2019-12-04 Nr. AB-22812-3-64-3-01525-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1371-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01525-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. P. (toliau – ir pareiškėja) 2017 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus (toliau – ir atsakovas, Skyrius) vedėjo 2017 m. rugpjūčio 22 d. įsakymą Nr. 35FPĮ-69-(14.35.124.) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“, 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. 35SD-2792-(14.35.104) „Dėl žemės sklypo įsigijimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Tarnyba) 2017 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 1SS-2534-(17.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei įpareigoti atsakovą, vykdant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles (toliau – ir Taisyklės) bei kitus teisės aktus, parengti 0,04 ha ploto valstybinės žemės sklypo, besiribojančio su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu Mažeikių rajono sodininkų bendrijoje „Šaltinėlis“ (toliau – ir SB „Šaltinėlis“), (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą bei atlikti kitus reikalingus veiksmus šiam sklypui įsigyti.

2. Pareiškėja nepritarė atsakovo vertinimui, kad ginčo valstybinės žemės plotas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1443) 2 ir 4 punktų reikalavimų, t. y. šis plotas pagal preliminarius pamatavimus didesnis nei 0,04 ha ir yra galimybė suformuoti privažiavimą. Sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) schema ir SB „Šaltinėlis“ planas patvirtina, kad ginčo valstybinės žemės plotas iš vakarų pusės ribojasi su privačiu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) bei įsiterpusiu tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) vandens telkiniu, iš šiaurės pusės ribojasi su visą sodą juosiančiu kanalu, o šio žemės ploto dydis neviršija 0,04 ha. SB „Šaltinėlis“ pakartotiniame visuotiniame ataskaitiniame susirinkime nutarė leisti išsipirkti besiribojantį valstybinės žemės plotą, kurio neketina naudoti bendro naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Ginčo žemės plotą sujungti su valstybine žeme, esančia kitoje vandens telkinio pusėje, objektyviai nėra galimybių, o privažiavimas į šį plotą būtų įmanomas tik grioviu.

3. Pareiškėjos nuomone, jai priklausantis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas nesilaikant Taisyklių 36 punkte įtvirtintų reikalavimų, t. y. neatsižvelgiant į natūralias (gamtines) sodo sklypo ribas – vandens telkinį iš vienos pusės ir griovį iš kitos pusės. Be to, tvenkinio, kuris ribojasi su kaimyniniu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) ir, pasak Tarnybos, laikytinas valstybinės žemės plotu, užimtu tvenkiniu, t. y. valstybinės žemės plotu, kuris neturi nustatytų ribų, kadastro duomenų ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, dalis jau kelerius metus privatizuota ir nuosavybės teise priklauso sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui, šis faktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o pastaroji tvenkinio dalis aptverta tvora, taigi, šis tvenkinys nėra bendro naudojimo. Maždaug už 50 m yra kitas tvenkinys, kurį SB „Šaltinėlis“ naudoja bendriems tikslams. Kiekvienais metais dėl natūralių gamtos reiškinių (be kita ko, dirvožemio erozijos) tvenkinio šlaitai griūva į vandenį, dėl ko jo plotas vis didėja. Tvenkinio krantus būtina sutvirtini, tačiau pareiškėja negali to padaryti, nes tai – ne jos žemė.

4. Pareiškėja teigė, kad ginčo žemės ploto išsidėstymas ir forma sudaro pagrindą laikyti, jog jis negali būti suformuotas ir naudojamas pagal paskirtį kaip atskiras ir funkcionalus žemės sklypas, nes atskiras individualus mėgėjų sodo sklypas turi būti tinkamas vykdyti mėgėjišką sodininkystę. Šiuo atveju suformuoto atskiro žemės sklypo ribos būtų labai neracionalios, didesnę šio sklypo dalį sudarytų vandens telkinys (prūdas), o privažiavimas prie tokio sklypo galėtų būti suformuotas tik užpilant griovį. Palei griovio kraštą įrengti elektros tinklų stulpai. Kitaip tariant, sausumos naudmenos sudaro labai siaurą ir netaisyklingos formos žemės ruožą, įsiterpusį tarp dviejų vandens telkinių, kurio nepakaktų užsiimti mėgėjiška sodininkyste, statyti sodo pastatą ir kt.

5. Pareiškėja įsitikinusi, kad net jei prie ginčo valstybinės žemės ploto būtų galima suformuoti privažiavimo kelią, ši aplinkybė nekliudytų tokį plotą laikyti įsiterpusiu žemės sklypu ir tokį sklypą prijungti prie besiribojančio žemės sklypo, nes tokia aplinkybė turi būti vertinama su kitomis sąlygomis, numatytomis Taisyklių 2 punkte. Priešingas formalus teisės normų aiškinimas užkirstų kelią sodininkams, kurių sklypai yra palei sodo kelius, įsigyti šalia esančią valstybinę žemę, būtų pažeistas asmenų lygybės principas. Pareiškėja taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, pagal Taisyklių 36 punktą, jei įsiterpęs žemės plotas didesnis už nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Tarnybos vadovo sprendimu parduodamas žemės plotas gali būti didinamas.

6. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad 2017 m. gegužės 26 d. buvo atliktas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planinis naudojimo patikrinimas (2017 m. gegužės 31 d. patikrinimo aktas Nr. 35ŽN-78-(14.35.78)), kurio metu nustatyta, kad šis žemės sklypas nepaženklintas pastoviais riboženkliais, jo faktinis naudojimas nesutampa su privatizuotomis sklypo ribomis, už sklypo ribų įrengtos automobilių stovėjimo vietos, fekalinės kanalizacijos šulinys, pastatytas garažas su stogine, ūkinis namelis, taigi, žemės sklypo savininkai be teisinio pagrindo naudojasi greta esančia valstybine žeme.

Atsakovas 2017 m. birželio 16 d. raštu Nr. 35SD-2220-(14.35.104.), be kita ko, žemės sklypo savininkus informavo apie numanomą administracinį nusižengimą ir įpareigojo iki 2017 m. gruodžio 1 d. pašalinti konstatuotą pažeidimą – valstybinės žemės užėmimą. 2017 m. liepos 25 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. NZTANPAN-110147663-17 dėl valstybinės žemės užėmimo, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį. 2017 m. liepos 26 d. pareiškėja sumokėjo nurodytą baudos sumą – 150 Eur, taigi, ji sutiko su konstatuotu administraciniu nusižengimu. 2017 m. liepos 25 d. pareiškėja kreipėsi į atsakovą, prašydama:

1) organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekiant prisijungti laisvą žemės plotą, esantį šalia nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (prašymas Nr. 35FP-2489);

2) parduoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu (prašymas Nr. 35FP-2499). Skyrius, vadovaudamasis Taisyklių 2 ir 4 punktais, atsisakė rengti formavimo ir pertvarkymo projektą bei parduoti įsiterpusį žemės sklypą, kadangi prašomas parduoti valstybinės žemės plotas neatitiko įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, t. y. jo plotas didesnis nei 0,04 ha ir yra galimybė suformuoti privažiavimą (ginčijami 2017 m. rugpjūčio 22 d. įsakymas Nr. 35FPĮ-69-(14.35.124.) ir sprendimas Nr. 35SD-2792-(14.35.104)).

Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl ginčijamų Skyriaus įsakymo ir sprendimo, jį atmetė ginčijamu 2017 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. 1SS-2534-(17.5), kadangi pageidaujamas prisijungti valstybinės žemės plotas ribojasi su tvenkiniu, t. y. valstybinės žemės plotu, kuris neturi nustatytų ribų, kadastro duomenų ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ir dėl to valstybinės žemės plotas yra didesnis nei 0,04 ha, be to, yra galimybė prie šio ploto suformuoti privažiuojamąjį kelią, taigi, pageidaujamas žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos.

8. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja skunde klaidingai nurodė, jog prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo yra apie 0,04 ha laisvos žemės. Pareiškėja tik pageidauja įsigyti tokio dydžio žemės plotą, nors realiai jos sklypas ribojasi su laisva valstybine žeme, kurios plotas – apie 0,1983 ha. Pažymėjo, kad pareiškėja analogišką prašymą buvo pateikusi Skyriui ir 2012 metais, tačiau tuometinio atsisakymo (2012 m. gruodžio 31 d. raštas Nr. 35SD-(14.35.104.)-2769) neapskundė, nors tokia teisė buvo jai išaiškinta. Taigi, pareiškėja yra praleidusi terminą Skyriaus sprendimui, kuriuo nurodoma, kad pageidaujama prisijungti laisva valstybinė žemė neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos ir negali būti parduodama ne aukciono tvarka, apskųsti.

9. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pastebėjo, kad pareiškėjos argumentai dėl neteisingo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo nesusiję su jos skundo reikalavimais, kadangi šis žemės sklypas suformuotas 1993 metais kitam asmeniui, pareiškėja jį įsigijo tokį, koks buvo naudojamas ankstesnių savininkų. Pareiškėja gali naudotis tik Nekilnojamojo turto registre nurodytomis pastarojo sklypo ribomis, o registre esantys duomenys nebuvo nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, būtent pareiškėja pažeidė kito savininko – Lietuvos valstybės – nuosavybės teises, neteisėtai užvaldydama ginčo žemės plotą.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. sausio 31 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjos J. P. skundą, t. y. panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 22 d. įsakymą Nr. 35FPĮ-69-(14.35.124.) ir sprendimą Nr. 35SD-2792-(14.35.104), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 1SS-2534-(17.5), bei įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrių iš naujo išspręsti pareiškėjos 2017 liepos 25 d. prašymą parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą dėl laisvo valstybinės žemės ploto, besiribojančio su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio SB „Šaltinėlis“, (duomenys neskelbtini) įsigijimo, taip pat priteisė pareiškėjai iš atsakovo 460 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

11. Teismas nustatė, kad Skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 35FPĮ-69-(14.35.124.) atsisakyta rengti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, nes norimas prijungti žemės plotas nėra įsiterpęs ir neatitinka Taisyklių 2 ir 4 punkto reikalavimų. Teismo vertinimu, šis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi jame neįvardijama, kuria iš Taisyklių 2 punkte įtvirtintų sąvokų remiamasi atsisakant rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nėra aiškiai ir konkrečiai nurodoma, kodėl ginčui aktualus žemės plotas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos, nepaaiškinama, kokiais dokumentais vadovaujantis priimtas sprendimas atsisakyti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą.

12. Skyriaus 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendime Nr. 35SD-2792-(14.35.104) nurodoma, kad, išnagrinėjus pareiškėjos pateiktus dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, negalima pritarti laisvo valstybinio ploto įsigijimui, nes valstybinės žemės plotas, esantis šalia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) neatitinka įsiterpusio sąvokos; pažymima, kad jo bendras plotas (preliminariai pamatavus) yra didesnis negu 0,004 ha ir yra galimybė suformuoti privažiavimą. SB „Šaltinėlis“ pakartotinio visuotinio ataskaitinio susirinkimo, įvykusio 2017 m. gegužės 13 d., protokolo išraše nurodoma, jog nutarta leisti J. P. nuomotis ir išsipirkti laisvą apie 0,04 ha žemės plotą, kuris ribojasi su sklypu (duomenys neskelbtini). Žemės nuomos sutartyje nurodoma, kad SB „Šaltinėlis“ visuotinio susirinkimo 2015 m. balandžio 18 d. nutarimu leista naudotis 0,028 ha žemės bendrijos nariui J. P.. Pareiškėja prašė sudaryti sąlygas parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei sudaryti sąlygas įsigyti tą patį nuomojamą 0,028 žemės plotą, besiribojantį su jai priklausančiu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio SB „Šaltinėlis“, (duomenys neskelbtini). Teismas pastebėjo, kad Skyriaus 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendime Nr. 35SD-2792-(14.35.104) neatsižvelgiama į šias aplinkybes (atsakovo atsiliepime nurodama, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, įvertino visetą jos pateiktų dokumentų), taip pat nepateikti paaiškinimai, motyvai, patvirtinantys galimybę suformuoti įvažiavimą. Teismas priėjo išvadą, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas Nr. 35SD-2792-(14.35.104) taip pat neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

13. Tarnybos 2017 m. spalio 16 d. sprendime Nr. 1SS-2534-17.5 nurodoma, kad valstybinės žemės plotas, kurį pareiškėja pageidauja įsigyti, ribojasi su tvenkiniu, t. y. valstybinės žemės plotu, kuris neturi nustatytų ribų, kadastro duomenų ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre; pažymima, kad pasinaudojus Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio įrankiu, skirtu matuoti atstumą ir plotą, nustatyta, kad pareiškėjos pageidaujamas įsigyti žemės plotas kartu su valstybinės žemės plotu, kuris užimtas tvenkiniu, yra didesnis nei 0,04 ha. Teismas nesutiko su pastarajame akte išdėstytais motyvais ir akcentavo, jog pareiškėja pageidavo, kad būtų sudarytos sąlygos įsigyti žemės plotą, besiribojantį su jai priklausančiu žemės sklypu ir besiribojantį su vandens telkiniu, o ne žemės plotą, kurio dalis užimta vandens telkiniu. Būtent pareiškėja prašė atsižvelgti į Taisyklių 36 punktą, kuriame numatyta, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, jų ribos turi būti derinamos su natūraliomis (gamtinėmis) ribomis (upėmis, upeliais, melioracijos grioviais ar kanalais, ežerais, tvenkiniais, griovomis (raguvomis), medžių eilėmis) ir su statinių išdėstymu. Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-231-261/2015 pateiktą poziciją.

14. Teismo posėdyje pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad dalis vandens telkinio priklauso privačiam sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui. Be to, ginčijamame sprendime konkrečiai neatsakoma į pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 29 d. skunde išdėstytus argumentus, tarp jų – kad sodo sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su vandens telkiniu; tarp sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir tvenkinio yra tik status skardis į vandens telkinį ir siauras žemės ruožas, kurį sudaro maždaug 1 m pločio juosta; žemės ruožas tarp sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir griovio, kurio plotas apie 4–5 m, yra 1–2 m pločio ruožas; sujungti ginčo žemės ploto su valstybine žeme, esančia kitoje vandens telkinio pusėje, objektyviai nėra jokių galimybių, kaip ir suformuoti privažiavimo kelio, nes privažiuoti būtų galima tik grioviu. Šiame sprendime taip pat nepaaiškinama, kuo grindžiama išvada, kad prie ginčo žemės ploto yra galimybė suformuoti privažiuojamąjį kelią, todėl šis ginčijamas aktas pripažintinas neteisėtu ir naikintinas kaip neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

15. Teismas akcentavo ir tai, kad ginčijamuose aktuose taip pat nebuvo atsižvelgta į žemėnaudų racionalumo ir funkcionalumo principus (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 str.). Atsakovas šiuose aktuose nepaaiškino, kodėl ginčui aktualus žemės plotas, žemės sklypo dislokacija sudaro pagrindą pripažinti, jog jis gali būti suformuotas ir naudojamas pagal paskirtį kaip atskiras racionalus ir funkcionalus žemės sklypas.

16. Teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas aplinkybes, nusprendė, kad ginčijami aktai yra nepagrįsti ir naikintini, o atsakovas įpareigotinas iš naujo išspręsti pareiškėjos 2017 liepos 25 d. prašymą parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą dėl laisvo valstybinės žemės ploto, besiribojančio su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio SB „Šaltinėlis“, (duomenys neskelbtini), įsigijimo.

17. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (500 Eur) priteisimo, atsižvelgdamas į tenkintų skundo reikalavimų apimtį, t. y. patenkinti pirmi trys ir dalis ketvirtojo reikalavimo, nutarė atlyginimo sumą sumažinti iki 460 Eur.

III. 18. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos J. P. skundą.

19. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad teisės aktai nereikalauja, jog Tarnybos teritorinis skyrius, priimdamas sprendimą dėl įsiterpusio sklypo pardavimo, atsižvelgtų į sodininkų bendrijos išreikštą valią, t. y. aplinkybė, kad sodininkų bendrija sutinka, jog laisvas plotas būtų parduodamas pareiškėjai, savaime nereiškia, kad jis jau pripažintas įsiterpusiu žemės sklypu. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo yra įsitikinę, kad, kaip buvo siekiama paaiškinti Tarnybos 2017 m. spalio 16 d. sprendime Nr. 1SS-2534-17.5, vandens telkinys yra laisvo valstybinio ploto dalis ir jis kaip atskiras vandens telkinys nėra ir negali būti formuojamas, t. y. teisės aktai nenumato galimybės skaidyti laisvos valstybinės žemės plotą, tai patvirtina Taisyklių 37 punkto nuostatos.

Šiame kontekste teismas ne tik neteisingai interpretavo ginčijamų administracinių aktų argumentus, bet ir klaidingai pritaikė teismų praktiką, kadangi administracinės bylos Nr. A-231-261/2015, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė 2015 m. gegužės 4 d. nutartį, aplinkybės buvo kitokios, netapačios. Apeliantų nuomone, teismas netinkamai įvertino ginčijamuose administraciniuose aktuose išdėstytą informaciją, labai formaliai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą, todėl galima teigti, kad visiškai neišsprendė ginčo.

Šalių grąžinimas į pradinę padėtį pažeidžia bylos nagrinėjimo efektyvumo principą, nes problema nebuvo išspręsta, tolesnis ginčo sprendimas suponuos papildomas darbo ir materialines sąnaudas, o ginčo šalys ir toliau laikosi jau išdėstytos pozicijos. Teismas turėjo nustatyti, ar ginčo žemės plotas atitinka įsiterpusio ploto sąvoką. Teismas neatsižvelgė į apeliantų pateiktus argumentus ir įrodymus. Ginčijamuose aktuose buvo paminėti visi teisės aktai, kuriais vadovaujantis nuspręsta, kad prašomas prisijungti plotas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos, konkretizuota, kad šis plotas yra didesnis nei 0,04 ha ir turi privažiavimą.

Tarnyba šią situaciją pareiškėjai buvo paaiškinusi plačiau, nurodydama, kad tvenkinys taip pat yra laisvo valstybinio žemės ploto dalis. Taigi, neaišku kodėl teismas konstatavo, jog pareiškėjai buvo netinkamai paaiškinta, kodėl ginčo žemės plotas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos. Be to, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pastebi, kad teismas nepasisakė dėl jų argumentų, susijusių su praleistu senaties terminu (ginčo faktinės aplinkybės nepasikeitė nuo 2012 metais teikto atsisakymo).

20. Pareiškėja J. P. atsiliepime į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

21. Pareiškėja apžvelgia teismo sprendimo motyvus ir pritaria jo padarytoms išvadoms, pakartoja savo argumentus. Mano, kad teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į SB „Šaltinėlis“ sutikimą leisti pareiškėjai nuomotis ir išsipirkti ginčo valstybinės žemės plotą, kadangi, vadovaujantis Taisyklių 4 punktu, įsiterpę valstybinės žemės sklypai be aukciono gali būti parduodami tik tuo atveju, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Pareiškėja, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su vandens telkiniu, apžvelgia Taisyklių 2 punkto nuostatas ir pažymi, jog iš teismui pateiktų dokumentų aiškiai matyti, kad tarp privačių žemės sklypų įsiterpęs siauras žemės plotas, neviršijantis 0,04 ha, iš vienos pusės besiribojantis su visą sodą juosiančiu grioviu, iš kitos pusės besiribojantis su vandens telkiniu, ir šiame valstybinės žemės plote objektyviai neįmanoma suprojektuoti atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, be to, į tokį sklypą būtų galima patekti tik grioviu.

Pareiškėjos įsitikinimu, teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-231-261/2015, o minėtoje nutartyje pateikti išaiškinimai patvirtina pareiškėjos poziciją, kad net jei ginčo valstybinės žemės plotas būtų didesnis nei 0,04 ha ploto, tokia aplinkybė nepanaikintų galimybės pirkti šią žemę kaip įsiterpusį žemės sklypą, nes svarbu būtent tai, ar įsiterpusį sklypą įmanoma suformuoti ir naudoti pagal paskirtį kaip atskirą racionalų ir funkcionalų mėgėjų sodo žemės sklypą.

Bylos Nr. A-231-261/2015 aplinkybės, taikytinos teisės normos ir kt. iš esmės yra panašios, o atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde plačiau nepagrindė priešingos savo nuomonės. Pareiškėjai, remiantis teismų praktika, nekyla abejonių, kad teismas pagrįstai netenkino jos reikalavimo įpareigoti atsakovą parduoti jai laisvą įsiterpusį žemės sklypą, o įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. liepos 25 d. prašymą, priešingi apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Dėl apeliantų teiginių, susijusių su ieškinio senaties termino taikymu, pareiškėja pažymi, jog pati Tarnyba jai nurodė kreiptis į administracinį teismą, be to, joks įstatymas nedraudžia teikti pakartotinį prašymą dėl laisvos valstybinės žemės pardavimo, o apeliantai konkrečiai neįvardijo jokių teisės aktų, nustatančių pareigą pareiškėjai skųsti dar 2012 metais priimtą analogiško turinio Skyriaus sprendimą.

Pareiškėja apie savo teisės pažeidimą sužinojo tik tuomet, kai Tarnyba pranešė jai apie galimybę kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Bylos ginčas yra dėl teisės įsigyti įsiterpusi valstybinės žemės sklypą.

23. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino pareiškėjos skundą ir panaikino skundžiamus atsakovo sprendimus remdamasis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kadangi atsakovas neatsakė aiškiai ir konkrečiai į pareiškėjos prašymą, kodėl ginčui aktualus žemės plotas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos.

24. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti, kadangi teismas turėjo galimybę nustatyti ar ginčo žemės plotas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką. Taip pat pirmosios intencijos teismas nepasisakė dėl senaties termino taikymo, ko prašė apeliantai teisminio nagrinėjimo metu. Apeliantai nurodo, kad pareiškėja analogišką prašymą dėl įsiterpusio sklypo įsigijimo buvo pateikusi 2012 metais, tačiau tuometinio atsisakymo (2012 m. gruodžio 31 d. raštas Nr. 35SD-(14.35.104.)-2769) teismui neskundė ir tuo praleido terminą paduoti skundą teismui.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu nustatyta, kad prašymas gali būti nenagrinėjamas jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

26. Šio ginčo atveju atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priėmė pareiškėjos prašymą, jį išnagrinėjo iš esmės ir priėmė šioje byloje skundžiamus sprendimus, kuriuos pareiškėja apskundė teismui. Įvertinus tai, kad viešojo administravimo subjektai, vadovaudamiesi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, nekonstatavo, kad pareiškėjos prašymas pateiktas pakartotinai, ir netaikė minėtos teisės normos nuostatų, teismas neturėjo pagrindo skaičiuoti skundo padavimo termino pradžios nuo 2012 m. gruodžio 31 d.

27. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus, nuolat akcentuoja iš šio straipsnio kylančius motyvuotumo ir aiškumo imperatyvus. Teismų praktikoje nurodoma, kad individualiu administraciniu aktu turi būti išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, privaloma asmeniui ir sukelianti jam ne bet kokių, bet konkrečių tiesioginių padarinių, todėl būtina reikalavimą ne tik pagrįsti objektyviais duomenimis bei teisės normomis, bet ir suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų (aiškumo reikalavimas) (šiais aspektais žr. 2015 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1652-662/2015; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-624/2015; 2015 m. birželio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1234-520/2015).

28. Šio ginčo atveju atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens sprendimuose yra nurodytos esminės žemės ploto vertinimo faktinės aplinkybės, dėl kurių atsisakoma jį pripažinti įsiterpusiu žemės sklypu, bei nurodomi tai pagrindžiantys teisės aktai. Teisėjų kolegija juos pripažįsta pakankamais ir neribojančiais pareiškėjos teisės pasirenkant galimas teisinės gynybos priemones. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad skundžiamiems aktams nepakanka aiškumo.

29. Ginčijamo akto turinys taip pat neribojo pirmosios instancijos teismo galimybių vertinti faktines aplinkybes, tirti įrodymus bei kvalifikuoti ginčo santykius, todėl nebuvo pagrindo naikinti skundžiamus aktus vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

30. Panaikinus sprendimą, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kadangi faktinės aplinkybės nebuvo tiriamos ir teisinis ginčo vertinimas iš esmės neatliktas.

31. Nagrinėjant bylą iš naujo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje nustatytais požymiais būtina įvertinti, ar ginčo valstybinės žemės plotas laikytinas įsiterpusiu, ar, priešingai, jis gali būti suformuotas kaip atskiras žemės sklypas. Šios nuostatos yra numatytos ir žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2.6 papunktyje.

32. Atsakovas nurodė faktines aplinkybes, dėl kurių žemės plotas nelaikytinas įsiterpusiu. Pareiškėja turi teisę paneigti atsakovo poziciją, teikdama priešingus įrodymus.

33. Teismo sprendimas gali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu tik visapusiškai ir objektyviai ištyrus visu svarbias bylai aplinkybes (ABTĮ 80 straipsnis.).

34. Išlaidų atlyginimo prašymai nenagrinėtini, kadangi bylos nagrinėjimas nėra baigtas.

Remdamasi išdėstytais argumentais bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Virginija Volskienė