2021-12-01 Nr. AB-25951-4-52-3-00536-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4240-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00536-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu K. H. A. A. prisistačiusiam asmeniui,

jo atstovui advokatui R. J.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui P. K.,

vertėjaujant A. Z. ir R. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu K. H. A. A. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu K. H. A. A. prisistačiusiam asmeniui taikomo sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu K. H. A. A. prisistačiusio asmens (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo ir laikino apgyvendinimo Centre termino pratęsimo.

2. Teikime pareiškėjas nurodė:

2.1. 2021 m. liepos 2 d. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos saugomoje teritorijoje Lazdijų raj. sav., Pertako k. prieigose buvo sulaikyta 42 asmenų grupė, 30 iš jų buvo (duomenys neskelbtini) piliečiai. Vienas iš jų buvo Užsienietis. Jis buvo be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu Užsienietis buvo apgyvendintas Lazdijų r. socialinės globos centre „Židinys“. 2021 m. liepos 13 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasieniečiai vykdydami užsieniečių skaičiavimą Lazdijų r. socialinės globos centre „Židinys“, nustatė, kad yra pasišalinę 2 (duomenys neskelbtini) ir 4 (duomenys neskelbtini) piliečiai, tarp jų ir Užsienietis. 2021 m. liepos 14 d. Lazdijų r. Ivoškų–Kalvių kaimų sankryžoje policijos pareigūnai sulaikė 6 ieškomus iš apgyvendinimo vietos pasišalinusius ir negrįžusius užsieniečius.

2.2. 2021 m. liepos 15 d. 11.00 val. Centro pareigūnas Užsienietį sulaikė ne ilgiau kaip 48 val. 2021 m. liepos 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas iki 2021 m. spalio 15 d.

2.3. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą, taip pat į tai, kad jis nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais, prašoma pratęsti Užsieniečiui sulaikymo Centre terminą iki 2022 m. sausio 15 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

3. Užsienietis teismo posėdyje su teikimu nesutiko, paaiškino, kad: niekas nenori būti uždarytas kalėjime, jis Centre jau 40 dienų, nenorėtų daugiau ten būti; turi tik savo „Mastercard“ banko kortelę, kiti asmens dokumentai buvo paimti tų žmonių, kurie jį perkėlė į Lietuvą; yra parašęs pareiškimą dėl šių dokumentų grąžinimo, bet dar negavo atsakymo; turi tetą ir dėdę (tėčio brolis ir sesuo), kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Užsieniečio atstovė su teikimu nesutiko, teigė, kad yra sąlygos taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre su judėjimo apribojimu. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko su pirmąją „banga“, kai užsieniečiams, nors ir buvo išaiškinamos teisės ir pareigos, sankcijos paprastai nebuvo žinomos. Užsieniečiui žinomos pasekmės, jei jis bandytų pasišalinti. Tikimybė, kad jis pasišalintų yra menka.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. spalio 15 d. sprendimu tenkino Centro teikimą –pratęsė Užsieniečiui taikomo sulaikymo Centre terminą 3 mėnesiams, t. y. iki 2022 m. sausio 15 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

5. Teismas nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, ne per pasienio kontrolės punktą, o pasiprašęs prieglobsčio pasišalino iš apgyvendinimo vietos, tačiau netrukus buvo sulaikytas. Jo sulaikymas Lazdijų r. Ivoškų-Kalvių kaimų sankryžoje rodo, kad Užsienietis siekė išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, bandė išvykti ir pasislėpti. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog atsisakius suteikti Užsieniečiui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti, tuo trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, tačiau galutinis sprendimas prieglobsčio procedūroje dar nepriimtas ir neįvykdytas. Tikėtina, kad, nepratęsus sulaikymo, Užsienietis, pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos ir kitų valstybių teisės aktus.

6. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti išnykus Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytą sulaikymo pagrindą. Nors asmuo turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014 ir kt.).

7. Teismo vertinimu, nėra priežasčių Užsieniečiui taikyti švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas, kadangi į Lietuvos Respubliką jis atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), nėra duomenų, jog turi ekonominių, socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje. Be to, Užsieniečio asmens tapatybė nėra patvirtinta kompetentingų valstybės institucijų išduotais dokumentais (jų originalais arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintomis jų kopijomis). Užsienietis jo prieglobsčio nagrinėjimo laikotarpiu būdamas apgyvendintas socialinės globos centre ir turėdamas galimybę laisvai judėti nustatytoje apgyvendinimo vietoje, kartu su kitais savo tautiečiais pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir negrįžo.

8. Teismo nuomone, paminėtos aplinkybės sudaro riziką, kad Užsienietis gali bandyti pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sudarydamas kliūtis priimti sprendimą dėl jo teisinės padėties ir tokį sprendimą įvykdyti, taip pat sukeldamas nelegalią migraciją Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Užsieniečiui negali būti taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės. Užsieniečio sulaikymo pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę.

III. 9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 15 d. sprendimą ir pritaikyti apeliantui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų

10. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Užsienietis pažymi, kad sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Pasak Užsieniečio, teismas jam nepagrįstai netaikė alternatyvios sulaikymui priemonės, teismas neišnaudojo visų galimybių, kad kuo mažiau būtų suvaržyta prieglobsčio prašytojo judėjimo laisvė. Teismas turėjo spręsti, kiek būtinas ir neišvengiamas yra asmens sulaikymas. Būdamas sulaikytas, Užsienietis nėra padaręs apgyvendinimo vietos tvarkos pažeidimų. Iš Lietuvos Respublikos jis išvyko tik vieną kartą, tai buvo epizodinis veiksmas, kuris neleidžia daryti vienareikšmiškų išvadų apie tikimybę, kad jis ateityje gali išvykti iš Lietuvos Respublikos. Apeliantas bendradarbiavo su institucijomis ir dalyvavo visose jo statuso nustatymo procedūrose. Tai, kad jis vienintelį kartą pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų originalų, nėra pagrindas griežčiausiu būdu riboti jo judėjimo laisvę. Užsienietis pasimokė iš savo klaidų.

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 15 d. sprendimą.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:

12.1. Apeliantas į Lietuvos Respubliką atvyko neturėdamas jokio asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento. Tyčia neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, paprašęs prieglobsčio pasišalino iš apgyvendinimo vietos, tačiau netrūkus buvo sulaikytas. Jo sulaikymas Lazdijų rajone rodo tikslą per Lietuvos teritoriją neteisėtai vykti į kitą Europos Sąjungos šalį. Prieš neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio prašytojas nepaėmė su savimi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tuo siekdamas, tikėtina, apsunkinti jo tapatybės indentifikavimą ir grąžinimą. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė sprendimą nesuteikti jam prieglobsčio bei teisinės apsaugos Lietuvos Respublikoje ir jį išsiųsti į kilmės šalį, todėl darytina išvada, kad netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes, pritaikius Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nesant galimybių užtikrinti tinkamą jo apsaugą, yra rizika, jog jis pasišalins iš Centro, siekdamas nelegaliai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įgyvendinti sprendimų dėl jo teisinės padėties. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pripažinti išnykus Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytam sulaikymo pagrindui nėra pagrindo.

12.2. Keliamas klausimas, jeigu apeliantas vyko į saugią šalį (Lietuvos Respublika yra viena iš jų) prašyti prieglobsčio, tai kodėl jis neatvyko per tarptautinį pasienio kontrolės punktą, o veikdamas didelėje žmonių grupėje neleistinoje vietoje, neteisėtai kirto Lietuvos valstybės sieną, neturėjo jokio tapatybę patvirtinančio dokumento. Tikėtina, kad Užsienietis norėjo apsunkinti jo tapatybės indentifikavimą ir grąžinimą ir nesutinka, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, būtų apribota jo judėjimo laisvė, kol bus sprendžiami su jo teisine padėtimi susiję klausimai. Taigi, vien tik atvykimas į Lietuvos Respubliką nelegaliai kirtus valstybės sieną, neturint su savimi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, nelaikomas bendradarbiavimu.

12.3. Užsienietis, atvykęs į Lietuvos Respubliką ir pasiprašęs prieglobsčio, veikdamas bendrininkų grupėje bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos šalis. Visa tai rodo, kad apeliantas yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojo pareigų bei nepaisyti teisės aktų. Tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

12.4. Apeliantas nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas pratęsti Užsieniečio sulaikymą Centre trims mėnesiams iki 2022 m. sausio 15 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytus faktus bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas sulaikymo pratęsimo pagrindas.

15. Užsienietis su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas nepagrįstai netaikė alternatyvios sulaikymui priemonės, vienkartinis jo išvykimas iš Lietuvos Respublikos buvo epizodinis veiksmas neleidžia daryti išvados, kad vėl bandys išvykti iš Lietuvos Respublikos.

16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

17. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

18. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra numatytos aplinkybės, kurios yra įvertinamos, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).

19. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

20. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, galutinis sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį dar nėra priimtas ir Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai gali pasikeisti, nėra ginčo, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta tvarka nėra iki šiol patvirtinta.

21. Atsižvelgus į tai, kad galutinis sprendimas dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį dar nėra priimtas, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu jis 2021 m. liepos 13 d. išvyko iš apgyvendinimo vietos ir negrįžo, kitą dieną buvo sulaikytas bandant organizuotoje grupėje kirsti Lenkijos Respublikos sieną, yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl bandys išvykti ar išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis.

22. Taigi konstatuotina, kad Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas Užsieniečio sulaikymo pagrindas nėra išnykęs.

23. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui prie nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje A-4145-492/2021).

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas (apgyvendinti Užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų), kadangi byloje yra pakankamai duomenų (Užsienietis Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto su grupe asmenų neleistinoje vietoje masinio užsieniečių antplūdžio metu, prašymą suteikti prieglobstį Užsienietis pateikė jau būdamas sulaikytas, o ne savanoriškai atvykęs į pasienio kontrolės punktą, pažeidė apgyvendinimo tvarką – buvo sulaikytas prie Lenkijos Respublikos sienos bėgantis iš Lietuvos Respublikos organizuotoje grupėje), išvadai, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nėra Užsieniečio atvykimo į Lietuvą tikslas, Užsienietis nesiekia tinkamai bendradarbiauti su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų pareigūnais (tarnautojais) ir yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali bandyti išvykti ir pasislėpti, taip trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje jį įvykdyti (pagal bylos duomenis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra nebaigta).

25. Nagrinėjamu atveju Užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus – galutinai išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje ir jį įvykdyti. Šiuo atveju skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, tikėtina, jog švelnesnė judėjimo laisvės apribojimo priemonė nepasieks tokios priemonės taikymo tikslų (Užsienietis gali pasišalinti iš Centro ir nebegrįžti), todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, pagrįstai tenkino Centro teikimą dėl Užsieniečio sulaikymo pratęsimo. Egzistuoja reali rizika, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neleistų pašalinti galimybės pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas.

27. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

(duomenys neskelbtini) piliečiu K. H. A. A. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė