e9d59971-3622-42d3-9d59-8ac28287c19f · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1100-436/2011

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-00186-2011-9

Pirmosios instancijos teismo teisėja

Janina Narkevičiūtė

                                          Procesinio

sprendimo kategorija: Â

32.5.; 122.2.; 122.3.; 128.17.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

                                                        N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 18 d.

Kaunas

         Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ArÅ«no Rudzinsko, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens (įkeisto turto savininkės) J. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo  2011 m. sausio

6 d. nutarties Nr. G-1420-L, pagal kreditoriaus UAB „Minera“ praÅ¡ymÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo,

          nustatė:

          Hipotekos

skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartimi areštavo  J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv.

(duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklausantį turtÄ â€“ butÄ su rÅ«siu, plane 5, 55,45 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. 2398-1000-2017:0005, esantį (duomenys neskelbtini), įkeistÄ 2007-02-27 hipotekos lakÅ¡tu, identifikavimo kodas 03120070002542, su vėlesniais pakeitimais, užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymÄ kreditoriui UAB „Minera“, į.k. 121736330.

Teismas nurodė, kad 2010-02-26 nutartimi Kauno apygardos teismas iÅ¡kėlė UAB „Gratus“, bankroto bylÄ . Įmonių bankroto įstatymo 16 str. nustato, jog nuo bankroto iÅ¡kėlimo dienos laikomÄ kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Bankrutuojančios UAB „Gratus" įkeistas turtas bus parduodamas ir hipotekos kreditoriaus reikalavimai tenkinami Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Skolininkas BUAB „Gratus“ tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui UAB „Minera“ pagal 2007-02-13 kreditavimo sutarties Nr. IL-2007-01-16, todėl įkeistÄ turtÄ areÅ¡tavo, įspėjo skolininkÄ ir įkeisto turto savininkę, kad, negrÄ Å¾inus skolos per vienÄ mėnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areÅ¡tÄ Ä¯teikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iÅ¡ varžytynių.

            Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. G. praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-01-06 nutartį Nr. Nr. G-1420-L ir kreditoriaus UAB „Minera“ pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ buto su rÅ«siu, esančio Kopų g. 1-5, Neringoje, palikti nenagrinėtÄ .

Nurodo, kad Hipotekos skyriaus prie Kauno m. apylinkės teismo 2011-01-06 nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta, nes 2011-01-06 nutartimi pradėta priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ra iÅ¡ apeliantei J. G. nuosavybės teise priklausančio buto su rÅ«siu, esančio Kopų g. 1-5, Neringoje, neatsižvelgiant į tai, kad to paties reikalavimo užtikrinimui tam pačiam kreditoriui bendrÄ ja hipoteka buvo įkeistas ne tik Å¡is butas su rÅ«siu, bet ir kitas nekilnojamasis turtas - butas su rÅ«siu, dantis (duomenys neskelbtini), negyvenamos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (LR CK IK 4.183 str. 1 d.), tačiau nei viename iÅ¡ hipotekos lakÅ¡tų nebuvo nurodyta įkeistų daiktų pardavimo varžytinėse eilė (LR CK 4.183 str. 3 d.). Todėl buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), hipotekos lakÅ¡tas negalėjo bÅ«ti

įregistruotas ir šis turtas negalėjo būti areštuotas iki nebus nustatyta įkeistų daiktų pardavimo

varžytinėse eilė (LR CPK 549, 558 str.).

         Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ kreditorius UAB „Minera“ praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-01-06 nutartis palikti nepakeistas. Nurodo, LR Civiliniame kodekse (toliau - CK) yra numatytos atskiros hipotekos rÅ«Å¡ys: paprastoji, jungtinė, svetimo daikto, maksimalioji, bendroji ir sÄ lyginė. Hipoteka J. G. turtui buvo nustatyta Å¡alių susitarimu, taigi yra sutartinė. Su Apeliantės argumentu, kad hipoteka yra bendroji, o ne svetimo daikto nesutinkame, nes Å¡alys sudarydamos hipotekos sutartį, jei bÅ«tų siekta turtÄ Ä¯keisti bendrÄ hipoteka, bÅ«tų susitarusios dėl turto pardavimo eilės, tačiau to nedarė, taip aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡damos savo valiÄ susitarti dėl svetimo daikto hipotekos.

Pasekmės kylančios turtÄ Ä¯keitus svetimo daikto hipoteka ir bendrÄ ja hipoteka yra skirtingos, todėl yra reikÅ¡minga nesusiaurinti svetimo turto hipotekos sampratos tiek, kad Å¡ios dvi atskiros rÅ«Å¡ys bÅ«tų sutapatintos, taip iÅ¡kreipiant esmines Å¡alių susitarimo sÄ lygas. Esminis skirtumas atribojantis svetimo daikto hipoteka nuo bendrosios hipotekos bÅ«tent ir yra susitarimo dėl turto pardavimo eilės buvimas arba nebuvimas, kas siejasi su skirtingu prievolės užtikrinimo laipsniu, rizika ir pasekmėmis t.y. ar turtas bus parduodamas visas vienu metu ar tam tikra nustatyta eile.

Neabejotina, jog galimybė kreditoriui vienu metu pradėti viso turto pardavimÄ užtikrina greitesnį reikalavimo patenkinimÄ , nei turtÄ pardavinėjant tam tikra nustatyta eile, taigi susitarimas dėl eilės yra labai reikÅ¡mingas ir yra esminis, nes skiriasi laikas per kurį turtas gali bÅ«ti realizuojamas ir patenkinamas reikalavimas. Taigi butų neteisinga pažeidžiant sutarčių laisvės principÄ nepagrįstai riboti Å¡alims teisę susitarti dėl viso įkeisto turto pardavimo vienu metu, nenustatant eilės. BÅ«tų neteisinga, neatsižvelgiant į Å¡alių susitarimÄ , bet kuriÄ hipoteka kai prievolės įvykdymui užtikrinti yra [keičiami svetimi daiktai, laikyti bendrÄ ja hipoteka, nes tai sÄ lygotų turto realizavimo procedÅ«ros užsitęsimÄ nepriklausomai nuo Å¡alių susitarimo tikslų ir tikrosios valios.

Atsižvelgiant į teisės aktuose įtvirtintÄ reglamentavimÄ neabejotina, kad įstatymų leidėjas neturėjo tikslo užtęsti hipoteka įkeisto turto pardavimo procedÅ«ros ir paliko Å¡alims teisę sudarant hipotekos sutartį susitarti arba ne dėl turto pardavimo eilės ir visÄ turtÄ realizuoti vienu metu.

Sutartinė hipoteka vertintina atsižvelgiant į sutarties laisvės principo išraiškos civiliniuose santykiuose ypatumus. Sutartis turi būti išaiškinama

pagal bendrÄ sias sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, turi bÅ«ti vienodai sÄ Å¾iningas abiejų Å¡alių atžvilgiu, turi

būti atsižvelgiama į įkeitimo prievolės ryšį su pagrindine prievole.

Atkreipia dėmesį į tai, kad:

- 2007-02-23 Kredito sutartimi buvo susitarta dėl 6.900.000 Lt kredito, o prievolės įvykdymo užtikrinimui turėjo būti įkeistas UAB „Gratus" turtas ir J. G. priklausantis, 600.000 Lt verte įkainotas, turtas (butas esantis (duomenys neskelbtini)).

- 2008-08-01 buvo sudaryta sutartis dėl kreditavimo sutarties pakeitimo ir susitarta dėl papildomo 2.000.000 Lt kredito, o prievolės įvykdymo užtikrinimui papildomai turėjo būti įkeistas V. G. priklausantis, 600.000 Lt verte įkainotas, turtas (butas esantis (duomenys neskelbtini)

- 2008-12-16 buvo sudaryta sutartis dėl kreditavimo sutarties pakeitimo ir susitarta dėl papildomo 4.000.000 Lt kredito, o prievolės įvykdymo užtikrinimui papildomai turėjo būti įkeistas V. G. ir

J. G. priklausantis, 890.000 Lt verte įkainotas, turtas (žemės sklypai esantys (duomenys neskelbtini)).

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys susitarė dėl svetimo daikto hipotekos ir galimybės visÄ Ä¯keistÄ turtÄ realizuoti vienu metu, o ne bendrosios hipotekos, nepagrįsti Apeliantės teiginiai, kad hipoteka yra bendroji todėl turėjo bÅ«ti nustatyta turto pardavimo eilė. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius teisingai vertino Å¡alių susitarimo sÄ lygas ir nustatė hipotekos rūšį, todėl tinkamai taikė CPK nuostatas ir pagrįstai priėmė nutartį areÅ¡tuoti svetimo daikto hipoteka įkeistÄ J. G. turtÄ .

  Pastebėtina jog J. G. nors ir praÅ¡o nutraukti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ motyvuodama tuo, jog hipoteka yra bendroji ir nenustatyta turto pardavimo eilė, tačiau neteikia reikalavimo tokiÄ eilę nustatyti, taip tik patvirtinant, kad Å¡io atskirojo skundo, kuriuo praÅ¡oma panaikinti nutartį areÅ¡tuoti įkeistÄ turtÄ , tikslas yra iÅ¡vengti prievolės ir iÅ¡ieÅ¡kojimo, kuriant teisines kliÅ«tis ir vilkinant procesÄ o ne apginti pažeidžiamas teises. Kad Å¡iuo teisminiu ginču siekiama teisei prieÅ¡ingų tikslų, patvirtina ne tik aukščiau nurodytos aplinkybės, tačiau ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria eilės teisminių ginčų pradėjimas BUAB „Gratus" bankroto byloje pripažintas piktnaudžiavimu teise. Neabejotina jog tokiu atskiruoju skundu kai

neteikiamas reikalavimas nustatyti turto pardavimo eilę J. G. siekia ne apginti savo pažeidžiamÄ teisę, o

vilkinti procesÄ bei kurti teisines kliÅ«tis, tam, kad bÅ«tų iÅ¡vengta prievolės ir atitolintas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto.

Atskirasis skundas atmestinas.

         Kolegija iÅ¡nagrinėjo atskirÄ jį skundÄ neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių

nutarties negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, jog Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 6

d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.

        Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grÄ Å¾inti skolÄ arba nepilnai tokiÄ prievolę įvykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis). Ä®keitimo teisės reikÅ¡mė pasireiÅ¡kia tuomet, kai skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimÄ Ä¯ įkeistÄ objektÄ . TokiÄ nukreipimo teisę kreditorius įgyja, kai skola negrÄ Å¾inama suėjus grÄ Å¾inimo terminui. Be to, teisę reikalauti patenkinti hipoteka ar įkeitimu apsaugotÄ reikalavimÄ prieÅ¡ terminÄ , numatytÄ Ä¯keitimo sutartyje, hipotekos kreditorius turi įstatyme ir sutartyje numatytais atvejais. Teisę reikalauti patenkinti hipoteka ar įkeitimu apsaugotÄ reikalavimÄ prieÅ¡ terminÄ numato CK 4.196 straipsnio ir 4.216 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurių paskirtis - apsaugoti kreditoriaus teisėtus interesus ir suteikti jam teisę gauti patenkinimÄ iÅ¡ įkeisto turto anksčiau, nei pasibaigia pagrindinės prievolės įvykdymo terminas, atsiradus grėsmei dėl įkeisto turto sumažėjimo, praradimo ar įkeitimo teisės subjekto atžvilgiu įvykus įvykiui, galinčiam pakenkti kreditoriaus interesams (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens bankrotas).

         Byloje nustatyta, kad 2010-03-26 Reikalavimo perleidimo sutartimi AB Å iaulių bankas perleido reikalavimo teises UAB „Minera"  į skolininkÄ UAB „Gratus“ pagal 2007-02-13 kredito sutartį Nr. IL- 2007-01-16 su vėlesniais papildymais ir pakeitimais ir hipotekos lakÅ¡tÄ , id. kodas 03120070002542, kuris 2010-04-12 pakeistas (b.l. 21-25).

         Nagrinėjamu atveju pagal minėtÄ kreditavimo sutartį skolininkas UAB „Gratus“  12 202 771,15 Lt kreditÄ turėjo sugrÄ Å¾inti kreditoriui iki 2011-08-01, tačiau Kauno apygardos teismui 2010-02-26 nutartimi iÅ¡kėlus skolininkui bankroto bylÄ , kreditorius UAB „Minera“, kreipėsi į teismÄ Â su praÅ¡ymu pradėti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeistų daiktų. Kadangi skolininkui UAB „Gratus“ priklausantis įkeistas turtas – gali bÅ«ti parduodamas tik Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (CPK 560 str. 3 d.), todėl Kauno apylinkės teismo Hipotekos skyrius pagrįstai, pagal hipotekos kreditoriaus kreipimÄ si, 2011-01-06 nutartimi areÅ¡tavo skolininko ir įkeisto turto savininkės turtÄ , įspėjant skolininkÄ ir įkeisto daikto savininkę, kad negrÄ Å¾inus skolos per 1 mėnesį, įkeisti daiktai bus parduoti iÅ¡ varžytynių.

        Šiuo atveju įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilės nustatymas, kaip kad numato CK 4.183 straipsnis, neturi prasmės, kadangi skolininko UAB „Gratus“ įkeisto turto realizavimas bus vykdomas pagal  Įmonių bankroto įstatymÄ . Taip pat pažymėtina, jog nors įkeitimo teisė, kaip papildoma prievolė, susijusi su pagrindine prievole, skirta pastarosios tinkamam įvykdymui užtikrinti, tačiau Å¡i prievolė yra atskira. Ä®keitimo sutarties Å¡alys įgyja tokias konkrečias teises ir pareigas, kokios nustatytos sutartimi ar įstatymu. Sutarties laisvės principas ir draudimas Å¡aliai vienaÅ¡aliÅ¡kai keisti sutarties sÄ lygas užtikrina, kad įstatymui nenustatant sutarties Å¡aliai kokios nors pareigos ir dėl jos nesutarus pačioms sutarties Å¡alims, kita Å¡alis neturi pagrindo reikalauti tokiÄ pareigÄ Ä¯vykdyti. Dėl Å¡ios priežasties įkaito davėjas įkeistu turtu pagrindinės prievolės įvykdymÄ užtikrina tik tokiomis sÄ lygomis, kokias nustato įkeitimo sutartis.

        Hipotekos sutartis sudaroma tam, kad pagrindinės prievolės neįvykdymo atveju kreditoriaus reikalavimai bÅ«tu patenkinti iÅ¡ įkeisto turto. Taigi Å¡alių susitarimas, kad prievolės neįvykdymo atveju visas įkeistas turtas bÅ«tų realizuojamas vienu metu neprieÅ¡tarauja hipotekos sutarties paskirčiai ir esmei, nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų ir yra sÄ lygotas sutarčių laisvės principo. CK 4.196 str. 1 d. 3 p. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotÄ reikalavimÄ prieÅ¡ terminÄ ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grÄ Å¾inimo terminui, jeigu pradėta skolininko ar įkeisto daikto savininko bankroto procedÅ«ra, t. y. kreiptis dėl priverstinės skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir patenkinti savo reikalavimÄ iÅ¡ įkeisto turto ne ginčo tvarka, pateikdamas pareiÅ¡kimÄ hipotekos teisėjui pagal LR CPK XXXVI skyriaus taisykles.

          Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog nutartys yra teisėtos ir pagrįstos. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ nutartį. Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, atskirasis skundas atmestinas, o Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio

6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu

         n u t a r i a :

         atskirÄ jį skundÄ atmesti.

         Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartį Nr. G-1420-L palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                                  Â

Arūnas Rudzinskas

Kolegijos teisėjai                                                                                          Â

Raimondas Buzelis

          Arvydas Žibas