2022-08-03 Nr. AB-19863-3-62-3-02506-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-507-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02506-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens A. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Aplinka ir ekologija“, R. V., A. D.) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas M. B. 2021 m. spalio 13 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2021 m. rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. ĮS-2788 „Dėl (duomenys neskelbtini) pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Atsakovas Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą, taip pat sustabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės galutinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-7600-422/2021.

Atsakovas, be kita ko, atkreipė dėmesį į tai, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai administracinėje byloje Nr. eI3-7600-422/2021 nagrinėja ginčą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Kauno rajono skyriaus vedėjo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. 7SK-843-(14.7.110 E.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas) teisėtumo. Sprendimu buvo patvirtinti ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai. Atsižvelgiant į minėtus kadastrinius matavimus, buvo išregistruotos specialiosios sklypo naudojimo sąlygos „Miško žemė“ ir „Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos“. Priimant Įsakymą ir iki šiol minėtos specialiosios sąlygos yra panaikintos, tačiau, teismui panaikinus Sprendimą, šios specialiosios sąlygos vėl galiotų. Duomenims pasikeitus, neginčijamai pasikeistų ir esminės aplinkybės, turėjusios reikšmės prašymo dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo nagrinėjimui ir Įsakymo priėmimui. Atsakovo įsitikinimu, tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. eI3-7600-422/2021 egzistuoja prejudicinis ryšis, todėl tikslinga sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą.

Pareiškėjas 2022 m. gegužės 9 d. pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo. Paaiškino, kad ginčas kilo dėl žemės sklypo, esančio greta pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo iš miškų ūkio paskirties į kitą paskirtį. Įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad ginčo žemės sklype buvo panaikintos 2 iš 3 specialiųjų žemės sklypo naudojimo sąlygų: „Miško žemė“ ir „Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos“. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai šiuo metu nagrinėja administracinę bylą Nr. eI3-147-422/2022 dėl Sprendimo, kuriuo buvo panaikintos minėtos specialiosios sąlygos, panaikinimo. Atsakovas atsiliepime į skundą pripažino, kad, panaikinus Sprendimą, neginčijamai pasikeistų ir esminės aplinkybės, turėjusios reikšmės Įsakymo priėmimui. Taigi, Įsakymo teisėtumą bus galima įvertinti tik įsiteisėjus teismo sprendimui administracinėje byloje Nr. eI3-147-422/2022, tarp minėtos bylos ir nagrinėjamos bylos egzistuoja prejudicinis ryšys. Pareiškėjas pritarė atsakovo pozicijai, kad šiuo atveju tikslinga sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-147-422/2022.

Atsakovas Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į prašymą dėl bylos sustabdymo sutiko su šiuo pareiškėjo prašymu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. D. atsiliepime į prašymą dėl bylos sustabdymo nesutiko su pareiškėjo prašymu.

Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, administracinė byla Nr. eI3-147-422/2022 neturėjo ir negalėjo turėti įtakos Įsakymo priėmimui, todėl minėta administracinė byla neturi prejudicinio ryšio su nagrinėjama byla. Prašymas pakeisti ginčo žemės sklypo paskirtį buvo pateiktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsniu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašu (toliau – ir Aprašas). Nė vienoje iš šių teisės normų nenustatyta, kad pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas priklauso nuo to, kokios specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir (ar) kadastro duomenys yra nustatyti konkrečiam žemės sklypui. Toks reikalavimas nekyla ir iš Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ar kadastrinius matavimus reglamentuojančių teisės aktų. Atsižvelgiant į tai, Sprendimo nuginčijimas nebūtų sudaręs pagrindo netenkinti prašymo pakeisti ginčo žemės sklypo paskirtį ir nepriimti Įsakymo. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad esminė aplinkybė, lėmusi Įsakymo priėmimą, yra ta, kad ginčo žemės sklype nėra miško; ši aplinkybė nėra ginčijama jokioje byloje. Pakeistos žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties atitiktis bendrajam planui yra akivaizdi ir neginčijama, todėl Įsakymas atitinka esminį teisės aktų reikalavimą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos Nr. eI3-393-505/2022 nagrinėjimą iki įsiteisės Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-147-422/2022.

Teismas nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-147-422/2022 pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Aplinka ir ekologija“, R. V., D. S.) dėl Sprendimo panaikinimo. Sprendimu buvo patvirtinti ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurių pagrindu žemės sklype buvo išregistruotos specialiosios sklypo naudojimo sąlygos „Miško žemė“ ir „Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos“. Sprendimas minėtoje administracinėje byloje bus paskelbtas 2022 m. gegužės 26 d. Teismo vertinimu, panaikinus Sprendimą, aptartos specialiosios sąlygos vėl galiotų ir būtų įregistruotos. Taigi, duomenims pasikeitus, neginčijamai pasikeistų ir esminės aplinkybės, turėjusios reikšmės šioje byloje ginčijamo Įsakymo priėmimui. Atsižvelgdama į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 ir 13 punktais, nuspręsta, kad nagrinėjama byla turi būti sustabdyta iki įsiteisės Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-147-422/2022.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo apžvelgia ginčo aplinkybes, teismų praktiką dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindų ir pan., iš esmės pakartoja atsiliepime į pareiškėjo prašymą išdėstytus argumentus, t. y. kad tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. eI3-147-422/2022 nėra prejudicinio ryšio, nes Sprendimas neturėjo ir negalėjo turėti įtakos Įsakymo priėmimui, kadangi teisės aktai neįtvirtina reikalavimo spręsti dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo pagal tai, kokios specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir (ar) kadastro duomenys jam nustatyti; be to, teisės aktuose keliamas esminis reikalavimas pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimui – atitikimas galiojančiam bendrajam planui, o nagrinėjamu atveju pakeistos ginčo žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties atitiktis bendrajam planui yra akivaizdi ir neginčijama. Nei pareiškėjas, nei teismas nenurodė teisinio pagrindo, įpareigojančio sprendžiant dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo atsižvelgti į sklypui nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Taigi, teismas vien formaliais pagrindais ir nepagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą.

Pareiškėjas M. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti trečiojo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas apžvelgia ginčo aplinkybes, sutinka su teismo išvadomis ir jų motyvais. Teigia, kad iš bylos duomenų matyti, jog Įsakymas ginčijamas keliais pagrindais, įskaitant tai, kad ginčo žemės sklypo savininkė nuslėpė nuo atsakovo aplinkybę, jog teisme nagrinėjamas ginčas dėl ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų teisėtumo ir jame buvusių specialiųjų sąlygų, kurios užkirtusių kelią keisti žemės naudojimo paskirtį, panaikinimo. Administracinėje byloje Nr. eI3-147-422/2022 pareiškėjas ginčija minėtą kadastro duomenų pakeitimą ir specialiųjų sąlygų panaikinimą. Būtent šie prejudiciniai faktai, kurie bus nustatyti minėtoje byloje, yra aktualūs ginčo žemės sklypo paskirties pakeitimo teisėtumo vertinimui. Pareiškėjas išdėsto savo argumentus dėl Sprendimo neteisėtumo ir tvirtina, kad, nepanaikinus specialiųjų sąlygų ir nepakeitus kadastro duomenų, ginčo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimas pagal bendrąjį planą nebūtų įmanomas. Tai sudaro prielaidas spręsti, kad tebevykstančio ginčo dėl kadastro duomenų tikslinimo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų panaikinimo teisėtumo išsprendimas turi prejudicinį ryšį su nagrinėjama byla. Pareiškėjas mano, kad vien ta aplinkybė, jog teismas skundžiamos nutarties motyvuose nepateikė išsamios abiejų bylų nagrinėjimo ribas apibrėžiančių faktų analizės, nepatvirtina, kad teismas neatliko tokios analizės ir nepagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą.

Atsakovas Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti trečiojo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą.

Atsakovas apžvelgia ginčo aplinkybes, sutinka su teismo išvadomis ir jų motyvais, iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus dėl pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimą, be kita ko, kad įregistruotos specialiosios žemės naudojimo sąlygos turi reikšmės sprendžiant dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo ir kitų klausimų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pirmiausiai pastebi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo atskirajame skunde prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą. Iš bylos medžiagos ir skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad prašymus sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą buvo pateikęs ne tik pareiškėjas, bet ir atsakovas. Tačiau pirmosios instancijos teismas nei skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje, nei rezoliucinėje dalyje nepadarė išvadų konkrečiai dėl pareiškėjo ir / atsakovo prašymų pagrįstumo, o sprendė dėl administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymo apskritai, atsižvelgdamas į pareiškėjo ir atsakovo išdėstytus argumentus. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepriėmė procesinio sprendimo dėl pareiškėjo ir / ar atsakovo prašymų, atskirojo skundo reikalavimas netenkinti pareiškėjo prašymo yra atmestinas.

ABTĮ 100 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindai, tarp jų – kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (3 p.), ir kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimą sustabdyti yra būtina (13 p.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad, vadovaujantis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 ir 13 punktais, administracinės bylos nagrinėjimas turi būti sustabdytas iki įsiteisės Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-147-422/2022. Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodyta, kad jos rezoliucinė dalis priimama vadovaujantis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punktu ir kt. Iš bylos medžiagos ir skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad ginčas tarp proceso dalyvių kilo ir pirmosios instancijos teismas sprendė būtent dėl ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindo egzistavimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo motyvas, kad bylos nagrinėjimas turi būti sustabdytas ir ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtintu pagrindu, laikytinas nepagrįstu. Teisėjų kolegija vertina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu.

Administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013, 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019). Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011, 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019).

Taigi, teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-254-525/2020).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-147-422/2022 pagal to paties kaip ir nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundą dėl Sprendimo, kuriuo patvirtinti ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurių pagrindu žemės sklype buvo išregistruotos specialiosios sklypo naudojimo sąlygos „Miško žemė“ ir „Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos“, panaikinimo. Nors, bylos nagrinėjimo sustabdymo klausimą sprendžiant pirmosios instancijos teisme, buvo numatyta sprendimą minėtoje administracinėje byloje paskelbti 2022 m. gegužės 26 d., tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad administracinės bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas, galutinis teismo sprendimas nėra priimtas iki šiol.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas savo sprendimą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iš esmės grindė tik pakartodamas atsakovo argumentą, kad, teismui panaikinus Sprendimą, specialiosios žemės naudojimo sąlygos „Miško žemė“ ir „Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos“ vėl galiotų ir būtų įregistruotos, o, pasikeitus ginčo žemės sklypo duomenims, neginčijamai pasikeistų ir esminės aplinkybės, turėjusios reikšmės Įsakymo priėmimui. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio nematyti, kad pirmosios instancijos teismas atliko savarankišką Sprendimo ir Įsakymo, nagrinėjamam ginčui aktualių teisės aktų (kiek tai būtina bylos nagrinėjimo sustabdymo klausimui išspręsti) ir kitų reikšmingų aspektų analizę. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl trečiojo suinteresuoto asmens argumentų, kuriais jis grindė nesutikimą su pareiškėjo ir atsakovo prašymais. Skundžiamos nutarties motyvuose nėra atskleista, kokios aplinkybės yra teisiškai reikšmingos nagrinėjamam ginčui, kodėl Sprendimo panaikinimas, kuris neva lemtų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įregistravimą iš naujo, turėtų įtakos Įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui bei, atitinkamai, kodėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. eI3-147-422/2022 egzistuoja prejudicinis ryšys. Pastebėtina, kad pačiame Įsakyme nėra nurodyta, jog jis priimamas remiantis arba atsižvelgiant į Sprendimą, ginčo žemės sklypui nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas arba jo kadastro duomenis. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo sustabdymo klausimą išsprendė vien formaliai, yra pagrįstas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl iš esmės nemotyvavo savo sprendimo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, trečiojo suinteresuoto asmens atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, bylos nagrinėjimo sustabdymo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi šia nutartimi byla nėra išsprendžiama iš esmės, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo paliekamas nenagrinėtas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens A. D. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Jolanta Malijauskienė

Dalia Višinskienė