2017-11-21 Nr. AB-21382-3-61-3-03465-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-987-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03465-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1; 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. K. (Z. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. K. skundą atsakovui Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Z. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrą priimti nutarimą pagal pareiškėjo skundą (b. l. 1–2).

Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. spalio 2 d. kreipėsi į Vilniaus apylinkės prokuratūrą su skundu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 228–229 straipsnius. Pareiškėjas nurodė, kad jo skundas nebuvo išnagrinėtas, todėl buvo pažeista BPK 64 straipsnio 2 dalies nuostata, kad prokuroras per 5 dienas nuo skundo ir jam išnagrinėti reikiamos medžiagos gavimo privalo skundą išnagrinėti ir priimti nutarimą.

Prie skundo pareiškėjas pridėjo atsakovo 2017 m. spalio 3 d. raštą, kuriame buvo paaiškinta, kad pareiškėjo nurodyta administracinė byla pagal pareiškėjo apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dar nėra išnagrinėta. Atsakovas šiame rašte nurodė, kad nėra jokių duomenų apie teisėjų piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, teisės aktuose nustatytų įgaliojimų viršijimą, atmestiną ar aplaidų pareigų vykdymą (nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228–229 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų požymių), o pareiškėjo deklaratyvus kreipimasis nėra teisinis pagrindas spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (b. l. 4–6).

Teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

Teismas nurodė, kad administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl prokurorų veiksmų priimant nutarimus ar nutartis (ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis), tokie ginčai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Teismas išaiškino, kad dėl prokuroro procesinių veiksmų pareiškėjas turi teisę paduoti skundą bendrosios kompetencijos teismui BPK nustatyta tvarka.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, manydamas, kad dėl jo skundo turėjo būti priimtas nutarimas, iš esmės nesutinka su atsakovo 2017 m. spalio 3 d. raštu. Teismas sprendė, kad 2017 m. spalio 3 d. rašto pagrįstumas negali būti administracinės bylos dalyku, nes iš jo turinio matyti, kad jis yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio, jame nėra įpareigojimų pareiškėjui. Teismas konstatavo, kad net ir skundo tenkinimo atveju, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartį (b. l. 11–12).

Pareiškėjas paaiškina, kad į teismą kreipėsi dėl prokuroro įpareigojimo įvykdyti savo pareigas pagal BPK 64 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjo nuomone, jo skundas turėjo būti priimtas nagrinėti vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies nuostata, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro pareiškimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo Z. K. skundą, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu (byla nepriskirtina tam teismui), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ nustatytą teisinį reguliavimą, administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnis), tačiau nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš tų teisinių santykių, kurie nepatenka į viešojo administravimo sritį.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. Jei teismas skundo priėmimo stadijoje nustato bent vieną iš minėtoje teisės normoje nurodytų aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą procesinių prielaidų yra ginčo priskirtinumas atitinkamos kompetencijos teismui (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Be to, vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui turinio, darytina išvada, kad jis siekia įpareigoti prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą. Tokius teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, o kilęs ginčas tarp pareiškėjo ir prokuroro nelaikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pareiškėjo reikalavimas kyla ne iš administracinių teisinių santykių, todėl nenagrinėtinas administraciniuose teismuose pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).

Nors pirmosios instancijos teismas netiksliai nurodė atsisakymo priimti pareiškėjo skundą pagrindą, bet priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartį nėra pagrindo.

Skundžiama nutartis neužkerta pareiškėjui galimybės ginti savo interesus Baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo Z. K. (Z. K.) atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė