e9dfd672-bbd4-4834-9bd8-0e7e7d28cda2 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-386-673/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37924-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.2.27.2.1; 2.1.10.1; 2.1.16.1.8; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 21 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų teisėja Laima Å ablevičienė, sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant: prokurorei Ingai BalkÅ«nei, nukentėjusiajai D. J., kaltinamojo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2020 m. sausio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 201 straipsnio 3 dalį – 16 MGL (800 Eur) dydžio bauda, bauda nesumokėta, teistumo neturi (BK 97 str.), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 287 straipsnio 1 dalyje (panaudodamas psichinę prievartÄ reikalavo iÅ¡ valstybės tarnautojo atlikti veiksmus kaltininko naudai), padarymu.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: 2020 m. rugsėjo 21 d. apie 11.30 val., E. S., Kėdainių rajono savivaldybės administracijos pastato, esančio J. Basanavičiaus g. 36, Kėdainiai, 210A kabinete, konsultacijos metu, siekdamas sau naudos, panaudodamas psichinę prievartÄ - laikydamas rankoje žvejybinio daugiafunkcio karabino atlenktÄ peilį ir grasindamas jį panaudoti, reikalavo valstybės tarnautojos - Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vyr. specialistės D.

J. paraÅ¡yti skundÄ dėl policijos pareigÅ«nų ir Vaiko teisių apsaugos specialistų veiksmų. Kaltinamasis E. S. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad įvykis galėjo bÅ«ti 2020 m. rugsėjo 21 d. apie 11.30 val., adresu J. Basanavičiaus g. 36, Kėdainiai, kabineto Nr. 210A. Jis mieste sutiko E., kuris galima sakyti jį ir atvedė į tÄ konsultacijÄ . Sutartu laiku jis užėjo į kabinetÄ , paaiÅ¡kino, kad po to, kai liepos 31 d. jį iÅ¡vadino pedofilu, rugpjūčio 2 d. iÅ¡daužė langus, kieme suspardė ir apvogė, policijai jis pasiÅ«lė surasti, kas tai padarė, bet policija su juo net nekalba.

Savivaldybėje užėjęs į kabinetÄ jis tik norėjo sužinoti specialistės, kuri atvažiavo iÅ¡ Vaiko teisių tarnybos, pavardę, kontaktinį telefonÄ , norėjo, kad jam pasakytų konkrečiai – kaltas jis ar nekaltas dėl pedofilijos. Jis bijo vaikščioti po Šėtos gatvę ir peilio tarsi neÅ¡iotis negali, o jam norvegas padovanojo tÄ daugiafunkcinį karabinÄ , sakė, kad jis „nesiskaito“, kad gali jį neÅ¡iotis, tik liepė niekada neatlenkinėt, tik užpuolimo atveju.

Ir jis niekada jo neatlenkinėjo. Jei eidamas Šėtos gatve pamato jaunimÄ , tai juos apeina, nes jaučia grėsmę. Tas daugiafunkcinis karabinas jam kaip darbo įrankis, ten yra du kryžminiai atsuktuvai, atidarytuvas ir stiklo pjaustiklis, jis mėgsta juo žaisti. Kai mieste pamato tÄ daiktÄ jo rankose, tai nepraÅ¡inėja kapeikų. Savivaldybėje, bÅ«damas kabinete, prie stalo kampo jis automatiÅ¡kai iÅ¡sitraukė tÄ karabinÄ , pasakė, kad tai vienintelis daiktas, kurį jis gali oficialiai neÅ¡iotis, nes kol jis neatlenktas, tai ne ginklas.

Ant specialistės jis nebuvo įpykęs, pyko tik ant „mentų“, pasakė, kad jei ji neiÅ¡gelbės jam gyvybės, tai gal bent garbę iÅ¡gelbės, sakė, kad jį „mentai“ gali nužudyti. Tada specialistė pasakė, kad pamėgins savo kanalais susižinoti apie jį dominančiÄ Vaiko teisių specialistę. Pasakė, kad jau pietų pertrauka, ant popieriuko užrašė savo telefono numerį, kabineto numerį, pavardę, vardÄ , pasakė, kad deÅ¡imtÄ valandÄ ryto susiskambins.

Po to paskambino „apsauginiui“, pasakė, kad rytoj 10 val. vėl jį įleistų. Jis tada atsisėdo, specialistė jam dar pasakė, kad tai nieko nekainuos, todėl jis apsidžiaugė, kad atsirado nors viena padori teisininkė, kuriai rÅ«pi svetimas diedukas. Ir viskas, po to jis išėjo, iÅ¡eidamas dar budinčiam pasakė, kad rytoj ateis, apsauginis patvirtino, kad žino. Kabinete pas specialistę jis nesakė, kad kažkÄ nužudys, tik sakė, kad jį patį „mentai“ gali nužudyti.

Kabinete rankos su tuo karabinu nebuvo pakėlęs, žino, kad taip daryti negalima. Tuo daiktu sužaloti negalima, nebent save, pirÅ¡tus sau iÅ¡sisukti. TÄ liepos 31 d. pas jo neregį kaimynÄ , kuris turi penkių metų dukrelę E., atėjo svečių, todėl kaimynas nenorėjo, kad ji juos matytų, paprašė prižiÅ«rėti EmÄ . Jis pasakė, kad ne ilgiau kaip dvi valandas, nes pavargsta, ir prižiÅ«rėjo mergaitę. Jis yra buvęs Marių ligoninėje, nes jam užeina. Yra dalyvavęs kariniuose konfliktuose, tris kartus kontÅ«zytas, diabetikas.

Kaltu neprisipažįsta, nes negrasino. Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir kitais iÅ¡nagrinėtais raÅ¡ytiniais įrodymais/duomenimis. Nukentėjusioji D. J. nurodė, kad savivaldybėje teisininke pradėjo dirbti 2020 m. rugsėjo 2 d. Ä®vykis įvyko rugsėjo 21 d. Pirmas susitikimas buvo apie 10.30 val., kreipėsi E. S., tačiau tuo metu ji jo negalėjo priimti, nes buvo užregistruotas kitas klientas, todėl paskyrė kitÄ laikÄ â€“ 11.30 val.

E. S. atvyko truputėlį anksčiau. Įėjęs į kabinetÄ vyras buvo kaip ir malonus, neatrodė agresyvus, pasakė savo vardÄ , pavardę, gyvenamÄ jÄ vietÄ . Visus duomenis ji užrašė žurnale, pareiÅ¡kėjas pasirašė. Paklausus kokiu klausiu gali padėti, kaltinamojo istorija buvo apie mažamečių mergaičių tvirkinimÄ . Jis turėjo atsinešęs vokÄ su dokumentais, sakė, kad jam įtarimas nepareikÅ¡tas, baudžiamoji byla neiÅ¡kelta. Tada ji klausė, iÅ¡ kur jis žino, kad yra kaltinamas tokiu dalyku.

Jis daug visko pasakojo, kad pas jį buvo pareigÅ«nai, Vaiko teisių apsaugos specialistai, kad anksčiau buvusios sutuoktinės buvo kaltinamas dėl dukros tvirkinimo. Å i tema buvo pagrindinė. Dar pasakojo, kad jis jaučiasi labai įžeistas policijos pareigÅ«nų tame procese. PapraÅ¡ius sukonkretinti dėl ko kreipiasi, jis pasakė, kad nori ginti savo garbę ir orumÄ , kadangi policijos pareigÅ«nai ir Vaiko teisių specialistai, kurie buvo atvykę, Å¡iÄ informacijÄ pavieÅ¡ino, kad jį kieme kiti asmenys vadina pedofilu ir panaÅ¡iai.

Norėjo sužinoti tų pareigÅ«nų pavardes, kad juos susirastų ir, kad jie paneigtų Å¡itÄ informacijÄ . Bekalbant jis jai padavė turėtÄ vokÄ , kuriame buvo daugiau dokumentų. Jis pradėjo pasakoti apie alkoholį, kad buvo teisiamas. Tarp tų dokumentų ji rado baudžiamÄ jį įsakymÄ , pasakė, kad jau yra suėję apskundimo terminai, nebent yra kažkokių pateisinamų aplinkybių dėl termino praleidimo. Tada kaltinamasis pasidarė visiÅ¡kai kitas žmogus, paÅ¡oko, akys pasidarė kaip stiklinės, pasidarė labai agresyvus, liepė atiduoti jo dokumentus.

Ji prašė nusiraminti, prisėsti, pradėjo dėti tuos dokumentus ir kiÅ¡o juos per pertvarÄ . Tada kaltinamasis iÅ¡sitraukė „kastetÄ â€œ, kuris buvo be geležtės. Ji iÅ¡sigando, manė, kad jÄ muÅ¡ ar dar kažkÄ darys. Kaltinamasis buvo per rankÄ nuo jos, priėjo prie to kampo, kur nėra pertvaros, kalbėjo apie viskÄ , kad niekas nepadės ir kareivius kažkokius minėjo, tada kažkÄ paspaudė ar padarė, dėl ko iÅ¡lindo geležtė. Pasakė, kad nužudys, kad yra kažkÄ pripjovęs, kai lipo pas jį pro langÄ , daug kalbėjo apie advokatus, pareigÅ«nus.

Nors jis ir nesakė, kad nužudys konkrečiai bÅ«tent jÄ , bet ji suprato, kad jai gresia realus pavojus, matė labai įtūžusį žmogų su peiliu iÅ¡keltoje rankoje. Už stiklo buvo vedėjas, bet ji bijojo suÅ¡ukti, kad neiÅ¡Å¡auktų dar didesnio kaltinamojo agresyvumo. Ji pradėjo Å¡nekėti bet kÄ , žadėjo, kad kaltinamajam padės, kad apskųs pareigÅ«nų veiksmus, sužinos vardus, pavardes, kad jis turi teisę skųsti teismo sprendimÄ , kad turi teisę gauti advokatÄ iÅ¡ Kauno, nes prieÅ¡ tai kaltinamasis minėjo, kad Kėdainių advokatai jam nepatinka.

Sakė kaltinamajam, kad sužinos, padės skundus suraÅ¡yti „ant“ pareigÅ«nų. Ir tada E. S. nusiramino, susidėjo, atsisėdo ir toliau kaip niekur nieko bendravo. Jis norėjo apskųsti pareigÅ«nų veiksmus, sužinoti vardus, pavardes, apskųsti tÄ baudžiamÄ jį įsakymÄ . Kai ji jam pradėjo viskÄ Å¾adėti, jis liko labai patenkintas, apsidžiaugė. Ji pasakė, kad Å¡iandien nespės ir užregistravo jį kitai dienai. Jam išėjus pradėjo labai verkti, buvo labai iÅ¡sigandusi.

Toks atvejis jos gyvenime pirmas. Pamena, kad nuvažiavo pas mamÄ , iÅ¡tisai verkė, drebėjo, sakė, kad į darbÄ negrįš, daugiau nebedirbs. Kai kaltinamasis laikė tÄ geležtę, tai atrodė, kad visas gyvenimas prabėgo. Mama įkalbėjo jÄ grįžti į darbÄ . Grįžusi nuėjo pas vedėjÄ D. R. ir viskÄ papasakojo. Po įvykio jai teko vartoti vaistus. JÄ darbe atitvėrė, kad niekas neprieitų. Ji dabar dirba savivaldybėje, bet kitose pareigose. Tas įvykis lėmė darbo pakeitimÄ .

Ilgai jautė baimę kai į konsultacijÄ ateidavo vyras, praÅ¡ydavo, kad kas nors bÅ«tų kartu. JÄ net lydėdavo iki maÅ¡inos po darbo. Ä® policijÄ kreiptis kažkodėl bijojo, galvojo, kad paskui visur bijos vaikščioti. Liudytojas D. R. nurodė, kad dirba Kėdainių rajono savivaldybės administracijoje teisės ir personalo skyriaus vedėju. Jo ir nukentėjusiosios kabinetai greta, sublokuoti, juos skiria stiklinė pertvara, kuri garsÄ prislopina, tačiau galima girdėti kada klientai ateina ir iÅ¡eina. 2020 m. rugsėjo 21 d. apie 11:45 val., girdėjo, kad nukentėjusioji konsultuoja klientÄ .

Pastebėjo, kad klientas kalbėjo tyliai, jokio triukÅ¡mo nebuvo, tad jokių įtarimų, kad ten kažkas vyksta nebuvo. Apie 13 val. grįžus po pietų pas jį užėjo D. J. ir papasakojo visÄ Ä¯vykį. D. J. buvo labai sutrikusi ir Å¡oko bÅ«senoje, kÅ«kčiojo, negalėjo įkvėpti, gaudė kvapÄ , tiesiog negalėjo kalbėti. Jis turėjo jÄ raminti, kad ji galėtų viskÄ papasakoti. Jos pirmi žodžiai buvo, kad jai grasino peiliu, pasakė, kad tai buvo klientas E. S., kuris kreipėsi teisinės pagalbos, klausė apie vaikų tvirkinimÄ , sakė, kad jį apskundė, klausė ar jisai gali kelti Å¡meižto bylÄ , paskui klausė apie galimybes apskųsti teismo sprendimu jam paskirtÄ baudÄ .

D. J. paaiÅ¡kino, kad tas dokumentas nebeskundžiamas, nes praėję senaties terminai, tuomet klientas ir įtūžo, supyko, atsistojo, apėjo aplink stalÄ ir stiklinę pertvarÄ , kuri yra ant jos stalo, prisiartino prie jos ir iÅ¡sitraukė peilį, kuris buvo panaÅ¡us į kastetÄ , peilis atÅ¡oko. Klientas pasakė, kad jam čia niekas nepadeda ir ji nepadės, sakė, kad kažkÄ nužudys, dar pridėjo, kad jau yra tuo peiliu pasinaudojęs, kažkÄ papjovęs lipant pro langÄ . Ä®tūžusio kliento kalba buvo Å¡okinėjanti, tai apie vienÄ Ä¯vykį, tai apie kitÄ .

D. J. buvo labai įbauginta, ji tai suprato kaip grasinimÄ jai, bijojo pati skambinti policijai, sakė, kad buvo namuose ir viskÄ papasakojo savo mamai. Jam nepavyko jos įkalbėti skambinti policijai, ji buvo Å¡oko bÅ«senoje. Tada jai pasakė, kad jis pats paskambins, bet ji visaip atkalbinėjo, bijojo, kad jai gali kerÅ¡yti. D. J. dar pasakojo, kad tas klientas turėjo užrašų knygutę, kurioje seka, turi policijos duomenis, kas ir kada atvyko, pareigÅ«nų vardus, pavardes užsiraÅ¡inėjo, klausė ir jos, klausė ar nori sužinoti kažkokio policininko vardÄ ir pavardę.

D. J. pasakojo, kad po to grasinimo ir patirto Å¡oko pokalbis su tuo klientu vyko toliau. Kai jis atsisėdo, ji tęsė konsultacijÄ , pasakė, kad viskÄ padarys, viskÄ paraÅ¡ys ko jis nori, susitarė, kad jis ateitų kitÄ dienÄ 10 val. D. J. į darbÄ priimta tik nuo rugsėjo 2 d., todėl tai buvo jos pati darbo pradžia. Po įvykio jis leido jai nedirbti tÄ dienÄ , parašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , pasitarė su vadovais ir parašė skundÄ Ä¯ policijos komisariatÄ . Liudytoja A. B. nurodė, kad yra nukentėjusiosios D.

J. mama. 2020 m. rugsėjo 21 d., dukra atvažiavo pas jÄ Ä¯ darbÄ bÅ«dama Å¡oko bÅ«senoje, iÅ¡sigandusi, pradėjusi kalbėti pardėjo verkti. Pasakojo, kad kabinete darbo metu jai peiliu grasino vyriÅ¡kis, mojavo prieÅ¡ akis. Ji kalbėjo labai mažai, nebenorėjo grįžti į darbÄ . Ji dukrÄ apramino, įkalbino grįžti ir pasakyti savivaldybės darbuotojams kas įvyko, palydėjo jÄ . Dukra po Å¡io įvykio jautėsi labai blogai, ilgÄ laikÄ jos net neklausinėjo, nenorėjo priminti to įvykio.

Liudytoja D. G. nurodė, kad dirba Kėdainių poliklinikoje PSPC Å¡eimos gydytoja, kaltinamasis yra jos pacientas. E. S. buvo atėjęs po darbo, sesutė paklausė ko, jis pasakė, kad pas daktarę, sesutė pasakė, kad jos jau po darbo, kad jam reikėjo užsiregistruoti. Ji sesutei pasakė, kad priims Skulskį, nes jis serga cukralige, vis tiek reikės iÅ¡raÅ¡yti vaistus, bet E. S. už durų jau nebuvo. Po kiek laiko sesutė nešė korteles į registratÅ«rÄ ir sužinojo, kad ten įvyko konfliktas, kad Skulskis nubėgo pas vedėjÄ skųstis.

Ji pas skyriaus vedėjÄ J. K. nuėjo vėliau, E. S. jau nebuvo. Vedėja pasakė, kad jis buvo agresyvus, piktas, lyg grasino jÄ užmuÅ¡ti, bet tiksliai nepamena ar bÅ«tent tokį žodį pavartojo. Liudytoja J. K. nurodė, kad dirba Kėdainių poliklinikoje PSPC terapinio skyriaus vedėja. Patvirtino, kad bylos 2 tomo 79 lape esantį įraÅ¡Ä kaltinamojo medicinos kortelėje padarė ji. Patvirtino, kad prisimena, kaip 2019-05-31, tuo laiku, kai Å¡eimos gydytoja jau buvo baigusi darbÄ , pas jÄ dėl to, kad baigusi darbÄ Å¡eimos gydytoja nepriima skųstis atėjęs kaltinamasis, elgėsi agresyviai, iÅ¡sakė grasinimÄ gydytojÄ nužudyti, taip pat sakė, kad jei paslaugos jam suteiktos čia ir dabar nebus, tai ir ji gaus „į liÅ«lį“.

Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad E. S. pateiktas metalo (1 t., b. l. 100-103) peilis prie Å¡altųjų neÅ¡aunamųjų ginklų nepriskiriamas. Bendras peilio ilgis 186 mm, peilis lenktinis, geležė, kurios ilgis 71,9 mm, o plotis 21,7 mm, pagaminta iÅ¡ metalo (1 t., b. l. 108-110). ApžiÅ«ros protokole nurodyta, jog apžiÅ«rėtas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos pateiktas vaizdo įraÅ¡as, kuriama matomas koridorius, ateinantis ir įeinantis į kabinetÄ E. S. (1 t., b. l. 52-55). IÅ¡ nukentėjusiosios D.

J. pareigybės aprašymo matyti, kad ji yra valstybės tarnautoja (1 t., b. l. 42-43), įvykio laiku vykdžiusi savo tarnybines/darbines pareigas (1 t., b. l. 58). Iš teismo paskirtos 2021-01-12/02-04 teismo psichiatrijos/psichologijos ekspertizės akto (2 t., b. l. 75-77) matyti, jog kaltinamasis yra psichiškai sveikas, galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos vadyti, gali teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes, ir kt. Aprašomojoje dalyje nurodyta, kad pokalbio metu kaltinamasis dirglus, nepastovios nuotaikos, greitai provokuojasi, emocijos nestabilios.

Pokalbio su psichologu metu: demonstratyvus, manieringas, teatraliÅ¡kas, pagyrÅ«niÅ¡kas, turi polinkį save pateikti iÅ¡ teigiamos pusės. Patvirtino, kad pokalbio su savivaldybės darbuotoja metu rankoje laikė daugiafunkcinį karabinÄ , tačiau tvirtino, kad juo negrasino. IÅ¡ įraÅ¡o E. S. ambulatorinėje kortelėje (2 t., b. l.

79) matyti, kad gydytoja J. K. įrašė, jog 2019-05-31 13.49 val. atėjęs pas Å¡eimos gydytojÄ neužsiregistravęs E. S., buvo agresyvus, grasino „nužudyti gydytojÄ â€œ ir „duoti į liÅ«lį“. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma nustatyta, kad E. S., panaudodamas psichinę prievartÄ , reikalavo iÅ¡ valstybės tarnautojos atlikti veiksmus savo naudai, tai yra 2020 m. rugsėjo 21 d. apie 11.30 val., Kėdainių rajono savivaldybės administracijos pastato, esančio J.

Basanavičiaus g. 36, Kėdainiai, 210A kabinete, konsultacijos metu, siekdamas sau naudos, panaudodamas psichinę prievartÄ - laikydamas rankoje atlenkiamÄ peilį ir grasindamas jį panaudoti, reikalavo valstybės tarnautojos - Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vyr. specialistės D. J., paraÅ¡yti skundÄ dėl policijos pareigÅ«nų ir Vaiko teisių apsaugos specialistų veiksmų. Pagal BK 287 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas psichinę prievartÄ reikalavo iÅ¡ valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai.

Tai reiškia, kad nukentėjusiajam daromas tam tikras psichinis poveikis siekiant, kad šis, be kita ko, padarytų tam tikrus veiksmus kaltininko ar trečiųjų asmenų naudai. Pagrindinė šio įstatymo saugoma vertybė yra normali valstybės tarnautojų ir viešojo administravimo subjektų veikla. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia kaltininko neteisėtu reikalavimu iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai bei psichinės prievartos panaudojimu.

Psichinė prievarta gali pasireikÅ¡ti įvairiais alternatyviais veiksmais, pavyzdžiui, grasinimu nužudyti, sutrikdyti sveikatÄ , sunaikinti ar sugadinti turtÄ , apriboti veiksmų laisvę, paskelbti kompromituojančiÄ informacijÄ ir pan. Kaltinamasis kaltu neprisipažino. Nurodė, kad įžeistas dėl policijos pareigÅ«nų, o ir Vaiko teisių apsaugos specialisčių veiksmų pedofilijos kaltinimo kontekste, buvo nuėjęs konsultuotis savivaldybėje pas teisininkę - nukentėjusiÄ jÄ , siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti pareigÅ«nų ir specialisčių pavardes tikslu ginti savo garbę, taip pat jautėsi neteisingai nuteistas už naminės degtinės laikymÄ , pripažino, kad teisininkės kabinete žaisdamas laikė rankoje daugiafunkcinį žvejybinį įrankį, tačiau nukentėjusiajai negrasino, įrankio geležtės atlenkęs nebuvo.

Teisininkė tarp jo dokumentÄ radusi baudžiamÄ jį įsakymÄ pasakė, kad jau yra suėję jo apskundimo terminai, o jis sakė teisininkei, kad jei ji neiÅ¡gelbės jam gyvybės, nes policijos pareigÅ«nai gali jį nužudyti, tai bent iÅ¡gelbės garbę, ir teisininkė geranoriÅ¡kai pažadėjo jam padėti. Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė padarius inkriminuotÄ nusikaltimÄ Ä¯rodyta byloje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma. Nukentėjusioji D. J. tvirtino, kad pas jÄ , kaip teisininkę, į savivaldybės tarnybinį darbo kabinetÄ konsultuotis atėjęs E. S., pradžioje elgęsis normaliai, norėjęs, kad ji padėtų sužinoti policijos pareigÅ«nų ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialisčių pavardes, dėl kurių veiksmų tiriant galimÄ jo padarytÄ pedofilijos atvejį jis jautėsi įžeistas, taip pat sakydamas, kad buvo nepagrįstai nuteistas ir padavęs jai dokumentus, tarp kurių ji rado įsiteisėjusį baudžiamÄ jį įsakymÄ , po jos pasakymo, jog baudžiamojo įsakymo apskųsti jau nebegalima, nes jis yra įsiteisėjęs - kaltinamasis pasikeitė, tapo agresyviu, įpykęs dėl jos pasakymų, kurie iÅ¡ esmės reiÅ¡kė, kad ji jam negali padėti, paÅ¡okęs nuo kėdės ir priėjęs prie tos vietos, kuri nebuvo uždengta pertvara, priėjęs tokiu atstumu, kuris leido kaltinamajam nukentėjusiÄ jÄ ranka pasiekti, pareikalavęs grÄ Å¾inti teismo procesinį sprendimÄ ir sakydamas, kad ji jam nepadės, niekas jam nepadės, iÅ¡traukė iÅ¡ kiÅ¡enės daiktÄ , panašų į kastetÄ , kuris buvo užmautas jam ant rankos, atlenkė įrankio geležtę, kilnojo tÄ rankÄ su paminėtu daiktu į viršų iÅ¡sakydamas žodžius, kad jis turės kažkÄ nužudyti, kad jau yra kažkÄ â€žpripjovęs, tuo savo veiksmais leido nukentėjusiajai manyti, kad jai atsisakius atlikti kaltinamojo praÅ¡omus veiksmus, iÅ¡kilo reali grėsmė, tai yra, kad kaltinamasis bet kada gali nukentėjusiajai smogti, kad jos sveikatai ir gyvybei gresia realus pavojus, dėl ko, stengdamasi toliau kaltinamojo neprovokuoti, įbauginta nukentėjusioji prieÅ¡ savo valiÄ Ä—mė kaltinamajam žadėti tai, ko jis norėjo, tai yra pažadėjo paraÅ¡yti kaltinamojo praÅ¡omÄ skundÄ dėl policijos pareigÅ«nų veiksmų, sužinoti kaltinamajam norimų policijos pareigÅ«nų ir Vaiko teisių apsaugos specialisčių anketinius duomenis, apskųsti baudžiamÄ jį įsakymÄ , ko pagal savo kompetencijÄ daryti neprivalėjo, bylinėjimuisi surasi advokatÄ Kaune.

Teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymus, pažymi, kad nukentėjusiosios parodymai dėl nusikalstamos veikos aplinkybių tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje buvo iÅ¡ esmės vienodi, nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki. Be to, nukentėjusiosios parodymų turinį patvirtino ir paties kaltinamojo prisipažinimas - kad jis valstybės tarnautojos kabinete buvo iÅ¡sitraukęs daugiafunkcinį karabinÄ , kuris akivaizdžiai vizualiai labai panaÅ¡us į kastetÄ ir, atlenkus geležtę – į peilį.

Kaltinamojo pasiteisinimas, kad jis iÅ¡sitraukė paminėtÄ daiktÄ , kadangi mėgsta juo žaisti, nelogiÅ¡kas ir prieÅ¡taraujantis paties kaltinamojo parodymams, kuriais jis ir pats pripažino, kad daugiafunkcinį karabinÄ , kaip veiksmingÄ atgrasymo priemonę, rankoje jis laiko tada, kai nori iÅ¡vengti kieno nors priekabiavimo, tuo patvirtindamas, kad turėtu įrankiu galima ir jis juo naudojasi siekdamas kÄ nors iÅ¡gÄ sdinti. Todėl teismui nekyla abejonių, kad paminėtÄ Ä¯rankį valstybės tarnautojos kabinete kaltinamasis ir iÅ¡sitraukė turėdamas tikslÄ nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡gÄ sdinti, įbauginti, o tai vertintina kaip psichinė prievarta.

Jokių duomenų, kad nukentėjusioji nesuprato ir (ar) neteisingai įvertino įvykio situacijÄ , kaltinamojo veiksmus ir iÅ¡sakytus grasinančio pobÅ«džio žodžius siekiant norimo tikslo - nėra. Taip pat byloje nebuvo nustatytas joks logiÅ¡kas pagrindas, dėl ko nukentėjusioji, anksčiau nepažinojusi kaltinamojo, siektų apkalbėti kaltinamÄ jį ir tyčia melagingai jį apkaltinti padarius kriminalinį nusikaltimÄ . Todėl nukentėjusiosios, įspėtos dėl melagingo praneÅ¡imo/dėl melagingų parodymų davimo, parodymais teismas neturi pagrindo netikėti.

Be to, nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo netikėti ir dėl to, kad jos parodymus patvirtino ir apklaustų netiesioginių liudytojų D. R. ir A. B. parodymai, kurie, taip pat įspėti dėl melagingų parodymų davimo, patvirtino, jog nukentėjusioji tÄ pačiÄ dienÄ po įvykio, bÅ«dama labai iÅ¡sigandusi, sutrikusi ir verkdama papasakojo, kad kaltinamasis - kreipęsis teisinės pagalbos dėl Å¡meižto bylos iÅ¡kėlimo, dėl galimybes apskųsti teismo procesiniu sprendimu jam paskirtÄ baudÄ , o nukentėjusiajai paaiÅ¡kinus, jog teismo procesinis sprendimas nebeskundžiamas, nes praėję terminai - įtūžęs, supykęs atsistojo, apėjo aplink stalÄ ir stiklinę pertvarÄ , kuri yra ant nukentėjusiosios stalo, prisiartino prie jos ir iÅ¡sitraukė peilį, kuris buvo panaÅ¡us į kastetÄ , kurio atÅ¡oko geležtė, pasakė, kad jam čia niekas nepadeda ir ji nepadės, sakė, kad kažkÄ nužudys, dar pridėjo, kad jau yra tuo peiliu pasinaudojęs, yra kažkÄ papjovęs, dėl ko įbauginta nukentėjusioji tokį kaltinamojo elgesį suprato kaip grasinimÄ jai, dėl ko kaltinamajam pažadėjo padaryti viskÄ , ko Å¡is norėjo, o po įvykio pati bijojo ir apskritai nenorėjo praneÅ¡ti apie įvykį policijai, nes buvo Å¡oko bÅ«senoje, bijojo kaltinamojo kerÅ¡to.

Akivaizdu, kad nukentėjusiosios psichinė bÅ«klė, apie kuriÄ liudijo liudytojai, nėra normali žmogui. Liudytojų nurodytos aplinkybės, sužinotos iÅ¡ nukentėjusiosios, iÅ¡ esmės yra tokios pačios, kaip apklausose nurodė ir pati nukentėjusioji. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali bÅ«ti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine.

Teismas remiasi Å¡ių paminėtų netiesioginių liudytojų D. R. ir A. B. parodymais, nes daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios ir paminėtų liudytojų parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine, be to - juos patvirtina ir kiti byloje iÅ¡nagrinėti įrodymai: apžiÅ«rėtas paties kaltinamojo tyrimui pateiktas valstybės tarnautojos kabinete turėtas daiktinis įrodymas, esantis prie bylos – daugiafunkcinis žvejybos karabinas, kuris užsimauna ant rankos, turi 71,9 mm ilgio ir 21,7 mm pločio atlenkiamÄ metalinę peilio geležtę, kuria akivaizdžiai galima žmogų sužaloti; peržiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as, kuris patvirtina, kad kaltinamasis įvykio laiku buvo savivaldybėje ir buvo užėjęs į tarnybinį kabinetÄ ; nukentėjusiosios pareigybės apraÅ¡ymo dokumentas, kuris patvirtina, kad ji įvykio laiku buvo valstybės tarnautoja, vykdžiusi savo tarnybines/darbines pareigas.

Tai, kad kaltinamasis turi polinkį grasinti, jei yra atsisakoma vykdyti jo norus, patvirtina ir dviejų liudytojų – gydytojų D. G. ir J. K. parodymai, kad 2019-05-31 kaltinamasis, į poliklinikÄ atėjęs neužsiregistravęs ir laiku, kada jo Å¡eimos gydyta jau buvo baigusi darbÄ , pareikalavęs iÅ¡raÅ¡yti vaistus, nuėjęs skųstis pas terapinio skyriaus vedėjÄ , pastarosios kabinete elgėsi agresyviai, iÅ¡sakė grasinimÄ gydytojÄ nužudyti, taip pat sakė, kad jei paslaugos jam suteiktos čia ir dabar nebus, tai ir terapinio skyriaus vedėja patirs fizinį smurtÄ .

Tai charakterizuoja, kad kaltinamojo elgesys, kokį jis pademonstravo ir Å¡ioje byloje nukentėjusiai valstybės tarnautojai, nebuvo atsitiktinis, taip elgiantis, iÅ¡sakant grasinimus, tame tarpe ir grasinimÄ nužudyti, kaltinamajam jau yra pavykę pasiekti norimo rezultato, o tokius grasinimus ankstesnį kartÄ neužkardžius, kaltinamasis vėl pasielgė taip pat, nes suvokė, kad jo toks elgesys yra veiksmingas siekiant sau palankaus rezultato. Be to, apie tai, kad kaltinamajam bÅ«dinga nepastovi nuotaika, dirglumas, kad jis greitai provokuojasi, yra nestabilių emocijų, nurodyta ir teismo paskirtos psichiatrijos/psichologijos ekspertizės akte, kurio iÅ¡vada tuo pačiu patvirtina, kad kaltinamasis yra psichiÅ¡kai sveikas, galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti.

Taigi byloje surinkti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo prieÅ¡ valstybės tarnautojÄ naudotų neteisėtų veiksmų ir iÅ¡sakytų grasinamo turinio žodžių visuma, siekiant ne bet ko - bet, kad valstybės tarnautojas atliktų veiksmus kaltinamojo naudai - tai yra įpykusio dėl valstybės tarnautojo paaiÅ¡kinimo, kuris iÅ¡ esmės reiÅ¡kė, kad nukentėjusioji, kaip valstybės tarnautoja, neturi įgaliojimų/negali atlikti kaltinamojo praÅ¡omų veiksmų jo naudai, kaltinamojo staigus atsistojimas nuo kėdės ir apėjimas ant tarnybinio stalo, prie kurio sėdėjo valstybės tarnautoja, buvusio apsaugos skydo, priėjimas prie valstybės tarnautojos ranka pasiekiamu atstumu turint rankoje daiktÄ , vizualiai panašų į „kastetÄ â€œ, atlenkimas tame daikte buvusio peilio, tokios iÅ¡vaizdos daikto iÅ¡kėlimas ir mojavimas sakant, kad jis turės kažkÄ nužudyti, nes jam niekas negali padėti, tai yra iÅ¡sakant žodžius, kurių esmė buvo kaltinamojo noras kažkÄ nužudyti, tuo pat metu turint ir mojuojant daiktų, kuriuo žmogų realiai galima sužaloti ar net sukelti sunkesnes pasekmes, apie kurias tuo metu kalbėjo kaltinamasis - patvirtina kaltinamojo nesavitikslio grasinimo valstybės tarnautojai realumÄ , kurį ji pagrįstai suvokė kaip nukreiptÄ bÅ«tent į jÄ , keliantį tiesioginę grėsmę jos sveikatai/gyvybei, kuri turėjo pagrindÄ manyti, kad nepažįstamo kaltinamojo grasinimai gali bÅ«ti įgyvendinti, taip pat pasiekė ir kaltinamojo siektÄ tikslÄ , nes norėdama iÅ¡vengti neigiamų pasekmių sau, prieÅ¡ savo valiÄ ir turimus įgaliojimus, nukentėjusi valstybės tarnautoja dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų buvo priversta kaltinamajam žadėti atlikti visus jo norimus teisinio pobÅ«džio pageidavimus.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. BÅ«damas suaugęs ir psichiÅ¡kai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, jis neabejotinai suvokė, jog jo tokia veika siekiant patenkinti savo norimus teisinio pobÅ«džio lÅ«kesčius, to siekiant mojuojant prieÅ¡ valstybės tarnautojÄ peiliu bei iÅ¡sakant grasinančio pobÅ«džio žodžius - yra draudžiama ir pavojinga. Kaltinamasis privalėjo suprasti ir suprato, kad dėl jo veiksmų valstybės tarnautoja bus įbauginta, kad gali bÅ«ti sutrikdyta normali valstybės tarnautojų ir vieÅ¡ojo administravimo subjektų veikla, to siekė ir pasiekė.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas baigtas nuo anksčiau jau apraÅ¡ytos nesavitikslės psichinės prievartos panaudojimo momento, nes kaltinamasis tokiu bÅ«du nesiekė, kaip teismas jau pasisakė, vien tik Å¡iaip sau įbauginti nukentėjusios valstybės tarnautojos, tačiau jis siekė, kad valstybės tarnautoja jo naudai atliktų norimus teisinio pobÅ«džio veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, kaltinamojo neprisipažinimas padarius nusikaltimÄ vertintinas kritiÅ¡kai - kaip siekimas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir, remiantis iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 287 straipsnio 1 dalyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kuris yra tyčinis ir baigtas; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas 2020 m. sausio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu dėl naminės degtinės neteisėto įsigijimo, gabenimo ir laikymo pagal BK 201 straipsnio 3 dalį, baudos nesumokėjęs, nuteistas baudžiamuoju įsakymu teistumo neturi, baustas administracinėmis nuobaudomis, paskutinį kartÄ 2016 m. kovo 1 d. už cigarečių be banderolių laikymÄ ir prekybÄ , baudos nesumokėjęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, Psichikos gydymo įskaitoje neregistruotas, nuo 1983 m. rugsėjo 28 d. yra registruotas Priklausomybės ligų priežiÅ«ros grupėje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį.

Kadangi kaltinamasis, neatlikęs bausmės pagal ankstesnį įsiteisėjusį nuosprendį (baudžiamÄ jį įsakymÄ ), vėl padarė naujÄ nusikaltimÄ , net ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atžvilgiu atvirai elgėsi nepagarbiai, ciniÅ¡kai, kas rodo, jog kaltinamasis savo elgesio ir Å¡iuo metu kritiÅ¡kai nevertina, visiÅ¡kai nesigaili, teismas mano, jog ankstesne Å¡velnesne bausme tikslo nepasiekus, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad sunkių pasekmių sukelta nebuvo - skiriant bausmę mažesnę, nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (BK 54 str. 3 d.), į bausmės laikÄ Ä¯skaitant laikino sulaikymo Å¡ioje byloje laikÄ (BK 66 str.), bausmę visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du subendrinat su 2020-01-22 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – bauda (BK 64 str., 2 d., 65 str. 2 d.), ir, nors kaltinamasis nėra atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, tačiau atsižvelgiant į jo padaryto nusikaltimo sunkumÄ , į jo deklaruotÄ sveikatos bÅ«klę, atsižvelgiant ir į valstybėje vykdomÄ bausmių politikÄ , paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidedant minimaliam laikui, nes teismas suteikia kaltinamajam galimybę pasikeisti be nedelsiamos realios bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus, kurie įtakotų itin nebrandžiai besielgiančio, nors ir suaugęs, kaltinamojo elgesį, bei, atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtÄ emocinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, dėl ko ji net pakeitė darbo pobÅ«dį, į jos baimę, kaltinamajam skiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ bausmės vykdymo atidėjimo metu nesiartinti prie nukentėjusio asmens (BK 75 str. 5 d., 67 str. 2 d. 8 p.).

Kardomosios priemonės. Kaltinamasis BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. 06.45 val. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. 15.36 val. (2 dienas/paras) (1 t., b. l. 117-120,127). Paleidus jam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 153-158), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Daiktiniai įrodymai.

Kompaktinis diskas su vaizdo įraÅ¡u iÅ¡ Kėdainių rajono savivaldybės administracijos pastato, saugomas byloje (1 t., b. l. 52), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje. IÅ¡ kaltinamojo E. S. paimtas peilis/daugiafunkcinis karabinas, saugomas voke prie bylos 2 tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir sunaikintinas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė/įrankis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Proceso iÅ¡laidos. PaÅ¡to iÅ¡laidos, atsižvelgiant į nedirbančio kaltinamojo sudėtingÄ turtinę padėtį, į jam paskirtÄ baudÄ , taip pat kaltinamojo 256,72 Eur gynybos iÅ¡laidos (VGTPT 2021-04-20 pažyma Nr. (12.33Mr) PT-2868), atsižvelgiant į tai, kad gynybÄ užtikrino teismas, iÅ¡ kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, nusprendžia: E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d., bausmę visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du subendrinti su 2020-01-22 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 16 MGL (800 Eur) dydžio bauda - prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visÄ ankstesniu nuosprendžiu paskirtÄ ir neatliktÄ bausmę, ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimÄ ir 16 MGL, tai yra 800,00 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų eurų 00) baudÄ ; remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1-3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vienerių) metų laikui ir bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti nuteistÄ jį:

1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; bei, remiantis BK 75 str. 5 d., 67 str. 2 d. 8 p., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – bausmės vykdymo atidėjimo laiku uždrausti nuteistajam artintis prie nukentėjusiosios D. J. arčiau kaip 30 metrų atstumu, tai yra draudžiant prieiti, bendrauti, ieÅ¡koti ryÅ¡ių (skambinant telefonu, raÅ¡ant laiÅ¡kus, kt.) su nukentėjusiÄ ja, draudžiant lankytis/bÅ«ti vietose, kuriose bÅ«na ar yra nukentėjusioji. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali bÅ«ti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į įkalinimo įstaigÄ atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas skiria jam bausmę pagal Å¡io kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.

IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajam, kad baudÄ jis privalo sumokėti per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Ä®mokos kodas 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo iÅ¡laidas antstoliui).

Jei baudos iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai nepavyks, bauda gali bÅ«ti keičiama į vieÅ¡uosius darbus arba areÅ¡tÄ (Bausmių vykdymo kodekso 25 str.). Jei asmuo vengia vykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, jis gali bÅ«ti nuteistas pagal BK 243 straipsnį (numatytos bausmės: bauda arba areÅ¡tas). Å iuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Ä® laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme Å¡ioje byloje iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. 06.45 val. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. 15.36 val. (2 dienas/paras, 1:1).

KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Daiktinius įrodymus: kompaktinį diskÄ su vaizdo įraÅ¡u, saugomÄ byloje, palikti toliau saugoti byloje; iÅ¡ E. S. paimtÄ peilį/daugiafunkcinį karabinÄ , saugomÄ voke prie 2 bylos tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

PaÅ¡to iÅ¡laidų ir kaltinamojo gynybos iÅ¡laidų valstybei iÅ¡ kaltinamojo nepriteisti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ bylÄ nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«muose (iÅ¡aiÅ¡kinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi bÅ«ti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas raÅ¡ytinio ar žodinio proceso tvarka). Teisėja Laima Å ablevičienė