2024-04-10 Nr. AB-5759-3-61-3-10035-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-153-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10035-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 59.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. Z. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. Z. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja J. Z. per atstovę su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. 30-2669/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2023-04-14 įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Įsakymas).

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 4 d. nutartimi pareiškėjos J. Z. skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėja J. Z. per atstovę – advokato padėjėją Inesą Kodis teismui pateikė 2024 m. sausio 11 d. atskirąjį skundą, kuriame prašė Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundą priimti, o šio prašymo netenkinus, J. Z. skundą su visa prie jo pridėta medžiaga pridėti prie administracinės bylos Nr. eI3-13567-535/2023 ir nagrinėti kartu.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 15 d. nutartimi advokato padėjėjos Inesos Kodis pateiktą atskirąjį skundą atsisakė priimti, kaip paduotą įgaliojimų neturinčio atstovo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 str. 3 d. 3 p.).

Pareiškėjos J. Z. atstovė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) 2024 m. sausio 22 d. pateikė pareiškėjos originaliu parašu nepasirašytą 2024 m. sausio 17 d. atskirąjį skundą, kuriame prašė pratęsti terminą atskirajam skundui paduoti, panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 15 d. nutartį, priimti pareiškėjos J. Z. atskirąjį skundą ir jį nagrinėti iš esmės.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 23 d. nutartimi advokato padėjėjos Inesos Kodis pateiktą atskirąjį skundą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti advokatai; advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 str. 4 d. 1–2 p.). Advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo su klientu pasirašyta sutartimi ar sutarties išrašu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 str. 6 d.).

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą.

Teismas nustatė, kad atskirąjį skundą pareiškėjos J. Z. vardu pateikė advokato padėjėja Inesa Kodis, kuriai pagal imperatyvią Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatą leidžiama atstovauti tik pirmosios instancijos teisme. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas atskirąjį skundą atsisakė priimti kaip paduotą įgaliojimų neturinčio atstovo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 str. 3 d. 3 p.). Teismas pažymėjo, kad apie tai advokato padėjėjai Inesa Kodis buvo išaiškinta Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 15 d. nutartyje.

III. Pareiškėja J. Z. paštu išsiuntė 2024 m. sausio 25 d. atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 23 d. nutartį ir jos atskirąjį skundą priimti bei jį išnagrinėti iš esmės.

Pareiškėja paaiškina, kad ji per atstovę – advokato padėjėją Inesą Kodis – 2023 m. gruodžio 20 d. Regionų administraciniam teismo Vilniaus rūmams pateikė skundą dėl Įsakymo panaikinimo. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 4 d. nutartimi nusprendė pareiškėjos J. Z. skundą atsisakyti priimti ir nurodė, kad ši nutartis per 7 kalendorines dienas nuo jos nuorašo įteikimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą. Pareiškėja 2024 m. sausio 11 d. per atstovę advokato padėjėją Inesą Kodis teismui pateikė atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 4 d. nutarties panaikinimo. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 15 d. nutartimi advokato padėjėjos Inesos Kodis pateiktą atskirąjį skundą atsisakė priimti, motyvuodami tuo, kad atskirąjį skundą pareiškėjos J. Z. vardu pateikė ir jį pasirašė advokato padėjėja Inesa Kodis, kuriai pagal imperatyvią Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatą leidžiama atstovauti tik pirmosios instancijos teisme. Atskirąjį skundą buvo atsisakyta priimi kaip paduotą įgaliojimų neturinčio atstovo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 str. 3 d. 3 p.). Pareiškėja 2024 m. sausio 17 d. pateikė atskirąjį skundą dėl teismo 2024 m. sausio 15 d. nutarties panaikinimo; šį skundą ji teikė pati, asmeniškai jį pasirašydama ir nenurodydama, jog ją atstovauja advokato padėjėją, tačiau teismas 2024 m. sausio 23 d. priėmė nutartį, kuria pakartotinai atsisakė priimti advokato padėjėjos Inesos Kodis pateiktą atskirąjį skundą, kaip paduotą įgaliojimų neturinčio atstovo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 str. 3 d. 3 p.).

J. Z. nuomone, teismas priėmė nepagrįstą nutartį, kadangi 2024 m. sausio 17 d. atskirąjį skundą teismui pateikė ne pareiškėjos atstovė (advokato padėjėja), o pati J. Z., asmeniškai jį pasirašydama.

Pareiškėja akcentuoja, kad advokato padėjėja Inesa Kodis atliko tik techninę atskirojo skundo įkėlimo į EPP sistemą funkciją ir jį išsiuntė teismui, tačiau ji apeliaciniame procese pareiškėjos neatstovauja.

J. Z. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į atskirojo skundo turinį bei netikrino, kas jį pasirašė, todėl nepagrįstai sprendė, jog atskirąjį skundą pateikė (pasirašė) pareiškėjos atstovė, o ne J. Z..

Pareiškėjos nuomone, yra neprotinga, nesąžininga ir neteisinga nepriimti atskirojo skundo vien dėl to, jog jį techniškai į EPP sistemą įkėlė ne ji pati, kadangi tokiu atveju yra pernelyg neproporcingai suvaržoma J. Z. teisė į apeliaciją. Nurodo, kad kai teismui yra siunčiamas pasirašytas skundas, pavyzdžiui, registruota pašto siunta, tačiau techniškai laišką išsiunčia ne pats pareiškėjas, o kitas asmuo, tai nereiškia, jog skundas buvo pateiktas įgaliojimų neturinčio atstovo, arba jeigu pareiškėjo pasirašytą skundą fiziškai į teismo raštinę pristato kitas asmuo ir jis yra priimamas bei registruojamas, taip pat nereiškia, kad jį pateikė įgaliojimų neturintis atstovas.

J. Z. pažymi, kad atskirasis skundas techniškai yra paduodamas per pirmosios instancijos teismą ir šis teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, gali pats panaikinti skundžiamą nutartį, todėl procesas tokiu atveju vyktų tik pirmosios instancijos teisme, o tai reiškia, kad advokato padėjėjas galėjo pasirašyti atskirąjį skundą.

Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-798-261/2016 ir 2017 m. sausio 4 d. nutartimi administracinėje byloje eAS-64-261/2017, J. Z. teigia, kad galima daryti pagrįstą išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nuo pat pradžių, t. y. nuo pirmojo atskirojo skundo padavimo momento, elgėsi pernelyg formaliai ir buvo nusiteikęs ne iš esmės spręsti pirminio skundo pagrįstumo klausimą bei pareiškėjai užtikrinti teisę į teisminę gynybą, o paprasčiausiai nutrauki procesą, jos skundo nepriimant.

J. Z. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nepagrįstai netaikė trūkumų šalinimo instituto bei neapgrįstai du kartus atsisakė priimti jos atskirąjį skundą. Pareiškėja nurodo, kad formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjos J. Z. atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Aptaręs faktines byloje nustatytas aplinkybes, atsakovas paaiškina, kad Vilniaus miesto savivaldybė nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, o juo turėtų būti laikoma Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Aptarusi Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies, 47 straipsnio 4 dalies 2 punkto ir Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažymi, kad advokato padėjėjams yra nustatytas ribojimas – atstovauti klientą leidžiama tik pirmosios instancijos teisme, o atskirasis skundas savo esme yra apeliacinis skundas ir remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalies 3 punktu, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinį skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodo, kad pareiškėjos nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-798-261/2016, priešingai nei teigia pareiškėja, buvo sprendžiamas klausimas, ar institucijos atstovas veikia kaip savarankiškas asmuo, ar kaip atstovas. Akcentuoja, kad teisės aktai nenustato, kaip teigia J. Z., „techninės“ galimybės kitam asmeniui, šiuo atveju advokato padėjėjai, įkelti į EPP sistemą dokumentus pareiškėjos vardu, asmuo, savo vardu teikdamas procesinius dokumentus, turi patvirtinti savo tapatybę ir tai gali padaryti konkrečiais būdais, o jeigu už asmenį procesinius dokumentus teikia atstovas – laikoma, jog jis yra atstovaujamas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuomone, Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai visiškai pagrįstai atsisakė priimti advokato padėjėjos Inesos Kodis pateiktą atskirąjį skundą, kadangi jis laikytinas paduotu ne pareiškėjos J. Z., o jos atstovės Inesos Kodis.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažymi, kad pareiškėjos cituojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-64-261/2017 buvo sprendžiamas klausimas dėl atstovavimo sutarties apimties, t. y. minėtoje nutartyje teismas konstatavo, jog byloje nagrinėtu atveju kilo ginčas dėl pareiškėjų atstovės įgaliojimų apibrėžtumo, tačiau nagrinėtu atveju nebuvo sprendžiamas klausimas dėl imperatyvaus draudimo advokato padėjėjui teikti skundą apeliacinės instancijos teismui, kaip nustato Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis, taigi, šiuo atveju nėra galimybės koreguoti atstovavimo sutartį, todėl ir trūkumų ištaisymo institutas negalėtų būti taikomas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 23 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos atstovės – advokato padėjėjos, pateiktą atskirąjį skundą dėl teismo 2024 m. sausio 15 d. nutarties, teisėtumas bei pagrįstumas.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog teismų instancinės sistemos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių instancijų teismų klaidas, neleisti, kad kokioje nors byloje būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus. Toks teismų klaidų ištaisymas ir su tuo susijęs kelio neteisingumui užkirtimas yra atitinkamos bylos šalių ir visuomenės pasitikėjimo ne tik atitinkamą bylą nagrinėjančiu teismu, bet ir visa teismų sistema apskritai, būtina sąlyga (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimus). Taigi, bendrai žvelgiant, matyti, kad instancinė teismų sistema yra skirta dviem tikslams – teisingumui konkrečioje byloje įgyvendinti ir darniai teisės sistemos raidai užtikrinti, tačiau įgyvendinant teisę į apeliaciją, turi būti laikomasi administracinį procesą reguliuojančio Administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus IV skyriuje „Atskirieji skundai“ nustatytas išimtis. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 4 dalį, apeliacinį skundą, taigi ir atskirąjį skundą, pasirašo apeliantas arba jo atstovas. Pateikiant apeliacinį skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad apeliacinis skundas yra pasirašytas. Kai apeliacinį skundą paduoda atstovas, prie jo turi būti pridedamas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus.

Teismo praktikoje yra nurodyta, kad į atstovavimo sampratą patenka teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas, kadangi atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016). Taigi, pareiškėjos argumentas, kad advokato padėjėja atliko tik techninį veiksmą, negali būti laikomas pagrįstu. Kadangi J. Z. atskirasis skundas nebuvo tinkamai pasirašytas (buvo pateikta skaitmeninė atskirojo skundo kopija, o ne jo originalas, o pareiškėja nėra tinkamai patvirtinusi savo tapatybės), jos argumentai dėl tokio skundo prilyginimo popieriniam skundui, kurį gali išsiųsti ar atvykęs į teismo pastatą pateikti kitas asmuo, taip pat negali būti laikomi pagrįstais, kadangi tokiu atveju teismui teikiamas skundas paprastai yra pasirašytas originaliu pareiškėjo parašu, kitaip tariant, teismui yra paduodamas tokio skundo originalas.

Nustatyta, kad atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 15 d. nutarties elektroninių ryšių priemonėmis 2024 m. sausio 22 d. pateikė advokato padėjėja Inesa Kodis ir šis atskirasis skundas, kaip jau minėta, pareiškėjos nėra tinkamai pasirašytas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pačios proceso šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti, be kita ko, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 str. 4 d. 4 p.). Advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo su klientu pasirašyta sutartimi ar sutarties išrašu. Kitų atstovų įgaliojimai patvirtinami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 str. 6 d.).

Pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, advokato padėjėjas turi visas šiame įstatyme nustatytas advokato teises ir pareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje bei proceso įstatymuose nustatytus apribojimus. Advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o atstovauti kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą.

Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad teisės aktai nustato tiek advokato padėjėjo teisę atstovauti klientą administraciniame teisme, tiek tokios teisės įgyvendinimo tvarką bei apimtį.

Įvertinusi aptartas faktines aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad advokato padėjėja Inesa Kodis, pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatas, neturi teisės pasirašyti apeliacinio (taip pat ir atskirojo) skundo bei pateikti jo teismui. Tokios teisės aktų, reguliuojančių atstovavimą administraciniame procese, nuostatų aiškinimo ir taikymo praktikos buvo laikomasi ir ankstesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-216-520/2018, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-341-438/2019, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-749-822/2021).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atskirąjį skundą pareiškėjos vardu padavė tam įgaliojimų neturintis asmuo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 str. 4 d., 138 str. 3 d. 3 p.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos atskirojo skundo priėmimo klausimą išsprendė formaliai ir nepagrįstai nevertino minėto atskirojo skundo trūkumo pobūdžio, masto bei galimybės jį pašalinti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas J. Z. turėjo suteikti galimybę pasinaudoti skundo trūkumų šalinimo institutu ir jai pasiūlyti elektroninių ryšių priemonėmis ar kitu Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytu būdu pateikti tinkamai pasirašytą atskirąjį skundą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad teismui yra numatyta pareiga nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat, paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021, 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-540-502/2023). Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 str.).

Atsižvelgusi į tai, atskirojo skundo priėmimo klausimo išsprendimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 str. 1 d.), teisėjų kolegija neteikia argumentų dėl pareiškėjos atskirajame skunde suformuluoto reikalavimo išspręsti klausimą iš esmės, t. y. priimti atskirąjį skundą ir jį iš esmės išnagrinėti.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos 2024 m. sausio 17 d. atskirąjį skundą, prieš tai nenustatęs termino trūkumams pašalinti. Atsižvelgus į tai, Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 23 d. nutartis naikinama, o pareiškėjos J. Z. atskirojo skundo priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. Z. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti iš pareiškėjos J. Z. 2024 m. sausio 17 d. atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė