2018-10-10 Nr. AB-18042-3-61-3-00773-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-4811-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00773-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 59.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. H. J. H. R. (S. H. J. H. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. H. J. H. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. H. J. H. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2017 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. (15/6-7) 21PR-4 „Dėl papildomos apsaugos panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jo bylą iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas 2015 m. gegužės 19 d. parengė išvadą Nr. (15/6-7)-13PR-37RN „Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje suteikimo ir leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo Irako Respublikos piliečiui S. H. J. H. R.“ (toliau – ir Išvada), kurios pagrindu priėmė Sprendimą suteikti jam papildomą apsaugą. Pareiškėjo teigimu, papildoma apsauga jam buvo suteikta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes dėl jo darbo policijoje jam kilo realus pavojus sveikatai ir gyvybei iš Irake ir Sirijoje veikiančios grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė (toliau – ILIV), kuri laikoma atsakinga už bendruomenių, politinių ir religinių lyderių, vyriausybės darbuotojų, policininkų ir specialistų tikslinius žudymus ir grobimus.

3. Pareiškėjas teigė, kad Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą neatliko pareigos surinkti naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, t. y. nerinko informacijos apie esamą saugumo padėtį esamų/buvusių teisėsaugos pareigūnų atžvilgiu, ILIV grupuotę ir jos vykdomus išpuolius.

4. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo išvada, kad šiuo metu situacija Irake yra pasikeitusi, o Irako Kurdistano regione, iš kurio jis yra kilęs, beatodairiško smurto veiksmai nebevykdomi ir jam nebėra grėsmės grįžti į savo kilmės šalį. Pareiškėjas, remdamasis vieša informacija, teigė, kad šiuo metu Irako Kurdistano teritorijoje vyksta intensyvūs susirėmimai ir neramumai. Pareiškėjas nurodė, kad regione susidariusi įtampa tarp turkmėnų ir kurdų dėl Erbilio regiono kurdifikacijos bei turkmėnų teisių suvaržymo. Pareiškėjas taip pat rėmėsi atsakovo 2017 m. birželio 30 d. pažyma Nr. IRQ-15/6-17, kurioje pateikiami statistiniai duomenys apie smurto lygį Kirkuko gubernijoje. Todėl pareiškėjas manė, kad negalima vienareikšmiškai spręsti, jog pasikeitimai Irako Respublikoje yra tokio svarbaus ir ilgalaikio pobūdžio, kad jam nebėra realaus pavojaus grįžti į savo kilmės šalį. Pareiškėjas taip pat teigė, kad dėl Kurdistano regione esančios nestabilios padėties jis negali pasinaudoti ir vidinio persikėlimo alternatyva.

5. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas neatliko išsamaus tyrimo, siekdamas nustatyti, ar pareiškėjui įmanoma pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva. Net pagal paties atsakovo surinktą informaciją apie kilmės valstybę Kurdistano regione matyti, kad didžiojoje Kirkuko rajonų dalyje nėra tinkamų humanitarinių sąlygų, o galimybės susirasti darbą itin ribotos. Atsakovas nesurinko informacijos apie galimybes išsinuomoti ar įsigyti būstą neturint giminių/šeimos atitinkamame regione. Sprendimas yra nemotyvuotas, atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nesilaikė procedūrų, užtikrinančių objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

6. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis naujausia surinkta informacija apie esamą padėtį Irako Respublikoje, nusprendė, jog pareiškėjui suteikta papildoma apsauga gali būti panaikinta pagal Įstatymo 90 straipsnio 2 dalies 1 punktą, t. y. užsienietis gali grįžti į savo kilmės valstybę, nes jau nėra aplinkybių, į kurias atsižvelgus jam buvo suteikta papildoma apsauga. Migracijos departamentas nurodė, kad konfliktas Irako Kurdistane nebesiekia beatodairiško smurto lygio, nes jis yra lokalizuotas (susirėmimai fiksuojami pasienyje), Irako vyriausybinės pajėgos yra perėmusios iniciatyvą, Irako Kurdistano pajėgos efektyviai kontroliuoja Irako Kurdistano teritoriją, išpuoliai Irako Kurdistano teritorijoje nėra tokie dažni, kad asmeniui kiltų pavojus vien dėl jo buvimo Irako Kurdistano teritorijoje. Paskutiniu metu Irako Kurdistano karinės pajėgos (pešmergai) beveik nedalyvauja kovos veiksmuose, Irako Kurdistane išpuolių nefiksuojama. Nors pastaruoju metu pranešama apie kartas nuo karto atsinaujinančius susirėmimus tarp „Islamo valstybės“ ir pešmergų Kirkuko srityje, kovos yra pastebimos teritorijose, esančiose arčiau ribos su regionais, kontroliuojamais grupuotės „Islamo valstybė“. Šios grupuotės kontroliuojamos teritorijos Kirkuko srityje yra apsuptos ir jų atžvilgiu puolimą vykdo Irako Respublikos ginkluotosios pajėgos. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas išvyko iš saugaus miesto Erbilio, kuriame nevyksta susirėmimai. Erbilio miestas yra laikomas saugia vieta gyventi, taip pat Irako Kurdistane nėra taikomi judėjimo laisvės apribojimai, o Suleimanija, kurioje šiuo metu gyvena užsieniečio giminės, pasižymi dar mažesne neramumų rizika. Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas turi pakankamus šeiminius ryšius Irako Kurdistane (tėvai ir seserys gyvena Suleimanijoje, siunčia jam pinigus).

8. Atsakovas paaiškino, kad apie pradėtą papildomos apsaugos panaikinimo procedūrą pareiškėjas buvo informuotas 2017 m. balandžio 12 d. raštu, jam buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, jis buvo apklaustas Migracijos departamente.

9. Atsakovas nurodė, kad įvertinęs aplinkybę, jog pareiškėjas yra kurdas, dirbęs Irako Kurdistano saugumo struktūrose, konstatavo, kad jo grįžimas į Irako Kurdistano regioną jam nebūtų per didelė našta, nekiltų grėsmė jo gyvybei, saugumui, pareiškėjas galėtų apsigyventi Irako Kurdistane, kuriame negrėstų pavojus dėl konflikto, vykstančio Irako Respublikoje. Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjamojoje byloje buvo sprendžiamas ne prieglobsčio pareiškėjui suteikimo, bet pareiškėjui suteiktos papildomos apsaugos panaikinimo klausimas, todėl atsakovas nesutinka su skundo argumentais, jog priimant Sprendimą buvo pažeistos Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 96 punkto nuostatos, įpareigojančios Migracijos departamentą surinkti visą prieinamą papildomą informaciją. Galiojantys teisės aktai nenustato Migracijos departamentui pareigos vykdant prieglobsčio panaikinimo procedūrą atlikti išsamią užsieniečio apklausą, o pareiga pateikti priežastis, kodėl suteikta papildoma apsauga neturėtų būti panaikinta, tenka užsieniečiui. Atsakovas nurodo, kad jis nepažeidė Aprašo 137 punkto nuostatų, reglamentuojančių papildomos apsaugos panaikinimo procedūrą.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjo pareiškėjo S. H. J. H. R. skundą atmetė.

11. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės pareigūnai 2014 m. lapkričio 26 d. sulaikė Irako Respublikos pilietį S. H. J. H. R., gimusį (duomenys neskelbtini), užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio. Migracijos departamentas 2015 m. gegužės 29 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-7)12PR-37 „Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje suteikimo ir leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo Irako Respublikos piliečiui S. H. J. H. R.“, kuriuo pareiškėjui nebuvo suteiktas prieglobsčio statusas, tačiau suteikta papildoma apsauga bei išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) 2017 m. balandžio 4 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2017 m. gegužės 8 d. priėmė sprendimą užsieniečio prašymą patenkinti ir pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 90 straipsnio 2 dalimi, pradėjo pareiškėjui suteiktos papildomos apsaugos panaikinimo procedūrą, apie kurią pareiškėją informavo 2017 m. balandžio 12 d. raštu. Skundžiamu Sprendimu atsakovas nusprendė panaikinti papildomą apsaugą pareiškėjui, motyvuodamas aplinkybėmis, jog neliko priežasčių, į kurias atsižvelgus pareiškėjui buvo suteikta papildoma apsauga, o būtent į tai, kad jis gali apsigyventi Irako Respublikos Kurdistano autonominėje srityje, kurioje jam negrėstų pavojus gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl konflikto, vykstančio Irako Respublikoje. Migracijos departamentas Sprendimą priėmė remdamasis Išvada. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra kurdas ir iš Irako Respublikos Erbilio miesto išvyko 2014 m. lapkričio mėnesį.

12. Teismas nurodė, kad Išvadoje nustatyta, jog 2012 m. Irake prasidėjęs karinis konfliktas tarp Irako saugumo pajėgų, bendradarbiaujančių su Irako Kurdistano regiono karinėmis pajėgomis (pešmerga) ir sukilėliais Anbaro provincijoje, 2014 metais buvo priskirtas netarptautiniams ginkluotiems konfliktams ir pasiekė naują lygį, kai grupuotė „Islamo valstybė“ užėmė Faludžą, Ramadį, Mosulą, Tel Afarą, Tikritą, didžiają dalį Ninevės provincijos. Išvadoje taip pat nurodyta, kad Irako Kurdistano autonominį regioną sudaro Erbilio, Dahako ir Suleimanijos gubernijos. Išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog grupuotė „Islamo valstybė“ 2015 m. balandžio mėnesį prarado 25–30 procentų užimtos teritorijos Irake ir jų kontroliuojama teritorija iki 2017 metų buvo mažinama bendromis Irako, JAV, Europos, Persijos įlankos šalių ir kitų sąjungininkių pajėgomis. 2017 m. liepos 9 d. buvo paskelbta apie susigrąžinto antrojo pagal dydį Irako miesto Mosulo kontrolę. Išvadoje nurodoma, jog konfliktas koncentruojasi centrinėse ir šiaurinėse Irako provincijose – Anbare, Ninevėje, Sach ad-Dine, Kirkuke, o Irako Kurdistano autonominės srities kontroliuojamame Irako Respublikos dalyje padėtis stabilizavosi ir kariniai veiksmai vyksta epizodiškai. Dėl puolimo metu prarastų grupuotės „Islamo valstybė“ teritorijų, pastarosios plotas sumažėjo ir Irako Kurdistano regionas ribojasi su šios grupuotės kontroliuojama teritorija tik dviejuose apsuptose teritorijose –Kirkuko provincijoje ir Tel Afare.

13. Teismas padarė išvadas, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog smurto lygis šiame regione, iš kurio yra kilęs pareiškėjas, neatitinka beatodairiško smurto lygio.

14. Teismas padarė išvadą, kad Erbilio miestas laikomas saugia vieta gyventi. Suleimanija, kurioje šiuo metu gyvena užsieniečio giminės, pasižymi dar mažesne neramumų rizika. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino, jog jis palaiko artimus ryšius su seserimis, tėvais, kurie gyvena Suleimanijoje, nurodyti asmenys jį išlaiko, siunčia pinigus, jis savarankiškų pajamų negauna, niekur nedirba ir yra išlaikomas giminaičių. Pareiškėjas teismo posėdžio metu iš esmės pripažino, jog ir šiuo metu Erbilio mieste bei Suleimanijoje jokie kariniai veiksmai nevyksta, o baimę grįžti į kilmės valstybę sieja su buvusia tarnyba jėgos struktūrose.

15. Teismas sprendė, kad byloje duomenų, jog situacija Irako Kurdistano regione šiuo metu būtų iš esmės pasikeitusi, dėl ko pareiškėjui būtų per didelė našta grįžti į kilmės valstybę, nėra. Pareiškėjo skunde nurodyta padėtis Irako Respublikoje iš esmės patvirtina Išvadoje nurodytas aplinkybes. Teismas taip pat atsižvelgė, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas, prieš priimdamas sprendimą dėl papildomos apsaugos panaikinimo, ėmėsi protingų priemonių informuoti ir išklausyti asmenį, apklausos metu Migracijos departamente pareiškėjas bendros nesaugios padėties Irako Respublikoje, dėl kurios jis negali grįžti į kilmės valstybę, nenurodė. Pareiškėjas teigė, kad kitos priežastys, dėl kurių jis negali grįžti į kilmės valstybę, nepasikeitė. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad jis dirbo Irako Kurdistano regiono saugumo apsaugoje, iš kilmės valstybės išvyko dėl santykių su mergina, kurios artimieji nepritarė santykiams ir grasino jį nužudyti. Į kilmės valstybę bijo grįžti dėl galimo merginos giminių keršto. Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas jau teigė, kad į kilmės valstybę grįžti negali dėl tarnybos Irako Kurdistano regiono saugumo apsaugoje, bendros nesaugios padėties Irako Respublikoje nenurodė. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino, kad Erbilio ir Suleimanijos gubernijose yra saugu.

16. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas, atlikdamas įrodymų vertinimą, 2011 m. gruodžio 13 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva) 4 straipsnio 3 dalies ir Aprašo nuostatų nepažeidė. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes ir tai, kad pareiškėjas nenurodė jokių individualių grėsmių, kurios jam galėtų kilti išvykus į Irako Respubliką, teismas padarė išvadą, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

III. 17. Pareiškėjas S. H. J. H. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą, panaikinti Migracijos departamento 2017 m. liepos 24 d. sprendimą „Dėl papildomos apsaugos panaikinimo“ Nr. (15/6-7) 21PR-4 bei įpareigoti Migracijos departamentą nagrinėti pareiškėjo bylą iš naujo.

18. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu, nurodydamas, jog teismo išvados padarytos netinkamai ištyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, be kita ko, nukrypstant nuo paties teismo analogiško pobūdžio administracinėse bylose, t. y. bylose, kuriose taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų dėl papildomos apsaugos prieglobsčio prašytojams panaikinimo teisėtumo, priimtų sprendimų, kurių faktinės aplinkybės iš esmės yra tapačios nagrinėjamai administracinei bylai.

19. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-3118-756/2016, nurodo, jog papildoma apsauga asmeniui gali būti panaikinta pagal Direktyvos 16 straipsnį, t. y. tik tuomet, kai patikrinus padėtį, surinkus pakankamai išsamius duomenis, bus galima objektyviai spręsti apie papildomos apsaugos suteikimo asmeniui metu buvusios padėties pasikeitimą. Nurodo, kad šiuo atveju jis, remdamasis viešai prieinama informacija ir aktualiomis žmogaus teisių gynimo organizacijų skelbiamomis apžvalgomis apie saugumo padėtį jo kilmės valstybėje, būtent ir siekė įrodyti, kad, priešingai nei Migracijos departamentas savo Išvadoje konstatavo, nėra įvykęs toks svarbus ir ilgalaikio pobūdžio aplinkybių pasikeitimas, kad jam, kaip papildomą apsaugą galinčiam gauti asmeniui, nebėra realaus didelės žalos pavojaus.

20. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl Migracijos departamento Išvadoje nurodytos informacijos apie padėtį autonominėje Irako Kurdistano provincijoje ir šios informacijos pagrindu Migracijos departamento padarytos išvados, kad smurto lygis šiame regione, iš kurio yra kilęs pareiškėjas, neatitinka beatodairiško smurto lygio, visiškai netyrė ir nevertino pareiškėjo skunde pateiktos informacijos, paneigiančios minėtą išvadą. Todėl teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą bei vertinimą.

21. Pareiškėjas nurodo, kad vaizdo įrašų apie Erbilyje ir šalia jo esančiuose miestuose pavojus, asmenų nužudymus, kurių nuorodas jis pateikia apeliaciniame skunde, anksčiau pateikti nebuvo galimybės, nes jie publikuoti 2018 m. birželio 22 d. Pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą pateikti šių įrašų turinio vertimus į lietuvių kalbą. Pareiškėjo vertinimu, minėti vaizdo įrašai patvirtina, kad jo grįžimas į kilmės valstybę ir vidinio persikėlimo galimybės nėra realios bei įmanomos.

22. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad administracinėje byloje Nr. eI-5137-629/2017 bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas visiškai kitaip nei šioje administracinėje byloje įvertino tas pačias Migracijos departamento nustatytas aplinkybes apie saugumo padėtį pareiškėjų kilmės valstybėje (Kurdistano regione), nors tam nėra jokio objektyvaus paaiškinimo. Tarp minėtų dviejų administracinių bylų skirtumas iš esmės yra tik tas, jog abu pareiškėjai buvo išvykę iš skirtingų Irako Kurdistano provincijos miestų, tačiau Migracijos departamento ir teismo vertinamos esminės aplinkybės buvo tos pačios, t. y., ar pasikeitimai Irake nėra tokio svarbaus ir ilgalaikio pobūdžio, kad pareiškėjui nebėra realaus pavojaus grįžus į savo kilmės šalį patirti rimtą asmeninę grėsmę dėl smurto vidaus ginkluoto konflikto metu.

23. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad dėl aplinkybės, jog pareiškėjo šeima ir giminaičiai šiuo metu gyvena Suleimanijoje ir išlaiko /finansiškai remia Lietuvos Respublikoje gyvenantį pareiškėją, patvirtina, kad šiame mieste yra saugu gyventi. Pareiškėjo pateikti papildomi įrodymai patvirtina, jog Irako Kurdistano regionas nėra saugus ir pareiškėjo grįžimas būtų jam per didelė našta.

24. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

25. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjui papildoma apsauga buvo suteikta pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą, t. y. dėl bendros nesaugios padėties pareiškėjo gyvenamojoje vietoje. Visi kiti pareiškėjo prieglobsčio prašyme nurodyti motyvai, jo prašymo nagrinėjimo metu buvo atmesti ir prieglobstis dėl jų pareiškėjui nebuvo suteiktas. Papildoma apsauga pareiškėjui buvo panaikinta pagal Įstatymo 90 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriame nurodyta, kad užsieniečiui suteikta papildoma apsauga panaikinama, jeigu jis gali grįžti į savo kilmės valstybę, nes jau nėra aplinkybių, į kurias atsižvelgus jam buvo suteikta papildoma apsauga. Taigi vertintina tik tai, ar jau nėra aplinkybių, į kurias atsižvelgus jam buvo suteikta papildoma apsauga. Teismas ir įvertino būtent padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje bei pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas gali grįžti į Irako Kurdistaną, kuriame jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negrėstų pavojus dėl konflikto, vykstančio Irako Respublikoje.

26. Atsakovas nurodo, kad teismas atsižvelgė į tai, kad pats pareiškėjas neginčijo faktinės aplinkybės, dėl kurios papildoma apsauga jam buvo panaikinta, t. y. aplinkybės, kad Erbilio mieste ir Suleimanijos gubernijoje gyventi yra saugu, o nesutikimą su Migracijos departamento Sprendimu grindė aplinkybėmis, kurios buvo atmestos dar jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu ir dėl kurių prieglobstis jam nebuvo suteiktas.

27. Atsakovas pažymi, kad iš pareiškėjo pateiktų nuorodų į vaizdo įrašus neįmanoma identifikuoti nei tikslios datos ir vietos, kada ir kur buvo užfiksuoti nurodyti įvykiai, nei kas juos užfiksavo, nei kas juose dalyvavo, t. y. pateikti įrašai nepatvirtina pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad jie buvo užfiksuoti Irako Kurdistane, tuo labiau, nepatvirtina, kad jie buvo užfiksuoti ginčui aktualiu laikotarpiu. Pareiškėjo pateikti vaizdo įrašai nepaneigia išvadų, kad padėtis pareiškėjo gyvenamojoje vietoje pasikeitė pakankamai, kad pareiškėjas galėtų apsigyventi Irako Kurdistane, kuriame jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negrėstų pavojus dėl konflikto, vykstančio Irako Respublikoje. Be to, net ir nustačius, kad pareiškėjo nurodyti pavieniai įvykiai buvo užfiksuoti Irako Kurdistane ginčui aktualiu laikotarpiu, savaime tai nepaneigia ginčijamo sprendimo išvadų, kad pareiškėjas gali grįžti į kilmės valstybę.

28. Atsakovas teigia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-5137-629/2017 šioje byloje neturi prejudicinės galios. Be to, pareiškėjo nurodytoje ir nagrinėjamoje administracinėje byloje faktinės aplinkybės iš esmės yra skirtingos, nes užsieniečiai gyveno skirtingose Irako teritorijose, todėl buvo vertinamos užsieniečių galimybės grįžti ir saugiai gyventi būtent šiose teritorijose. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje bendros nesaugios padėties Irako Kurdistane neminėjo, priešingai, tiek Migracijos departamentui, tiek pirmosios instancijos teismui teigė, kad Erbilio mieste ir Suleimanijos gubernijoje gyventi yra saugu, jis galėtų grįžti ten gyventi, tačiau bijo grįžti dėl kitų asmeninių aplinkybių, kurios buvo atmestos nagrinėjant jo prieglobsčio prašymą ir dėl kurių prieglobstis jam nebuvo suteiktas.

29. Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentas, jog grįžimas į Irako Kurdistaną būtų jam per didelė našta, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas išvyko būtent iš saugaus miesto Erbilio, kuriame nevyksta susirėmimai, o Suleimanija, kurioje šiuo metu gyvena užsieniečio giminės, pasižymi dar mažesne neramumų rizika. Taigi pareiškėjas turi pakankamus šeiminius ryšius Irako Kurdistane (tėvai ir trys seserys gyvena Suleimanijoje, siunčia jam pinigus), jis yra kurdas, dirbęs Irako Kurdistano saugumo struktūrose, todėl grįžimas į Irako Kurdistaną jam nebūtų per didelė našta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo S. H. J. H. R. skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Migracijos departamento 2017 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. (15/6-7) 21PR-4, kuriuo pareiškėjui panaikinta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti bylą iš naujo, teisėtumas ir pagrįstumas.

31. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). To paties straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

32. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir šioje byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

33. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

34. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

35. Direktyvos 16 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl papildomos apsaugos panaikinimo. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės nebetenka galimybės gauti papildomą apsaugą, kai aplinkybės, dėl kurių buvo suteiktas papildomos apsaugos statusas, nustoja egzistuoti arba pasikeičia tiek, kad apsauga tampa nebereikalinga. Direktyvos 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, taikydamos šio straipsnio 1 dalį, valstybės narės atsižvelgia į tai, ar aplinkybių pasikeitimas yra toks svarbus ir ilgalaikio pobūdžio, kad papildomą apsaugą galinčiam gauti asmeniui nebėra realaus smurto veiksmų pavojaus. Įstatymo (kuris įgyvendina Direktyvos nuostatas) 90 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad užsieniečiui suteikta papildoma apsauga panaikinama, jeigu jis gali grįžti į savo kilmės valstybę, nes jau nėra aplinkybių, dėl kurių jam buvo suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.

36. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad Migracijos departamentas 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. (15/6-7)12PR-37 „Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje suteikimo ir leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo Irako Respublikos piliečiui S. H. J. H. R.“ pareiškėjui nesuteikė prieglobsčio statuso, tačiau suteikė papildomą apsaugą bei išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pareiškėjui suteikta papildoma apsauga panaikinta pagal Įstatymo 90 straipsnio 2 dalies 1 punktą, t. y. užsienietis gali grįžti į savo kilmės valstybę, nes jau nėra aplinkybių, į kurias atsižvelgus jam buvo suteikta papildoma apsauga. Migracijos departamentas Išvadoje nurodė, kad konfliktas Irako Kurdistane nebesiekia beatodairiško smurto lygio, nes jis yra lokalizuotas (susirėmimai fiksuojami pasienyje), Irako vyriausybinės pajėgos yra perėmusios iniciatyvą, Irako Kurdistano pajėgos efektyviai kontroliuoja Irako Kurdistano teritoriją, išpuoliai Irako Kurdistano teritorijoje nėra tokie dažni, kad asmeniui kiltų pavojus vien dėl jo buvimo Irako Kurdistano teritorijoje; pareiškėjas išvyko iš saugaus miesto Erbilio, kuriame nevyksta susirėmimai, šis miestas yra laikomas saugia vieta gyventi, Irako Kurdistane nėra taikomi judėjimo laisvės apribojimai, o Suleimanija, kurioje šiuo metu gyvena užsieniečio giminės, pasižymi dar mažesne neramumų rizika.

37. Nagrinėjamu atveju įvertinus aplinkybes, dėl kurių buvo suteikta papildoma apsauga ir dėl kurių ji panaikinta, teisės aktus, reglamentuojančius papildomos apsaugos panaikinimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovas turėjo ir faktinį, ir teisinį pagrindus panaikinti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pažymėtina, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą ir spręsdamas klausimą, susijusį su pareiškėjo visiškai pagrįstos baimės nustatymu, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą. Be to, šiuo atveju, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo paaiškinimai apklausos metu, teismo posėdyje, ir nurodyti argumentai procesiniuose dokumentuose dėl baimės grįžti į kilmės valstybę priežasties yra prieštaringi, t. y. apklausos metu jis nurodė, kad iš kilmės valstybės išvyko dėl santykių su mergina, kurios artimieji nepritarė santykiams ir grasino jį nužudyti ir į kilmės valstybę bijo grįžti dėl galimo merginos giminių keršto, o skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad į kilmės valstybę grįžti negali dėl buvusios tarnybos Irako Kurdistano regiono saugumo apsaugoje. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas yra prieštaringas, nenuoseklus. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo minėtas aplinkybes, tokių įrodymų nepateikė bei nenurodė ir pats pareiškėjas. Taigi pareiškėjo pateikti teiginiai prieštarauja neprieštaringumo ir nuoseklumo reikalavimams, keliamiems prieglobsčio prašytojų bylose, kai prieglobsčio prašytojo pasakojimas faktiškai yra esminis įrodymas, kuriuo asmuo grindžia būtinybę jam suteikti prieglobstį. Pažymėtina, kad šioje konkrečioje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo individualaus persekiojimo ar smurto buvimo šiuo metu visoje kilmės valstybėje realaus egzistavimo faktą. Šią aplinkybė patvirtina ir tai, kad pareiškėjas, motyvuodamas dėl grėsmės jo kilmės valstybėje, remiasi tik viešai prieinama informacija (t. y. bendro pobūdžio, be identifikacinių žymių, kurdų kalba), o ne individualia grėsme ir pavojais.

38. Teisėjų kolegija, visiškai sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų nekartodama, akcentuoja, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais veiksniais. Pareiškėjo nurodyti motyvai ir paaiškinimai, susiję su grasinimais iš merginos giminių ar buvusiu jo darbu saugumo struktūrose, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo, jog pareiškėjui realiai asmeniškai kyla grėsmė, t. y. kad tarp jo padėties ir Įstatymo 87 straipsnyje išvardytų priežasčių yra priežastinis ryšys. Konstatuotina, kad pareiškėjas nenurodė argumentų, pagrindžiančių nesaugią situaciją jo kilmės šalyje, aktualiame regione, t. y. situaciją, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą. Bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, kils grėsmė, kad jo, kaip žmogaus, teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas ir pareiškėjas teismo posėdžio metu pats pripažino – Erbilio ir Suleimanijos gubernijose yra saugu, o pareiškėjas šios aplinkybės nepaneigė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde. Pareiškėjo nurodyti vaizdo įrašai nepatvirtina pareiškėjo teiginių, jog jie užfiksuoti Irako Kurdistane ir ginčui aktualiu laikotarpiu.

39. Pažymėtina, kad pareiškėjo skunde akcentuojamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. el-5137-629/2017, kuris, pareiškėjo teigimu, buvo priimtas pagal išnagrinėtas analogiškas aplinkybes kaip šioje byloje, neturi prejudicinės galios, yra priimtas žemesnės instancijos teismo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertinino, kad pareiškėjas galėtų grįžti gyventi į Erbilio ir Suleimanijos gubernijas, kaip saugias teritorijas, kuriose gyvena pareiškėjo šeismos nariai ir giminės, kurie netgi finansiškai remia pareiškėją, gyvenantį Lietuvoje.

40. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjo nenoras grįžti į kilmės valstybę nėra sąlygotas jokiomis realiai egzistuojančiomis individualiomis ir su tarptautinės apsaugos būtinybe susijusiomis priežastimis, kadangi grįžus jo gyvybei, sveikatai, teisėms ir laisvėms negrėstų pavojus, reikalaujantis asmens tarptautinės apsaugos.

41. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio taip pat matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

42. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

43. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas, pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Sprendimas neprieštarauja Direktyvos 16 straipsnio ir Įstatymo 90 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatoms dėl papildomos apsaugos panaikinimo.

44. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. H. J. H. R. (S. H. J. H. R.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius