e9e09ec9-702e-49e9-b032-d522f7a5fd88 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-681-587/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10544-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.6; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas Nutartis LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6-962/2022 pagal ieÅ¡kovės I. R. ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti lengvatinėmis sÄ lygomis nuomojamÄ butÄ pripažinimo, trečiasis asmuo H. R.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė I. R. prašė:

1) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po motinos R. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti paveldėtÄ turtÄ , 2) pripažinti ieÅ¡kovei teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovę Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieÅ¡kove gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį parduodant butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, 3) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad gyvena iÅ¡ atsakovės nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris 1980 m. spalio 10 d. orderiu buvo skirtas ieÅ¡kovės seneliui J. K.. Nuo 1982 m. rugpjūčio 24 d. bute apsigyveno ieÅ¡kovės mama R. R. ir ieÅ¡kovė, nuo 1986 m. – ieÅ¡kovės brolis H. R.. Mama rÅ«pinosi butu, norėjo jį iÅ¡sipirkti. Mama prašė leisti jai privatizuoti butÄ , Å¡eimos nariai 1993 m. rašėsi sutikimÄ dėl buto privatizavimo, tačiau dokumentai neiÅ¡liko. Mama gyveno labai skurdžiai, viena augino vaikus, neturėjo galimybės kreiptis teisinės pagalbos, 1993 m. pametė pasÄ .

R. R. terminÄ praleido dėl sÅ«naus sveikatos problemų ir su tuo susijusių rÅ«pesčių. Galimai dėl to neužbaigė buto privatizavimo proceso. ButÄ neteisėtai privatizavo kiti asmenys, bet mama kreipėsi į prokuratÅ«rÄ , teismas neteisėtus sandorius panaikino. 1999 m. balandžio 13 d. su mama sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis. 2004 m. gruodžio 23 d. ieÅ¡kovės mama Kauno miesto savivaldybės prašė įteisinti 1999 m. sausio 18 d. teismo sprendimÄ , grÄ Å¾inti butÄ savivaldybei. (duomenys neskelbtini) mirus R.

R., 2011 m. gruodžio 27 d. buto nuomos sutartis sudaryta su ieÅ¡kove. IeÅ¡kovės mama, galiojant Butų privatizavimo įstatymui įgijo subjektinę teisę privatizuoti butÄ , tačiau iki mirties Å¡ios teisės neįgyvendino. Buto privatizavimo procesas liko neužbaigtas dėl objektyvių priežasčių – neteisėtų sandorių sudarymo ir privatizavimo dokumentų sunaikinimo. IeÅ¡kovė po motinos mirties į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, mamos likusius asmeninius daiktus, dokumentus valdo ir tvarko kaip savo, toliau gyvena bute, moka mokesčius.

PraÅ¡o atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir pripažinti ieÅ¡kovei iÅ¡ mamos paveldėtÄ turtinę teisę lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti ginčo butÄ . Nuo 2005 m. ieÅ¡kovės motina siekė privatizuoti butÄ . IeÅ¡kovė, gavusi atsakovės minimÄ 2009 m. spalio 23 d. raÅ¡tÄ , suprato, kad ji negali privatizuoti buto, tai gali padaryti mama, kuri buvo pagrindinė buto nuomininkė. Todėl ieÅ¡kovė dėl buto privatizavimo tuo metu nesikreipė. Mirus mamai, ieÅ¡kovė neturėjo mamos dokumentų, todėl manė, kad negalės kreiptis į teismÄ , dokumentus rado 2020 m.

3. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip neįrodytÄ ir nepagrįstÄ . PraÅ¡o ieÅ¡kovės reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

4. Nurodė, kad ieÅ¡kovės teiginiai yra nepagrįsti. Kauno miesto savivaldybės administracijos archyve dokumentų, pateiktų Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo (toliau – ir Butų privatizavimo įstatymas) galiojimo metu dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis nėra. IeÅ¡kovės motina 1994 m. spalio 12 d. praÅ¡yme prokurorui neužsiminė, kad ji 1992 m. kreipėsi dėl buto privatizavimo, teikė dokumentus, buvo sumokėjusi mokestį už dokumentų suruoÅ¡imÄ , avansÄ .

Byloje pateiktame prokuratÅ«ros 1994 m. lapkričio 4 d. ieÅ¡kinyje nurodyta, kad buto privatizacijos dokumentų privatizavimo tarnyboje nėra. IeÅ¡kovės motina nesirÅ«pino savo subjektinės teisės privatizuoti butÄ lengvatine tvarka įgyvendinimu. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, kad jos motina nuo 1999 m. sausio 18 d., kai buvo priimtas sprendimas panaikinti sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis, bÅ«tų pateikusi praÅ¡ymÄ tęsti pradėtas privatizavimo procedÅ«ras. R. R. nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi valios pirkti ginčo buto, privatizavimo procedÅ«ros nebuvo pradėtos, tarp R.

R. ir atsakovės nesusiklostė buto privatizavimo santykiai. IeÅ¡kovė 2009 m. spalio 21 d. pateikė praÅ¡ymÄ pirkti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį butÄ lengvatine kaina. 2009 m. spalio 23 d. raÅ¡tu buvo nuspręsta, kad nėra teisinio pagrindo parduoti ieÅ¡kovei ginčo butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, ieÅ¡kovė informuota apie galimybę teismine tvarka įrodyti priežastis, dėl ko neprivatizavo nuomojamų gyvenamųjų patalų Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu.

IeÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuotinÄ nuo 1999 m. sausio 18 d. sprendimo, kuriuo negaliojančiomis pripažintos buto pirkimo-pardavimo sutartys ir taikyta restitucija. IeÅ¡kinys teisme pareikÅ¡tas 2021 m. birželio 22 d., iki to laiko nei ieÅ¡kovės motina, nei ieÅ¡kovė nesiėmė jokių veiksmų.

5. Trečiasis asmuo atsiliepimu sutiko su ieÅ¡kiniu, prašė ieÅ¡kinį tenkinti, leisti privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis. Nurodė, kad bute gyvena nuo gimimo 1986 m. spalio 17 d. Savo Å¡eimos ir turto neturi, seniai serga psichikos liga, įtraukta į sunkių ligų sÄ raÅ¡Ä . IeÅ¡kovės ir trečiojo asmens pragyvenimo sÄ lygos sunkios, gaunamos pajamos labai mažos. II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė 6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 31 d. sprendimu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po R. R. mirties (duomenys neskelbtini) jos dukra I. R. priėmė mirusiosios palikimÄ , pradėjusi faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . IeÅ¡kinį dėl teisės pripažinimo teismas atmetė.

7. Teismas konstatavo, kad Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačios nuosavybės teise jų nuomojamas valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamÄ sias patalpas buvo įtvirtinta 1991 m. gegužės 28 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme, galiojusiame iki 1998 m. liepos 1 d., iÅ¡skyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Netekę galios įstatymai ar kiti teisės aktai negali bÅ«ti taikomi vėliau atsiradusiems teisiniams santykiams.

8. Byloje nėra ginčo, kad I. R. po savo motinos R. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimÄ pradėjusi turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

9. Butas, kurį ieÅ¡kovė siekia privatizuoti lengvatinėmis sÄ lygomis, gali bÅ«ti privatizavimo objektas. Tačiau teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės motina įstatymo galiojimo metu neatliko veiksmų, bÅ«tinų teisei privatizuoti butÄ Ä¯gyti, todėl neįgijo teisės privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis. IeÅ¡kovė, po savo motinos mirties, teisės, kurios jos motina nebuvo įgijusi, nepaveldėjo ir yra netinkamas subjektas privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis.

10. Kauno miesto prokuratÅ«ros 1994 m. lapkričio 4 d. ieÅ¡kininiame pareiÅ¡kime nurodyta, kad buto (duomenys neskelbtini) privatizacijos dokumentų privatizavimo tarnyboje nėra. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovės motina po 1999 m. sausio 18 d. sprendimo, kuriuo pripažintos neteisėtomis ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartys ir taikyta restitucija, priėmimo tęsė buto privatizavimo procedÅ«ras. IeÅ¡kovės 2009 m. spalio 21 d. praÅ¡ymas leisti ieÅ¡kovei privatizuoti butÄ lengvatinėmis teisėmis ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyriaus 2009 m. spalio 23 d. atsakymas bei ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovė nesikreipė į teismÄ , kad jai bÅ«tų pripažinta teisė privatizuoti nuomojamas patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , patvirtina, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog tarp jos motinos ir atsakovės susiklostė buto privatizavimo teisiniai santykiai.

11. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog apie galimai pažeistÄ savo teisę privatizuoti bÅ«stÄ lengvatinėmis sÄ lygomis ieÅ¡kovė turėjo sužinoti vėliausiai 2009 m. spalio 23 d., tačiau negynė savo pažeistos teisės teisme ir praleido deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog visÄ ieÅ¡kinio senaties laikotarpį negalėjo kreiptis į teismÄ dėl pateisinamų, svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo ieÅ¡kovės valios.

III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė I. R. (toliau – ir apeliantė) praÅ¡o 2022 m. sausio 31 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinys dėl teisės pripažinimo, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti pilna apimtimi; priteisti iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliantei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. pirmos instancijos teismas netinkamai skaičiavo senaties termino eigÄ ir netinkamai aiÅ¡kino teisės aktus dėl nuomojamų patalpų privatizavimo. 1.2.

Apeliantės motina buvo subjektas, turintis teisę privatizuoti butÄ . Ji buvo nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja, buvo buto nuomininkė, buto privatizavimo laikotarpiu ji neįgijo jokio kito turto. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamasis butas daugiabučiame name. Apeliantės mama R. R. kreipėsi į butų privatizavimo tarnybÄ 1992 m. dėl buto privatizavimo, tačiau privatizavimo dokumentai dingo. 1.3. Atsakovės pateiktuose raÅ¡ytiniuose dokumentuose nurodoma, kad ginčo buto privatizavimo dokumentai nėra iÅ¡likę.

Apeliantė procesiniuose dokumentuose ir savo paaiÅ¡kinimuose aiÅ¡kiai nurodė, kad dar 1992 metais jos mama kreipėsi į butų privatizavimo tarnybÄ dėl buto privatizavimo, tačiau procesas nebuvo užbaigtas, o privatizavimo dokumentai dingo. Tuo pačiu metu, 1992 metais, buvo pasiraÅ¡ytas susitariamas tarp Å¡eimos narių, kuris buvo notariÅ¡kai patvirtintas, kuriuo susitarta, kad nekilnojamÄ jį turtÄ privatizuos apeliantės mama R. R.. Be to, bÅ«tent apeliantės mama R. R. dar 1994 metais kreipėsi į Kauno miesto prokuratÅ«rÄ dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo.

Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jo iÅ¡vada pagrįsta tik netiesioginiais įrodymais, kurie prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismas nevertino vėlesnių apeliantės motinos R. R. veiksmų, kuomet ji kreipėsi į prokuratÅ«rÄ dėl privatizavimo panaikinimo. 1.4. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino. Teisė reikÅ¡ti reikalavimus apeliantei atsirado tik jai įgijus teisę pavedėti motinos turtÄ .

Akivaizdu, kad tik 2022 m. sausio 31 d. Kauno apylinkės teismui priėmus sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-6-962/2022, apeliantė įgijo teisinį pagrindÄ reikalauti pabaigti įgyvendinti jos motinos pradėtÄ buto privatizavimo procesÄ . Ä®vertinus pačios apeliantės elgesį po motinos mirties, akivaizdu, kad senaties terminas atsinaujino. Apie po mirusios motinos įgytas teises visi paveldėtojai sužinojo tik 2022 m. sausio 31 d., teismui priėmus sprendimÄ dėl paveldėjimo. Niekada po motinos R. R. mirties, nebuvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Akivaizdu, kad jokie senaties nėra suėję, šis institutas neturi ir negali būti taikomas.

13. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. byloje nėra ne tik apeliantės motinos praÅ¡ymo dėl ginčo buto privatizavimo bei notariÅ¡kai patvirtinto susitarimo, kieno vardu bus privatizuojamas butas, bet ir jokių kitų netiesioginių įrodymų, jog apeliantės motina buvo pradėjusi privatizavimo procedÅ«ras.

Pavyzdžiui, kvitų, patvirtinančių, kad apeliantės motina buvo sumokėjusi mokesčius už privatizuojamo buto dokumentų ruoÅ¡imÄ , užsakymo inventorizuoti ketinamÄ privatizuoti ginčo butÄ , parengtos buto techninės apskaitos bylos. Apeliantė yra iÅ¡saugojusi visus su ginčo butu susijusius dokumentus nuo pat ginčo buto suteikimo 1980 m., tačiau tarp jų nėra nei vieno dokumento, patvirtinančio privatizavimo procedÅ«ros pradėjimÄ . Apeliantės motina R. R. savo 1994 m. spalio 12 d. praÅ¡yme Kauno m. prokurorui visiÅ¡kai neužsimena apie tai, kad ji 1992 m. kreipėsi dėl buto privatizavimo, buvo sumokėjusi mokestį už dokumentų ruoÅ¡imÄ , avansÄ , po kurių tik pradedamos privatizavimo procedÅ«ros, ar kad jos dokumentai Kauno miesto savivaldybės darbuotojų buvo neteisėtai sunaikinti.

Kauno miesto prokuratūros 1994 m. lapkričio 4 d. ieškininio pareiškime taip pat nurodoma, kad buto (duomenys neskelbtini) privatizacijos dokumentų privatizavimo tarnyboje nėra. Iš 1999 m. sausio 18 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2461/99 matyti, kad Kauno miesto savivaldybės darbuotojai nebuvo kaltinami prisidėjus prie dokumentų klastojimo ir dokumentų sunaikinimo. Byloje esantys įrodymai, teikti pačios apeliantės, įrodo, kad privatizavimo procesas Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu niekuomet nebuvo pradėtas ir būtent todėl nėra jokių tai patvirtinančių dokumentų.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantės motina po 1999 m. sausio 18 d. sprendimo, kuriuo pripažintos neteisėtomis ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartys ir taikyta restitucija, priėmimo ėmėsi tęsti, anot apeliantės, pradėtas buto privatizavimo procedÅ«ras. Apeliantė neįrodė, jog galiojant Butų privatizavimo įstatymui, jos motina pateikė praÅ¡ymÄ privatizuoti butÄ . 2.2. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu apeliantės motinai neįgijus teisės privatizuoti ginčo gyvenamųjų patalpų, apeliantės motinos ir jos Å¡eimos narių, t. y. pačios apeliantės teisė į ginčo butÄ liko prievolinė, t. y. apeliantė turi teisę nuomotis ginčo butÄ , pirkti jį rinkos kaina, o ne teisę jį privatizuoti pagal tuo metu galiojusį Butų privatizavimo įstatymÄ . 2.3.

Nesutinka su apeliantės argumentu, kad ieÅ¡kinio senaties terminas, Å¡iuo atveju, net nėra prasidėjęs. Apeliantė 1993 m. kovo 27 d., t. y. dar galiojant Butų privatizavimo įstatymui, tapo pilnamete. Teisė privatizuoti butÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ bei Å¡iÄ teisę ginti teisme apeliantei atsirado dar 1993 m. kovo 27 d. 2.4. Å iuo konkrečiu atveju 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas turėtų bÅ«ti skaičiuotinas nuo 1999 m. sausio 18 d., kuomet buvo priimtas teismo sprendimas pripažinti negaliojančiomis buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis ir taikyti restitucijÄ .

Iki apeliantės ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo 2021 m. birželio 22 d. nei apeliantės motina, nei apeliantė nesiėmė jokių veiksmų ginti savo teisių, jeigu laikė, kad jos buvo pažeistos. 2.5. 1999 m. balandžio 13 d. su apeliantės motina R. R. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis. Todėl pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui (1998 m. liepos 1 d.) ir sudarius 1999 m. balandžio 13 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį, apeliantė ir apeliantės motina turėjo suprasti, kad ginčo butas nėra privatizuotas ir, kad privatizavimo procesas jau nevyksta, o Å¡alis sieja buto nuomos teisiniai santykiai. 2.6. 2009 m. spalio 21 d. apeliantė pateikė praÅ¡ymÄ Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyriui praÅ¡ydama leisti lengvatine kaina privatizuoti butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2009 m. spalio 23 d. raÅ¡tu jai buvo atakyta, kad ji neturi tokios teisės. Vėliausiai nuo 2009 m. spalio 23 d. apeliantė, kaip apdairiai ir rÅ«pestingai besielgiantis asmuo, turėjo faktiÅ¡kai suvokti jog atsakovė nepripažįsta ir taip galimai pažeidžia apeliantės nurodomÄ teisę į buto privatizavimÄ , tačiau atsakovės veiksmų apeliantė neskundė, todėl praleido 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovė byloje neįrodė, jog visÄ ieÅ¡kinio senaties laikotarpį negalėjo kreiptis dėl savo pažeistų teisių dėl pateisinamų, svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo ieÅ¡kovės valios.

14. Trečiasis asmuo H. R. su apeliantės I. R. apeliaciniu skundu sutinka. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

17. Byloje kilo ginčas dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis, senaties termino taikymo.

18. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad sprendžiant dėl ieÅ¡kovo teisės privatizuoti butÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ reikia nustatyti visas Å¡iame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sÄ lygas:

1) ieÅ¡kovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis);

2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2,3 straipsniai);

3) ieÅ¡kovas kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ , Å¡ia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieÅ¡kovo bei atsakovo kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2007; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009).

19. Pagrindu privatizuoti valstybinį turtÄ yra 1991 m. gegužės 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymas. Å iame įstatyme įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačios nuosavybės teise jų nuomojamas valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamÄ sias patalpas. Ä®statyme bei poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyta gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo–pardavimo) tvarka, taip pat sÄ lygos, kokios gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymÄ gali bÅ«ti perkamos, kas turi teisę jas pirkti. Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., iÅ¡skyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Tai reiÅ¡kia, kad civiliniai įstatymai negalioja atgaline tvarka, bet ir tai, kad netekę galios įstatymai ar kiti teisės aktai negali bÅ«ti taikomi vėliau atsiradusiems teisiniams santykiams.

20. Butas, kurį ieÅ¡kovė siekia privatizuoti lengvatinėmis sÄ lygomis gali bÅ«ti privatizavimo objektas. Esminis klausimas yra tai, ar ieÅ¡kovės motina R. R. įstatyme nustatytu terminu iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pasinaudoti buto privatizavimo teise ir ar ieÅ¡kovė yra tinkamas subjektas privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis. Faktinės aplinkybės 21. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto Požėlos rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komitetas 1980 m. spalio 10 d. iÅ¡davė orderį Nr. 342 J.

K. apsigyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 1982 m. rugpjūčio 24 d. bute apsigyveno R. R. ir I. R., nuo 1986 m. spalio 17 d. H. R.. Kauno miesto Lenino rajono vykdomojo komiteto Gyvenamųjų patalpų suteikimo skyriaus 1986 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 113 buto nuomos sutartis sudaryta su R. R.. 1994 m. spalio 12 d. R. R. kreipėsi į prokuratÅ«rÄ su praÅ¡ymu iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėto privatizavimo. Kauno miesto prokuratÅ«ra 1994 m. lapkričio 4 d. ieÅ¡kininiu pareiÅ¡kimu dėl buto pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismÄ .

Kauno miesto apylinkės teismas 1999 m. sausio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2461/99 pripažino buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis ir taikė abiÅ¡alę restitucijÄ . I. R. gyvenamÄ jÄ vietÄ 1992 m. liepos 30 d. deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). 1999 m. balandžio 13 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡nuomotas R. R.. 2004 m. gruodžio 23 d.

R. R. pateikė praÅ¡ymÄ Kauno miesto savivaldybės BÅ«sto skyriui įteisinti sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-2461/99 ir butÄ grÄ Å¾inti savivaldybei. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2005 m. spalio 7 d. priklauso Kauno miesto savivaldybei. I. R. 2009 m. spalio 21 d. pateikė praÅ¡ymÄ Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyriui praÅ¡ydama leisti lengvatine kaina privatizuoti butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyrius 2009 m. spalio 23 d. raÅ¡te nurodė, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos neprivatizuojamos, iÅ¡skyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnyje.

Rašte nurodyta, kad yra galimybė įrodyti priežastis, dėl kurių nuomojamos gyvenamosios patalpos neprivatizuotos Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu, teismine tvarka. 2011 m. gruodžio 27 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 25-12-126 butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), neterminuotai išnuomotas I. R.. Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2020 m. gruodžio 18 d. rašte nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos archyve prašymų ar kitų dokumentų, pateiktų Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nėra.

Skyriuje yra I. R. 2009 m. spalio 21 d. praÅ¡ymas leisti privatizuoti butÄ lengvatinėmis kainomis ir R. R. 2004 m. gruodžio 23 d. praÅ¡ymas įteisinti 1999 m. sausio 18 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-2461/99 bei Å¡io sprendimo kopija. R. R. mirė (duomenys neskelbtini) iÅ¡tuokoje, vaikai – I. R. ir H. R..

22. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ butų privatizavimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , pasibaigus specialiojo BPĮ galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali bÅ«ti įgyvendinamos ir turi bÅ«ti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant Å¡iam įstatymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; kt.). Asmens, tinkamai neįgyvendinusio savo teisių BPĮ galiojimo metu, teisės negali bÅ«ti ginamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-188/2002; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2006; kt.).

23. IeÅ¡kovės teigimu, jos motina, remiantis BPÄ® nuostatomis, buvo tinkamas subjektas privatizuoti butÄ , be to, 1992 m. (įstatymo galiojimo metu) kreipėsi į butų privatizavimo tarnybÄ dėl ginčo buto privatizavimo, buvo pasiraÅ¡ytas Å¡eimos narių susitarimas privatizuoti butÄ mamos vardu, tačiau dėl tarnybos darbuotojų neteisėtų veiksmų privatizavimo procesas liko neužbaigtas, o dokumentai dingo.

24. BPÄ® 5 straipsnis nustatė, kad pareiÅ¡kimus gyvenamiesiems namams, butams įsigyti asmenys paduoda savivaldybei pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ , o jei namas, butas yra įmonės, įstaigos ar organizacijos balanse – atitinkamai jų administracijai. Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2020 m. gruodžio 18 d. raÅ¡te nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos archyve praÅ¡ymų ar kitų dokumentų, pateiktų Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Atsakovė teigia, kad galiojant BPÄ®, ieÅ¡kovės motina nebuvo pradėjusi buto privatizavimo procedÅ«rų.

25. Byloje ieÅ¡kovė turėjo įrodyti, kad jos motina BPÄ® galiojimo metu buvo pradėjusi privatizavimo procesÄ , padavusi pareiÅ¡kimÄ savivaldybei pagal savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , kad R. R. Å¡eimos nariai buvo susitarę, kas taps perkamo buto savininku, kad toks susitarimas buvo patvirtintas notariÅ¡kai. Tokių įrodymų byloje nepateikta, taip pat nepateikta įrodymų, kad dėl atsakovės darbuotojų neteisėtų veiksmų privatizavimo procesas liko neužbaigtas, o dokumentai dingo (kaip teigia ieÅ¡kovė).

26. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieÅ¡kovės motina įstatymo galiojimo metu neatliko veiksmų, bÅ«tinų Å¡iai teisei įgyti, kadangi įrodymų, nepateikta (CPK 177, 178 straipsniai), todėl neįgijo teisės privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis. IeÅ¡kovė teisės, kurios jos motina nebuvo įgijusi, nepaveldėjo ir yra netinkamas subjektas privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis. Byloje esantis ieÅ¡kovės 2009 m. spalio 21 d. praÅ¡ymas atsakovei leisti ieÅ¡kovei privatizuoti butÄ lengvatinėmis teisėmis ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyriaus 2009 m. spalio 23 d. atsakymas bei ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovė ar jos motina nesikreipė į teismÄ , kad bÅ«tų pripažinta teisė privatizuoti nuomojamas patalpas pagal BPÄ® nuostatas, patvirtina, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog galiojant BPÄ® jos motina pateikė praÅ¡ymÄ privatizuoti butÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka.

27. Atsakovė byloje prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. IeÅ¡kovė mano, kad nėra praleidusi ieÅ¡kinio senaties termino kreiptis dėl buto privatizavimo. Tuo atveju, jei ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų praleistas, ieÅ¡kovė praÅ¡o jį atnaujinti kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių.

28. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog apie galimai pažeistÄ savo teisę privatizuoti bÅ«stÄ lengvatinėmis sÄ lygomis ieÅ¡kovė turėjo sužinoti vėliausiai 2009 m. spalio 23 d., t. y. gavusi neigiamÄ atsakymÄ iÅ¡ atsakovės, tačiau negynė savo pažeistos teisės teisme ir praleido deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmos instancijos teismo iÅ¡vadai.

29. IeÅ¡kovė byloje neįrodė, jog visÄ ieÅ¡kinio senaties laikotarpį negalėjo kreiptis dėl savo pažeistų teisių dėl pateisinamų, svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo ieÅ¡kovės valios, nenustatyta. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieÅ¡kovės delsimas ir neoperatyvus elgesys yra nesuderinami su vidutiniÅ¡ko atidumo ir rÅ«pestingumo standartu, todėl, nagrinėjamu atveju buvo pagrindas ieÅ¡kinį atmesti ir dėl ieÅ¡kinio senaties praleidimo, esant atsakovės praÅ¡ymui taikyti ieÅ¡kinio senatį.

30. Atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmos instancijos teismas nevertino vėlesnių apeliantės motinos R. R. veiksmų, kuomet ji kreipėsi į prokuratÅ«rÄ dėl privatizavimo panaikinimo su trečiaisiais asmenimis, kadangi kreipimasis į kitas instancijas, ginčijant, jog butas buvo neteisėtai privatizuotas kitų asmenų, niekaip neįrodo ieÅ¡kovės ar jos mamos valios privatizuoti ginčo butÄ . Jos galėjo kreiptis ir kaip asmenys pageidaujantys toliau gyventi ginčo bute kaip nuomininkės.

31. Esant nustatytoms Å¡ioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reguliuojančias butų privatizavimÄ (Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymas), reguliuojančias ieÅ¡kinio senaties taikymÄ (CK 1.125 straipsnis) ar procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ar įrodymų vertinimÄ byloje (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, įvertino įrodymus bei taikė teisės normas, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

32. Apeliacinį skundÄ atmetus, valstybės patirtos iÅ¡laidos, teikiant apeliantei teisinę pagalbÄ neatlyginamos (CPK 96 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Evaldas Burzdikas Diana Labokaitė Lina Žemaitienė