2018-10-03 Nr. AB-17417-3-62-3-02612-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2312-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02612-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas L. S. su skundu (b. l. 4–9) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2016 m. balandžio 12 d. buvo kalinamas LAVL nežmoniškomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjas nurodė, kad LAVL gyveno Terapinio skyriaus 2 gyvenamojoje patalpoje, pažeidžiant reglamentuotą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą. Šios palatos gyvenamasis plotas buvo apie 17 kv.m, joje buvo įrengtos 7 miegamosios vietos, todėl trūko vietos laisvai judėti, didžiąją laiko dalį gyvenamojoje patalpoje teko gulėti, dėl to skaudėdavo raumenis. Dėl tokio perpildymo pareiškėjas patyrė nepatogumus prieinant prie asmeninės spintelės, tvarkant lovą, trūko deguonies. Per mažo gyvenamojo ploto negalėjo kompensuoti pasivaikščiojimas kiemelyje, nes jo kalinimo metu lauke buvo šalta ir drėgna, todėl sergančiam asmeniui buvimo lauke sąlygos buvo nepalankios. Kalėdamas tokiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė didelę dvasinę skriaudą, emocinį sukrėtimą, orumo pažeminimą, t. y. neturtinę žalą, kurią vertino 600 Eur.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į pareiškėjo L. S. skundą (b. l. 18–20) prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. balandžio 11 d. buvo gydomas LAVL Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 2, kurioje pareiškėjo buvimo laiku buvo 6 miegamosios vietos. Duomenų apie tai, kiek ligonių kartu su pareiškėju buvo gydoma gyvenamosiose patalpose vertinamuoju laikotarpiu, atsakovas pateikti negalėjo, nes tokia statistika nėra vedama. Atsakovas negali daryti įtakos atvykstančių gydytis nuteistųjų ir (ar) suimtųjų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems asmenims, todėl teisės aktuose nustatyta vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma galėjo būti viršyta. Pareiškėjas buvo gydomas ne režiminiame korpuse, todėl dienotvarkėje nustatytu laisvu laiku galėjo būti gryname ore. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas į LAVL buvo perkeltas po chirurginės intervencijos (operacijos) dėl durtinės žaizdos pilvo srityje, todėl galimybė judėti jam buvo apribota dėl sveikatos būklės, o ne dėl prastų oro sąlygų ar per mažo gyvenamosios patalpos ploto. Gyvenamoji patalpa, kurioje gydėsi pareiškėjas, buvo vėdinama per langus, todėl pareiškėjo pretenzijas dėl oro trūkumo atsakovas laikė nepagrįstomis. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į LAVL administraciją dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ar neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžiamas neturtinės žalos atsiradimas, todėl, atsakovo nuomone, neturtinė žala jam nepriteistina.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui L. S. iš atsakovo 120 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. balandžio 11 d. buvo gydomas LAVL Vidaus ligų skyriaus patalpoje Nr. 2, kurios gyvenamasis plotas 21,29 kv. m, joje įrengtos 6 vieno aukšto lovos, todėl vienam asmeniui teko 3,55 kv. m gyvenamojo ploto. Šią aplinkybę atsakovas pagrindė fotonuotraukomis (b. l. 28, 47) bei 2015 m. liepos 17 d. pažyma „Apie kamerų / palatų plotą ir investorių Vidaus ligų skyriuje“ Nr. BD-984 (b. l. 25). Pareiškėjas nesutiko su šiais atsakovo pateiktais duomenimis ir tvirtino, jog jo buvimo metu patalpoje buvo 7 miegamosios vietos, tačiau nenurodė kartu su juo kalėjusių asmenų vardu ir pavardžių, kurie galėtų patvirtinti pareiškėjo nurodytą aplinkybę. Atsižvelgęs į tai ir remdamasis bylos duomenimis, teismas sprendė, jog patalpoje Nr. 2 buvo įrengtos 6 vieno aukšto lovos. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, konstatavo jog pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu gydantis LAVL gyvenamojo ploto norma buvo pažeista (trūko 1,55 kv. m).

7. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas LAVL, pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą, buvo laikomas 12 parų, gyvenamojo ploto norma buvo pažeista gana žymiai (jam teko 3,55 kv. m), taip pat gyvenamąjį plotą mažino patalpoje esantys baldai ir kiti įrenginiai, pareiškėjui padarytos žalos dydį teismas įvertino 120 Eur.

III. 8. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują – reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

9. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad konstatuotas pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu truko itin trumpą laiką (11 parų). Taip pat nenustatyta, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis į LAVL administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jam buvo padaryta neturtinė žalą, kurią reiktų įvertinti pinigais.

10. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimo bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Atsakovo nuomone, ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 11. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimo, kuriuo teismas pareiškėjo L. S. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 120 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

12. Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą siekdamas, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį už kalinimą netinkamomis sąlygomis nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. balandžio 11 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

13. Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui 12 parų nebuvo užtikrinta teisė į kalinimą nustatyto dydžio kamerų tipo patalpose, kitų pareiškėjo pretenzijų dėl kalinimo sąlygų nepripažino įrodytomis ir pagrįstomis. Pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas – 120 Eur – dėl minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo.

14. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, o apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjui nepagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsakovas laikosi pozicijos, kad šiuo atveju pareiškėjui būtų pakankama satisfakcija – pažeidimo pripažinimas.

15. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

16. Teisėjų kolegija pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą K. prieš Lenkiją; 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, ir kt.).

17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Šios pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).

18. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

19. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas LAVL 12 parų buvo pažeidžiant teisės aktais nustatytą minimalią gyvenamojo ploto normą. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 120 Eur suma yra neproporcinga ir neadekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

21. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė