e9d6aa8c-2c72-4afc-b9d2-a5ffd5a7ebe0 · TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                       Civilinė byla Nr. 2YT-1072-339/2016             Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00820-2016-5       Procesinio sprendimo kategorija 29.1; 128.15.1; (S)                                                  (2.3.1.1; 3.4.4.15.1.) TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 30 d.

TelÅ¡iai TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Liauzginienė, sekretoriaujant Danutei DokÅ¡ienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai S. Å ., jos atstovui advokatui Gintarui Griciui, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. Å . pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui VÄ® Turto bankui dėl valdymo fakto patvirtinimo. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja praÅ¡o patvirtinti faktÄ , kad ji, S. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai nuo 2003-05-19 iki dabar valdo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ su rÅ«siu (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad 2001-11-08 mirė jos sutuoktinio A. Å . giminaitė M. Å ., gim. (duomenys neskelbtini). Mirusioji M. Å . buvo jos sutuoktinio A. Å . tėvo A. Å . pusseserė. M. Å . nuosavybės teise priklausė butas, esantis(duomenys neskelbtini) . Iki pat mirties ji su sutuoktiniu M. Å . rÅ«pinosi, slaugė, todėl M. Å . sakydavo, kad butas liks jiems. Po M. Å . mirties ji su sutuoktiniu pradėjo gyventi M. Å . bute, jį prižiÅ«rėjo, valdė, rÅ«pinosi kaip savo turtu. Jos sutuoktinius A. Å . 2002 m. sausio mėn. kreipėsi į notarÄ , siekdamas priimti M.

Å . palikimÄ . Tuo pagrindu TelÅ¡ių rajono 1-ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla, nes A. Å . nurodė, kad M. Å . buvo jo teta, galvodamas, jog tėvo pusseserė, kaip ir sesuo pripažįstama teta. Notaras, iÅ¡siaiÅ¡kinęs, kad A. Å . yra tik Å¡eÅ¡tos eilės įpėdinis, paveldėjimo teisės liudijimo jam neiÅ¡davė. Kitų M. Å . įpėdinių nėra, todėl į notarÄ daugiau niekas nesikreipė ir į butÄ nepareiÅ¡kė jokių pretenzijų. Jos sutuoktinis A. Å . mirė (duomenys neskelbtini).

Po sutuoktinio mirties ji viena gyvena M. Å . priklausančiame bute, rÅ«pinasi juo, remontuoja, moka mokesčius, atvirai ir nepertraukiamai valdo jį kaip savo turtÄ . Dar turi sodybÄ TelÅ¡ių r., Kalnėnų k., tačiau ten gyvena jos dukra. Jie su sutuoktiniu iÅ¡ tos sodybos dar M. Å . esant gyvai atsikraustė gyventi pas pastarÄ jÄ Ä¯ butÄ . Nori įteisinti nuosavybės teisę į butÄ , tačiau neturi galimybės kitokiu bÅ«du patvirtinti valdymo faktÄ . PareiÅ¡kėjos atstovas teismo posėdžio metu patvirtino pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos sutuoktinis buvo M. Å . giminaitis. Nors po M. Å . mirties pareiÅ¡kėjos sutuoktinis kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jam iÅ¡duotas nebuvo, kadangi A. Å . nepateko į įpėdinių eilę. Kitų giminių, pretenduojančių į M. Å . turtÄ , nėra. PareiÅ¡kėja iki Å¡iol gyvena M. Å . bute, prižiÅ«ri jį, moka mokesčius. Suinteresuoto asmens VÄ® Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, praÅ¡o bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o civilinę bylÄ nutraukti. Nurodė, kad nuo pareiÅ¡kėjos praÅ¡omų nustatyti aplinkybių nepriklauso jos asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Å iuo atveju priimtas teismo sprendimas nesukels pareiÅ¡kėjai jokių teisinių padarinių, todėl praÅ¡omas nustatyti faktas negali bÅ«ti laikomas juridiniu faktu ir jo nustatymas pagal civilinio proceso normas yra negalimas.PareiÅ¡kimas atmestinas.IÅ¡ santuokos, gimimo, mirties liudijimų, archyvo pažymų matyti, kad pareiÅ¡kėjos sutuoktinis A.

Å . mirė (duomenys neskelbtini). A. Å . tėvo pusseserė M. Å . mirė (duomenys neskelbtini) (5, 6, 7, 8, 9, 18, 19 b. l.). IÅ¡ nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ matyti, kad notaras atsisakė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ A. Å . po M. Å . mirties (10 b. l.). IÅ¡ informacijos apie apmokėtÄ elektros energijÄ , pažymos dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymÄ mokėjimo, pažymos dėl apmokėjimo už Å¡altÄ vandenį ir nuotekas, pažymos apie atsiskaitymÄ už gamtines dujas, pažymos dėl įsiskolinimo už Å¡ilumos energijÄ matyti, kad už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikiamÄ elektros, Å¡ilumos energijÄ , gamtines dujas, vandenį, nuotekų Å¡alinimÄ , komunalinių atliekų tvarkymÄ Ä¯siskolinimų nėra (11, 12, 13, 14 b. l.).

Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Mastis“ pažymoje nurodyta, kad pareiÅ¡kėja gyvena (duomenys neskelbtini), yra bendrijos narė, visus mokesčius iki 2016-04-01 yra sumokėjusi (16 b. l.). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad butas su rÅ«siu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso M. Å ., gim. (duomenys neskelbtini) (17 b. l.).Liudytojas S. B. paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjÄ pažįsta nuo 1994 metų, kuomet jis įsigijo Å¡alia pareiÅ¡kėjos sodybos (duomenys neskelbtini) esančiÄ sodybÄ .

PareiÅ¡kėja gyvena (duomenys neskelbtini), yra ne kartÄ ten lankęsis. Pažinojo pareiÅ¡kėjos sutuoktinį A. Å . ir M. Å ., kuri buvo pristatoma kaip A. Å . pusseserė. PareiÅ¡kėja su sutuoktiniu prižiÅ«rėjo, slaugė M. Å ., apie pusmetį iki pastarosios mirties gyveno jos bute. Po M. Å . mirties pareiÅ¡kėja su vyru liko gyventi tame bute. PareiÅ¡kėja bute gyvena iki Å¡iol, į sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), atvyksta tik retkarčiais, dažniau vasarÄ . Liudytoja V. Å .-Čiurauskienė paaiÅ¡kino, kad yra pareiÅ¡kėjos dukra.

Jos tėvai su M. Å . buvo giminės, tikslaus giminystės ryÅ¡io nežino. Pablogėjus M. Å . sveikatai, jos tėvai ėmė jÄ nuolat slaugyti, iÅ¡sikraustė gyventi pas jÄ Ä¯ butÄ (duomenys neskelbtini) , nes neturėjo galimybės kasdien važinėtis. Po M. Å . mirties jos tėvas A. Å . norėjo susitvarkyti paveldėjimo dokumentus, tačiau dėl sveikatos bÅ«klės to nebepadarė. PareiÅ¡kėja iki Å¡iol gyvena tame bute. Ji taip pat trumpÄ laikÄ yra gyvenusi M. Å . bute. Daugiau M. Å . giminių nežino.Viena iÅ¡ bylų dėl daiktinių teisų, kurių nagrinėjimÄ reglamentuoja LR CPK XXXIV skyriaus normos, kategorijų yra bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo (LR CPK 524 str.).

Jų nagrinėjimui reglamentuoti tiesiogiai skirtos LR CPK XXXIV skyriaus antrojo skirsnio „Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo" normos. Nurodytų teisės normų nustatyta tvarka gali bÅ«ti patvirtintas valdymo, kaip savarankiÅ¡kos daiktinės teisės, faktas. Daikto valdymo teisė pagal LR CK gali bÅ«ti ne tik nuosavybės teisės sudedamoji dalis, bet ir savarankiÅ¡ka daiktinė teisė. Daikto valdymu kaip savarankiÅ¡ka daiktine teise pripažįstamas faktinis daikto turėjimas turint tikslÄ jį valdyti kaip savÄ .

Be to, valdymas, kaip daiktinė teisė, yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti (LR CK 4.22 str. 1 d.). Pagal LR CK 4.27 str. 2 d. nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo vieÅ¡ame registre momento. Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (LR CK 4.23 str. 2 d., 4.47 str.). Valdymas, kaip minėta, gali bÅ«ti ir viena iÅ¡ nuosavybės teisės turinį sudarančių dalių (LR CK 4.22 str. 1 d., 4.37 str. 1 d.), tačiau valdymas, kaip savarankiÅ¡ka daiktinė teisė, visų pirma suprantamas kaip faktinis teisėtas daikto turėjimas turint tikslÄ jį valdyti kaip savÄ , kai nuosavybės teisė į daiktÄ valdytojui nepriklauso.

Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo paprastai siejasi su nuosavybės teisės įgijimu, jų esmė – pareiÅ¡kėjo valdymo teisės konstatavimas ir oficialus patvirtinimas. Valdymo, kaip savarankiÅ¡kos daiktinės teisės, atveju nuosavybės teisė pareiÅ¡kėjui dar apskritai nebuvo atsiradusi, valdymo fakto patvirtinimas yra tik prielaida pareiÅ¡kėjui jÄ (nuosavybės teisę) įgyti įgyjamosios senaties bÅ«du (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-27 nutartis Nr. 3K-3-416/2011). Vadovaujantis LR CK 4.22-4.27 str. tam, kad teisme bÅ«tų patvirtintas valdymo faktas, bÅ«tina nustatyti Å¡ių sÄ lygų visumÄ :

1) asmuo faktiÅ¡kai turi daiktÄ , į kurį jam nuosavybės teisė nepriklauso, turėdamas tikslÄ valdyti jį kaip savo;

2) asmuo šį daiktÄ valdo teisėtai;

3) asmuo neturi valdymo faktÄ patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų;

4) valdomas daiktas neturi kito teisėto jo savininko.IÅ¡ pareiÅ¡kėjos, liudytojų paaiÅ¡kinimų matyti, kad pareiÅ¡kėja 2001 metais pradėjo gyventi ir iki Å¡iol tebegyvena jos sutuoktinio A. Å . giminaitei M. Å . priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Po M. Å . mirties bute liko gyventi pareiÅ¡kėja su sutuoktiniu A. Å ., kuris(duomenys neskelbtini) mirė. A. Å . po M. Å . mirties kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas jam nebuvo iÅ¡duotas, nes dėl per tolimo giminystės ryÅ¡io jis nepateko į įstatymo nustatytÄ Ä¯pėdinių eilę.

PareiÅ¡kėja po sutuoktinio mirties viena gyvena minėtame bute, prižiÅ«ri jį, moka mokesčius. Å ios aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai turi butÄ , į kurį jai nuosavybės teisė nepriklauso, turėdama tikslÄ valdyti jį kaip savo. Be to, ji neturi valdymo faktÄ patvirtinančių dokumentų. Taigi iÅ¡ esmės byloje nustatytos aplinkybės patvirtina tik dvi iÅ¡ keturių minėtų sÄ lygų, bÅ«tinų valdymo faktui patvirtinti. Tam, kad bÅ«tų galima patvirtinti valdymo faktÄ , asmuo daiktÄ turi valdyti teisėtai.

Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (LR CK 4.23 str. 2 d., 4.47 str.). Nagrinėjimu atveju teisėto valdymo pagrindų nenustatyta, pareiÅ¡kėja butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), valdo be jokio teisėto pagrindo. Taip pat tam, kad bÅ«tų galima patvirtinti valdymo faktÄ , valdomas daiktas neturi turėti kito teisėto jo savininko. Å iuo atveju aktualios tampa paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad M. Å . įpėdinių pagal testamentÄ ir įstatymÄ nustatyta nebuvo, niekas jos palikimo nepriėmė, o į notarÄ dėl palikimo priėmimo besikreipusiam pareiÅ¡kėjos sutuoktiniui paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas iÅ¡duotas nebuvo. Dėl Å¡ios priežasties M. Å . butas paveldėjimo teise perėjo valstybei (LR CK 5.62 str.). LR CK 5.3 str. 1 d. nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimÄ ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad valstybė paveldi pagal įstatymÄ ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimÄ pareiÅ¡kimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.3 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis Nr. 3K-7-18/2014).

Atsižvelgiant į tokį kasacinio teismo vertinimÄ , konstatuotina, jog M. Å . priklausantis butas, po jos mirties nenustačius įpėdinių nei pagal testamentÄ , nei pagal įstatymÄ , yra perėjęs valstybei LR CK 5.62 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Taigi, nenustačius, jog pareiÅ¡kėja butÄ valdo teisėtai ir butas neturi kito teisėto savininko, pareiÅ¡kimas atmestinas. Be to, pareiÅ¡kimas atmestinas ir tuo pagrindu, jog nuosavybės teisė į butÄ yra įregistruota, todėl pareiÅ¡kėja vieÅ¡ame registre negalėtų įregistruoti daikto valdymo (LR CK 4.27 str. 3 d.), o nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda tik nuo valdymo įregistravimo (LR CK 4.27 str. 2 d.).

Suinteresuoto asmens VÄ® Turto banko atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ iÅ¡dėstyti argumentai ir praÅ¡ymas bylÄ nutraukti taip pat atmestini, nes bylų dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo ir bylų dėl daiktinių teisių (tarp jų ir valdymo fakto patvirtinimo) nagrinėjimÄ reglamentuoja atskirų LR CPK skyrių normos, Å¡ios bylų kategorijos turi esminių skirtumų, jų teisminio nagrinėjimo dalykas yra skirtingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-21 nutartis Nr. 3K-3-543/2010).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 529 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ atmesti.Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                                     Vitalija Liauzginienė                                                                                                                                         Â