e9e4a020-eebb-4baa-91fe-0d14dd1d7c07 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-1392-629/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04240-2016-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.4; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : D. G. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 1 000 Eur neturtinės žalos. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2016 m. liepos 30 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose netinkamomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad kamerose ploto norma vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų, kameros buvo perpildytos.

Ä® kameras per grotas nepateko natÅ«rali Å¡viesa, oras. Kamerose nuolat degė dieninė ar naktinė Å¡viesa. Atliekant gamtinius reikalus pareiÅ¡kėjas buvo stebimas, nes sanitariniai mazgai tinkamai neatitverti. Pažymėjo, kad kameroje trÅ«ko spintelių maistui, asmeniniams daiktams sudėti. Patalpos yra avarinės bÅ«klės. Be to, pareiÅ¡kėjui trÅ«ko dantų pastos, tualetinio popieriaus, skutimosi peiliukų. Kameros nėra dezinfekuojamos. Teigia, kad pasivaikščiojimui turi bÅ«ti skiriamos 8 val. per dienÄ .

Pažymėjo, kad kameroje karÅ¡to vandens nėra, o duÅ¡u naudotis galima tik vienÄ kartÄ per savaitę. Kamerose drėgna, nedžiÅ«sta rÅ«bai, rÅ«bai pagal praÅ¡ymÄ skalbiami tik kas du mėnesius. Pabrėžė, kad buvo iÅ¡duodama sintetinė patalynė, kuri sukelia alergijÄ , be to, yra nedezinfekuota, todėl joje daug blakių, blusų. Be to, kamerose nakties metu netiekiama elektra. PareiÅ¡kėjo nuomone, maisto duodama nepakankamai, ypač kai pareiÅ¡kėjas yra sportuojantis. Taip pat pažymėjo, kad pastato konstrukcijose esantis asbestas kelia pavojų sveikatai.

Anot pareiÅ¡kėjo, dėl to, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas neleistinomis sÄ lygomis, jis patyrė didelius dvasinius skausmus, depresijÄ , buvo sužalota jo sveikata. PatirtÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas vertina 1 000 Eur. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l. 7–17) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

PaaiÅ¡kino, jog negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVÄ®) 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas.

Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. PaaiÅ¡kino, kad už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su bendrove, nuolat atliekančia vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Lukiškių TI-K pažymėjo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Taip pat paaiškino, jog vidinės metalinės grotos yra įdėtos tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti. Tokiu būdu apsaugomi nuteistieji (suimtieji) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo.

LukiÅ¡kių TI-K teigimu, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Ä®statymuose nėra reglamentuota, kad gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose turėtų bÅ«ti įrengtos durelės. Sanitarinio mazgo įrengimas kamerose atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Taip pat nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Be to, paaiÅ¡kino, kad vyrams muilas ir tualetinis popierius iÅ¡duodamas du kartus per mėnesį ir tai taip pat atitinka nustatytus reikalavimus. Suimtiesiems kiekvienÄ mėnesį iÅ¡duodami dantų Å¡epetėlis, dantų pasta ir vienkartiniai skustuvai. Sudaromos sÄ lygos skalbti ir džiovinti apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. LukiÅ¡kių TI-K pabrėžė, kad teisės aktai nustato nedirbančiam vyrui per parÄ mitybos normos energinę vertę (kcal) nemažiau kaip 2 298. 2013 m. gruodžio 19 d. atlikus maisto laboratorinius tyrimus nustatyta, kad nedirbančių vyrų 2013 m. gruodžio 18 d. paros maisto davinio energinė vertė sudaro 2 856 kcal.

Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato galimybės nuteistajam gauti paÅ¡to arba perduodamÄ maisto produktų siuntinį. LukiÅ¡kių TI-K nurodo, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti gryname ore vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. PaaiÅ¡kino, kad gofruoti ir kiti lakÅ¡tai iÅ¡ asbesto, panelės, plytelės ir panaÅ¡Å«s dirbiniai LukiÅ¡kių TI-K nenaudojami. LukiÅ¡kių TI-K nuomone, pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretÅ«s. Tam tikras suimtųjų, nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita, taip pat pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo. Pasak pareiÅ¡kėjo, žala kilo dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ laikotarpio nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2016 m. liepos 30 d. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2016 m. liepos 30 d. pareiškėjas Lukiškių TI-K iš viso praleido 25 paras (nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2016 liepos 24 d. imtinai).

IÅ¡ duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ bei jose laikytų asmenų skaičių, nustatyta, kad minėtu laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas kamerose nebuvo mažesnis nei 3,6 kv. m., taigi Å¡iuo aspektu pažeidimo faktas nenustatytas. Kamerų higienos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015).

PareiÅ¡kėjas skundžiasi nuolatiniu kamerų apÅ¡vietimu, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog HN 134:2015 reglamentuoja bendrÄ gyvenamųjų patalpų dirbtinę apÅ¡vietÄ ir nedraudžia naktinio kameros apÅ¡vietimo. Tuo tarpu Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11.6, 13.8, 16.7 p. įtvirtina, kad gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad visiÅ¡kas apÅ¡vietimo nakties metu nebuvimas neužtikrintų LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«no atliekamų stebėjimo funkcijų tinkamo vykdymo. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėjo skundo argumentai yra prieÅ¡taringi, nes toliau skunde pareiÅ¡kėjas teigia, kad naktį kamerose elektros apskritai nėra. Taisyklių 16.9 p., be kita ko, nustatyta, kad kamerose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ .

Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas. Taigi langų su grotomis įrengimas kamerose atitinka teisės aktų reikalavimus ir negali būti pripažįstama teisės aktų pažeidimu, ar Lukiškių TI-K neteisėtais veiksmais.

Pareiškėjas teigia, kad jam trūko tualetinio popieriaus, dantų pastos, skutimosi peiliukų. Pažymėtina, kad nuteistųjų ir suimtųjų materialinis buitinis aprūpinimas Lukiškių TI-K vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normomis (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), pagal kurias nuteistiesiems vyrams kas mėnesį išduodamas 1 ritinėlis tualetinio popieriaus.

Dantų pasta bei skutimosi peiliukai nuteistiesiems neiÅ¡duodami, o tai, kad pareiÅ¡kėjui tualetinio popieriaus nepakanka, negali bÅ«ti traktuojama kaip LukiÅ¡kių TI-K administracijos neteisėti veiksmai, tuo labiau, kad, kaip nurodė LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime, tualetinis popierius iÅ¡duodamas du kartus per mėnesį. PareiÅ¡kėjas mano, kad jis ne mažiau kaip 8 val. turi praleisti lauke, tačiau pareiÅ¡kėjo nurodomame Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ praneÅ¡ime, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose.

Pagal SVÄ® 29 str. 1 d. suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, todėl argumentai dėl 8 val. trukmės pasivaikščiojimų suteikimo atmestini kaip nepagrįsti. Nepagrįsti ir nusiskundimai dėl naudojimosi duÅ¡u tvarkos. HN 134:2015 44 p. nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę, taigi LukiÅ¡kių TI-K neprivalo leisti nuteistiesiems ar suimtiesiems praustis po duÅ¡u dažniau.

Be to, Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 21 d. patikrinimo aktas (b. l. 27–29) taip pat įrodo, jog HN 134:2015 44 p. reikalavimai nebuvo pažeisti, todėl pareiÅ¡kėjo nurodomi prausimosi galimybių ribojimo pažeidimai nenustatyti. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala, pasireiÅ¡kusi sveikatos žalojimu, kilo ir dėl asbesto naudojimo pastato konstrukcijose. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad, kai pareiÅ¡kėjas reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, kurias objektyviai galima įrodyti, jis privalo pateikti atitinkamus įrodymus, leidžiančius teismui teisingai įvertinti patirtÄ neturtinę žalÄ , arba nurodyti reikÅ¡mingas aplinkybes, kodėl to padaryti negali.

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl asbesto padaryta žala jo sveikatai, Å¡ias aplinkybes privalo pagrįsti, tačiau jokių įrodymų dėl sveikatos pablogėjimo nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kad asbesto yra LukiÅ¡kių TI-K kanalizacijoje, nepaaiÅ¡kino, kokiu bÅ«du nustatė Å¡iÄ nurodomÄ aplinkybę, tuo tarpu LukiÅ¡kių TI-K teigia, kad draudžiamų statybinių medžiagų, kuriose yra asbesto, nenaudoja, taigi darytina iÅ¡vada, kad pažeidimo bei žalos faktas Å¡iuo aspektu nėra įrodytas.

Anot pareiÅ¡kėjo, jam buvo duota neÅ¡vari patalynė, nors HN 76:2010 42 p. įtvirtinta, kad draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Jau minėtame Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 21 d. patikrinimo akte (b. l. 27–29) nurodyta, kad skalbinių tvarkymo bei minkÅ¡tojo inventoriaus dezinfekavimo pažeidimų nenustatyta.

Taigi darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui sudaryta tinkama galimybė gauti Å¡variÄ patalynę, todėl nusiskundimai neÅ¡varia patalyne vertintini kritiÅ¡kai. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog minėtas patikrinimo aktas taip pat patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K nuolat atliekami kenkėjų naikinimo darbai. Teismas kritiÅ¡kai vertina ir pareiÅ¡kėjo argumentus dėl nepakankamo maitinimo. Pažymėtina, kad LukiÅ¡kių TI-K teigimu, vyrų paros maisto davinio energinę vertę sudaro 2 856 kcal ir tai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintas Fiziologines mitybos normas asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, pagal kurias nedirbančio vyro paros maisto energetinė vertė turi bÅ«ti ne mažesnė 2 298 kcal.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas nedetalizavo, kokiu būdu pats nustatė maisto energetinė vertę, taigi nepateikė įrodymų dėl per mažos maisto energetinės vertės, todėl jo teiginiai dėl nepakankamo maitinimo atmestini. Be to, pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas norėjo pavalgyti daugiau, nei nustatyta, pagal teisės aktus, jis galėjo maisto prekių papildomai įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje už asmenines lėšas. Pareiškėjas skundžiasi netinkama kamerų ventiliacija.

Pagal HN 134:2015 17 p. reikalavimus gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teismas sprendžia, kad šis reikalavimas nebuvo pažeistas, nes Lukiškių TI-K kamerose yra langai. Pareiškėjas taip pat teigia, jog Lukiškių TI-K kameros avarinės būklės. Teismo vertinimu, tokie pareiškėjo teiginiai yra per daug nekonkretūs, pareiškėjas nenurodė, konkrečių jo įvardijamos būklės aplinkybių, dėl to jam kilusių padarinių, taigi nėra galimybės nustatyti pareiškėjo nurodomo pažeidimo minėtu aspektu.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , kt.). LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ nepaneigė pareiÅ¡kėjo teiginių, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiÅ¡kai atitverti nuo gyvenamosios patalpos.

Teismo vertinimu, tam tikros izoliacijos (pertvarų su durimis, užuolaidomis ir pan.) įrengimas nereikalauja pastato rekonstrukcijos darbų, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ neužtikrinimas blogino jo kalinimo sÄ lygas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡ visų pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų pasitvirtino tik vienas – privatumo neužtikrinimas sanitarinėse patalpose. Pažymėtina, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali bÅ«ti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiÅ¡kas pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad tam tikrais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ ). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das, o tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir (ar) dydžio, atsižvelgtina į nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę (pareiškėjas 25 dienas buvo laikomas kamerose, kuriose privatumas naudojantis sanitariniu mazgu tik iš dalies buvo tinkamai užtikrintas) bei į aplinkybę, kad kiti pareiškėjo skunde nurodyti nusiskundimai nepasitvirtino.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjui Å¡iuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 str. PareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju nepatyrė tokio pobÅ«džio neturtinės žalos, kuri turėtų bÅ«ti atlyginama pinigais, ir nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, konstatuojant, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas, susijusias su tinkamu privatumo užtikrinimu sanitarinėse patalpose.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1, 4 p., 132 str. 1 d. ir 133 str., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo D. G. teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas, susijusias su tinkamu privatumo užtikrinimu sanitarinėse patalpose. KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Milda Vainienė