e9e2beee-c15c-4149-a69e-0082b9e082bc · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Stasys Punys                                                                                                                                             NuorašasPranešėjas Stasys Punys                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-39-166/2014Teisėja Danutė Mickevičienė                                                     Teisminio proceso Nr.1-11-1-00023-2009-0                                  Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.5., 2.4.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. balandžio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,teisėjų Jūratės Damanskienės, Virginijos Švedienės,sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,dalyvaujant prokurorei Danutei Kisinienei, gynėjams advokatams Petrui Prijalgauskui, Rimui Alijui Kalkiui, Valdemarui Buslovičiui,išteisintiesiems L.

Z., V. C., V. L.,civilinio ieÅ¡kovo AB „duomenys neskelbtini“ atstovui advokatui Arvydui Pociui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal civilinio ieÅ¡kovo AB „duomenys neskelbtini“ atstovo advokato apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo:L. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinta, nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo sudėties požymių.

V. C. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo sudėties požymių. V. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo sudėties požymių.Vadovaujantis LR BPK 115 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 2 punktu civilinio ieÅ¡kovo AB „duomenys neskelbtini“ 1012659,43 Lt civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas. Kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,                                                          n u s t a t ė:L.

Z. buvo kaltinama tuo, kad pažeisdama teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo sugadino svetimÄ turtÄ ir padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui, o bÅ«tent:ji, 2009 m. vasario 5 d. apie 16.40 val., dirbdama AB „duomenys neskelbtini“ Vaidotų geležinkelio stotyje, EiÅ¡iÅ¡kių pl. 100, Vilniuje, stoties budėtoja, nesivadovavo Å¡vieslentėje ir ieÅ¡mo valdymo ir padėties kontrolės pulte pakitusia informacija (SAVIGRĄŽOS akutė pradėjo mirksėti raudonai Å¡vieslentėje, o taip pat užsidegė raudonai ieÅ¡mo valdymo ir padėties kontrolės akutė pulte), sÄ statui atlenkus ieÅ¡mÄ Nr. 122, neįsitikinusi, ar ieÅ¡mo Nr. 122 padėtis kontroliuojama, antrÄ kartÄ parengė manevrų marÅ¡rutÄ nuo Å¡viesoforo M68 iki Å¡viesoforo M62, įjungus tik Å¡viesofore M68 leidžiamojo Å¡viesoforo signalÄ , nurodė maÅ¡inistui traukti sÄ statÄ Ä¯ AIK 4 laisvÄ keliÄ bei nesilaikė pokalbio reglamento reikalavimų ir tuo pažeidė Geležinkelio eismo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999-12-30 įsakymų Nr. 452, su pakeitimais ir papildymais) 3.3, 16.1 (a) ir 16.1(2) punktų ir Stoties knygos reikalavimus, ko pasekoje ant ieÅ¡mo Nr. 122 nuo bėgių nuriedėjo manevrinis Å¡ilumvežis ČME3M-7113E ir 8 prekiniai vagonai, tuo padarydama AB „duomenys neskelbtini“ 1 012 659,43 Lt turtinę žalÄ , t.y. nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 2 dalyje.V.

C. buvo kaltinamas tuo, kad pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo sugadino svetimÄ turtÄ ir padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui, o bÅ«tent:jis, 2009 m. vasario 5 d. apie 16.40 val., dirbdamas AB „duomenys neskelbtini“ Vaidotų geležinkelio stotyje, EiÅ¡iÅ¡kių pl. 100, Vilniuje, Vilniaus lokomotyvų depo manevrinio Å¡ilumvežio ČME3M-7113E maÅ¡inistu, pakartotinai traukiant vagonus iÅ¡ kelio Nr. 312, nestebėjo ieÅ¡mų padėties ir Å¡viesoforo signalų ir tuo pažeidė:

Geležinkelio eismo taisyklių 3.3, 14.3.9.(b) punktų reikalavimus, Techninio geležinkelio naudojimo nuostatų (patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1996-09-20 įsakymu Nr. 297) 17.3.3, 18.6.5(a) punktų reikalavimus, ko pasekoje ant ieÅ¡mo Nr. 122 nuo bėgių nuriedėjo manevrinis Å¡ilumvežis ČME3M-7113E ir 8 prekiniai vagonai, tuo padarydamas AB „duomenys neskelbtini“ 1 012 659,43 Lt turtinę žalÄ , t.y. nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 2 dalyje.V.

L. buvo kaltinamas tuo, kad pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo sugadino svetimÄ turtÄ ir padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui, o bÅ«tent: jis, 2009 m. vasario 5 d., apie 16.40 val., dirbdamas AB „duomenys neskelbtini“ Vaidotų geležinkelio stotyje, EiÅ¡iÅ¡kių pl. 100, Vilniuje, traukinių derintoju, stumiant manevro sÄ statÄ atgal į Techninės vagonų priežiÅ«ros punktÄ nuo kelio ruožo 54R į keliÄ Nr. 312, kai manevruojama vagonais į priekį, nebuvo ant pirmojo pagal judėjimo kryptį vagono, nėjo Å¡alikele (tarpukele) stumiamų vagonų priekyje, nekontroliavo ieÅ¡mų padėties marÅ¡rute ir nežiÅ«rėjo, ar yra kliūčių manevrinio sÄ stato judėjimui, kad reikiamu momentu sustabdyti sÄ statÄ .

Jis vykdydamas maÅ¡inisto padėjėjo, manevrų vadovo pareigas, radijo ryÅ¡iu neperdavė informacijos apie marÅ¡rute esančio ieÅ¡mo Nr. 122 pakitusiÄ padėtį, Å¡viesoforų rodmenis, nedavė nurodymų Å¡ilumvežio maÅ¡inistui V. C. (V. C.) važiuoti, sustoti, sumažinti greitį ir t. t., ir tuo pažeidė: Vagonų varymo į Vaidotų stoties kelius Nr. 309, 310, 311, 312 tvarkos 3.5 punkto, Geležinkelio eismo taisyklių 3.3, 14.3.4.(b), 14.3.4(d) punktų ir Techninio geležinkelio naudojimo nuostatų (patvirtintų Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 1996-09-20 įsakymu Nr. 29) 18.6.5(a) punktų reikalavimus, ko pasekoje ant ieÅ¡mo Nr. 122 nuo bėgių nuriedėjo manevrinis Å¡ilumvežis ČME3M-7113E ir 8 prekiniai vagonai, tuo padarydamas AB „duomenys neskelbtini“ 1 012 659,43 Lt turtinę žalÄ , t.y. nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 2 dalyje.Apeliaciniu skundu civilinio ieÅ¡kovo AB „duomenys neskelbtini“ atstovas advokatas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-16 nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo kaltinamuosius L.

Z., V. C. ir V. L. pripažinti kaltais pagal LR BK 188 str. 2 d.; civilinio ieÅ¡kovo AB „duomenys neskelbtini“ civilinį ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ L. Z., V. C. ir V. L. priteisti solidariai 1012659,43 Lt turtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieÅ¡kovo nuomone, skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas, o kadangi pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas, įrodytas byloje surinktais ir teismo posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, todėl sutinkamai su LR BPK 115 str. 1 d. reikalavimais, turėjo bÅ«ti visiÅ¡kai patenkintas priimant teismui apkaltinamÄ jį nuosprendį visų kaltinamųjų atžvilgiu.

Pažymima, jog nuosprendyje padarytos išvados dėl kaltinamųjų kaltės ir dėl civilinio ieškinio išnagrinėjimo negalimumo yra nepagrįstos, kadangi prieštarauja byloje surinktiems ir kaltinamųjų kaltę patvirtinantiems įrodymams. Pasak apelianto, teismas, netinkamai įvertindamas bylos duomenis, nenustatė faktinių aplinkybių dėl ko įvyko minimas geležinkelio eismo įvykis, o išteisindamas visus kaltinamuosius, nepagrįstai rėmėsi vien tik kaltinamųjų pateikta gynybine versija, kuri prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims.

Nurodoma, jog dėl to teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra priežastinio ryÅ¡io tarp kaltinamųjų veiksmų dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo padarytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimų ir kilusių neigiamų padarinių – turtinės žalos padarymo civiliniam ieÅ¡kovui. Skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai suabsoliutino AB „duomenys neskelbtini" 2009-02-18 Techninės iÅ¡vados Nr. 231 DIR/-5 "Dėl 09-02-05 manevrų sÄ stato nuriedėjimo Vaidotų stotyje.

Dėl ieÅ¡mo Nr. 122 smailių atlenkimo" 5 p. nurodytÄ aplinkybę, kad automatikos Å«kio darbuotojai už eismo organizavimÄ ir valdymÄ atsakingi darbuotojai netinkamai rengė Vaidotų signalizacijos įrenginių naudojimo instrukcijÄ , nepilnai apraÅ¡ydami ieÅ¡mo Nr. 122 veikimÄ ir Å¡vieslentėje esančių akučių veikimÄ . Apeliantas manymu, to pasekoje teismas taip pat padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog negalima konstatuoti, kad kaltinamoji L. Z. ir kiti kaltinamieji specialiųjų elgesio saugumo taisyklių nesilaikė dėl nusikalstamo rÅ«pestingumo, o byloje apskritai nebuvo pateikta duomenų, kad su ieÅ¡mo Nr. 122 veikimo principu bÅ«tų buvę supažindinti kaltinamieji P. C. ir V.

L.. Pažymima, jog faktinės aplinkybės, kurios paneigia teismo nuosprendžio iÅ¡vadas dėl kaltinamųjų kaltės yra nustatytos byloje esančiose eismo įvykio techninės ekspertizės akto iÅ¡vadose, eksperto L. L. paaiÅ¡kinimuose, liudytojų K. S., R. R., J. Å . parodymuose. Be to, civilinio ieÅ¡kovo nuomone, Techninėje iÅ¡vadoje nurodyti instrukcijos trÅ«kumai, nėra esminiai ir nėra priežastiniame ryÅ¡yje su kilusios avarijos padariniais, sprendžiant kaltinamųjų kaltės klausimÄ dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Taip pat apelianto nuomone, teismo padaryta iÅ¡vada, kad signalizacijos įrenginių Instrukcijoje nustatyti trÅ«kumai, o ne iÅ¡teisintųjų veiksmai geležinkelio eismo įvykio metu nulėmė kilusias pasekmes, yra nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis. Apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmos instancijos teismui netinkamai iÅ¡sprendus kaltinamųjų kaltės bei pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio patenkinimo klausimus, buvo pažeisti teisėti ir pagrįsti civilinio ieÅ¡kovo interesai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.Teismo posėdyje civilinio ieÅ¡kovo atstovas advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintieji L.

Z., V. C. ir V. L., jų gynėjai, prokurorė prašė skundÄ atmesti.              Civilinio ieÅ¡kovo AB „duomenys neskelbtini“ atstovo advokato apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).BPK 312 straipsnio 3 dalies nuostata numato, kad civilinis ieÅ¡kovas turi teisę apskųsti nuosprendį tik dėl civilinio ieÅ¡kinio.

Tačiau civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje atmetimas, patenkinimas ar palikimas nenagrinėtu yra susijęs su kaltės klausimo iÅ¡sprendimu. Todėl kolegija nagrinėdama civilinio ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ pasisako dėl L. Z., V. C., V. L. iÅ¡teisinimo pagrįstumo.AukÅ¡tesnės instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ daro iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas, netinkamai įvertino bylos duomenis, nenustatė faktinių aplinkybių dėl ko įvyko minimas geležinkelio eismo įvykis, o iÅ¡teisindamas visus kaltinamuosius, nepagrįstai rėmėsi vien tik kaltinamųjų pateikta gynybine versija, kuri prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems duomenims, tačiau toks skundo argumentas kolegijos vertintinas kaip nepagrįstas ir yra atmestinas.

Teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo tinkamai laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė tiek L. Z., V. C., V. L. kaltinančias, tiek teisinančias bylos aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog L. Z., V. C., V. L. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 188 str. 2 d. sudėties požymių. Su čia teismo iÅ¡vada apeliacinės instancijos teismas sutinka. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

LR BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Pažymėtina, jog baudžiamojo įstatymo sankcijos ir atsakomybė kaltiems asmenims gali bÅ«ti taikoma tik tuomet, kai surenkami duomenys, kuriais gali bÅ«ti įrodoma, kad nusikalstama veika iÅ¡ tikrųjų buvo padaryta ir kad tÄ veikÄ padarė baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo.

Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos L. Z., V. C., V. L. buvo kaltinami tuo, kad pažeisdami teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo sugadino svetimÄ turtÄ ir padarė didelės turtinės žalos AB „duomenys neskelbtini“. L. Z., V. C., V. L. nuo pat pradžių savo kaltės nepripažino ir nuosekliai teigė, kad savo darbÄ atliko tinkamai, eismo saugumo taisyklių nepažeidė, laikėsi visų instrukcijose, kurie jiems buvo žinomi ir su kuriais jie buvo supažindinti, reikalavimų.

IÅ¡ L. Z. parodymų matyti, kad jai parengus antrÄ jį marÅ¡rutÄ , maÅ¡inistas užvažiavo atgal už signalo M68 ir dar kartÄ pabandė traukti vagonus tuo pačiu anksčiau paruoÅ¡tu ir likusiu nepanaudotu marÅ¡rutu, kuriame jis buvo panaudojęs tik jo dalį už signalų M68 ir M64, dėl ko ji turėjo vėl atidaryti tuos signalus. Juos atidarius, toliau buvo balta juosta nepanaudoto marÅ¡ruto. Kai ji antrÄ kartÄ atidarė signalus, pranešė maÅ¡inistui, kad marÅ¡rutas į 4 keliÄ yra paruoÅ¡tas ir maÅ¡inistas vėl pradėjo traukti į jį vagonus.

L. Z. parodė, kad komandas maÅ¡inistui ji davė bÅ«dama įsitikinusi parengto marÅ¡ruto teisingumu, o Å¡vieslentės indikaciniai duomenys nerodė jokių nukrypimų nuo normalaus įrenginių veikimo, dėl kurių ji bÅ«tų negalėjusi parengti marÅ¡ruto. Be to L. Z. nurodė, kad kai Å¡ilumvežis nuvirto, tik tuomet pas jÄ užsidegė raudonai 122 ieÅ¡mo akutė, o rengiant antrÄ marÅ¡rutÄ jai nekilo minčių, kad bÅ«tina atsižvelgti į ieÅ¡mo savigrÄ Å¾os savybę, kadangi ieÅ¡mas neturėjo grįžti atgal.

V. C. parodė, kad jam iÅ¡ budėtojos buvo duotas aiÅ¡kus nurodymas pakartotinai tempti sÄ statÄ Ä¯ 4 keliÄ , nurodant, kad marÅ¡rutas yra pilnai paruoÅ¡tas, todėl minėtu nurodymu vadovaudamasis jis nuvažiavo nurodytu marÅ¡rutu didindamas sÄ stato greitį, kad iÅ¡traukti sÄ statÄ Ä¯ 4 keliÄ . V. L. parodė, kad nors ir nebuvo prie pirmojo vagono, bet buvo prie sÄ stato, keliÄ matė gerai, pasakė maÅ¡inistui, kad viskas tvarkoje, nes buvo įsitikinęs, kad ieÅ¡mas tinkamoje važiuoti padėtyje, kad kai maÅ¡inistas pradėjo traukti sÄ statÄ , ieÅ¡mas buvo tinkamoje padėtyje.

AB „duomenys neskelbtini“ generalinio direktoriaus 2009-02-06 įsakymu Nr. Ä®-96 sudarytos komisijos po eismo įvykio tyrimo 2009-02-18 techninėje iÅ¡vadoje ir ekspertų Eismo įvykio 2009-02-05 Vaidotų geležinkelio stotyje techninės ekspertizės akte konstatuota, kad stumiant sÄ statÄ atgal į TVPP keliÄ Nr.312, neįsitikinus ieÅ¡mo Nr. 122 padėties teisingumu, kuris buvo automatiÅ¡kai sugrįžęs į apsauginę, t.y. važiavimui netinkamÄ padėtį, buvo atlenktos ieÅ¡mo Nr. 122 smailės ir sulenkta elektros pavaros darbinė traukė, jungianti tarpsmailinę traukę su elektros pavara, dėl ko buvo prarasta ieÅ¡mo smailių padėties kontrolė.

Taigi nagrinėjamu atveju visas eismo įvykio mechanizmas yra susietas su ieÅ¡mo Nr. 122 veikimo principu. Esminė ir lemiama aplinkybė ta ar L. Z., V. C., V. L. žinojo apie naujai įrengto ieÅ¡mo Nr. 122 veikimÄ , ar laikėsi jiems priklausančių specialių elgesio saugumo taisyklių, ar yra betarpiÅ¡kas priežastinis ryÅ¡ys tarp taisyklių pažeidimo ir atsidariusių padarinių. IÅ¡ 2009-03-20 patvirtintos Vaidotų stoties signalizacijos įrenginių naudojimo instrukcijos matyti, kad jos 2.1. skiltyje „Švieslentė“, 43 punkte „SavigrÄ Å¾a 122“, yra apraÅ¡ytas ieÅ¡mo 122 savigrÄ Å¾os kontrolės akutės veikimas nurodant, kad tai „ieÅ¡mo 122 savigrÄ Å¾os kontrolė.

Å viečia baltai, ieÅ¡mui esant pliuso padėtyje. Mirksi raudonai ieÅ¡mui tapus nekontroliuojamam arba minuso padėtyje, esant neparengtam marÅ¡rutui per ieÅ¡mÄ â€œ. 4.4 punkte nurodoma, kad „IeÅ¡me 122 įrengta automatinė savigrÄ Å¾a į pliuso padėtį. Å io ieÅ¡mo nuolatinė padėtis pliuso, kai Å¡viečia baltai SAVIGRĄŽA akutė. 122 ieÅ¡mÄ perjungus į minuso padėtį, kol neparengiamas marÅ¡rutas per ieÅ¡mÄ , arba ieÅ¡mui tapus nekontroliuojamam, akutė mirksi raudonai.

Jei per ieÅ¡mÄ parengtas marÅ¡rutas, akutė neÅ¡viečia. IeÅ¡mas automatiÅ¡kai grįžta į pliuso padėtį: ieÅ¡mÄ perjungus į minuso padėtį rankenėle, po to rankenėlę pasukus į vidurinę padėtį; jei parengtas, bet nepanaudotas marÅ¡rutas (atÅ¡auktas ar dirbtinai atblokuotas, kai nebuvo užimtas kelio ruožas 122R). Jei buvo parengtas marÅ¡rutas ir juo pravažiavo sÄ statas, tai atsilaisvinus ir atsiblokavus kelio ruožui 122R, ieÅ¡mas 122 grįžta į pliuso padėtį po 15-20 sekundžių delslaikio (t.3, b.l. 36-40).L.

Z., V. C., V. L. vieningai teigė, kad vykstančios Vaidotų geležinkelio stoties rekonstrukcijos metu jie tik buvo informuoti apie tai, kad naujai įrengtas 122 ieÅ¡mas, tačiau su jo veikimo principu supažindinti nebuvo. Pasak L. Z. buvo pasakyta, kad ieÅ¡mas turi savigrÄ Å¾Ä , bet jokių paaiÅ¡kinimų, kaip tai veikia, nebuvo, kad ji nežinojo, kaip ir per kiek laiko jis grįžta. V. C. nurodė, kad jam niekas nebuvo sakęs, kad ieÅ¡mas turi automatizuotÄ savigrÄ Å¾Ä , kad ieÅ¡mas pastoviai bÅ«davo važiuojamojoje padėtyje į virÅ¡utinį parkÄ , o perjungtas vesdavo į niekur.

V. L. tai pat parodė, jog nežinojo, kad ieÅ¡mas turi savigrÄ Å¾Ä , kad jis praktiÅ¡kai visada stovėjo vienoje padėtyje – į virÅ¡utinį parkÄ , bei tai, kad apie 122 ieÅ¡mo reguliavimÄ nieko nežinojo, su jo veikimo principais supažindintas nebuvo. Liudytojas Vaidotų geležinkelio stoties virÅ¡ininko pavaduotojas V.E. D. negalėjo pasakyti ar laikinojoje instrukcijoje, galiojusioje avarijos metu, buvo apraÅ¡ytas ieÅ¡mo 122 veikimo principas, nurodė, kad stoties darbuotojai buvo apmokyti su stoties įrenginių pakeitimais, tačiau negalėjo pasakyti, kada darbuotojai buvo apmokyti apie 122 ieÅ¡mo veikimÄ .

Ikiteisminio tyrimo metu V.E. D. teigė, kad L. Z. nežinojo, kaip veikia 122 iešmas, kad ji buvo supažindinta pasirašytinai su instrukcijos pakeitimais, patvirtintais 2008-09-23, tačiau juose nebuvo aprašytas 122 iešmo veikimo principas (t3 b.l. 87-88). Iš bylos matyti, kad liudytojas R. R. negalėjo atsakyti ar įvykio dalyviai buvo supažindinti su 2009-01-05 instrukcija, parodė, kad jis nėra kompetentingas, o su instrukcijom supažindina stoties viršininkas (t 6 b.l. 176). Tuo tarpu liudytojas J.

Å ., parodė, jog L. Z., V. C., V. L. buvo laiku supažindinti su ieÅ¡mo veikimo pakeitimais (t 6 b.l. 201). Liudytojas stoties virÅ¡ininkas R. K. parodė, kad stoties budėtoja pasiraÅ¡ytinai buvo supažindinta su ieÅ¡mo Nr. 122 veikimo principais ir visomis jo charakteristikomis, apie kÄ , pasak liudytojo, byloja 2008-09-05 įraÅ¡as E11 formos žurnale (t 6 b.l. 177). Byloje yra ir R. K. atsakymas į Vilniaus apskrities VPK Transporto policijos komisariato užklausimÄ dėl L. Z. supažindinimo su ieÅ¡mo Nr. 122 veikimo principu, kuriame nurodyta, kad L.

Z. buvo supažindinta su Vaidotų stoties signalizacijos įrenginių naudojimo instrukcijos pakeitimu (9 t 1 b.l. 49). Kadangi visas eismo įvykis yra susietas su ieÅ¡mo Nr. 122 veikimo mechanizmu ir esant tokiems prieÅ¡taringiems parodymams, ginčas kyla ar L. Z., V. C., V. L. buvo supažindinti su pakeista instrukcija, kurioje buvo nurodytas Nr. 122 ieÅ¡mo veikimo principas. Nagrinėjamu atveju tiesioginis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis faktÄ , kad L. Z., V. C., V. L. buvo supažindinti su iÅ¡samiu ieÅ¡mo Nr. 122 veikimo principu yra Vaidotų stoties knygos priedas Vaidotų stoties signalizacijos įrenginių naudojimo instrukcijos, patvirtintos 2009-01-05, redakcija, galiojusi eismo įvykio dienÄ , tačiau toks dokumentams teismams nebuvo pateiktas, civiliniam ieÅ¡kovui nurodžius, jog jis yra sunaikintas.

Nors byloje yra 2008-09-23 Vaidotų stoties signalizacijos įrenginių naudojimo instrukcijos, patvirtintos 2004.04.20, šeštasis pakeitimas, tačiau jose iešmo Nr. 122 veikimo principas nėra aprašytas (t1 b.l. 50-55). Byloje yra ir dokumentas, patvirtinantis, kad L. Z. pasirašytinai buvo supažindinta su 2008-09-23 (šeštuoju) pakeitimu, kas atitinka ir liudytojo V.E. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau byloje nėra obektyvių įrodymų, kad ji buvo supažindinta su 2009-01-05 Vaidotų stoties signalizacijos įrenginių naudojimo instrukcijos pakeitimu.

Tai pat byloje yra E11 formos žurnalo pavadinimu „Stoties kelių, iešmų, automatikos, ryšių ir kontaktinio tinklo įrenginių apžiūros žurnalo“ kopijos, kuriame yra 2008-08-25 įrašas apie nuo 2008-09-08 išjungtus iš elektrinės centralizacijos įrenginius, pertvarkytus ir naujai įrengtus signalizaijos įrenginius (iešmus, šviesoforus, bėgių grandines), pakeistus šviesoforų žymėjimus ir su šiuo žurnalu L. Z. supažindinta. (t 6 b.l. 165-166). Tuo tarpu L.

Z. parodė, kad minėtame žurnale ji pasirašė, kad žino, jog yra įrengtas toks Nr. 122 iešmas, tačiau su jo veikimo principu, t.y. veikimo instrukcija, buvo supažindinta tik po eismo įvykio, kada stoties budėtojai buvo išsamiai su ja supažindinti ir dėl to pasirašė. Taigi byloje esantys duomenys tik patvirtina, kad L. Z. buvo supažindinta, jog įrengtas toks iešmas Nr. 122, tačiau šiose instrukcijose iš esmės nebuvo aprašytas tokio iešmo veikimo mechanizmas. V. C., tiek V.

L. taip pat nuosekliai teigė, kad jie nebuvo supažindinti su ieÅ¡mo Nr. 122 automatinės savigrÄ Å¾os veikimo savybe. V. C. parodė, kad ieÅ¡mas buvo įjungtas, bet, kad jis veikia, kad pats grįžta, jis nežinojo. V. L. nurodė, kad nežinojo, kad ieÅ¡mas turi savigrÄ Å¾Ä , kad jis buvo įsitikinęs, kad ieÅ¡mas tebėra važiavimui tinkamoje padėtyje, koks jis buvo sÄ statui važiuojant į 4-a keliÄ pirmÄ kartÄ , kadangi sÄ statui užbuksavus marÅ¡rutas pilnai panaudotas nebuvo. Å iuo atveju nesant byloje 2009-01-05 instrukcijai, negalima patikrinti ar kategoriÅ¡kai paneigti iÅ¡teisintųjų keliamas versijas, kad jie nebuvo supažindinti su ieÅ¡mo Nr. 122 veikimo principu.

Šis dokumentas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, itin svarbus vertinant visų trijų išteisintųjų veiksmus įvykio metu. Neesant instrukcijos tekstui, kuriuos ginčija išteisintieji, negalima nustatyti betarpiško tiesioginio ryšio tarp išteisintųjų veiksmų ir kilusių pasekmių, o nenustačius priežastinio ryšio, nėra pagrindo asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Pažymėtina ir tai, kad įrodymų negalima patikrinti dėl paties civilinio ieškovo nepateiktų duomenų.

Kolegijai abejonių kelia ir tai, kad civilinis ieÅ¡kovas sunaikino 2009-01-05 instrukcijÄ iÅ¡ karto po įvykio, kai tuo tarpu senesnės instrukcijos, jų pakeitimai teismui buvo pateikti. Nesant galimybei paneigti aukščiau nurodytų prieÅ¡taravimų, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog negalima konstatuoti, kad L. Z. specialių elgesio saugumo taisyklių nesilaikė dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo ar nusikalstamo pasitikėjimo ir dėl to jÄ patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 188 str. 2 d.

Paminėtos aplinkybės svarbios ir dėl to, kad V. C. pakartotinai tempdamas sÄ statÄ Ä¯ 4-keliÄ vadovavosi stoties budėtojos nurodymais, kad marÅ¡rutas pilnai paruoÅ¡tas. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme V. C. nurodė, kad jų darbe svarbiausia yra komanda, o ne signalas, kad jei bÅ«tų signalas, tačiau nebÅ«tų komandos, jis nevažiuotų. Be to kolegijai abejonių kelia ir eismo įvykio metu degantis Å¡viesoforo signalas. V. C. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime ir pirmoje ikiteisminio tyrimo apklausoje nurodė, kad signalas buvo mėlynas (draudžiamas), vėliau jis laikėsi pozicijos, kad signalas buvo baltas (leidžiamas).

Liudytojas E. L. parodė, kad mašinistas jam sakė, jog jam degė leidžiamieji šviesoforų signalai. Iš bylos medžiagos matyti, kad apsaugos kamerų nufilmuotas eismo įvykio vaizdo įrašas parodė, kad M62 šviesoforo signalas eismo įvykio metu buvo draudžiamas. Kita vertus V. C. paaiškino, kad vyko rekonstrukcija, buvo uždaryta trečdalis signalų, o draudžiami signalai degė pastoviai, per kuriuos būdavo važiuojama. Taigi šioje byloje nepaneigta ir ta aplinkybė, kad stoties rekonstrukcijos metu buvo važiuojama per draudžiamus šviesoforų signalus, kurie dėl pačios stoties rekonstrukcijos tinkamai neveikė.

Taip pat byloje nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai, kad V. L. turėjo galimybę stebėti ieÅ¡mÄ Nr. 122 prieÅ¡ sÄ statui pajudant atgal į 312 keliÄ . Pagal L. Z. parodymus Å¡vieslentės duomenys rodė, kad sÄ statui užbuksavus jo galiniai vagonai tebestovėjo ant ieÅ¡mo Nr. 122, todėl pastarasis buvo užblokuotas ir negalėjo persivesti į pliuso padėtį po vagonais. Pagal AB „duomenys neskelbtini“ 2009-02-05 techninę iÅ¡vadÄ , 2011-05-23 techninės ekspertizės aktÄ , pirmojo važiavimo į 4-ajį keliÄ metu sÄ statas pravažiavo ieÅ¡mÄ Nr. 122 ir atsiblokavus kelio ruožui 122R bei praėjus ieÅ¡mo Nr. 122 delslaikiui, Å¡is persijungė į plius padėtį.

V. L. parodė, kad nors ir nebuvo prie pirmojo vagono, tačiau buvo prie sÄ stato ir keliÄ matė gerai, buvo įsitikinęs, jog ieÅ¡mas tinkamoje padėtyje. Kadangi skirtingai nurodomos aplinkybės, kurios byloje nėra paÅ¡alintos, sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad V. L. turėjo realiÄ galimybę stebėti ieÅ¡mo Nr. 122 padėtį prieÅ¡ sÄ statui pajudant atgal į 312 keliÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad L.

Z. buvo supažindinta su tinkamu švieslentės veikimo aprašu. Kaip jau buvo minėta, L. Z. nurodė, kad mašinistui komandas ji davė būdama įsitikinusi, kad parengto maršruto teisingumo, o švieslentės indikaciniai duomenys jai nerodė jokių nukrypimų nuo normalaus įrenginių veikimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad įtakos eismo įvykiui galimai turėjo neteisingai suprasti budėtojos L. Z. švieslentės indikacinių signalų parodymai.

Å iuo atveju neesant įrodymams, kad L. Z. buvo supažindinta su Å¡vieslentės veikimo apraÅ¡u, negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad eismo įvykiui įtakos turėjo jos galimai netinkamai interpretuoti Å¡vieslentės indikacinių signalų parodymai, juolab, kad ji teigia prieÅ¡ingai. Pabrėžtina, kad nors byloje ir yra tam tikrų duomenų- įrodymų, leidžiančių daryti prielaidÄ dėl L. Z., V. C., V. L. kaltumo, o apeliaciniame skunde nurodyti motyvai yra iÅ¡ esmės teisingi, tačiau kolegijos nuomone jie nepakankami, kad bÅ«tų galima daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog kaltė neginčijamai yra įrodyta ir jų atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Esminė aplinkybė, neginčijamai patvirtinanti išteisintųjų kaltę 2009-01-05 instrukcija teismams nebuvo pateikta ir įvertinta. Išteisintųjų versijos, jog jie nebuvo supažindinti su 2009-01-05 instrukcija ir joje nurodytu iešmo Nr. 122 veikimo principu, nepaneigta. Dėl to kyla abejonės, kurios byloje nepašalintos ir jų pašalinti nėra galimybės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl šio įvykio buvo nustatyta ir daugiau pažeidimų. Taip byloje liko ir kitų, aukščiau išdėstytų, prieštaravimų, kurių teismams nepavyko pašalinti.

Apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi taisykle, kad visos prielaidos, abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti vertinami kaltinamojo naudai. Teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos patikrintais įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti (kasacinė nutartis Nr. 2K-251/2008).

Nagrinėjamu atveju buvo atlikti visi įmanomi procesiniai veiksmai, iÅ¡naudotos visos įmanomos galimybės, tačiau pilnai nustatyti, jog dėl L. Z., V. C., V. L. veiksmų įvyko eismo vykis, nepavyko. Vien tik civilinio ieÅ¡kovo nurodytų liudytojų, eksperto parodymų, ekspertizės iÅ¡vados nepakaka, kad bÅ«tu pagrindas L. Z., V. C., V. L. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 188 str. 2 d. Byloje esantys akivaizdÅ«s prieÅ¡taravimai nebuvo paÅ¡alinti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat jie nepaÅ¡alinti ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Nesant galimybės jų paÅ¡alinti apeliacinės instancijos teisme, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieÅ¡ NorvegijÄ Â§ 37/3, Condron prieÅ¡ Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.).

Dėl Å¡ių aplinkybių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nuosprendis paliekamas galioti, apeliacinis skundas atmetamas.Be to pastebėtina, kad po apylinkės teismo priimto iÅ¡teisinamojo nuosprendžio suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. iÅ¡teisinamasis nuosprendis yra teisėtas, todėl yra paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.

Jei bÅ«tų pagrindas Å¡ioje baudžiamojoje byloje priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, tokiu atveju, bÅ«tų sprendžiamas klausimas dėl bylos nutraukimo, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties termino klausimui.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė:              civilinio ieÅ¡kovo AB „duomenys neskelbtini“ atstovo advokato apeliacinį skundÄ atmesti.              Kolegijos pirmininkas              (paraÅ¡as)                                                                                  Stasys Punys              Teisėjai (paraÅ¡ai)                                                                                                 JÅ«ratė Damanskienė                                                                                                                                           Virginija Å vedienė             NuoraÅ¡as tikras:             Kolegijos pirmininkas                                                                                                             Stasys Punys