2022-09-22 Nr. BB-5547-1-04-6-00025-2017-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4567/2022

Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00025-2017-8

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios V. P. gynėjo advokato Alvydo Kvaščevičiaus kasaciniu skundo, dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. birželio 16 d. nutarties, priėmimo klausimą

n u s t a t ė :

Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą V. P. atžvilgiu nutraukti. Bylą, nagrinėję teismai, padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą, kuris patvirtina, kad egzistuoja CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas kasacijos pagrindas. Taip pat abiejų instancijų teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 3, 5 dalies, BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, jų sprendimai nepagrįsti, neteisėti, išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, grįstos pasirinktinais bylos duomenimis, kurių objektyviai nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Byloje nėra jokių V. P. kaltę patvirtinančių įrodymų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pirmiausia, pažymėtina tai, kad procesas baudžiamojoje byloje vyksta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą. Kasacinių skundų, paduotų dėl žemesnės instancijos teismų sprendimų baudžiamosiose bylose, priėmimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis BPK 368 -372 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis. Taigi gynėjo skundo argumentas, dėl CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto kasacijos pagrindo galimo buvimo šiuo atveju, nevertintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taip pat paminėtina, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Iš paduoto kasacinio skundo turinio matyti, kad be formaliai cituojamų teisės aktų, susijusių su asmens nekaltumo prezumpcijos principo įtvirtinimu, pagrindinis dėmesys skiriamas žemesnės instancijos teismų atliktam įrodymų vertinimui ir padarytų išvadų dėl nuteistosios V. P. kaltės, padarius nuskalstamą veiką, neigimu. Taigi kasatorius analizuoja žemesnės instancijos teismų atliktą įrodymų vertinimą, teigdamas, kad nei vieno liudytojo parodymai nėra kaltinantys; kad liudytojai tvirtina neprisimenantys V. P.; kad ofise juos aptarnavo kita moteris; kad V. P. jiems nėra matyta. Akcentuoja, kad liudytojos D. J. duoti parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nes buvo nenuoseklūs ir keliantys abejones, dėstoma versija, kad nebuvo surinkta jokių įrodymų, jog duomenys, gauti iš užrašų ir kompiuterio, priklauso būtent UAB „Linkomeda“, o ne kitam asmeniui, pvz.: D. J., kuri galėjo slapta nuo V. P. vykdyti užsakymus. Be to, kritikuojama ir specialisto išvada, kurioje, anot kasatoriaus, nėra konkretizuota, kiek plastikinių langų įsigijo UAB „Linkoneda, iš ko įsigijo, už kokią sumą. Daroma išvada, kad teismo hipotetinėmis prielaidomis negalėjo būti grindžiama asmens kaltė ir jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už neva padarytą nusikalstamą veiką, nes visais atvejais konstatuoti tam tikro fakto buvimą/nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne prielaidomis.

Atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Klausimai, ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės galutinai išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme. Taigi kasaciniame skunde turi būti keliami aiškūs teisės taikymo, o ne faktinio pobūdžio klausimai.

Nesant teisinių argumentų, patvirtinančių kasacijos pagrindų buvimą, gynėjo kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios V. P. gynėjo advokato Alvydo Kvaščevičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Audronė Kartanienė

Alenas Piesliakas