Legislator Case Law & Legislation
e9de1c88-7a07-4e04-aebd-23f19cd1dfe3 AI generated

e9de1c88-7a07-4e04-aebd-23f19cd1dfe3 · Alytaus apylinkės teismas

Case Number e9de1c88-7a07-4e04-aebd-23f19cd1dfe3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Z., M. Z.. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja N. R. praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad po jos motinos J. Z. mirties (duomenys neskelbtini), ji ir jos sesuo A. K. priėmė motinos palikimÄ , pradėdamos jį faktiÅ¡kai valdyti, o po jos sesers A. K. mirties(duomenys neskelbtini), ji priėmė palikimÄ , pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja atsisakė reikalavimo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po jos tėvo A.

Legislator headnote

AI generated

e9de1c88-7a07-4e04-aebd-23f19cd1dfe3 · Alytaus apylinkės teismas: Jie visi turi namų raktus ir gali ten patekti bet kada. Nors 2011 metais gyveno(duomenys neskelbtini), tačiau atvykti į tėvų sodybÄ jiems buvo netoli, prieÅ¡ingai nei pareiÅ¡kėjai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Sodyboje ji nebÅ«davo ir nesilankydavo, tvarto neprižiÅ«rėjo ir netvarkė, dėl kiauro stogo tvartas labai nukentėjo. Jie sodyboje keitė kluono stogÄ , todėl jis yra geriausiai iÅ¡silaikęs pastatas. Pakeistos kluono durys, atstatyta malkinė, sutvarkytas gyvenamojo namo prieangis, namo viduje pakeista grindų danga, įstiklinti gyvenamo namo ir lauko virtuvės iÅ¡daužti langai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2YT-7405-292/2018 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02999-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.1 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 28 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Dalia Kvederavičienė, sekretoriaujant A. Č., dalyvaujant pareiÅ¡kėjai N. R., jos atstovui advokatui T. J., suinteresuotam asmeniui M. Z., jo atstovui advokatui V. T., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos N. R. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A.

Z., M. Z.. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja N. R. praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad po jos motinos J. Z. mirties (duomenys neskelbtini), ji ir jos sesuo A. K. priėmė motinos palikimÄ , pradėdamos jį faktiÅ¡kai valdyti, o po jos sesers A. K. mirties(duomenys neskelbtini), ji priėmė palikimÄ , pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja atsisakė reikalavimo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po jos tėvo A.

Z. mirties(duomenys neskelbtini), ji priėmė jo palikimÄ . Nurodė, kad ji Alytaus rajono 2-jo notarų biuro 2018-08-23 praneÅ¡imu Nr. 75 buvo informuota, jog iÅ¡reikÅ¡tų savo valiÄ dėl motinos J. Z., mirusios(duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo ir pateiktų įrodymus, kad priėmė mirusios motinos palikimÄ , t. y. teismo sprendimÄ . Po motinos mirties į Alytaus rajono 2-Ä jį notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo kreipėsi mirusiosios sÅ«nus A. Z.. O ji ir sesuo A. K., mirusiosios dukros, po motinos mirties palikimÄ priėmė faktiniu valdymu.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2018-03-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-604-887/2018 konstatuota, kad sesuo A. K. buvo priėmusi palikimÄ tiek po tėvo A. Z., tiek po motinos J. Z. mirties. A. K. po motinos mirties liko gyventi tėvų namuose(duomenys neskelbtini). TÄ patvirtina ir (duomenys neskelbtini)seniÅ«nijos 2017-06-30 pažyma Nr. R5-109-(1.24), jog po J. Z. mirties jos palikimÄ priėmė, valdė ir tvarkė jos duktė A. K.. Paveldėtame turte A. K. buvo įregistravusi žemės Å«kio valdÄ .

Po motinos mirties jos abi su seserimi tvarkė statinius ir namų valdos sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini)kaime, bendru su seserimi sutarimu. Taip pat palikimÄ sudarančio 5,44 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini)kaime, toje pačioje seniÅ«nijoje, tvarkymÄ perleido savo dukrai L. N. ir jos vyrui Ž. N., kurie Å«kininkavo minėtame žemės sklype, teikė paraiÅ¡kas už šį žemės sklypÄ . Tokiu bÅ«du, motinos J. Z. palikimÄ sudarantį turtÄ ji valdė ir naudojo kaip savo. Jos sesuo A.

K. mirė(duomenys neskelbtini). Po jos mirties faktiniu valdymu jos palikimÄ priėmė ji. A. K. palikimo priėmimo faktinės aplinkybės buvo nagrinėtos civilinėje byloje Nr. 2-604-887/2018. Sesuo jos mirties momentu buvo naÅ¡lė, vaikų neturėjo, testamento nepaliko, palikimo priėmimo faktas pagal įstatymÄ nenustatytas. Ji po sesers mirties moka mokesčius už elektrÄ , sesers drabužius ir lovÄ iÅ¡metė, sutvarkė namus, nulupo tapetus, pakabino naujas užuolaidas, atvežė stalÄ . Žeme leido naudotis Å«kininkui panaudos pagrindais, kad neapželtų žole, žolės Å¡ienavimui samdė žmogų.

Ji palaidojo seserį ir prižiÅ«ri jos kapavietę. Pardavė sesers telyčiÄ ir pinigus panaudojo laidotuvėms. Suinteresuoti asmenys A. Z. ir M. Z. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , o suinteresuotas asmuo M. Z. bei suinteresuotų asmenų atstovas teismo posėdyje nurodė, kas su praÅ¡omais nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčiais faktais nesutinka. Nurodė, jog pareiÅ¡kėjos nurodoma Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų civilinė byla Nr. 2-604-887/2018 pradėta jų iniciatyva, kadangi jie notarei M.

B. buvo pateikę pareiÅ¡kimus, kad pareiÅ¡kimÄ priėmė pareiÅ¡kimu notarei. Tokiu bÅ«du, po tėvo A. Z. mirties, jo palikimÄ pareiÅ¡kimais pateiktais notarei, priėmė jų motina J. Z., ir mirusiojo vaikai - A. Z., M. Z. ir A. K.. Motinai J. Z. ir sÅ«nui A. Z. iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymÄ , o M. Z. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentÄ . A. K. nors tėvo palikimÄ priėmė pateikdama notarei pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , tačiau ji paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ nėra gavusi.

A. K. mirė(duomenys neskelbtini). M. Z. pagal tėvo A. Z. (duomenys neskelbtini)testamentÄ buvo testamentinis įpėdinis, kuris 2000-07-11 pareiÅ¡kimu notarei pareiÅ¡kė, kad palikimÄ pagal testamentÄ priima. TÄ pačiÄ dienÄ jis pareiÅ¡kimu nuo jam priklausančios pagal įstatymÄ palikimo dalies atsisakė motinos J. Z. naudai. Jam praÅ¡ant, 2003-02-25 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimu jis paveldėjo ½ dalį 36,04 kv. m. buto, esančio(duomenys neskelbtini). Ä® kitÄ buto dalį paveldėjimo teisės liudijimas buvo iÅ¡duotas jo motinai J.

Z.. A. Z. ir M. Z. priimtu palikimu naudojasi. PareiÅ¡kėja N. R. po tėvo mirties notarei pateikė pareiÅ¡kimÄ , kad priima po tėvo mirties atsiradusį palikimÄ , tačiau čia pat pareiÅ¡kimu notarei jai tenkančios tėvo palikimo dalies atsisakė motinos naudai. Tokiu bÅ«du, tėvo palikimÄ ji jau yra priėmusi. Po motinos mirties visÄ jos palikimÄ priėmė A. Z., notarei pateikdamas pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Jis kartu su broliu M. Z. nuo tėvo mirties namus, esančius (duomenys neskelbtini)kaime ir 5,44 ha žemės sklypÄ , esantį(duomenys neskelbtini), prižiÅ«rėjo ir tvarkė. 2018-09-17 A.

Z. sutikus, CK 5.57 straipsnyje nustatyta tvarka, M. Z. notarei pateikė pareiÅ¡kimÄ , kad po J. Z. mirties palikimÄ pagal įstatymÄ priėmė. Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ dar nėra gavęs. Po sesers A. K. mirties palikimÄ priėmė ne tik pareiÅ¡kėja N. R., bet ir jie. Visi buvo sutarę dėl pastatų priežiÅ«ros. PareiÅ¡kėja turėjo prižiÅ«rėti tvartÄ , M. Z.- kluonÄ , o A. Z.- gyvenamÄ jį namÄ . Be to, A. Z. naudojosi 5.44 ha žemės sklypu, esančiu(duomenys neskelbtini) kaime.

Jie visi turi namų raktus ir gali ten patekti bet kada. Nors 2011 metais gyveno(duomenys neskelbtini), tačiau atvykti į tėvų sodybÄ jiems buvo netoli, prieÅ¡ingai nei pareiÅ¡kėjai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Sodyboje ji nebÅ«davo ir nesilankydavo, tvarto neprižiÅ«rėjo ir netvarkė, dėl kiauro stogo tvartas labai nukentėjo. Jie sodyboje keitė kluono stogÄ , todėl jis yra geriausiai iÅ¡silaikęs pastatas. Pakeistos kluono durys, atstatyta malkinė, sutvarkytas gyvenamojo namo prieangis, namo viduje pakeista grindų danga, įstiklinti gyvenamo namo ir lauko virtuvės iÅ¡daužti langai.

ViskÄ darė patys- Å«kio bÅ«du. Todėl nėra iÅ¡likusių dokumentų. Taip pat jie Å¡ienavo sodybos kiemo žolę, genėjo obelis, tvarkė viskÄ kÄ reikėjo. Be to, disponavo sesers daiktais ir turtu. Po jos mirties arklį pardavė J. A.. Jie dirbo tėvo paliktÄ Å¾emę. Su pareiÅ¡kėja sodyboje susitikdavo labai retai. Gali bÅ«ti, kad ji atvykdavo kitu laiku, kai jų nebÅ«davo. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkinamas, dalyje byla nutrauktina. I. Ar nuo praÅ¡omų nustatyti faktų priklausys asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas IÅ¡ prie bylos prijungtų A.

Z. ir J. Z. bylų Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo į mirusiojo palikimÄ , nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)mirus pareiÅ¡kėjos N. R. ir suinteresuotų asmenų A. Z. ir M. Z. tėvui A. Z., dėl palikimo, atsiradusio po jo mirties, į notarų biurÄ kreipėsi sutuoktinė J. Z. ir mirusiojo vaikai - M. Z., A. Z., A. K.. M. Z. ir N. R. atsisakė pagal įstatymÄ jiems priklausančios palikimo dalies motinos J. Z. naudai. M. Z. priėmė palikimÄ - ½ dalį buto, esančio(duomenys neskelbtini), pagal testamentÄ , nes ½ daliai nuosavybės teisės liudijimÄ buvo iÅ¡duotas mirusiojo sutuoktinei J.

Z., kadangi turtas iki A. Z. mirties buvo valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Po A. Z. mirties be buto, kurio ½ dalį pagal testamentÄ paveldėjo M. Z., liko 2,75 ha žemės sklypas, su statiniais, kurie nekilnojamo turto registre neįregistruoti, esantys(duomenys neskelbtini) kaime, dėl kurio palikimo priėmimo ir vyksta ginčas tarp pareiÅ¡kėjos ir suinteresuotų asmenų. Ä® žemės sklypÄ A. Z. atkÅ«rus nuosavybę, jis laikomas asmeniniu A. Z. turtu. 2,75 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)kaime, ir indėlio 1/5 dalį nuo ½ dalies paveldėjo ir jam iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ , - A.

Z.. Tokiu bÅ«du, po A. Z. mirties įstatyminiai paveldėtojai yra A. Z., kuriam yra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, mirusiojo sutuoktinė J. Z. ir mirusiojo dukra A. K.. Nors pastarosioms paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymÄ Ä¯ joms priklausančias dalis ir neiÅ¡duoti, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, pagal tuo metu galiojusio įstatymo redakcijÄ , įpėdinis priėmė palikimÄ , kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. (duomenys neskelbtini) mirus J.

Z., dėl paveldėjimo į po jos mirties likusį turtÄ Ä¯ notarų biurÄ kreipėsi A. Z., kuris paveldėjo ¼ dalį J. Z. priklausiusio turto, į kurį jam iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. Po motinos J. Z. mirties dėl palikimo kiti mirusiosios vaikai, t. y. pareiÅ¡kėja N. R., A. K. ir M. Z. per įstatymo nustatytÄ terminÄ nesikreipė. Ä®statyminis paveldėtojas M. Z. 2018-09-20 pareiÅ¡kimu notarų biurui, sutikus kitam palikimÄ priėmusiam įstatyminiam paveldėtojui A. Z., kreipėsi dėl palikimo, atsiradusio po motinos J.

Z. mirties, priėmimo, nurodydamas, kad yra dar ir kita įpėdinė - N. R., kuriai kaip teigia pareiÅ¡kėja, notarė pranešė dėl valios iÅ¡reiÅ¡kimo priimti jai priklausančiÄ J. Z. palikimo dalį. Dėl (duomenys neskelbtini)mirusios A. K. priimto palikimo dalies po tėvo A. Z. mirties palikimo priėmimo į notarinę kontorÄ Ä¯statyminiai įpėdiniai, Å¡iuo atveju broliai A. Z. ir M. Z. ir sesuo N. R., nesikreipė (CK 5.11 str. 1 d. 4 p.). A. K. mirė bÅ«dama naÅ¡le ir vaikų neturėjo.

Tokiu bÅ«du, liko nepriimtas A. K. palikimas, atsiradęs po jos tėvo A. Z. mirties ir palikimas, atsiradęs po J. Z. mirties. Nagrinėjamu atveju yra svarbios civilinėje byloje Nr. 2YT-604-887/2018 nustatytos aplinkybės. Pastarojoje civilinėje byloje Å¡ioje byloje suinteresuoti asmenys - A. Z. ir M. Z. kreipėsi dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų, paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, nustatymo, kad po J. Z. mirties(duomenys neskelbtini), jo palikimÄ , susidedantį iÅ¡ gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini)kaime, priėmė jį pergyvenusi sutuoktinė O.

Z. ir sÅ«nus A. Z., o po O. Z. mirties, (duomenys neskelbtini)palikimÄ susidedantį iÅ¡ gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų, esančių(duomenys neskelbtini) kaime, 5,44 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)kaime, ir 2,71 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)kaime, priėmė A. Z., ir kad po A. K. mirties(duomenys neskelbtini), jos palikimÄ , susidedantį iÅ¡ gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų, žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini)kaime, priėmė jie- A.

Z. ir M. Z.. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mai 2018-03-27 sprendimu (įsiteisėjęs) buvo netenkintas pareiÅ¡kėjų reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po A. K. mirties jos palikimÄ priėmė A. Z. ir M. Z.. Teismas, atmesdamas jų reikalavimÄ , konstatavo, kad A. K. buvo priėmusi palikimÄ tiek po tėvo A. Z., tiek po motinos J. Z. mirties, likusi gyventi tėvų namuose (duomenys neskelbtini)kaime. PrieÅ¡ingÄ interesÄ byloje turėjusi, Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėja N. R. paneigė A.

Z. ir M. Z. palikimo priėmimo faktÄ po A. K. mirties. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja pati įrodinėja palikimo priėmimo faktÄ po A. K. mirties. Todėl svarbu nustatyti, ar praÅ¡omi nustatyti juridiniai faktai yra juridiniai ir ar nuo jų priklausys pareiÅ¡kėjos asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ir pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Dėl aukščiau iÅ¡vardintų aplinkybių, teismas mano, kad praÅ¡omas nustatyti faktas, jog po A. K. mirties jos palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėja N. R. yra juridinis, nes jai atsiranda teisė priimti A.

K. palikimÄ , kuris jai atsirado po tėvo A. Z. mirties ir palikimÄ , atsiradusį po motinos J. Z. mirties. Sprendžiant klausimÄ dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po motinos J. Z. mirties palikimÄ priėmė ne tik pareiÅ¡kėja, bet ir mirusioji A. K., yra svarbi jau minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-604-887 /2018 2018-03-27 įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių, kad A. K. po motinos mirties priėmė jos palikimÄ likdama gyventi tuose namuose, prejudicinė reikÅ¡mė Å¡iai bylai ir aplinkybės, kad palikimÄ (savo dalį) į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) kaime (namų valdos) jau yra priėmęs suinteresuotas asmuo A.

Z., pateikdamas notarų biurui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo ir M. Z., su kito įstatyminio įpėdinio A. Z. sutikimu. Pažymėtina, kad nurodytame teismo sprendime aplinkybės, kad A. K. palikimÄ priėmė ir po tėvo ir po motinos mirties, pripažintinos tik aplinkybėmis, kuriomis buvo remiamasi atmetant pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, jog A. Z. ir M. Z. po sesers A. K. mirties priėmė palikimÄ - gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinius pastatus ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini)kaime, tačiau Å¡ios nustatytos aplinkybės, negali bÅ«ti laikomos juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymu, kuris sukeltų teisines pasekmes.

Tačiau minimu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės turi įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę Å¡ioje byloje, o praÅ¡omas nustatyti faktas, kad po motinos mirties palikimÄ priėmė ne tik pareiÅ¡kėja, bet ir A. K., yra juridinis ir sukurs pareiÅ¡kėjai teisines pasekmes, priimant palikimÄ po motinos J. Z. mirties dėl palikimo dalių. II. Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Ar įpėdinis priėmė palikimÄ , svarbiausiÄ reikÅ¡mę turi įpėdinio valios priimti palikimÄ iÅ¡reiÅ¡kimas, o ne jos įforminimas.

TokiÄ nuostatÄ patvirtina ir CK 5.50 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad įpėdinio valia priimti palikimÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta ir konkliudentiniais veiksmais t. y. faktiÅ¡kai pradedant valdyti palikimÄ . Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdė, naudojo ir disponavo, prižiÅ«rėjo, mokėjo mokesčius). Nagrinėjamu atveju palikimÄ sudaro dalis 2,75 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)kaime su nekilnojamo turto registre neįregistruotais statiniais ir dalis indėlio banke.

PareiÅ¡kėja po motinos J. Z. mirties kartu su A. K. ir po sesers A. K. mirties pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pinosi kaip savo turtu prižiÅ«rėjo po motinos ir sesers mirties likusius gyvulius, jais disponavo, prižiÅ«rėjo žemės sklypÄ , Å¡ienavo, tvarkė namus, kreipėsi į teismÄ , taip iÅ¡reikÅ¡dama valiÄ priimti palikimÄ , mokėjo ir moka mokesčius. Be to, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.51 str. 1 d.).

IÅ¡ civilinėje byloje Nr. 2-604-887/2018 surinktos medžiagos ir 2018-03-27 teismo sprendimo, pareiÅ¡kėjos, liudytojų Ž. N. ir L. N. parodymų nustatyta, kad po motinos J. Z. mirties jos dukterys pareiÅ¡kėja N. R. ir A. K. pradėjo valdyti pastarajai priklausiusius kilnojamus (gyvulius) ir namų apyvokos daiktus, esančius namų valdoje, statinius- gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinius pastatus, A. K. po motinos mirties likdama gyventi tuose namuose, kuriuose gyveno ir iki jos tėvų mirties, o pareiÅ¡kėja naudodamasi tuo turtu, juo disponuodama ( prižiÅ«rėjo, vėliau pardavė gyvulius- telyčiÄ ).

Netikėti liudytojų, nors liudytoja L. N. yra pareiÅ¡kėjos dukra, parodymais pagrindo nėra, nes pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės ir liudytojų liudijimai sutampa, prieÅ¡taravimų nenustatyta, o jiems ir geriausiai buvo žinomos palikimo priėmimo aplinkybės, nes J. Z. iki mirties gyveno jų Å¡eimoje, o patys jie gyvena gretimame kaime. Faktas, kad A. Z. ir M. Z. po sesers A. K. mirties priėmė palikimÄ , paneigtas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2018-03-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-604-887/2018, o tai reiÅ¡kia, kad daugiau įpėdinių, kurie galėtų iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ dėl palikimo priėmimo po A.

K. mirties, nėra. Esant iÅ¡reikÅ¡tai pareiÅ¡kėjos priimti palikimÄ valiai ir pradėjus valdyti registruotinus ir neregistruotinus daiktus, nustatytinas palikimo priėmimo faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). III. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas yra atmestas, t. y. iÅ¡ suinteresuotų asmenų A.

Z. ir M. Z. lygiomis dalimis (CPK 443 str. 6 d.). PareiÅ¡kėja už pareiÅ¡kimÄ yra sumokėjusi 112,50 Eur žyminį mokestį bei turėjo 600 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, kurių dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ nustatytų maksimalių dydžių. Valstybė turėjo 6,74 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.), kurios taip pat lygiomis dalimis priteistinos iÅ¡ suinteresuotų asmenų.

IV. Dėl bylos dalyje nutraukimo Bet kurioje proceso stadijoje, pareiÅ¡kėjas turi teisę raÅ¡tu ar žodžiu pareikÅ¡ti teismui, kad jis atsisako pareiÅ¡kimo (CPK 140 str. 1 d.). PareiÅ¡kėja teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po tėvo A. Z. mirties priėmė jo palikimÄ . Toks atsisakymas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, vieÅ¡ajam interesui, nepažeidžia Å¡alių teisėtų interesų ir teisių, todėl dėl nurodyto reikalavimo byla nutrauktina (CPK 42 str. 1 d., 2 d., 140 str. 1 d. 293 str. 4 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Nutraukti bylÄ dalyje dėl pareiÅ¡kėjos N. R. reikalavimo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po A. Z. mirties(duomenys neskelbtini), ji priėmė palikimÄ , pareiÅ¡kėjai N. R. atsisakius Å¡io reikalavimo. PareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį palikimo priėmimo faktÄ paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad po J.

Z. mirties(duomenys neskelbtini), jos palikimÄ priėmė N. R. a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K. a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdamos faktiÅ¡kai jį valdyti, o po A. K. mirties(duomenys neskelbtini), jos palikimÄ priėmė N. R., pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti. Priteisti iÅ¡ A. Z. ir M. Z. N. R. iÅ¡ kiekvieno po 56,25 Eur žyminį mokestį ir po 300 Eur iÅ¡ kiekvieno iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. iÅ¡ kiekvieno po 356,25 eurus. Priteisti iÅ¡ A. Z. ir M. Z. iÅ¡ kiekvieno po 3,37 Eur valstybei iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus. Teisėja Dalia Kvederavičienė