tačiau dabartiniu metu to negali padaryti. JVTAS pateikė teismui iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimÄ atsakovui, skyrius palaiko visiÅ¡kai.

Nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti Å¡iuo metu reikia 380 Eur per mėnesį. Kadangi vaiko tėvai dabartiniu metu gyvena skyrium, vaikas liko gyventi su motina, o tėvas kartu negyvena, dėl to palengvėja tėvo padėtis, bet motinos pasunkėja, nes vaikui reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiÅ«ra. Be to ieÅ¡kovė kol kas neturi pakankamai pajamų reikalingų jos ir atsakovo vaiko iÅ¡laikymui. Todėl Institucija siÅ«lė teismui atsižvelgiant į atsakovo ir ieÅ¡kovės turtinę padėtį, bei į vaiko interesus, patenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl sÅ«nui reikalingo iÅ¡laikymo iÅ¡ tėvo padidinimo.

Papildomai nurodė, kad jog Å¡alių vaikui turi bÅ«ti užtikrintos normalios sÄ lygos jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir už tai atsakomybė tenka jo tėvams.IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad N. T. yra V. T. ir R. Ž. sÅ«nus (5 b.l.). Vaiko tėvai gyvena skyrium, kadangi jų santuoka nutraukta Å iaulių raj. apylinkės teismo 2010-10-15 sprendimu, kuris įsiteisėjo 2010-11-25 (6 b. l.). R. Ž. Å¡iuo metu dirba ir gauna su darbo santykiais susijusį nedidelį darbo užmokestį, kurio dalį skiria sÅ«naus iÅ¡laikymui (16-17, 85-86 b. l.).

Atsakovas Å¡iuo metu gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje kur taip pat dirba ir gauna su darbo santykiais susijusių pajamų (31-40 b. l.). Atsakovas nurodė, kad Å¡iuo metu dar nėra teisinio ir faktinio pagrindo sÅ«naus iÅ¡laikymui mokėti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ iÅ¡mokos dydį ar teikti kitÄ jų sÅ«nui reikalingÄ paramÄ (18-25 b .l.). Tačiau ieÅ¡kovės teigimu ji norėtų, kad sÅ«nus ne tik sėkmingai mokytųsi pagrindinėje mokykloje, bet ir mokytųsi gerai. Nors ieÅ¡kovė Å¡iuo metu ir dirba, tačiau ji viena negali sudaryti sÅ«nui reikalingų normalių sÄ lygų vystymuisi ir mokymuisi.

Taip pat ieÅ¡kovės praÅ¡ymu jai yra iÅ¡kelta jos bankroto bylÄ , kurioje jos ir vaiko N. bÅ«tinėms poreikiams yra skirta tik 220 eur (33 b. l.). Be to ieÅ¡kovės Å¡eimoje auga dar vienas nepilnametis vaikas dukra Å ., kuriai irgi bÅ«tina motinos parama (15 b.l.). Nors atsakovas geranoriÅ¡kai teikia didesnį sÅ«nui reikalingÄ iÅ¡laikymÄ , nei Å¡alys dėl jo susitarė santuokos nutraukimo metu, tačiau teismas laiko, kad egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas dėl Å¡io iÅ¡laikymo dydžio peržiÅ«rėjimo (7-10 b. l.).

Dėl to teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , priteisti didesnę iÅ¡mokÄ iÅ¡ atsakovo skirtÄ sÅ«naus iÅ¡laikymui, daro iÅ¡vadÄ , kad abu tėvai privalo sÅ«naus iÅ¡laikymui teikti reikalingÄ realiÄ paramÄ kiekvienÄ mėnesį, atsižvelgiant į jų pajamas ir turtÄ . Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigÄ dėl sÅ«naus iÅ¡laikymui skirtų iÅ¡mokų, privalo taip pat jas teikti tokio dydžio, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų garantuota, kad tokia bÅ«tina parama vaikui bus teikiama.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtinęs ,,Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgÄ â€œ, pažymėjo, kad vaikų iÅ¡laikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus.

Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys iÅ¡laikymo dydį ir formÄ . Analizuojant konkretaus vaiko poreikių turinį ir apimtį, reikalinga atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises bei į poreikius (maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui) bÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti.Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytÄ vaiko teisę bÅ«ti pakankamai aprÅ«pintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusiÅ¡kÄ fiziologinį vystymÄ si (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis).

Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vys­tymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, indivi­dualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, iÅ¡laikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,5 Lt (dabar 2,46 eur) iki 10,9 Lt (dabar 3,16 Eur) per parÄ , jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dienÄ .

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr. 561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi iÅ¡laidų piniginių kompensacijų dydžius. Å iuo nutarimu Vyriausybė jaunučiams, jauniams ir jaunimui, nustatė maitinimosi iÅ¡laidų normÄ 12-20 litų (dabar 3,48 - 5,79 Eur) per parÄ . AnalogiÅ¡kai tokias pat normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems Å¡eimose. Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, vaikui maistui yra reikalinga skirti ne mažiau kaip po 4,34 Eur per dienÄ .

Tokiu bÅ«du kiekvienam vaikui vien maisto produktams reikalinga skirti vidutiniÅ¡kai po 130,33 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į dabartines maisto produktų kainas ir vaikų amžių, tai nėra maksimali suma, tai yra realÅ«s minimalÅ«s poreikiai. Dėl aukščiau paminėto atmestini atsakovo motyvai, kad augančiam vaikui maistui galima skirti ir mažesnes pinigų sumas. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu. Vaiko poreikiai mokslui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigÄ sudaryti materialines sÄ lygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, užtikrinti vaiko mokymÄ si pagal ugdymo programÄ , vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Å vietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimÄ dėl vaiko iÅ¡laikymo dydžio, atsižvelgtina ir į iÅ¡laidas, kurios yra bÅ«tinos konkretaus vaiko mokymo ir neformalaus ugdymo iÅ¡laidoms padengti. VaikÄ reikalinga aprÅ«pinti ne tik mokykliniais vadovėliais, mokyklinėmis prekėmis, raÅ¡tinės reikmenimis, bet ir papildomam ugdymui skirta literatÅ«ra ir priemonėmis. KiekvienÄ Ä¯gytÄ prekę ar iÅ¡leistÄ eurÄ vaiko Å¡iems poreikiams yra sudėtinga apskaityti, nes didžiausios iÅ¡laidos patiriamos rudenį, ruoÅ¡iantis naujiems mokslo metams, kai reikalinga supirkti visus reikalingus vadovėlius, pratybų sÄ siuvinius, sportinę aprangÄ ir kt., o vėliau Å¡ios iÅ¡laidos sumažėja, tačiau iÅ¡lieka pastoviomis.

Vaikai nori laisvalaikio pramogų - visi renginiai yra mokami. Gydytojai rekomenduoja kuo dažniau vežti vaikus prie jÅ«ros, nes ten jodo prisotintas oras, palankus imuninei sistemai vystytis. O vasarÄ leisti laikÄ prie jÅ«ros vaikams - didžiausia pramoga. Pareiga rÅ«pintis vaiko laisvalaikiu reiÅ¡kia tai, kad bÅ«tina sudaryti vaikui materialines sÄ lygas visapusiÅ¡kai dalyvauti kultÅ«riniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai.

Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi bÅ«ti sudarytos materialinės sÄ lygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultÅ«ros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panaÅ¡iai. Rengiami vaikų gimtadienių vakarėliai, vaikai kviečiami į draugų gimtadienius, tam turi bÅ«ti skiriama papildomų iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į Å¡iuos vaiko poreikius, teismas įvertina ir protingas iÅ¡laidas jiems patenkinti bei įtraukia jas į apskaičiuojamÄ bendrÄ iÅ¡laikymo sumÄ .

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamÄ sveikatos priežiÅ«rÄ . Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama bÅ«tinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui ne tik gauti iÅ¡silavinimÄ , profesinį pasirengimÄ , bet ir bÅ«ti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatÄ , sudaryti sÄ lygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultÅ«riniu bei dvasiniu požiÅ«riu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vaikai yra neatsparÅ«s perÅ¡alimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus.

O vaikui susirgus yra perkami gydytojų iÅ¡raÅ¡yti vaistai, antibiotikai.Vaikų poreikis turėti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Å iÄ teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko bÅ«stas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveikÄ ir saugiÄ aplinkÄ (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimÄ , asmens neliečiamybę, garbę ir orumÄ (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslÄ (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimÄ .

Vaiko teisei į bÅ«stÄ užtikrinti turi bÅ«ti skiriama tiek lėšų, kad vaikui bÅ«tų sudaryta galimybė turėti atskirÄ kambarį, bÅ«stas turėtų komunalinius patogumus. IÅ¡laidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ tenkinimu, sudaro: iÅ¡laidos bÅ«sto priežiÅ«rai, remontui, Å¡ildymui, komunalinių patarnavimų iÅ¡laidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai. Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokiÄ aprangÄ , kuri užtikrintų jo sveikatos saugumÄ ir nepažeistų vaiko orumo.

IÅ¡laidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangÄ , atitinkančiÄ vaiko Å«gį ir dydį. Pažymėtina, kad rÅ«bai bei avalynė vaikams yra perkami iÅ¡ suaugusiesiems skirtų parduotuvių.Tėvų pareiga rÅ«pintis vaikais, auklėti juos ir iÅ¡laikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sÄ lygas, kyla iÅ¡ tėvų prigimtinės prievolės bÅ«ti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės iÅ¡nyksta tėvams teisinė pareiga iÅ¡laikyti vaikÄ (CK 3. 192 str., 3. 194 str. 3 d.).

Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo iÅ¡laikymo, iÅ¡laikymas priteisiamas ir iÅ¡ieÅ¡komas priverstine tvarka. Nors atsakovas Å¡iuo metu reguliariai, teikia sÅ«naus iÅ¡laikymui reikalingÄ minimaliÄ paramÄ ir nesutinka, kad ji turėtų bÅ«ti didesnė, tačiau toks atsakovo atsikirtimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jo sÅ«nui teikiamas iÅ¡laikymas tik iÅ¡ dalies užtikrina sÅ«naus poreikius, atsižvelgiant į vaiko amžių ir Å¡alių turtinę padėtį. Tačiau kaip jau teismas yra nurodęs, individualÅ«s vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sÄ lygoja ir reikalingÄ realų iÅ¡laikymo dydį.

Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, iÅ¡laikymo forma bei dydis negali bÅ«ti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinkÄ ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiÅ«rų) sistemai, už paramÄ vaikui siekiant gero iÅ¡silavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius.

IeÅ¡kovės R. Ž. ir atsakovo V. T. sÅ«nus Å¡iuo metu yra pagrindinės mokyklos mokinys, mokosi mokykloje, kurioje sieks realizuoti savo sugebėjimus bei bus ruoÅ¡iamas savarankiÅ¡kam gyvenimui. Dėl to kaip ir bet kuris vaikas, jis turi bÅ«ti sveikas siekdamas realizuoti savo gebėjimus, o tai yra susiję su papildomomis iÅ¡laidomis. Taip pat berniukui mokantis ir baigiant pagrindinę mokyklÄ , gali iÅ¡ryÅ¡kėti ir kiti jo pomėgiai, kurie galėtų bÅ«ti realizuoti. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikui atlikimo iÅ¡raiÅ¡ka yra jų teikiamo iÅ¡laikymo forma ir dydis.

Tėvams Å¡iuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiÅ¡kas jų nevykdymas yra pateisinami tik iÅ¡imtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti iÅ¡laikymÄ vaikui, privalu teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , kuris leistų užtikrinti bÅ«tinas sÄ lygas vaikui vystytis ir mokytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiÅ¡kia, jog tėvai privalo iÅ¡ anksto įvertinti savo esamÄ turtinę padėtį, savo pasirengimÄ reikiamai pasirÅ«pinti vaiku.

PrieÅ¡ingu atveju, tėvams ar vienam iÅ¡ jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant bÅ«tinas sÄ lygas vaikui vystytis, atsakomybė už sÄ moningai prisiimtÄ pernelyg didelę socialinę rizikÄ ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iÅ¡ tėvų. IeÅ¡kovė kaip vaiko motina ne tik pagal iÅ¡gales materialiai remia savo sÅ«nų, bet ir siekia sudaryti jam geras sÄ lygas jo fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovÄ , nes jo dabartinis siÅ«lymas dėl vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydžio, Å¡iandien jau bÅ«tų aiÅ¡kiai per mažas, neatitinkantis net minimalių (fiziologinių) vaiko poreikių.

Vertinant tokiÄ padėtį, kuomet motinos parama vaiko iÅ¡laikymui yra aiÅ¡kiai didesnė nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks Å¡io pažeidimo tęstinis pobÅ«dis negali bÅ«ti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiÅ¡kai svarbus nuolatinis poreikis bÅ«ti iÅ¡laikomam, sÄ lygoja tai, jog yra spręstinas realaus iÅ¡laikymo dydžio nustatymas. CK 3.201 str. numato, kad nustatytas vaiko iÅ¡laikymui dydis gali bÅ«ti padidintas, jeigu iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugÄ , atsiranda bÅ«tinumas pakeisti vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydį, atsižvelgiant į jo poreikius ir tėvų turtinę padėtį ir pasikeitusiÄ ekonominę situacijÄ Å¡alyje. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ spręsti dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo. Todėl teismas mano, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino iÅ¡laikymo dydį, laikytina CK 6. 461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (MMA).

Å ioje byloje toks kriterijus gali bÅ«ti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio iÅ¡laikymas reikalingas vaikui. Teismas sutinka su Å VTAS atstovo argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijÄ (konvencijos 27str. 1,2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausiÄ atsakomybę už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis sudarymÄ , pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais, iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti. Å i tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad iÅ¡laikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė tėvų prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3. 192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visÄ iÅ¡laikymÄ vaikui ir tokį iÅ¡laikymÄ tinkamai panaudoti.

CK 3. 192 str. 2 d. numato, jog iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡laikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į bÅ«tinų sÄ lygų vaikui sudarymÄ , kitaip teikiamas mažesnio dydžio iÅ¡laikymas neatitiktų iÅ¡laikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti iÅ¡ atsakovo 200 Eur periodinėmis mėnesinėmis iÅ¡mokomis iÅ¡laikymas nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant ir į atsakovo sutikimÄ mokėti po 100,00 Eur.

Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , privalo atsižvelgti į tai, jog Å¡iandien Å¡alių vaiko poreikiai gali bÅ«ti visiÅ¡kai tenkinti priteisiant iÅ¡ tėvo ir truputį mažesnį iÅ¡mokos dydį nei nurodo ieÅ¡kovė. Be to ieÅ¡kovė turėjo galimybe ir anksčiau reikalauti iÅ¡ atsakovo pradėti nuolat teikti nepilnamečiam sÅ«nui reikalingÄ didesnį iÅ¡laikymÄ , o ne nuo kreipimosi į teismÄ dienos. Taip pat ieÅ¡kovė turi teisę praÅ¡yti teismo ir jos bankroto byloje peržiÅ«rėti jai nustatyta bÅ«tinų iÅ¡laidų dydį.

Atsakovas savo ruožtu negali siekti, kad jo sÅ«naus iÅ¡laikymo naÅ¡ta tektų, pavyzdžiui, buvusiai sutuoktinei ar kitiems jos artimiesiems. Teismas mano, jog dabartinė atsakovo padėtis objektyviai leidžia priteisti iÅ¡ tėvo vaiko iÅ¡laikymui ne po 200 Eur mėnesinėmis iÅ¡mokomis, o mažesnį jų dydį, tai yra po 170 Eur, kuris Å¡iandien bÅ«tinas sudarant normalias sÄ lygas jo sÅ«naus vystymuisi. Tam įtakos turi ir ta aplinkybė, jog LR nustatomas minimalios algos dydis yra nurodomas be privalomų mokėjimų atskaitymo.

Todėl ieškovės ieškinys atsakovui tenkintinas iš dalies, o likusioje dalyje ieškinio reikalavimas mažintinas. Atskirai pažymėtina, kad jeigu atsakovas nesumokės kiekvieno mėnesį nustatyto dydžio išmokos, atsiras jo įsiskolinimas sūnui, kuris turės būti sumokėtas vėliau, net ir sūnui sulaukus pilnametystės (CPK 736 str.).Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu.

Tai reiÅ¡kia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimÄ Å¡alies teisės sistemoje. Ä® tai atsižvelgtina taikant ir aiÅ¡kinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl iÅ¡laikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu iÅ¡laikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog iÅ¡laikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui.

Be to atsakovas sÅ«nui skirtÄ iÅ¡laikymÄ gali pervesti į jo vardu atidarytÄ asmeninę sÄ skaitÄ , o ieÅ¡kovė tokiu atveju atsakovui pareikalavus turėtų pateikti pastarajam sÅ«naus iÅ¡laikymui skirtų iÅ¡laidų ataskaitÄ (CK 3. 186 str., 190 str.)Atskirai pažymėtina, kad N. T. skirtas iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintÄ periodinių iÅ¡mokų indeksavimo tvarkos apraÅ¡Ä .

Tokiu atveju teismo nepilnamečiam vaikui priteisto iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis indeksavimÄ pagal teismo sprendimÄ vykdo antstolis, iÅ¡skaitas darantis asmuo (pvz., darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksavimas vykdomas, neatsižvelgiant į vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimÄ . Kadangi teismas tenkina ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl padidinto iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, tai bylinėjimosi iÅ¡laidos nuo kurių sumokėjimo ieÅ¡kovė yra atleista, priteisiamos į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovo (CPK 93 str.).

Sprendimas dėl iÅ¡laikymo skirto D. L. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.). Teisės doktrina iÅ¡skiria keletÄ istoriÅ¡kai susiformavusių bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo teorijų, kurių esminiai skirtumai glÅ«di bÅ«tent kaltės (atsakomybės) dėl proceso sampratoje. Viena iÅ¡ Å¡ių teorijų yra priežasties teorija, kuri atmeta visiÅ¡kÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priklausymÄ nuo Å¡alių materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo. Pirmiausia, Å¡ios teorijos atstovai teigia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir bÅ«tent dėl jo, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡tos paskirstymui yra reikÅ¡mingi tik procesiniai Å¡alių santykiai, jų procesinis elgesys.

Antra, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta pagal priežasties teorijÄ turi tekti Å¡aliai, atlikusiai neteisėtus procesinius (procedÅ«rinius) veiksmus arba tokius procesinius (procedÅ«rinius) veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi iÅ¡laidų atsiradimo priežastimi. Priežasties teorija numato, kad greta bendrosios taisyklės, jog bylinėjimosi iÅ¡laidas turi atlyginti pralaimėjusi Å¡alis, daromos ir tokios taisyklės iÅ¡imtys, kai teismas privalo paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡tÄ neatsižvelgdamas į ginčo baigtį materialiuoju teisiniu atžvilgiu.

Å iuo atveju pripažįstama, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos atlyginamos „be kaltės“. Å ioje doktrinoje taip pat numatytos ir specialiosios bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo taisyklės, „kai yra Å¡alies kaltė“. Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas yra turtinio pobÅ«džio santykis. Å io santykio esmę trumpai galima apibÅ«dinti taip: kalta (atsakinga) dėl proceso Å¡alis atlygina savo padarytÄ Å¾alÄ , susijusiÄ su civilinės bylos iÅ¡kėlimu, nagrinėjimu ir sprendimų vykdymu.

Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo srityje svarbiÄ reikÅ¡mę turi kaltės (atsakomybės) dėl proceso samprata. Kaltė dėl proceso nusako, kam turi tekti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta. Tokiu atveju bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo santykiams subsidiariai mutatis mutandis taikytinos CK nustatytos civilinės atsakomybės taisyklės. Ginčo atveju bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas CK nuostatas taikant tiesiogiai (CK 1.1 str. 2 d.). Dėl to sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ teismas remiasi draudimu piktnaudžiauti civilinėmis teisėmis, o esant Å¡io draudimo pažeidimui, konstatuoja, kad nekaltoji Å¡alis įgyja teisę į žalos (nuostolių) atlyginimÄ .

Teismui tenkinant ieškovės ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų dydžiui, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2d.). Vienareikšmiška šių įstatymo nuostatų prasmė, taip pat susiklosčiusi teismų praktika rodo, kad nors ieškovės reikalavimai konkretūs, bet jeigu jie tenkinami ne visi, o tik dalis jų, kitus atmetant, susidaro ieškinio patenkinimo iš dalies situacija.

Tačiau šiuo atveju įstatymas aiškintinas sistemiškai ir spręstinas klausimas, ar yra ieškovės kaltė dėl atsakovo išlaidų. Dėl to atsakovo bylinėjimosi teisme išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas įvertinant, ar toje konkrečioje situacijoje buvo galima įžvelgti ieškovės kaltę dėl minėtų atsakovo bylinėjimosi išlaidų, t. y. būtina įvertinti ieškovės procesinį elgesį paduodant būtent teismui ieškinį dėl atsakovo civilinės atsakomybės. Kaip jau minėta teismas negali remtis atsakovo motyvu, kad jis neturi teikti sūnui ieškovės prašomo dydžio išlaikymo.

Kuomet ieÅ¡kovės reikalavimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo iÅ¡ atsakovo tenkinamas tik iÅ¡ dalies, todėl sprendžiant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo taip pat reikia atsižvelgti į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, o ne vien į patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį. Å ioje byloje patenkinus ieÅ¡kovės pagrindinį reikalavimÄ , tenkintinas ir jos reikalavimas priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, o tuo pačių remiantis ankščiau nurodytu, Å¡iuo atveju netaikytinas įskaitymas dėl Å¡ių iÅ¡laidų sumažinimo, nors ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, įvertinus aukščiau paminėtus teisinius argumentus ir pačios ieÅ¡kovės bei Å¡alių sÅ«naus statusÄ .

Papildomai iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alims, kad teismui net ir pakeitus santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.2. punktÄ ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovui patenkinus iÅ¡ dalies, joms vis tiek iÅ¡lieka teisė vėl kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo ar papildomo iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, pasikeitus faktinėms aplinkybėms (CK 3. 201 str. 1 d.). Taip pat ieÅ¡kovei iÅ¡lieka teisė reikalauti iÅ¡ atsakovo turėtų papildomų iÅ¡laidų dalies atlyginimo, kurios bÅ«tų susijusios su vaiko liga, sužalojimu, slauga ar nuolatine priežiÅ«ra (CK 3. 201 str. 2 d.).

Be to jeigu atsakovas V. T. nevykdys Å¡iuo sprendimu nustatytų įsipareigojimų nepilnamečiam sÅ«nui N. T. daugiau kaip 1 (vienÄ ) mėnesį, tokiu atveju ieÅ¡kovė R. Ž. be atskiro įspėjimo, remiantis Å¡iuo sprendimu, turi teisę gauti teisme vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ar kitÄ tarptautinį procesinį dokumentÄ ir jį perduoti antstoliui arba užsienio Å¡alies įgaliotam pareigÅ«nui, atlikti priverstinius veiksmus susijusius su atsakovo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimu. Taip pat ginčo Å¡alių finansinei situacijai įtakos ateityje gali turėti ir ieÅ¡kovės mokumo atkÅ«rimas, kuris baigsis 2019-12-22.

Už procesinių dokumentų įteikimÄ per Lietuvos paÅ¡to kurjerių tarnybÄ iÅ¡laidos valstybei iÅ¡ atsakovo nepriteistinos, kadangi jų dydis nevirÅ¡ija nustatyto minimalaus dydžio, tačiau priteistinas žyminis mokestis, kadangi ieÅ¡kovei kreipiantis į teismÄ ji nuo Å¡io mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 96 str. 1, 6 d.). Teismas, vadovaudamasis LR CK 3. 185, 3.192, 3.194, 3. 169 str., LR CPK 259- 270 str., n u s p r e n d ž i a :IeÅ¡kovės R. Ž. ieÅ¡kinį atsakovui V. T. tenkinti iÅ¡ dalies.1.

Pakeisti Å iaulių raj. apylinkės teismo 2010-10-15 sprendimu patvirtintos Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.2. punktÄ ir jį iÅ¡dėstyti nauja redakcija: ,,4.2. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sÅ«nui N. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 170,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt eurų) periodinėmis iÅ¡mokomis mokamomis kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio priėmimo teisme 2017-06-15 dienos iki jo pilnametystės“.2. Priteisti į valstybės biudžetÄ (surenkamoji sÄ skaita, įmokos kodas 5660) iÅ¡ V.

T., (a. k. (duomenys neskelbtini) 37,00 Eur (trisdeÅ¡imt septynis eurus) žyminio mokesčio už vaiko iÅ¡laikymui skirtas lėšas.3. SprendimÄ dėl iÅ¡laikymo N. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.4. Likusioje dalyje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovui sumažinti. Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių apylinkės teisme. Teisėjas                                                                                                                                    Jonas Stubrys            Â