e9dffb32-33e5-4919-b614-e1a37ece8630 · Kauno apygardos teismas

Byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-821-290/2015 Teisminio Proceso Nr. 4-69-3-03961-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 41.1.;79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugpjūčio 11 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis KiÅ¡kis, raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo A. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir n u s t a t ė : kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutarimu A.

G. nubaustas už tai, kad 2015-01-12, 13 val., prekybos centre „IKI“, esančiame (duomenys neskelbtini), praėjo pro kasas nesumokėjęs už 1 litro talpos butelį viskio „Jack Daniels“ ir 0,7 litro talpos butelį viskio „Jack Daniels“, bendros 164,97 Lt (47,77 eurų) vertės. Å iais savo veiksmais įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimÄ , t. y. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str. ir jam paskirta administracinė nuobauda – 179 eurų bauda.A.

G. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d., nutarimÄ , praÅ¡o jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo teisenÄ nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje esančiais įrodymais nebuvo paÅ¡alintos visos abejonės, kad jis, o ne kitas asmuo, padarė administracinį teisės pažeidimÄ , t.y. byloje nesant pakankamai neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, jis buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Teismas rėmėsi įrodymais, kurie buvo surinkti pažeidžiant įstatymų reikalavimus, o bÅ«tent, teismas nutarties motyvuose nurodė, kad ATPK 50 str. pažeidimo faktÄ ir jo kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo suraÅ¡ytas ne įvykio dienÄ ir ne įvykio vietoje, o jį, kaip pažeidimÄ padariusį asmenį, nustačius remiantis liudytojų parodymais – įrodymais, kurie buvo užfiksuoti pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ kas sudaro pagrindÄ abejoti jų patikimumu.

Kaip nustatyta byloje, 2015-01-12 prekybos centre „Iki“ sulaikytam asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimÄ numatytÄ ATPK 50 str., ir prisistačiusiam M. T. vardu, buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Vėliau paaiÅ¡kėjus, kad pažeidimo M. T. padaryti negalėjo, nes gyvena Londone ir tÄ dienÄ jo Lietuvoje nebuvo, liudytoja D. T. (M. T. motina) peržiÅ«rėjusi prekybos centre „Iki“ užfiksuotÄ Ä¯vykio vaizdo įraÅ¡Ä kaip pažeidėjÄ nurodė jį, tai yra A.

G., nes ji neva atpažino jį pagal kÅ«no sudėjimÄ , pagal aprangÄ (apsirengęs pilkomis sportinėmis kelnėmis ir juoda striuke), pagal eisenÄ ir judesius. Pažymėtina, kad vaizdo įraÅ¡e užfiksuoto pažeidėjo, mÅ«vėjusio pilkomis sportinėmis kelnėmis ir juoda striuke, apranga nėra iÅ¡skirtinė, tokiÄ aprangÄ dėvi daug žmonių, todėl Å¡iuo atveju pagal jÄ bÅ«tų sunku identifikuoti konkretų asmenį, o vertinant pažeidėjo judesius ir eisenÄ , jie taip pat neturi iÅ¡skirtinių bruožų.

Vaizdo įraÅ¡e nematyti pažeidėjo veido bruožų, todėl atpažinti asmenį faktiÅ¡kai neįmanoma. Taigi liudytojos spėlionės, kad vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas pažeidėjas, sprendžiant iÅ¡ sudėjimo, aprangos ir eisenos panaÅ¡us į jį, negali bÅ«ti neginčytinu įrodymu, pagrindžiančiu jo kaltę. Liudytoja D. T. kaip pažeidėjÄ nurodė jį tam, kad perkelti atsakomybę dėl padaryto pažeidimo, kuriuo buvo kaltinamas jos sÅ«nus M. T., kitam asmeniui.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad atliekant tyrimÄ buvo apklausti ir kiti liudytojai: apsaugos darbuotoja, sulaikiusi pažeidėjÄ E. L., policijos pareigÅ«nai, įvykio dienÄ pažeidėjui surašę administracinio teisės pažeidimo protokolÄ D.

T. ir T. S.. Liudytojas D. T. apklaustas teismo posėdyje nurodė, kad buvo iÅ¡kviestas pas tyrėjÄ , kur sužinojo, kad galimai M. T. pasivadino jo kaimynas. Tyrėja jam parodė dvi nuotraukas, vienÄ M. T., kitÄ jo ir liudytojas nurodė tyrėjai, kad į sulaikytÄ asmenį labiau panaÅ¡us yra jis, tai yra A. G.. Liudytojas žinodamas, jog M. T. įvykio dienÄ nebuvo Lietuvoje, faktiÅ¡kai ir negalėjo tvirtinti kitaip, nei nurodyti, kad panaÅ¡esnis yra jis, nes kitų variantų, t.y. kitų asmenų nuotraukų, iÅ¡ kurių jis turėtų atpažinti pažeidėjÄ jam nebuvo pateikta.

Galima pagrįstai teigti, kad liudytojo parodymai yra niekiniai, nes buvo užfiksuoti pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , o bÅ«tent, nors atpažinimas kaip procesinis veiksmas ATPK nėra numatytas ir reglamentuojamas, tačiau turėjo bÅ«ti taikoma įstatymo analogija - baudžiamojo proceso kodekso 191 str., 192 straipsnio 5 dalies nuostatos, Å¡iuo atveju liudytojas pirmiausiai turėjo bÅ«ti apklaustas apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti asmenį, o po to jam turėjo bÅ«ti pateiktos mažiausiai trys fotonuotraukos (neskaitant M.

T.), iÅ¡ kurių jis galėtų atpažinti pažeidėjÄ , o visa procedÅ«ra atitinkamai įforminta, tačiau tai nebuvo padaryta. Ä®vykio dienÄ suraÅ¡ant pažeidėjui, prisistačiusiam M. T. vardu protokolÄ , pažeidėjas jam taip pat buvo panaÅ¡us ir į duomenų bazėje esančiÄ M. T. nuotraukÄ t.y. tuo metu palyginęs duomenų bazėje esančios jo nuotraukos atvaizdÄ ir sulaikytÄ asmenį, liudytojas nesuabejojo, kad tai tas pats asmuo, todėl surašė jam protokolÄ .Apeliacinio skundo autoriaus teigimu, kitas pareigÅ«nas, kuris surašė pažeidėjui administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , T.

S., apklaustas kaip liudytojas iÅ¡ jam pateiktų M. T. ir A. G. fotonuotraukų prisiminti, kuris buvo sulaikytas negalėjo, nes nuo įvykio buvo praėję daugiau kaip trys mėnesiai. Liudytojos E. L. parodymai buvo užfiksuoti pažeidžiant BPK numatytos atpažinimo procedÅ«ros reikalavimus. Kaip teismo posėdžio metu apklausta ji parodė, kad vykdant jos apklausÄ jai parodė dvi nuotraukas, M. T. ir A. G. nuotraukÄ , tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Å¡i aplinkybė apskritai nebuvo užfiksuota jos apklausos protokole.

Teismo posėdžio metu liudytoja nurodė, kad apklausos metu jai buvo parodytos fotonuotraukos, o po to ji buvo apklausta apie žymes ir ypatybes, pagal kurias galėtų atpažinti asmenį. Kyla klausimas kaip galima laikyti neabejotinais tokios liudytojos parodymus, kuriai pirmiausiai buvo pateikta jo, kaip įtariamo pažeidėjo fotonuotrauka, o po to ji apklausoje išvardino pažeidėjo požymius: nosis pailga, pakrypusi į dešinę pusę, kumpa, akys įdubusios, plaukai tamsūs, trumpai kirpti. Atkreiptinas dėmesys, kad A.

G. plaukai yra labai Å¡viesÅ«s, tuo tarpu fotonuotraukoje, kuri paimta iÅ¡ duomenų bazės ir buvo parodyta liudytojai, plaukai atrodo tamsÅ«s, t.y. tokie, kokius ir nurodė Å¡i liudytoja apklausos metu, kas leidžia pagrįstai teigti, kad pažeidėjo požymius ji vardino ne iÅ¡ atminties, o pasižiÅ«rėjusi į nuotraukÄ . Liudytoja teismo posėdžio metu pakeitė anksčiau duotus parodymus dėl sulaikyto asmens plaukų spalvos, t.y. nurodė prieÅ¡ingai, kad pažeidėjas buvo Å¡viesių plaukų, o paklausta, kodėl pirminės apklausos metu nurodė, kad pažeidėjo plaukai buvo tamsÅ«s, ji teisinosi, kad gerai neprisimena.Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas savo iÅ¡vadas grindė tų pačių liudytojų parodymais, duotais teismo posėdžio metu t.y.

D. T., kuri nurodė, kad iš vaizdo įrašo neva tai atpažino A. G., bei D. T. ir E. L. parodymais, kurie, apklausos metu tyrėjos buvo supažindinti su A. G. nuotrauka, todėl nurodė nuotraukoje pamatyto asmens bruožus. Minėtų liudytojų nesieja priešiški asmeninio pobūdžio santykiai, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo vertinti jų parodymus, kaip objektyvius, tiek atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, tiek dėl kitų svarbių aplinkybių, o būtent, liudytoja D.

T., kuri yra M. T. motina, yra suinteresuota, kad, atsakomybė dėl padaryto pažeidimo, kuriuo buvo kaltinamas jos sÅ«nus, bÅ«tų perkelta kitam asmeniui. Liudytojas D. T. yra pareigÅ«nas, kuris kartu su kolega T. S. tinkamai neatliko savo pareigų, t.y. nesiėmė visų priemonių, kad nustatyti pažeidėjo asmenybę, pažeidėjui nurodžius, kad neturi asmens dokumentų, neatliko asmens kratos, į policijos nuovadÄ tapatybei nustatyti pažeidėjo nevežė, jų aplaidaus darbo pasekoje, protokolas buvo suraÅ¡ytas svetimu vardu prisistačiusiam asmeniui.

Taigi pareigÅ«nas yra suinteresuotas, kad byloje bÅ«tų nubaustas pažeidėjas ir iÅ¡taisytos jų aplaidaus pareigų atlikimo pasekmės. A. G. įvykio dienÄ parduotuvėje „Iki“ nebuvo, dėl pažeidimo, kuriuo kaltinamas neprisipažino, nes jo nepadarė, o nesant neginčytinų, tiesioginių, objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę teismas, priimdamas nutarimÄ , turėjo taikyti in dubio pro reo principÄ , pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.A.

G. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje surinkta medžiaga, patikrinęs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino A.

G. padarius administracinį teisės pažeidimÄ , dėl kurio jam suraÅ¡ytas protokolas. Apeliaciniame skunde A. G. nenurodo tokių motyvų, kuriais remiantis bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ apie jo nekaltumÄ , o tiesiog nesutikdamas su liudytojų parodymais ir kitais įrodymais, juos savaip interpretuoja ir vardija, jo manymu, padarytus procesinius pažeidimus. Tačiau apygardos teismas sutinka su byloje esančių įrodymų vertinimu, ir jokių pažeidimų, kurie reikÅ¡tų priimto nutarimo neteisėtumÄ ar nepagrįstumÄ nenustatė.Apelianto kaltę dėl įvykdyto smulkaus svetimo turto pagrobimo įrodo liudytojų D.

T., E. L., D. T. parodymai. Liudytoja D. T. apklausiama teisiamajame posėdyje nurodė, kad gavusi sprendimÄ , jog jos sÅ«nus M. T. buvo nubaustas dėl vagystės iÅ¡ „Iki“ parduotuvės, žinodama, kad tuo metu jo nebuvo Lietuvoje, nuvyko į minėtÄ parduotuvę, kurioje pasiėmė filmuotÄ medžiagÄ , nes ir anksčiau yra buvęs atvejis, kai jos sÅ«naus duomenimis buvo pasinaudota. IÅ¡ Å¡ios filmuotos medžiagos liudytoja pažino, jog vagystę įvykdęs asmuo yra jos kaimynas A. G., su kuriuo jos sÅ«nus augo.

Liudytoja A. G. atpažino iÅ¡ profilio, elgesio, eisenos, sudėjimo, apsirengimo, stiliaus ir nors veido nesimato jį pažino iÅ¡ įvaizdžio. Taip pat liudytoja nurodė, kad matė A. G. po dviejų dienų apsirengusį taip pat, kaip ir vaizdo įraÅ¡e. Teismui Å¡ios liudytojos parodymai nekelia abejonių, o apeliacinio skundo argumentai, kad liudytoja nurodė A. G. tik todėl, kad norėjo padėti sÅ«nui yra nepagrįsti, kadangi M. T. atžvilgiu administracinė teisena jau buvo nutraukta, todėl liudytoja apklausiama teismo posėdyje tokio motyvo neturėjo, o jos parodymai apie vaizdo įraÅ¡e matytÄ ir atpažintÄ asmenį nekito.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja E. L. dirbanti apsaugos darbuotoja, paaiÅ¡kino, kad su sulaikytu asmeniu bendravo apie 10-15 minučių, kol atvyko policija. Liudytoja teismo posėdyje apibÅ«dino pažeidimÄ padariusį asmenį, bei posėdžių salėje jį parodė. Taip pat liudytoja paaiÅ¡kino, kad apklausoje pas tyrėjÄ , ji buvo klausiama ir turėjo nurodyti požymius pažeidimÄ padariusio asmens ir tik tada buvo parodytos nuotraukos M. T. ir A. G. ir liudytoja atpažino A. G.. Teismo vertinimu per 10-15 minučių bendravimo su pažeidėju liudytoja galėjo jį įsidėmėti ir apibÅ«dinti asmenį, taip pat jį atpažinti.

Ta aplinkybė, kad apklausoje pas tyrėjÄ liudytoja nurodė, jog pažeidėjas buvo tamsių plaukų neleidžia teigti jog jos parodymai yra nepatikimi. Å i liudytoja apklausos pas tyrėję metu nurodė ir kitų asmens padariusio pažeidimÄ požymių: apie 30 metų amžiaus, aukÅ¡to Å«gio, tvirto kÅ«no sudėjimo, nurodė aprangos detales teisingai, kÄ patvirtina vaizdo įraÅ¡as, taip pat nurodė jog jo nosis ilga, pakrypusi į deÅ¡inę pusę, akys įdubusios. Teismo posėdyje apklaustas policijos pareigÅ«nas D.

T. paaiÅ¡kino, kad asmuo, kuriam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ buvo Å¡viesių plaukų, trumpo kirpimo, nosis su kuprele, Å«gis apie 185 cm, apie 30-32 metų. Nors apeliaciniame skunde ginčijamas nuotraukų parodymo liudytojams veiksmas teigiant, jog tai buvo asmens parodymo atpažinti procedÅ«ra iÅ¡ nuotraukų, kurios reikalavimai numatyti BPK pažeisti, tačiau teismo vertinimu, Å¡ios nuotraukos liudytojams buvo parodomos siekiant patikrinti D. T. parodymus, kad ne jos sÅ«nus M. T. užfiksuotas vaizdo įraÅ¡e, o kaimynas A.

G., todėl bÅ«tent Å¡ių asmenų nuotraukos buvo parodytos liudytojams, kurie tiesiogiai bendravo su pažeidėju, kurio tapatybė buvo nustatyta neteisingai. Teismo vertinimu nebuvo atliktas asmens parodymo atpažinti veiksmas BPK tvarka, pagal nuotraukas, todėl jokių procesinių pažeidimų nepadaryta. Be to, liudytojos E. L. parodymais teismo posėdyje nustatyta, jog liudytojos buvo klausiama apie asmens požymius, iÅ¡skirtinius bruožus prieÅ¡ parodant nuotraukas. Taip pat svarbu paminėti ir tai, kad liudytojai nurodė, jog sulaikyto asmens nosis buvo su kuprele ir pakrypusi į Å¡onÄ , o Å¡io iÅ¡skirtinio bruožo iÅ¡ nuotraukos, kurioje asmuo yra nufotografuotas iÅ¡ priekio nustatyti nėra galimybės (byloje esanti A.

G. nuotrauka b. l. 42), tai tik patvirtina, kad liudytojai atpažino A. G., kaip asmenį padariusį pažeidimÄ . Vien tai, kad policijos pareigÅ«nai, suklydo įvykio vietoje ir jiems M. T. nuotrauka atrodė esanti sulaikytojo asmens, pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų nepaneigia, be to, policijos pareigÅ«nus galėjo suklaidinti ir tai, kad asmuo žinojo M. T. gimimo datÄ , gyvenamosios vietos adresÄ , ar jis turi brolių ar seserų. Kaip nurodė liudytoja D. T. jos sÅ«nus M. T. su M. G., kuris yra kaimynas, kartu augo, bendravo, todėl daroma iÅ¡vada, kad tokius duomenis žinojo.AukÅ¡tesnės instancijos teismas pažymi, jog byloje esančių įrodymų vertinimas ir jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra iÅ¡imtinė teismo prerogatyva (teisė).

Todėl vien tai, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, negali bÅ«ti pagrindas byloje priimti kitokį sprendimÄ nei priėmė pirmosios instancijos teismas.Ä®vertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti teismo nutarimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo - nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir A.

G. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjas                      Jurgis Kiškis