e9db3e0f-dbd6-4eb7-a580-ecc383de0917 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2760-1019/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34529-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1.; 2.3.4.6.; 2.3.4.8; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.3; 3.2.6.5; 3.4.1.1; 3.4.1.6. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 28 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė, sekretoriaujant Jolantai Žilienei, dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Linai Visockienei, trečiajam asmeniui A.

P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieÅ¡kinį atsakovams M. P. ir J. P. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, neterminuoto motinos valdžios apribojimo, iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir nuolatinės globos vaikui nustatymo, trečiasis asmuo – A. P.. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė teismui ieÅ¡kinį dėl:

1) laikino tėvo valdžios apribojimo M. P. vaiko S. P. atžvilgiu;

2) neterminuoto motinos valdžios apribojimo J. P. vaiko S. P. atžvilgiu;

3) išlaikymo, mokamo po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, priteisimo iš atsakovų M. P. ir J. P.;

4) nuolatinės globos nustatymo. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovai J. P. ir M. P. turi dukrÄ S. P., gim. (duomenys neskelbtini), kurios atžvilgiu tėvų valdžios neįgyvendina. Atsakovė J. P. yra susilaukusi dar vieno vaiko – sÅ«naus A. P., gim. (duomenys neskelbtini), kurio pati taip pat neaugina, vaikas auga atsakovės motinos globoje. Atsakovas M. P. taip pat turi dar vienÄ vaikÄ â€“ dukrÄ A. P.-L., gim. (duomenys neskelbtini), kuri auga su biologine motina. Atsakovai J. P. ir M. P. 2017 m. iÅ¡vyko gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini), ten gimė dukra S. P.. (duomenys neskelbtini) buvo gautas (duomenys neskelbtini) socialinės tarnybos praneÅ¡imas dėl mažametės S. P. globos.

PraneÅ¡ime buvo nurodyta, jog M. P. ir J. P. Å¡eima nuo 2018 m. liepos mėnesio tapo žinoma (duomenys neskelbtini) socialinėms tarnyboms dėl smurto artimoje aplinkoje. M. P. ne kartÄ smurtavo prieÅ¡ J. P.. Mažametei atsakovų dukrai S. P. buvo sudarytas vaikų apsaugos planas, kadangi (duomenys neskelbtini) socialinėms tarnyboms susirÅ«pinimÄ kėlė, kaip tėvai rÅ«pinasi mažamete ir užtikrina jos teises ir teisėtus interesus. PraneÅ¡imo duomenimis, M. P. už smurtÄ atsakovės atžvilgiu jau kartÄ buvo suimtas, tačiau ir toliau atsakovai gyveno kartu. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) socialinės tarnybos darbuotojams apsilankius Å¡eimos namuose, J.

P. buvo rasta sumuÅ¡ta ir apsvaigusi nuo alkoholio. Mažametė S. P. buvo paimta iÅ¡ Å¡eimos ir apgyvendinta globėjų Å¡eimoje. (duomenys neskelbtini) teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nepilnametės S. P. globos, teismas 2019-03-21 sprendimu nustatė, kad nepilnametės S. P. tėvai vaiko akivaizdoje ir dar iki vaiko gimimo, nuolat konfliktuodavo, muÅ¡davosi, piktnaudžiaudavo alkoholiu, M. P. J. P. atžvilgiu naudodavo fizinį smurtÄ . M. P. dėl smurto artimoje aplinkoje 6 mėnesiams pateko į įkalinimo įstaigÄ , tačiau iÅ¡ jos išėjus, vėl gyveno kartu su J.

P. ir toliau smurtavo. (duomenys neskelbtini) teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tėvų santykiai pagrįsti smurtu ir svaigalais, yra pavojingi abiem tėvams, o mažametei S. P. bÅ«nant tėvų globoje, gresia rimtas pavojus nukentėti ir patirti rimtÄ Å¾alÄ . Teismo taip pat nurodyta, jog vaikui gyvenant tėvų Å¡eimoje, prireikė gydymo ligoninėje dėl vėluojančios raidos. Teismas taip pat nusprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad S. P. turi Lietuvos pilietybę ir ypatingus ryÅ¡ius su Lietuva, tikslinga bylÄ dėl S. globos nustatymo perduoti Lietuvos jurisdikcijai.

Lietuvos apeliacinis teismas 2019-04-10 nutartimi patenkino (duomenys neskelbtini) teismo praÅ¡ymÄ pagal 2019-03-21 sprendimÄ byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl S. P. globos (priežiÅ«ros) jurisdikcijos perėmimo ir bylos nagrinėjimÄ perdavė nagrinėti iÅ¡ esmės Vilniaus miesto apylinkės teismui. (duomenys neskelbtini) mažametė S. P. buvo atvežta į LietuvÄ ir perduota senelės A. P. priežiÅ«rai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-29 nutartimi A. P. buvo paskirta S. P. globėja ir gaunamų lėšų administratore.

Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė 2019-09-26 lankėsi mažametės S. P. gyvenamojoje vietoje ir surašė globojamo vaiko aplankymo aktÄ . Lankymosi metu nustatė, jog mažametės S. P. globa vyksta sklandžiai, globėja tinkamai rÅ«pinasi vaiku. Lankymosi Å¡eimoje metu namuose buvo vaiko tėvas M. P.. Vyras paaiÅ¡kino, kad į LietuvÄ atvyko laikinai, kad 2019-09-28 iÅ¡vyksta atgal į (duomenys neskelbtini). M. P. nurodė, kad pats pasirÅ«pinti dukra Å¡iuo metu negali, todėl sutinka, kad vaiku ir toliau rÅ«pintųsi jo motina, o jam bÅ«tų laikinai apribota tėvo valdžia.

Vaiko globėja A. P. nurodė, kad vaiko motina J. P. su dukra jokio ryÅ¡io nepalaiko ir ja nesidomi. PaaiÅ¡kino, kad nuo vaiko grįžimo į LietuvÄ , mergaitės motina tik vienÄ kartÄ paskambino globėjai ir vienÄ kartÄ pervedė dukros iÅ¡laikymui 150 Eur. Pasak moters, atsakovė yra priklausoma nuo alkoholio, todėl yra linkusi „dingti“. Surinkus atsakovÄ M. P. charakterizuojančiÄ informacijÄ , nustatyta, kad atsakovas neteistas, baustas administracine tvarka už važiavimus be bilieto ir kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Pagal Gyventojų registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o duomenis, M. P. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra. VÄ® Registrų centro duomenų bazės 2019-11-13 duomenimis, atsakovas M. P. neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Surinkus atsakovę J. P. charakterizuojančiÄ informacijÄ , nustatyta, kad atsakovė neteista, bausta administracine tvarka už važiavimÄ be bilieto. Pagal Gyventojų registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o duomenis, J.

P. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas nėra. VÄ® Registrų centro duomenų bazės 2019-11-13 duomenimis, atsakovė J. P. neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Atsakovai vengia atlikti ir neatlieka savo, kaip tėvų, pareigų tinkamai ir atsakingai rÅ«pintis savo mažamečiu vaiku ir stengtis, kad jis augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje, patikimoje aplinkoje ir užaugtų doru žmogumi. Atsakovai, gyvendami kartu su dukra, neužtikrino jai saugių ir tinkamų gyvenimo sÄ lygų, vartojo alkoholį, konfliktavo, atsakovas smurtavo atsakovės atžvilgiu, tokiu savo neatsakingu ir nerÅ«pestingu elgesiu ir gyvenimo bÅ«du kėlė realiÄ grėsmę mažametės dukros sveikatai ir net gyvybei.

Visa tai laikytina atsakovų kaltais veiksmais ir žalos vaiko raidai, emocinei, fizinei, psichinei sveikatai darymu. Atsakovai dėl savo pačių netinkamų, kaltų veiksmų, netinkamo ir neatsakingo gyvenimo bÅ«do, nevykdo tėvų pareigų vaikui. Atsakovai nuo (duomenys neskelbtini) negyvena kartu su mažamete dukra, jos neauklėja, neprižiÅ«ri, nesirÅ«pina kasdieniais jos poreikiais, todėl jiems apribotina tėvų valdžia vaiko atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas M. P. palaiko ryÅ¡ius su dukra, ketina jÄ lankyti kas tris mėnesius, teikti iÅ¡laikymÄ , tėvo valdžia jam dukros S. P. atžvilgiu apribotina laikinai.

Atsakovė J. P. dukra visiÅ¡kai nesirÅ«pina ir nesidomi, jos nelanko, nesiekia susigrÄ Å¾inti savo priežiÅ«rai, todėl motinos valdžia vaiko atžvilgiu apribotina neterminuotai. Atsižvelgiant į vaiko amžių, sveikatÄ ir poreikius aprangai, maistui, higienai, gyvenamajam bÅ«stui, ugdymui, lavinimui, į atsakovų darbingÄ amžių, turtinę padėtį, turimų iÅ¡laikytinių skaičių, priteistinas iÅ¡laikymas iÅ¡ atsakovų dukrai po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki jos pilnametystės. Apribojus atsakovams tėvų valdžiÄ , S. P. nustatytina nuolatinė globa ir A.

P. skirtina jos nuolatine globėja. Atsakovė J. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, kuriuo iÅ¡ dalies sutinka su ieÅ¡kiniu, t. y. atsakovė sutinka, kad iÅ¡ jos dukters iÅ¡laikymui bÅ«tų priteista po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis, tačiau nesutinka, kad jos dukrai S. P. bÅ«tų nustatyta nuolatinė globa, taip pat nesutinka, kad atsakovei bÅ«tų neterminuotai apribota motinos valdžia dukters S. P. atžvilgiu. Atsakovė neneigia, kad (duomenys neskelbtini) gyveno su prieÅ¡ jÄ nuolat smurtavusiu atsakovu, taip pat neneigia, kad kartu su atsakovu pavartodavo alkoholio.

Tačiau atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad iki pažinties su atsakovu, ji vedė normalų gyvenimo bÅ«dÄ , neturėjo žalingų įpročių, rÅ«pinosi savo sÅ«numi, buvo normalios psichinės ir fizinės bÅ«klės. Tačiau susipažinus su atsakovu, atsakovės gyvenimas apsivertė aukÅ¡tyn kojomis, atsakovas jÄ fiziÅ¡kai ir psichologiÅ¡kai užvaldė, ji tapo visiÅ¡kai priklausoma nuo atsakovo. Atsakovė tuo metu nesuprato, kad atsakovas ja naudojasi, nuolat žemina, niekina, fiziÅ¡kai, lytiÅ¡kai ir psichologiÅ¡kai smurtauja, manė, kad tai yra meilė.

Atsakovas pats elgdavosi nepadoriai ir liepdavo taip elgtis atsakovei, jis pats žiÅ«rėdavo pornografinius filmus, versdavo juos žiÅ«rėti atsakovę tiek namuose, tiek ir kitų asmenų akivaizdoje, o vėliau atkartoti nepadorius veiksmus. Už bet kokį pasiprieÅ¡inimÄ atsakovas atsakovei grasindavo jÄ sumuÅ¡iÄ s. Atsakovas ne tik fiziÅ¡kai, lytiÅ¡kai ir psichologiÅ¡kai smurtaudavo prieÅ¡ atsakovę, jis jÄ taip pat versdavo vartoti alkoholį grasindamas jÄ primuÅ¡ti, jeigu ji nedarys, tai kÄ jis jai liepia.

Atsakovę vartoti alkoholį atsakovas versdavo ir jai bÅ«nant nėščiai, tačiau atsakovė saugojo savo vaiko gyvybę ir nėštumo metu alkoholį atsisakydavo vartoti, dėl ko ji net ir bÅ«dama nėščia buvo ne kartÄ atsakovo sumuÅ¡ta. Atsakovė nei iki nėštumo, nei po jo nesikreipė psichologinės pagalbos, nes to jai daryti neleido atsakovas. Atsakovas buvo 6 mėnesius įkalinimo įstaigoje už atsakovės sumuÅ¡imÄ , tačiau atsakovė prisiimdavo atsakomybę už savo sužalojimus, nes atsakovas grasindavo jÄ nužudyti, jeigu ji atsakovÄ apkaltins.

Todėl atsakovė net ir gimus dukrai niekaip negalėjo nutraukti santykių su atsakovu, nes jis jÄ persekiodavo, grasindavo, o ji bijojo dėl savo ir dėl savo dukters gyvybės, jai buvo pogimdyvinė depresija, tačiau svetimoje Å¡alyje ji neturėjo nei pas kÄ apsistoti, nei kam nors pasiskųsti, nei papraÅ¡yti kieno nors pagalbos, o policijos nuolatos Å¡alia nebÅ«davo. Atsakovė neneigia, kad ji dėl savo priklausomybės nuo atsakovo bÅ«dama kartu su atsakovu nesugebėjo suteikti savo dukrai saugios aplinkos, tačiau pabrėžia, kad Å¡iuo metu situacija yra absoliučiai pasikeitusi, nes atsakovė nutraukė visus ryÅ¡ius su atsakovu, ji bijodama atsakovo persekiojimo iÅ¡vyko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gyventi į (duomenys neskelbtini).

Atsakovė dar ilgÄ laikÄ bijojo aplinkinių, buvo įbauginta ir jai buvo sunku sugrįžti į įprastÄ gyvenimÄ . (duomenys neskelbtini) atsakovė kreipėsi psichologinės pagalbos, jai buvo suteikta profesionali pagalba ir Å¡iuo metu atsakovė gyvena įprastÄ gyvenimÄ , turi bÅ«stÄ , iki karantino dirbo, o Å¡iuo metu ieÅ¡ko darbo, mokosi (duomenys neskelbtini) kalbos ir lanko vairavimo kursus. Kadangi atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), jai sunku palaikyti glaudžius santykius su mažamete dukra, juolab kad jos laikinoji globėja A.

P. neleidžia atsakovei bendrauti su dukra S. P. ir neteikia apie jÄ jokios informacijos. Kadangi A. P. absoliučiai ignoruoja atsakovę, atsakovė periodiÅ¡kai nemoka pinigų dukters iÅ¡laikymui, tačiau ji yra pervedusi pinigus dukters iÅ¡laikymui į dukters senelio L. P. banko sÄ skaitÄ . Atsakovė neneigia savo pareigos iÅ¡laikyti dukrÄ ir sutinka dukros iÅ¡laikymui mokėti pinigus, tačiau tuo pačiu nori ir palaikyti santykius su dukra ir dalyvauti jos gyvenime. Atsakovė sutinka, kad jos dukrai S. Å¡iuo metu yra geriau gyventi pas močiutę A.

P., juolab kad atsakovė nori, jog jos dukra turėtų stiprų socialinį ryšį su Lietuva. Atsakovės finansiniai sunkumai yra laikini, todėl pasibaigus karantinui susiras darbÄ , turės pragyvenimo Å¡altinį ir dės visas pastangas, kad dukra gyventų kartu su ja, saugioje ir darnioje aplinkoje. Kadangi ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu nepraÅ¡o atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžios dukters atžvilgiu, S. P. negali bÅ«ti nustatyta nuolatinė globa. Atsakovė taip pat kategoriÅ¡kai nesutinka, kad atsakovei bÅ«tų neterminuotai apribota motinos valdžia, tai bÅ«tų neteisinga nei atsakovės, nei jos dukters atžvilgiu.

Atsakovui ir trečiajam asmeniui ieÅ¡kinys bei jo priedai, praneÅ¡imas apie atsiliepimo pateikimÄ Ä¯teikti tinkamai. Atsakovas ir trečiasis asmuo atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė. 2020 m. spalio 8 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė nurodė, kad ieÅ¡kinį palaiko. PaaiÅ¡kino, jog mažametė yra likusi be savo biologinių tėvų globos, nei vienas iÅ¡ tėvų kartu su vaiku negyvena, neįgyvendina tėvų valdžios. Vaikas gimė (duomenys neskelbtini) ir ten augo, tačiau Å¡eima pateko į socialinių tarnybų akiratį dėl smurto Å¡eimoje, alkoholio vartojimo problemų.

Nuo 2018 m. gruodžio 28 d. vaikas augo globėjų Å¡eimoje ir tėvai su vaiku kartu negyvena ir neįgyvendina vaiko atžvilgiu tėvų valdžios. Nuo (duomenys neskelbtini) vaikas gyvena Lietuvoje A. P. Å¡eimoje. Per visÄ Å¡Ä¯ laikÄ , kai mergaitė grįžo į LietuvÄ , nei vienas iÅ¡ tėvų į tarnybÄ nesikreipė dėl vaiko susigrÄ Å¾inimo į Å¡eimÄ . IÅ¡ globėjos yra žinoma, kad atsakovas palaiko su dukra nuolatinį ryšį, jai skambina, vaikas atpažįsta atsakovÄ kaip tėvÄ , atsakovas teikia iÅ¡laikymÄ vaikui.

Apie vaiko mamÄ duomenų neturima, tačiau žinoma, kad nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio atsakovė pradėjo palaikyti kontaktÄ su globėja, kelis kartus pervedė iÅ¡laikymÄ vaikui, visgi atsakovė neiÅ¡reiÅ¡kė jokio ketinimo susigrÄ Å¾inti vaikÄ . Mamos vaikas nepažįsta, ryÅ¡iai su ja yra nutrÅ«kę, vaikas globėjÄ vadina mama. Nuo vaiko grįžimo į LietuvÄ praėjo 1,5 metų, tačiau atsakovė neiÅ¡naudojo galimybės apsigyventi Lietuvoje, kur bÅ«tų arčiau dukters, nesistengė sukurti su vaiku ryÅ¡io, nesiekė dukters susigrÄ Å¾inti ir palaikyti su ja kontakto, todėl mergaitė artimiausiu metu negali bÅ«ti grÄ Å¾inta atsakovei, atsakovė niekada neiÅ¡sakė ketinimo susigrÄ Å¾inti vaikÄ , per pusės metų laikotarpį nematoma galimybių, jog vaikas galėtų bÅ«ti sugrÄ Å¾intas motinos globon.

Tam, kad atsakovė galėtų vaikÄ susigrÄ Å¾inti, atsakovė turėtų tikrai nemažai laiko skirti vaiko ir jos ryÅ¡io atkÅ«rimui, kadangi vaikas jos neatpažįsta, nes mergaitė buvo mėnesio laiko paimta iÅ¡ mamos. Atsakovui yra pagrindas laikinai apriboti valdžiÄ , kadangi jis reiÅ¡kia norÄ vaikÄ ateityje auginti, jis stengiasi kuo dažniau lankyti vaikÄ , palaiko nuolatinį kontaktÄ su vaiku, teikia vaikui iÅ¡laikymÄ , todėl negalima konstatuoti, kad situacija nepasikeis ir vaiko negalima bus grÄ Å¾inti į Å¡eimÄ .

Kiek žinoma iÅ¡ trečiojo asmens, atsakovas svarsto galimybę auginti vaikÄ , sprendžia ir vaiko su globėja persikėlimo į (duomenys neskelbtini) klausimÄ . Vaiko tėvas deda daug daugiau pastangų. Atsižvelgiant į vaiko amžių ir poreikius, taip pat tai, kad abu atsakovai turi dar po vienÄ iÅ¡laikytinį, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų po 150 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis įmokomis mokamÄ iÅ¡laikymÄ . Apribojus tėvams valdžiÄ , nuolatinė globa vaikui turi bÅ«ti nustatyta, kadangi galimybių grįžti į biologinę Å¡eimÄ nėra, o Å¡iai dienai yra paskirta tik globėja.

Å iai dienai vaiko motinos ir atsakovo keliai iÅ¡siskyrę, ji nepalaiko ryÅ¡io su atsakovu, o atsakovas negyvena Lietuvoje, todėl atsakovė galėjo grįžti į LietuvÄ ir siekti atkurti ryšį su dukra, bÅ«ti arčiau vaiko, be to, Lietuvoje auga ir atsakovės kitas vaikas, tačiau atsakovė ir toliau gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 8 d. teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka. PaaiÅ¡kino, kad vaiko mama nebendrauja, vaiku nesidomi, vaiko nenori ir, jos manymu, nenorės susigrÄ Å¾inti, atsakovė gal ir myli vaikÄ , tačiau ji nemokės vaiku rÅ«pintis.

Atsakovę ji pažįsta apytiksliai ketverius metus, kadangi dar Vilniuje ji apie metus gyveno su atsakovu. Trečiojo asmens teigimu, atsakovė yra geras žmogus, tačiau mėgėja iÅ¡gerti, yra neatsakinga ir lengvabÅ«dė. Atsakovės kitÄ vaikÄ yra mačiusi, kiek žinoma, jai nutraukus santuokÄ , vaikas liko su buvusiu sutuoktiniu. Kai vaikas buvo parvežtas į LietuvÄ , vaikas iÅ¡ karto gyveno su globėja. Nuo to laiko, kai vaikas gyvena Lietuvoje, atsakovė nei karto nepaskambino, nesidomėjo vaiku, per Kalėdas atsakovės močiutė buvo atsiuntusi 50 Eur, o daugiau niekas nesidomėjo vaiku ir iki Å¡iol faktiÅ¡kai vaiku niekas iÅ¡ atsakovės pusės nesidomi.

Atsakovė bandė atnaujinti ryšį rugpjūčio pradžioje, ji buvo paskambinusi, pasakė, kad perves pinigų, rugsėjo pradžioje buvo atsiuntusi pinigėlių. Kai atsakovė paskambina, ji Å¡neka apie savo darbÄ , apie vaikÄ ji kalba abstrakčiai, daug nesidomi. Su atsakove kalba naudodamasi vaizdo ryÅ¡iu, todėl matyti, kad vaikas net nereaguoja į atsakovę, jos nepažįsta. Iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio vaiko mama nebendravo, todėl tik tada mergaitė pirmÄ kartÄ telekomunikacijų bÅ«du pamatė mamÄ .

Su atsakove dar buvo susiskambinta ir rugsėjį, be to, skambino ir spalį vienÄ kartÄ . Atsakovė iÅ¡ esmės skambina tam, kad sužinotų, ar trečiasis asmuo gavo pinigus vaiko iÅ¡laikymui. Kai kalba su atsakove, globėja sako vaikui, kad skambina vaiko mama, parodo mamÄ . Nurodė, kad tokios situacijos, jog atsakovė savo vaiku nesirÅ«pins, buvo galima tikėtis, kadangi nesirÅ«pino ir kitu savo vaiku. Atsakovė pokalbių telefonu metu nei karto nebuvo užsiminusi, kad norėtų vaikÄ susigrÄ Å¾inti.

Atsakovė metus laiko neteikė iÅ¡laikymo, tačiau nuo rugpjūčio mėnesio du kartus buvo pervedusi iÅ¡laikymÄ . Su atsakove paskutiniu metu kalbėjo tik apie pinigus, ji vaiku nesidomi nei žinutėmis, nei telefonu, nebent gal kelis kartus teiravosi vaiko nuotraukų, o tokių klausimų, kaip mamos, ji neklausia. Kai atsakovė gyveno Vilniuje su atsakovu, jos kitas vaikas kartu su jais gyveno tik mėnesį, vėliau vaikas gyveno atskirai. Nurodė, kad atsakovas dirba nuo ryto iki vakaro, gyvena vienas, jis neturi galimybių vaikÄ prižiÅ«rėti, tačiau siÅ«lo jai atvažiuoti ir kartu su vaiku gyventi (duomenys neskelbtini).

Kai atsakovas buvo atvažiavęs rugsėjo mėnesį, vaikui daugiau nieko nereikėjo, vaikas buvo tik su tėvu. Atsakovas į LietuvÄ per Å¡iuos metus buvo grįžęs du kartus, o atsakovas telefonu su vaiku bendrauja du kartus per dienÄ â€“ ryte ir vakare. Skambučius inicijuoja pats atsakovas, jis bendrauja su mergaite, tarpusavyje gražiai, nuoÅ¡irdžiai bendrauja, mergaitė atsakovÄ priima kaip tėvÄ . Atsakovas iÅ¡laikymÄ teikia, jai praÅ¡yti nereikia, jis pats per mėnesį perveda maždaug po 300 Eur sumÄ .

Atsakovas buvo iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ pasiimti vaikÄ . Atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad atsakovei neleidžiama su vaiku bendrauti, yra netiesa, globėja jos telefono neturėjo, tad susisiekti su ja negalėjo, o pati atsakovė turėjo kontaktus, tačiau vaiku nesidomėjo. Atsakovė buvo jai nurodžiusi, kad norėtų paskambinti, bet atsakovas jai neleidžia, nors atsakovė gyveno (duomenys neskelbtini), o atsakovas (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad ji tik save siekia pateisinti, nejaučia savo atsakomybės. Atsakovė buvo pervedusi vienÄ kartÄ 150 Eur į jos sutuoktinio sÄ skaitÄ , tai buvo tuomet, kai vaikÄ tik atvežė į LietuvÄ .

Kiek jai žinoma, atsakovas atsakovei siunčia vaiko nuotraukas, teikia informacijÄ apie vaikÄ . Jeigu ateityje atsakovai norės atsiimti vaikÄ , ji niekad nedraus, jei nori, tegu bendrauja, nes vaikui reikės ir mamos, ir tėvo. Atsakovams teismo Å¡aukimai apie teismo (parengiamÄ jį) posėdį įteikti tinkamai. Atsakovai į teismo (parengiamÄ jį) posėdį neatvyko, iki posėdžio pradžios praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjamÄ iÅ¡ atsakovų negauta. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas imasi Å¡iame Kodekse nustatytų priemonių, kad bÅ«tų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

Å alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai, privalo veikti siekdamos, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, praneÅ¡ti teismui apie ketinimÄ nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai Å¡alys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iÅ¡ anksto teismui pateikti praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ , nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

Kadangi atsakovams ieÅ¡kinys ir jo priedai, teismo Å¡aukimai buvo tinkamai įteikti, atsakovai apie teisme nagrinėjamÄ civilinę bylÄ Å¾inojo, tačiau CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų procesinių pareigų nevykdė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirÅ«pino, įrodymų neteikė. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo atstovė, trečiasis asmuo sutiko bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės atsakovams nedalyvaujant, nurodė, jog pateikė visus įrodymus ir papildomų parengiamųjų bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės veiksmų atlikti nepageidavo, teismas, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, perėjo į bylos nagrinėjimÄ bei iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės atsakovams nedalyvaujant (CPK 7 str., 246 str. 2 d.).

IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Dėl tėvų valdžios apribojimo Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės iÅ¡laikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 str., Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 str.). Jeigu tėvai nesirÅ«pina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiÅ«ra, ugdymu, tinkamų buitinių sÄ lygų sudarymu, tai reiÅ¡kia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sÄ raÅ¡as baigtinis. Vienas iÅ¡ Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiÅ¡kiantis, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi ginÄÄ Ä¯vertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sÄ lygos, kad tėvų valdžia gali bÅ«ti laikinai ar neterminuotai apribota Å¡iais pagrindais:

1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus;

2) piktnaudžiauja tėvų valdžia;

3) žiauriai elgiasi su vaikais;

4) daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu;

5) nesirÅ«pina vaikais. Teismui sprendžiant klausimÄ dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingÄ pusiausvyrÄ tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimÄ , augimÄ saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl bÅ«ti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iÅ¡ sisteminio ir lingvistinio Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimo galima daryti iÅ¡vadÄ , jog tėvų valdžia gali bÅ«ti apribota nustačius bent vienÄ iÅ¡ nurodytų aplinkybių.

Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais bÅ«tų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Be to, tėvų valdžios apribojimÄ lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vienÄ iÅ¡ CK 3.180 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytų pagrindų, turi bÅ«ti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau iÅ¡vardytų sÄ lygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo bÅ«dÄ , taip pat kaip bÅ«das apsaugoti vaikÄ nuo bÅ«simos žalos, nelaukiant, kol Å¡i jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra iÅ¡imtinė priemonė ir gali bÅ«ti taikoma tik tada, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžiÄ yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobÅ«dį. Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovai J. P. ir M. P. yra nepilnametės S. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Å alių dukra gimė (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, M. P. ir J. P. Å¡eima nuo 2018 m. liepos mėnesio tapo žinoma (duomenys neskelbtini) socialinėms tarnyboms dėl smurto artimoje aplinkoje.

M. P. ne kartÄ smurtavo prieÅ¡ J. P.. Mažametei atsakovų dukrai S. P. buvo sudarytas vaikų apsaugos planas, kadangi (duomenys neskelbtini) socialinėms tarnyboms susirÅ«pinimÄ kėlė, kaip tėvai rÅ«pinasi mažamete ir užtikrina jos teises ir teisėtus interesus. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) socialinės tarnybos darbuotojams apsilankius Å¡eimos namuose, J. P. buvo rasta sumuÅ¡ta ir apsvaigusi nuo alkoholio, todėl mažametė S. P. buvo paimta iÅ¡ Å¡eimos ir apgyvendinta globėjų Å¡eimoje. (duomenys neskelbtini) 2019-03-21 sprendimu (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad nepilnametės S. P. tėvai vaiko akivaizdoje ir dar iki vaiko gimimo, nuolat konfliktuodavo, muÅ¡davosi, piktnaudžiaudavo alkoholiu, M.

P. J. P. atžvilgiu naudodavo fizinį smurtÄ . M. P. dėl smurto artimoje aplinkoje 6 mėnesiams pateko į įkalinimo įstaigÄ . (duomenys neskelbtini) teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tėvų santykiai, pagrįsti smurtu ir svaigalais, yra pavojingi abiem tėvams, o mažametei S. P. bÅ«nant tėvų globoje, gresia rimtas pavojus nukentėti ir patirti rimtÄ Å¾alÄ . Teismo taip pat nurodyta, jog vaikui gyvenant tėvų Å¡eimoje, prireikė gydymo ligoninėje dėl vėluojančios raidos. (duomenys neskelbtini) teismas taip pat nusprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad S. P. turi Lietuvos pilietybę ir ypatingus ryÅ¡ius su Lietuva, tikslinga bylÄ dėl S. globos nustatymo perduoti Lietuvos jurisdikcijai.

Lietuvos apeliacinis teismas 2019-04-10 nutartimi patenkino (duomenys neskelbtini) teismo praÅ¡ymÄ pagal 2019-03-21 sprendimÄ byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl S. P. globos (priežiÅ«ros) jurisdikcijos perėmimo ir bylos nagrinėjimÄ perdavė nagrinėti iÅ¡ esmės Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mažametė S. P. buvo atvežta į LietuvÄ . (duomenys neskelbtini) Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos duomenimis, mažametei nustatytas antras grėsmės lygis, vaikas perduotas senelės A.

P. priežiÅ«rai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-17247-981/2019 A. P. buvo paskirta S. P. globėja ir gaunamų lėšų administratore. Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019-09-26 Globojamo (rÅ«pinamo) vaiko aplankymo akto duomenimis, mažametės S. P. globa vyksta sklandžiai, globėja tinkamai rÅ«pinasi vaiku. Lankymosi Å¡eimoje metu namuose buvo vaiko tėvas M. P.. Vyras paaiÅ¡kino, kad į LietuvÄ atvyko laikinai, kad 2019-09-28 iÅ¡vyksta atgal į (duomenys neskelbtini).

M. P. nurodė, kad pats pasirÅ«pinti dukra Å¡iuo metu negali, todėl sutinka, kad vaiku ir toliau rÅ«pintųsi jo motina, o jam bÅ«tų laikinai apribota tėvo valdžia. Vaiko globėja A. P. nurodė, kad vaiko motina J. P. su dukra jokio ryÅ¡io nepalaiko ir ja nesidomi. PaaiÅ¡kino, kad nuo vaiko grįžimo į LietuvÄ , mergaitės motina tik vienÄ kartÄ paskambino globėjai ir vienÄ kartÄ pervedė dukros iÅ¡laikymui 150 Eur. Dėl atsakovo M. P. tėvo valdžios apribojimo IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o laikinai apriboti atsakovo M.

P. tėvo valdžiÄ vaiko S. P. atžvilgiu. Remiantis į bylÄ pateiktu atsakovo 2019-09-26 Sutikimu, atsakovas sutinka, kad jam bÅ«tų laikinai apribota tėvo valdžia, kad jo mama (trečiasis asmuo A. P.) rÅ«pintųsi S.. IÅ¡tyrus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, iÅ¡klausius ieÅ¡kovės atstovės, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas vaiku tinkamai nesirÅ«pina, tačiau su juo bendrauja, palaiko nuolatinį ryšį, aplanko, teikia iÅ¡laikymÄ . Nustatyta, kad S. jau beveik 1,5 metų gyvena su senele A.

P., tėvas, grįžęs iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kur gyvena, dukrÄ aplanko, kalbasi su ja vaizdo ryÅ¡io pagalba kiekvienÄ dienÄ , dukra atsakovÄ vadina tėvu, jį pažįsta, tėvÄ ir dukrÄ sieja emocinis ryÅ¡ys. Tačiau atsakovas įstatyme įtvirtintų pareigų vaiko atžvilgiu visapusiÅ¡kai nevykdo – negyvena kartu su savo vaiku, nesirÅ«pina tinkamų sÄ lygų jos vystymuisi sudarymu, kasdienių poreikių tenkinimu, o tai sudaro įstatyme (CK 3.180 str. 1 d.) numatytÄ pagrindÄ apriboti tėvo valdžiÄ .

Pažymėtina, kad tėvų veiksmai (neveikimas) gali bÅ«ti vertinami kaip neterminuoto jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiÅ¡kai nesirÅ«pinama (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraÅ¡tutinė priemonė). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti taikomas tuomet, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Taigi, atsižvelgiant į tėvų kaltės pobÅ«dį, pasirenkamas ir tėvų valdžios ribojimo bÅ«das (laikinas ar neterminuotas). Byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog tėvas daro ypatingÄ Å¾alÄ savo vaikui S.. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas, nors negyvena kartu su vaiku ir jo neaugina, teikia iÅ¡laikymÄ , pastoviai, reguliariai bendrauja su dukra vaizdo ryÅ¡io priemonėmis, vaikas pažįsta tėvÄ , tarp vaiko ir tėvo yra emocinis ryÅ¡ys. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ir sÄ lygos laikinai apriboti M.

P. tėvo valdžiÄ vaikui S. P. (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad nustačius laikinÄ tėvo valdžios apribojimÄ , Å¡is apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai iÅ¡nyksta. Å iems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas ir paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali bÅ«ti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad Å¡ių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų.

Taigi, tam, kad iÅ¡nyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, joks konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) nenustatomas, nes tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgÄ apribojimo terminÄ , teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Todėl M. P. tėvo valdžios apribojimas jo vaiko S. P. atžvilgiu gali bÅ«ti panaikinamas tik tada, kai iÅ¡nyks apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės. Taigi, iÅ¡nykus laikino apribojimo pagrindams, t. y. pasikeitus situacijai ir atsakovui pakeitus gyvenimo bÅ«dÄ bei elgesį, rÅ«pinantis vaiku, domintis jos poreikiais, ugdymu ir sveikata, priimant Tarnybos pagalbÄ , atsakovas gali kreiptis į teismÄ dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo.

Dėl atsakovės J. P. motinos valdžios apribojimo IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o neterminuotai apriboti atsakovės J. P. motinos valdžiÄ vaiko S. P. atžvilgiu. Atsakovė su Å¡iuo reikalavimu nesutinka, praÅ¡o jai laikinai apriboti motinos valdžiÄ . IÅ¡tyrus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, iÅ¡klausius ieÅ¡kovės atstovės, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus, nustatyta, kad atsakovė J. P. su dukra negyvena nuo (duomenys neskelbtini), t. y. kai mergaitė buvo beveik dviejų mėnesių amžiaus, ir Å¡iuo metu visiÅ¡kai nerodo jokios iniciatyvos rÅ«pintis vaiku, jį susigrÄ Å¾inti į Å¡eimÄ , vaiko neiÅ¡laiko bei nesiekia sukurti ryÅ¡io su vaiku.

Byloje nustatyta, kad S. nuo jos paėmimo iÅ¡ Å¡eimos mamÄ yra mačiusi tik keletÄ kartų vaizdo ryÅ¡io priemonėmis, motina vaiku nesirÅ«pina, jos nelanko, vaikas mamos neatpažįsta. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ , privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, bÅ«ti auklėjamas ir aprÅ«pinamas savo tėvų Å¡eimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams.

Å i įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius yra pamatinė, nes visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima tik augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Pažymėtina, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobÅ«džio tėvų teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų (globėjas) nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus.

Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ . Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismas pažymi, kad jei tėvai nevykdo pareigos bendrauti su vaiku, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali bÅ«ti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 46 punktas).

Byloje nustatyta, kad atsakovė beveik dvejus metus, t. y. iÅ¡ esmės nuo dukros gimimo, neįgyvendino motinos valdžios – su vaiku nepalaikė jokių ryÅ¡ių, visiÅ¡kai nebendravo, juo nesirÅ«pino, neauklėjo. Vaikas mamÄ yra matęs tik keletÄ kartų vaizdo ryÅ¡io priemonėmis. Atsakovė atsiliepime nurodo, kadangi ji gyvena (duomenys neskelbtini), jai sunku palaikyti glaudžius santykius su mažamete dukra, juolab kad jos laikinoji globėja A. P. neleidžia atsakovei bendrauti su dukra S. P. ir neteikia apie jÄ jokios informacijos.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovei buvo ar yra sudarytos kliÅ«tys bendrauti su vaiku (CPK 178 straipsnis), Tarnybos atstovė patvirtino, kad atsakovė į TarnybÄ nė karto nesikreipė. Trečiojo asmens paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad atsakovė tik 2020 metų rugpjūčio mėnesį susisiekė su vaiko globėja, siekdama informuoti, kad pervedė pinigų vaiko iÅ¡laikymui. Taigi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė bÅ«tų vykdžiusi savo, kaip motinos, pareigas bendrauti su vaiku bei siekusi palaikyti ryšį su dukra.

Teismo vertinimu, epizodinis bendravimas su vaiku vaizdo ryÅ¡io priemonėmis negali bÅ«ti laikomas tinkamu motinos pareigų vykdymu. Atsakovės teigimu, atsakovas ne tik fiziÅ¡kai, lytiÅ¡kai ir psichologiÅ¡kai smurtaudavo prieÅ¡ atsakovę, jis jÄ taip pat versdavo vartoti alkoholį grasindamas jÄ primuÅ¡ti, jeigu ji nedarys, tai kÄ jis jai liepia. Todėl, kaip nurodoma atsiliepime, atsakovė net ir gimus dukrai niekaip negalėjo nutraukti santykių su atsakovu, nes jis jÄ persekiodavo, grasindavo, o ji bijojo dėl savo ir dėl savo dukters gyvybės, jai buvo pogimdyvinė depresija, tačiau svetimoje Å¡alyje ji neturėjo nei pas kÄ apsistoti, nei kam nors pasiskųsti, nei papraÅ¡yti kieno nors pagalbos.

Byloje, remiantis (duomenys neskelbtini) \teismo sprendimu dėl nepilnametės S. P. globos (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyta, kad atsakovas smurtavo atsakovės atžvilgiu nėštumo metu, taip pat gimus dukrai. Kaip konstatuota minėtame sprendime, atsakovė buvo priklausoma nuo atsakovo, abi Å¡alys naudojo smurtÄ , jų santykiai buvo toksiÅ¡ki, įsisenėję ir abiem tėvams pavojingi, atsakovai smarkiai piktnaudžiavo alkoholiu. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovei buvo diagnozuota pogimdyvinė depresija, psichologiniai susirgimai.

Pažymėtina, kad nurodytos tokios aplinkybės kaip psichologinės problemos ir pan. gali bÅ«ti pripažįstamos kaip objektyvios ir pateisinančios nebendravimÄ su vaiku atskirais, pavieniais atvejais, tačiau jos negali bÅ«ti pagrindas visiÅ¡kai nusiÅ¡alinti nuo vaiko auklėjimo ir bendravimo su juo. Pareigos auklėti, rÅ«pintis vaiku, bendrauti su juo nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas jokiais argumentais. Teismas pažymi, kad atsakovo elgesys atsakovės atžvilgiu jiems gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) netoleruotinas nei teisės, nei moralės požiÅ«riu, akivaizdu, kad atsakovei reikėjo pagalbos sprendžiant kilusias problemas, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad Å¡alys kartu nebegyvena, nuo vaiko paėmimo iÅ¡ Å¡eimos praėjo beveik dveji metai, kaip nurodo pati atsakovė atsiliepime, (duomenys neskelbtini) ji kreipėsi psichologinės pagalbos, jai buvo suteikta profesionali pagalba ir Å¡iuo metu atsakovė gyvena įprastÄ gyvenimÄ , todėl, teismo vertinimu, praėjo pakankamas laiko tarpas, per kurį atsakovė, jei bÅ«tų realiai ėmusis veiksmų bendrauti, rÅ«pintis dukra, galėjo su dukra bendrauti, sukurti su ja ryšį.

Teismas, įvertinęs atsakovės atsiliepime iÅ¡dėstytus paaiÅ¡kinimus, daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovė nesupranta motinos valdžios įgyvendinimo instituto, be jokių objektyvių ir pateisinamų priežasčių visiÅ¡kai nedalyvauja dukrÄ auklėjant ir ugdant. Atsakovei neįrodžius, kad jai buvo sudarytos kliÅ«tys bendrauti su vaiku ir ji savo teisę gynė įstatymuose nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovė sÄ moningai nevykdė savo kaip motinos konstitucinės pareigos rÅ«pintis nepilnamete dukra, buvo visiÅ¡kai abejinga vaiko likimui, nedėjo jokių pastangų ryÅ¡iui su dukra sukurti ir tÄ ryšį iÅ¡saugoti (CPK 178, 185 straipsniai). Teismo vertinimu, visiÅ¡kas nusiÅ¡alinimas nuo vaiko auginimo, auklėjimo dvejus metus neabejotinai daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko raidai, nes vaikas nepažįsta savo motinos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė iÅ¡laikymo vaikui neteikė iki 2020 metų rugsėjo mėnesio, iÅ¡skyrus vienÄ kartÄ , kai mergaitė buvo parvežta į LietuvÄ 2019 metų gegužės mėnesį. Trečiojo asmens teigimu, atsakovė dukters iÅ¡laikymui pervedė pinigų 2020 m. rugsėjo ir spalio mėnesį. Taigi atsakovė daugiau nei vienerius metus iÅ¡vis neteikė vaikui iÅ¡laikymo. Atsakovės teigimu, kadangi globėja A. P. absoliučiai ignoruoja atsakovę, ji periodiÅ¡kai nemoka pinigų dukters iÅ¡laikymui.

Teismo vertinimu, tokie atsakovės teiginiai negali pateisinti motinos pareigos iÅ¡laikyti vaikÄ nevykdymo. Atsakovė, bÅ«dama sveika ir darbinga, privalo imtis priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas dukters poreikius atitinkančio iÅ¡laikymo teikimas. Teismo vertinimu, pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovė apskritai žino, kokie yra jos dukters poreikiai ir kaip juos geriausiai bÅ«tų galima užtikrinti. Å ios aplinkybės prieÅ¡ingai, nei tvirtinama atsiliepime, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovė visiÅ¡kai nesirÅ«pino dukra ir nevykdė motinos pareigų.

Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimÄ turi bÅ«ti įvertintos aplinkybės, parodančios tėvų pareigų vykdymÄ aktualiu laikotarpiu. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Å¡iuo metu situacija yra absoliučiai pasikeitusi, nes atsakovė nutraukė visus ryÅ¡ius su atsakovu, iÅ¡vyko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gyventi į (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu atsakovė gyvena įprastÄ gyvenimÄ , turi bÅ«stÄ , iki karantino dirbo, o Å¡iuo metu ieÅ¡ko darbo, mokosi (duomenys neskelbtini) kalbos ir lanko vairavimo kursus, jos finansiniai sunkumai yra laikini, todėl, pasibaigus karantinui, atsakovės teigimu, ji susiras darbÄ , turės pragyvenimo Å¡altinį ir dės visas pastangas, kad dukra gyventų kartu su ja, saugioje ir darnioje aplinkoje.

Tačiau teismas Å¡iuos atsakovės teiginius laiko deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais. Pažymėtina, kad byla teisme pradėta 2019-11-18, ieÅ¡kinys atsakovei tinkamai įteiktas 2019-12-10 (atsakovės močiutei), atsakovė 2020-04-29 pateikė atsiliepimÄ byloje. Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo procesas buvo pakankamas laikas, per kurį atsakovė, siekdama iÅ¡saugoti motinos valdžiÄ , turėjo nuoÅ¡irdžiai ir rÅ«pestingai įgyvendinti motinos pareigas ir rÅ«pintis vaiku. Tačiau iÅ¡ bylos duomenų darytina iÅ¡vada, kad atsakovė nevykdė jokių motinos pareigų nei iki bylos nagrinėjimo, nei nagrinėjant bylÄ teisme.

Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu yra du kartus sumokėjusi iÅ¡laikymÄ , vienÄ kartÄ â€“ iki bylos nagrinėjimo, teismo vertinimu, tai nelaikytina tinkamu iÅ¡laikymo teikimu ir negali bÅ«ti pripažįstama reikÅ¡minga aplinkybe, sprendžiant dėl motinos valdžios įgyvendinimo. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad ji nori palaikyti santykius su dukra ir dalyvauti jos gyvenime, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė, siekdama atkurti Å¡eimos ryÅ¡ius, bÅ«tų kreipusis į specialistus. Ä®vertinus atsakovės elgesį proceso metu, darytina iÅ¡vada, kad atsakovės veiksmai (du mokėjimai vaiko iÅ¡laikymui, keli kartai bendravimo su vaiko globėja ir vaiko matymas per vaizdo ryÅ¡io priemones) yra epizodiniai, tuo tarpu tėvų valdžia turi bÅ«ti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuolat pasikartojančius atsakovės veiksmus.

Teismas sprendžia, kad atsakovės gyvenimo bÅ«das ir požiÅ«ris į motinos valdžios įgyvendinimÄ iÅ¡ esmės nepasikeitė – atsakovė neteikia periodiÅ¡kai iÅ¡laikymo, nesiima priemonių sukurti santykį su dukra, tik deklaratyviai rodo norÄ bendrauti su vaiku. Toks atsakovės elgesys rodo, kad ji gyvena tenkindama tik savo poreikius ir nėra suinteresuota motinos valdžios įgyvendinimo iÅ¡saugojimu savo vaikui. Akivaizdu, kad toks motinos elgesys daro vaikui žalÄ . Konstatuotina, kad atsakovė stokoja atsakomybės, nesuvokia tėvų valdžios turinio, pareigos auklėti ir prižiÅ«rėti vaikÄ (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė nurodo, kad ji nori dalyvauti dukros gyvenime, nori rÅ«pintis ja, auklėti jÄ , rÅ«pintis dukters interesais, tačiau Å¡iuo metu pilnavertiÅ¡kai negali to daryti, nes gyvena (duomenys neskelbtini) ir turi finansinių sunkumų, todėl praÅ¡o neapriboti neterminuotai atsakovei motinos valdžios. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios įgyvendinimas – tai aktyvus tėvų vaidmuo vaiko gyvenime, o ne tik noras dalyvauti vaiko gyvenime. Domėtis kartkartėmis ir fragmentiÅ¡kai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius.

Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaikÄ . Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi bÅ«ti skiriamas emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui. Vaikui kas dienÄ reikalingos sveikos ir saugios raidos sÄ lygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iÅ¡ tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviÅ¡koms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Teismo vertinimu, atsakovė nesuvokia motinos valdžios turinio ir nėra suinteresuota jos įgyvendinimu. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad vaiko motina visiÅ¡kai nesirÅ«pina vaiku, vengia atlikti pareigas auklėti vaikÄ ir yra nusiÅ¡alinusi nuo jo priežiÅ«ros, iÅ¡laikymo, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra motinos valdžios apribojimas. IÅ¡tyrus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, iÅ¡klausius paaiÅ¡kinimus, nustatyta, kad atsakovė J. P. yra visiÅ¡kai nusiÅ¡alinusi nuo rÅ«pinimosi vaiku, ir nėra duomenų, jog situacija ateityje gali pasikeisti.

Atsakovė, nesant realiai jokių objektyvių priežasčių (kliūčių), vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines bei CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu: rÅ«pintis juo, jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su juo bendrauti, auklėti ir prižiÅ«rėti, užtikrinti jam tinkamas, saugias ir sveikas gyvenimo sÄ lygas, taip pat vengia atlikti CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatytÄ turtinę pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ .

Toks atsakovės motinos pareigų savo vaiko atžvilgiu nevykdymas vertintinas kaip atsakovės veikimas prieÅ¡ingai vaiko interesams ir žalos vaiko raidai darymu, nes bÅ«tent atsakovė atsiribojo nuo savo vaiko, dėl ko vaikas nepažįsta biologinės mamos. Duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nėra, nes, kaip konstatuota, atsakovės gyvenimo bÅ«das ir požiÅ«ris į motinos valdžios įgyvendinimÄ iÅ¡ esmės nepasikeitė – atsakovė reguliariai neteikia iÅ¡laikymo, nesiima jokių priemonių sukurti santykį su dukra, tik deklaratyviai rodo norÄ bendrauti su vaiku, domėtis juo, todėl laikinas jos, kaip motinos, valdžios apribojimas dukters atžvilgiu bÅ«tų betikslis, kadangi ji nedės pastangų vykdyti motinos pareigų.

Byloje duomenų, leidžiančių daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nėra. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir neterminuotai apriboti atsakovei J. P. motinos valdžiÄ vaiko S. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Teismas pažymi, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas nepilnamečio vaiko atžvilgiu neužkerta atsakovei galimybės, iÅ¡nykus neterminuoto apribojimo pagrindams, ateityje kreiptis į teismÄ dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaiko atžvilgiu pasikeitimÄ ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese, t. y. pasikeitus situacijai ir atsakovei pakeitus gyvenimo bÅ«dÄ bei elgesį, siekiant nepilnamečio vaiko palankumo savo atžvilgiu, priimant Tarnybos pagalbÄ , vykdant rekomendacijas ir galimÄ veiksmų planÄ , atsakovė gali kreiptis į teismÄ dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo.

Kartu atsakovei iÅ¡aiÅ¡kintina, kad motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali bÅ«ti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris bÅ«tinas sÄ lygas: 1) motina pakeitė savo elgesį;

2) motina gali auklėti vaikÄ ;

3) motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieÅ¡taraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). IÅ¡aiÅ¡kintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžiÄ , tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau iÅ¡lieka teisė matytis su vaiku, iÅ¡skyrus, kai tai prieÅ¡tarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Dėl nuolatinės globos nustatymo Byloje nustatyta, kad, nepilnametę S. P. grÄ Å¾inus į LietuvÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini), siekiant užtikrinti mažametės teises ir interesus, pirmiausia buvo sprendžiama dėl vaiko globos nustatymo ir globėjo vaikui paskyrimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-05-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1748-981/2019, iÅ¡sprendus Tarnybos praÅ¡ymÄ dėl nepilnametės S. P. nuolatinės globos nustatymo, paskyrė A. P. nepilnametės S. P. globėja ir gaunamų lėšų administratore. IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti nepilnametei S. P. nuolatinę globÄ , nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-29 nutartimi nuolatinė globa vaikui nebuvo nustatyta, todėl, nesant galimybės vaikÄ grÄ Å¾inti tėvams ir apribojus jiems tėvų valdžiÄ , S. nustatytina nuolatinė globa ir A.

P. skirtina jo nuolatine globėja. Atsakovė J. P. atsiliepime nurodo nesutinkanti, kad vaikui būtų nustatyta nuolatinė globa, kadangi nuolatinė globa gali būti nustatoma, kai abiem tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia, o ieškovė ieškiniu neparašo atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžios. Pagal CK 3.252 straipsnio 1 dalį, vaiko globa gali būti laikinoji arba nuolatinė. Nepilnamečiams vaikams globa (rūpyba) nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti vaikų teises ir pareigas.

Vaiko globos (rÅ«pybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimÄ ir priežiÅ«rÄ aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti (CK 3.248 straipsnio 1 dalis). Vaiko globos (rÅ«pybos) uždaviniai – paskirti vaikui globėjÄ (rÅ«pintojÄ ), kuris rÅ«pintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus, sudaryti vaikui gyvenimo sÄ lygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatÄ ir iÅ¡sivystymÄ , rengti vaikÄ savarankiÅ¡kam gyvenimui Å¡eimoje ir visuomenėje.

Vaiko laikinoji globa nustatoma laikinai be tėvų globos likusiam vaikui. Bendra laikinosios globos trukmė su pratęsimu negali virÅ¡yti aÅ¡tuoniolikos mėnesių termino (CK 3.253 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 3.256 straipsnį nuolatinė globa (rÅ«pyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sÄ lygomis negali grįžti į savo Å¡eimÄ , ir jų priežiÅ«ra, auklėjimas teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai Å¡eimai, Å¡eimynai ar vaikų globos institucijai.

Pažymėtina, kad vaiko laikinoji globa nustatoma ir laikinieji globėjai skiriami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, o vaiko nuolatinė globa ir nuolatiniai globėjai – teismo nutartimi (CK 3.262 straipsnio 1 dalis, 3.263 straipsnis, 3.264 straipsnio 1, 3 dalys). Taigi teismas sprendžia tik dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo ir nuolatinio globėjo skyrimo. Minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-29 nutartimi nepilnametės S. P. globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirta A.

P.. Teismo vertinimu, nors nutartyje nėra expressis verbis (tiesiogiai) nurodyta, kad mažametei paskirta nuolatinė globėja, tačiau, sistemiÅ¡kai vertinant teisinį nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo skyrimo reglamentavimÄ , nėra pagrindo spręsti, kad teismas neiÅ¡sprendė nuolatinio globėjo skyrimo klausimo. Atsižvelgiant į Å¡iÄ konkrečiÄ susiklosčiusiÄ situacijÄ , kai pirmiausia buvo iÅ¡spręstas klausimas dėl vaiko nuolatinio globėjo skyrimo, o tik po to sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismo nutarties dėl globėjo skyrimo rezoliucinėje dalyje nesant nurodymo, kad nustatoma nuolatinė globa vaikui, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis), teismas Å¡iuo sprendimu, konstatavęs, kad vaikas yra netekęs tėvų globos, esamomis sÄ lygomis negali grįžti į savo Å¡eimÄ ir todėl yra pagrindas vaiko tėvams apriboti tėvų valdžiÄ (tėvui laikinai, motinai – neterminuotai), nustato S. P. nuolatinę globÄ senelės A.

P. Å¡eimoje. Dėl iÅ¡laikymo priteisimo Apribojus tėvų valdžiÄ ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus iÅ¡lieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikams vystytis sÄ lygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovė, atsižvelgdama į atsakovų vaiko amžių, sveikatÄ ir poreikius aprangai, maistui, higienai, gyvenamajam bÅ«stui, ugdymui, į atsakovų darbingÄ amžių, turimų iÅ¡laikytinių skaičių, turtinę padėtį, pajamas, prašė priteisti iÅ¡ atsakovų vaikui po 150 Eur iÅ¡laikymÄ mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki jo pilnametystės. Atsakovai su Å¡iuo reikalavimu sutiko.

TinkamÄ iÅ¡laikymÄ vaikams turi teikti abu tėvai, todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovai, bÅ«dami sveiki ir darbingi asmenys, turi visas galimybes prisidėti prie augančio nepilnamečio vaiko poreikių protingo tenkinimo. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio iÅ¡laikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus iÅ¡laikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymÄ .

Ä®vertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ â€“ atsakovų turtinę padėtį, sveikatos bÅ«klę, iÅ¡laikytinių skaičių, teismas priteisia iÅ¡ atsakovų M. P. ir J. P. vaiko S. P. iÅ¡laikymÄ po 150 Eur iÅ¡ kiekvieno kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo IeÅ¡kovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Patenkinus ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovės J.

P. į valstybės biudžetÄ priteistinas 75 Eur žyminis mokestis už reikalavimÄ neterminuotai apriboti motinos valdžiÄ , pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, bei 41 Eur už reikalavimÄ priteisti iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis; iÅ¡ atsakovo M. P. į valstybės biudžetÄ priteistinas 75 Eur žyminis mokestis už reikalavimÄ laikinai apriboti tėvo valdžiÄ , pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, bei 41 Eur už reikalavimÄ priteisti iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis.

Taip pat iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetÄ priteistinos teismo patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 24,74 Eur, t. y. po 12,37 Eur iÅ¡ kiekvieno. IÅ¡ viso iÅ¡ atsakovės J. P. į valstybės biudžetÄ priteistina 128,37 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o iÅ¡ atsakovo M. P. – 128,37 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo, iÅ¡laikymo priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 406, 496 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Neterminuotai apriboti atsakovės J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), motinos valdžiÄ vaiko S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Laikinai apriboti atsakovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžiÄ vaiko S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečiam vaikui S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), vaiko S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui po 150 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) per mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki vaiko pilnametystės, priteistÄ sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), vaiko S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui po 150 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) per mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki vaiko pilnametystės, priteistÄ sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovės J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetÄ po 128,37 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis Eur 37 ct) iÅ¡ kiekvieno bylinėjimosi iÅ¡laidų (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija). Sumokėjus bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai, teismui bÅ«tina pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo, iÅ¡laikymo priteisimo periodinėmis iÅ¡mokomis vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡siųsti sprendimo patvirtintÄ kopijÄ valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Teisėja Jurgita Rimeikienė