2026-02-05 Nr. CB-705-2-70-3-04608-2024-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-306

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04608-2024-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno, Agnės Tikniūtės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2026 m. sausio 22 d. paduotu atsakovo V. U. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 23 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas V. U. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 23 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės L. K. ieškinys atsakovui V. U. dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo ir atmestas atsakovo priešieškinis ieškovei dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismų formuojama praktika, kad vieną kartą teismo sprendimu nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta gyvenamoji vieta, suteikiama dominuojanti padėtis vaiko atžvilgiu ir, norint pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, kitas iš tėvų turi pateikti išskirtinių, esminių ir konkrečiai neapibrėžtų aplinkybių įrodymus, nėra teisinga, neatitinka tėvų valdžios lygybės ir geriausių vaiko interesų principo. Situacijos, kai vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu bylą išnagrinėjus ginčo teisena ir ištyrus bei įvertinus aplinkybes, dėl ko vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų labiau atitinka vaiko interesus, nei nustatymas su kitu iš tėvų, ir kai vaiko gyvenamoji vieta nustatoma neatlikus tokio vertinimo, kitam iš tėvų vaiko interesais tame gyvenimo etape nekeliant ginčo (pvz., rašytinio proceso tvarka patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taikos sutartimi), neturėtų būti vertinamos vienodai, kai kyla vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimas. Vaiko noras ir nuomonė turi būti esminis rodiklis, vaikui turi būti sudaroma galimybė keisti savo norą ir nuomonę, reikalavimas įrodinėti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi ir pan., yra vaiko nuomonės ignoravimas ir perteklinis tėvų valdžios lygybės ribojimas.

2. Atsakovo didesnis geranoriškumas, o ieškovės polinkis tik savo nuožiūra priimti sprendimus vaikų gyvenimo klausimais ir nebendradarbiavimas su atsakovu taip pat yra svarbus argumentas vaikų gyvenamosios vietos pakeitimui ir nustatymui su atsakovu. Kasacinis teismas teisiškai reikšmingomis aplinkybės sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo yra pripažinęs teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymą, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) neskatinimą ar tokio bendravimo ribojimą (savo nuožiūra sprendžiant dėl galimybės skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, neužtikrinant nuolatinio ir emociškai stabilaus jų ryšio formavimosi) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 48 punktas), asmens didesnį geranoriškumą, užtikrinant vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, polinkį ne tik savo nuožiūra priimti sprendimus vaiko gyvenimo klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 455/2014; 2020 m. vasario 28 d. nutartis 3K-3-35-969/2020, 15 punktas).

3. Teismai nesigilino į emocinę aplinką abiejų tėvų namuose. Vaikus išklausiusi psichologė nurodė, kad vaikai gyvenimą atsakovo namuose sieja su linksmu laiko leidimu, dėl to nori pas jį gyventi. Atsakovo nuomone, tokia išvada duota išsamiai neįvertinus visų aplinkybių. Psichologė neįvertino to, kad gali būti priežastys, dėl kurių dukros ieškovės namuose nesijaučia linksmai, o tėvo namuose jos linksmos, nes jaučiasi saugios, atsipalaiduoja. Ieškovė nurodė, kad po savaitgalio tėvo namuose dukros būna labai emociškai sudirgintos, todėl ji daro prielaidą, kad vaikai nuteikinėjami prieš motiną, tačiau tai niekuo nepagrįsta jos byloje palaikoma pozicija prieštarauti vaikų gyvenamosios vietos pakeitimui. Šioje byloje vaikų nuomonę išklausiusi psichologė nežinojo, o teismai ignoravo svarbią aplinkybę – kartu gyvenančio ieškovės draugo, apie kurį byloje nėra jokių duomenų, įtaką vaikų gyvenime, tai yra galima priežastis, dėl kurios vaikai reiškia norą gyventi su tėvu ir sutinka su socialinės aplinkos pasikeitimais. Psichologė nurodė, kad apie ieškovės draugą iš vaikų ji nieko negirdėjo, jai ši aplinkybė nebuvo žinoma, teigė, kad vaikai paprastai turi tendenciją pasakyti, kas juos erzina, ko nekenčia ir pan., tačiau tai tik teorinė prielaida, psichologei neturint visos informacijos apie vaikų dabartinės gyvenimo aplinkos žmones (atsakovo dukros prie svetimų žmonių elgiasi labai kukliai ir nedrąsiai), ji neįvertino vaikų santykių su ieškovės draugu, ar tarp jų yra koks nors ryšys, kaip vaikai reaguoja į namuose esantį ieškovės draugą. Šiuo atveju byloje ne tik neatsižvelgta į vaikų nuomonę, bet ir neužtikrinta, kad vaikų nuomonę išklausiusiai psichologei būtų pateikta visa svarbi informacija (pažeista teismo pareiga būti aktyviam tokio pobūdžio bylose). Šioje byloje vaikų interesai nebuvo tinkamai atskleisti ir nepagrįstai ignoruota vaikų nuomonė dėl gyvenamosios vietos pakeitimo.

4. Ieškovės reikalavimas ir teismo sprendimas padidinti išlaikymą pagrįstas tik deklaratyviais teiginiais ir įstatyme įtvirtinta galimybe padidinti nustatytą išlaikymą, bet ne tais principais ir aplinkybėmis, kuriais remdamosi šalys dėl išlaikymo dydžio buvo susitarusios anksčiau, o būtent, kad be atsakovo vaikų išlaikymo tvarkytojai uzufrukto teise mokamos sumos atsakovas papildomai prisidės prie vaikų išlaikymo bei visiškai juos išlaikys buvimo pas jį metu; maistas, atsakovo vaikų poreikiams perkami daiktai (mokyklinės prekės, ryšio ir kompiuterinė technika, telefonų sąskaitos, drabužiai, avalynė ir pan.), pramogos, atsakovo artimųjų perleidžiami kokybiški ir vaikams patinkantys panaudoti rūbai – tai irgi yra vaikų poreikių užtikrinimas, šios aplinkybės nepasikeitė, atsakovas žymiai prisideda prie to, kad ieškovė turėtų mažiau išlaidų vaikų išlaikymui ir vaikų poreikiai būtų užtikrinti. Teismai šią aplinkybę ignoravo. Apeliacinės instancijos teismo nurodytų visuotinai žinomų aplinkybių ‒ prekių ir paslaugų kainų padidėjimo, vaikų poreikių didėjimo jiems augant kompensavimui yra numatytas išlaikymo sumos indeksavimas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuolatinis valstybės vaikams mokamų išmokų (vaiko pinigai) didėjimas. Teismų vien tik savo vidiniu įsitikinimu ir MMA kriterijumi grindžiamas vaikams reikalingo išlaikymo padidinimas 150 proc. turėtų būti pagrįstas faktiniais vaikų poreikių kaštų pokyčiais, o ne deklaratyviais teiginiais.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovui V. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) 114 (vieną šimtą keturiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. sausio 21 d. AB Artea banke, mokėjimo nurodymo Nr. 0121224954066, žyminio mokesčio mokėjimo kodas ZP11381.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė

Dalia Vasarienė