e9d4ce18-c11f-4cc8-afe4-b00a7ba51f64 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A556 - 1029/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02202-2009-0Procesinio sprendimo kategorija 9.3.5; 9.3.6.; 9.3.7; 9.7; 9.8.1 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužės 23 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų  Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės BaltrÅ«naitės ir ArÅ«no Sutkevičiaus (pranešėjas),    sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant atsakovo atstovei Rasai Stravinskaitei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus nekilnojamojo turto projektai“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus nekilnojamojo turto projektai“ skundÄ atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo dalies ir sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. PareiÅ¡kėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Vilniaus nekilnojamojo turto projektai“ (toliau - ir pareiÅ¡kėjas, UAB ,,Vilniaus nekilnojamojo turto projektai“) su skundu (b. l. 1-3; 32-34) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. S-376(7-362/2009) „Dėl UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto projektai“ 2009-10-12 skundo“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. 69-257 „Dėl UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto projektai“ (300622717) skundo“ dalį, kuria patvirtintas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2009 m. liepos 13 d. sprendimas Nr. (21.26)-256-318 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kitÄ sprendimo Nr. 69-257 dalį (dėl baudos panaikinimo) paliekant nepakeistÄ ; panaikinti Inspekcijos 2009 m. liepos 13 d. sprendimÄ Nr. (21.26)-256-318).

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad patikrinimo metu atsižvelgta į sandorio kainÄ , kuri buvo nustatyta pagal UAB „Velsitus“ ir UAB „BU Alvigda“ numatytÄ nekilnojamojo turto kainÄ . Pateikiant pastabas buvo pateiktas nekilnojamojo turto vertinimas – UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas“ 2007 m. kovo 1 d. pažyma apie turto vertę. Mokesčių administratorius, taikydamas Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 69 straipsnį, privalo atsižvelgti į nepriklausomo asmens pateiktus duomenis apie turto vertę, tačiau skundžiamame sprendime nurodyta, kad į šį dokumentÄ nėra pagrindo atsižvelgti, nes jis nepaneigia sudaryto sandorio tikslo gauti mokestinę naudÄ .

Tokia iÅ¡vada nepagrįsta, nes Å¡iuo įrodymu mokesčių mokėtojas siekia įrodyti, kad su UAB „BU Alvigda“ sudaryto sandorio vertė yra reali ir atitinkanti turto vertę. Be to, taikant MAÄ® 69 straipsnį, turėtų bÅ«ti įvertinta ir tai, kad UAB „Velsitus“ kaina yra labiau nereali negu kaina, suderėta su UAB „BU Alvigda“. VisiÅ¡kai nepagrįstai atsisakyta vertinti turto vertinimÄ , nors ir patikrinimo akte, ir sprendime Nr. (21.26)-256-318 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pareiÅ¡kėjas kaltinamas tuo, jog turtÄ Ä¯sigijo 4,85 karto didesne nei rinkos kaina.

Vadinasi, turto kaina turi įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę Å¡iame ginče. Aplinkybė, jog UAB „Velsitus“ vadovas nurodė, kad N. A. domėjosi parduodamu objektu ir žinojo apie numatomÄ pardavimÄ , tame kontekste, jog R. R. niekada nepatvirtino, kad derybas dėl pardavimo su juo bÅ«tų vedę pareiÅ¡kėjo darbuotojai ar atstovai, patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas sandorio nesudarinėjo su UAB „Velsitus“, o sandorį sudarė su UAB „BU Alvigda“, kuri turėjo ir kitokio nekilnojamojo turto, nes vertėsi bÅ«tent nekilnojamojo turto prekyba.

N. A. informacijÄ apie UAB „Velsitus“ parduodamus objektus gavo UAB „BU Alvigda“ vykdant preliminariuosius susitarimus, tačiau jokių derybų su UAB „Velsitus“ nevedė, nes UAB „BU Alvigda“ turėjo įsipareigojimus iki pagrindinės sutarties sudarymo įgyti nuosavybės teisę. UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto projektai“ duomenimis, R. T. užsiėmė nekilnojamojo turto prekyba arba sudarė įspÅ«dį, kad tokia veikla užsiima. IÅ¡ patikrinimo akte nurodytos informacijos matyti, kad R.

T. ir kiti su juo susiję asmenys nekilnojamojo turto sandorius atliko galimai fiktyviai, tačiau pareiÅ¡kėjas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad R. T. Å¡iÄ veiklÄ tik imituoja. Jokios piniginės lėšos, sumokėtos už nekilnojamojo turto objektus, į bendrovę negrįžo ir nebuvo perduotos N. A. Pasak pareiÅ¡kėjo,  R. T. duoda neteisingus paaiÅ¡kinimus, nes siekia iÅ¡vengti jam priklausančios mokėti PVM sumos bei siekia jÄ perkelti pareiÅ¡kėjui. Pateiktas turto vertinimas patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas sudarė sandorį už realiÄ kainÄ , kita informacija patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas įsigijo turtÄ iÅ¡ įmonės, kuri tokia veikla užsiėmė.

UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto projektai“ buvo įsteigta žinant, jog bendrovė turės finansinių iÅ¡teklių nekilnojamojo turto objektams įsigyti ir vystyti, todėl nieko ypatinga, kad piniginiai iÅ¡tekliai bendrovę pasiekė iÅ¡ karto po jos įsteigimo; tiek sprendimas dėl nekilnojamojo turto objektų įsigijimo, tiek dėl įsigijimo Å¡altinių buvo iÅ¡ esmės priimti anksčiau ir pradėti įgyvendinti iÅ¡ karto įkÅ«rus bendrovę. Taigi patikrinimo akte ir skundžiamame sprendime nepagrįstai siekiama sudaryti neigiamÄ fonÄ apie bendrovę.

PareiÅ¡kėjas bÅ«tent mokestinio patikrinimo metu užsakė nepriklausomo turto vertintojo ataskaitÄ , nes siekė įrodyti savo argumentų pagrįstumÄ . Ta aplinkybė, jog turtas buvo apžiÅ«rėtas ir įvertintas vėliau negu sudarytas nekilnojamojo turto sandoris, neturi esminės reikÅ¡mės, kadangi turto vertė nustatyta palyginamuoju metodu sandorio sudarymo momentui ir turtas nebuvo pagerintas per numanomÄ laikotarpį. PareiÅ¡kėjo teigimu, turto pardavimas už 2 660 000 Lt niekaip negalėjo atitikti rinkos sÄ lygų, kÄ Å¡iuo atveju galėtų patvirtinti teismo skirta ekspertizė.

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 50-53) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas nurodo, kad mokestinio ginčo nagrinėjimo metu nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas pagal 2007 m. kovo 1 d. nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį iÅ¡ UAB „BU Alvigda“ įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ , adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypÄ , kuris pagal bendrojo plano sprendimus yra gyvenamojoje sodybinio užstatymo teritorijoje su senais pastatais – (duomenys neskelbtini) sklypo dalimi ir butu (pastatyti iki 1940 m.).

Pagal pareiÅ¡kėjo mokestinio patikrinimo metu pateiktÄ UAB „BU Alvigda“ vardu iÅ¡raÅ¡ytÄ 2007 m. kovo 1 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, serija AL Nr. 00197, patvirtintÄ kopijÄ (patikrinimo metu pareiÅ¡kėjas nepateikė pirmojo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros egzemplioriaus, iÅ¡raÅ¡yto tuometinio direktoriaus      R. L., patikrinimo metu pateikta PVM sÄ skaitos faktÅ«ros kopija, jÄ iÅ¡rašė ir pasirašė UAB „BU Alvigda“ direktorius R. T., kuris Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis sandorio sudarymo metu UAB „BU Alvigda“ nedirbo) ir nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį nustatyta, kad nekilnojamojo turto sandoris įformintas 5 546 000 Lt (įskaitant 846 000 Lt PVM) sumai, neiÅ¡skiriant žemės sklypo ir seno pastato bei buto kainų vertės. Kadangi pareiÅ¡kėjas nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯sigijo iki jo įregistravimo PVM mokėtoju, todėl, vadovaudamasis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVM įstatymas) 63 straipsnio 4 dalimi, atskaitė dalį, t. y. 828 376 Lt pirkimo PVM, nurodyto UAB „BU Alvigda“ vardu iÅ¡raÅ¡ytoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje.

Atskaitytas pirkimo PVM kaip grÄ Å¾intinas buvo deklaruotas 2008 m. rugpjūčio 25 d. pateikiant už 2007 m. gegužės mėnesį patikslintÄ PVM deklaracijÄ ; tuo pat metu pateiktas ir praÅ¡ymas grÄ Å¾inti iÅ¡ biudžeto deklaruotÄ PVM permokÄ . Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „BU Alvigda“ nuo 2006 m. pajamų nedeklaruoja, pelno mokesčio nemoka, metinė atskaitomybė už 2006 m. ir 2007 m. nepateikta, paskutinį kartÄ PVM deklaracija pateikta už 2007 m. kovo mėnesį, kurioje deklaruotas pardavimo PVM artimas pirkimo PVM ir mokėtinas į biudžetÄ PVM nesumokėtas.

Nuo 2007 m. liepos 2 d. Inspekcijos sprendimu UAB „BU Alvigda“ iÅ¡registruota iÅ¡ PVM mokėtojų, vadovaujantis PVM įstatymo 75 straipsnio 3 dalimi bei atsižvelgiant į tai, kad PVM mokėtojas neteikia PVM deklaracijų ir nerandamas nurodytose buveinės ir veiklos vykdymo vietose. Mokestinio ginčo byloje pateikta medžiaga rodo, kad pareiÅ¡kėjas nekilnojamÄ jį turtÄ , už kurį siekia atskaityti pirkimo PVM sumas, įsigijo ne tiesiogiai iÅ¡ UAB „Velsitus“, o pasinaudodama UAB „BU Alvigda“.

PareiÅ¡kėjo pateikta vertinimo ataskaita negali bÅ«ti laikoma įrodymu, patvirtinančiu, kad sandoris tarp pareiÅ¡kėjo ir UAB „BU Alvigda“ buvo vykdomas nesiekiant gauti mokestinės naudos, o atitiko realiÄ rinkos situacijÄ . Atsakovas nesutiko su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, nes mokestinio ginčo byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad UAB „BU Alvigda“ vardu iÅ¡raÅ¡ytoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytas Å«kinės operacijos turinys neatitiko tikrovės. PareiÅ¡kėjui buvo žinoma apie UAB „Velsitus“ parduodamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , jo kainÄ , jis disponavo piniginėmis lėšomis turto įsigijimui, tačiau sandorį sudarant ne tiesiogiai su turto pardavėju, o per UAB „BU Alvigda“, buvo siekiama mokestinės naudos, padidinant įsigyto turto įsigijimo kainÄ ir grÄ Å¾intinÄ iÅ¡ biudžeto PVM sumÄ , tarpininkaujant UAB „BU Alvigda“, vėliau susigrÄ Å¾inant dalį už įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ pervestų piniginių lėšų.

Inspekcija atsiliepimu į skundÄ (b. l.

46) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Inspekcija sutiko su atsakovo VMI prie FM atsiliepime pateikta pozicija dėl pareiÅ¡kėjo skundo ir prašė skundÄ atmesti. II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 11 d. sprendimu (b. l. 71-85) pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .Teismas konstatavo, kad ginčas kilo dėl bendrovės įsigyto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo sandorio vertinimo mokestiniu aspektu ir tikrojo Å¡io sandorio turinio nustatymo.

Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, nurodė, jog tiek mokesčių administratoriai, tiek Mokestinių ginčų komisija teisingai pabrėžė, kad UAB „BU Alvigda“, dar neturėdama jai nuosavybės teise priklausiusio turto, 2007 m. vasario 20 d. sudarė sutartį su bendrove dėl turto pardavimo ir pirkimo - pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo iki                             2007 m. vasario 28 d., įsigijo turtÄ pagal 2007 m. vasario 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį už           2 660 000 Lt ir po trijų dienų, t. y. 2007 m. kovo 1 d., pardavė jį už daugiau negu dukart didesnę kainÄ , t. y. už 5 546 000 Lt.

Teismas konstatavo, kad tiek Mokestinių ginčų komisija, tiek mokesčių administratoriai padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bendrovės turto įsigijimas iÅ¡ UAB „BU Alvigda“ buvo atliekamas formaliai, siekiant mokestinės naudos (teisės į didesnės apimties PVM atskaitÄ ). Toks mokestinės naudos gavimo tikslas pasiektas pasitelkus tarpininkÄ â€“ UAB „BU Alvigda“, įforminus tarpinį turto perleidimo sandorį ir taip padidinus turto įsigijimo kainÄ . Todėl mokesčių administratoriai pagrįstai, taikydami MAÄ® 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, atkÅ«rė iÅ¡kreiptas turto perleidimo aplinkybes ir pripažino, kad bendrovė turtÄ Ä¯sigijo už bendrÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 2 660 000 Lt sumÄ (360 000 Lt pirkimo PVM, susijęs su žemės sklypo, kuris skirtas statyboms, tiekimu ir vadovaujantis PVM įstatymo 32 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, apmokestinamas PVM), todėl bendrovė turi teisę į 352 500 Lt pirkimo PVM atskaitÄ .

Teismas pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjui buvo žinoma apie UAB „Velsitus“ parduodamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , jo kainÄ , jis disponavo piniginėmis lėšomis turto įsigijimui, tačiau sandorį sudarant ne tiesiogiai su turto pardavėju, o per UAB „BU Alvigda“, buvo siekiama mokestinės naudos, padidinant įsigyto turto įsigijimo kainÄ ir grÄ Å¾intinÄ iÅ¡ biudžeto PVM sumÄ , tarpininkaujant UAB „BU Alvigda“, vėliau susigrÄ Å¾inant dalį už įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ pervestų piniginių lėšų.

PareiÅ¡kėjo pateikta turto vertinimo ataskaita ir praÅ¡ymas skirti ekspertizę vertintini kaip siekimas sudaryti savo veiksmų teisėtumo regimybę bei iÅ¡vengti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo metu konstatuotų mokestinių pasekmių. III. PareiÅ¡kėjas apeliaciniu skundu (b. l. 89-92) praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ skundÄ patenkinti.PareiÅ¡kėjas apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai vertino pateiktÄ turto vertinimo ataskaitÄ , kaip siekimÄ sudaryti veiklos teisėtumo regimybę.

Pirmiausia, mokesčių mokėtojas vykdydamas pareigÄ paneigti mokesčių administratoriaus apskaičiavimus pateikė įrodymÄ , kad jo sudaryto sandorio vertė negali kelti abejonių. Pateikta turto vertinimo ataskaita įrodo, kad rinkoje nekilnojamasis turtas buvo realizuojamas ta verte, už kokiÄ Ä¯sigijo turtÄ pareiÅ¡kėjas, o bÅ«tent UAB „Velsitus“ nurodyta vertė kelia abejones. Mokestinės naudos siekė pardavėjas, o ne pirkėjas. Byloje nėra duomenų, kad pinigai bÅ«tų grįžę į pareiÅ¡kėjo įmonę.

Net ir taikant MAÄ® 69 straipsnio nuostatas, mokestinę naudÄ reikalinga perkelti tam, kuris jÄ gavo, o ne tam, kuris realiai sumokėjo turto vertę, dėl to jokios naudos negavo. Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ (b. l. 99-102) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo iÅ¡ esmės tuos pačius argumentus, iÅ¡dėstytus atsiliepime pirmosios instancijos teismui.Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l.

98) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, nurodydama, kad palaiko VMI prie FM atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Mokesčių administratorius, priimdamas skundžiamus sprendimus, vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalimi. Dėl Å¡ios teisės normos interpretavimo Vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs ne kartÄ bei pažymėjęs, kad „joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslÄ gauti mokestinę naudÄ ateityje, t. y. po sandorio, kuris gali bÅ«ti tiriamas Å¡ios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo.

Tai reiÅ¡kia, kad taikant Å¡iÄ teisės normÄ reikÅ¡mingomis gali bÅ«ti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio sudarymo, t.y. taikant Å¡iÄ teisės normÄ atliekamas retrospektyvus paties sandorio ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Taikant nurodytÄ normÄ , yra bÅ«tina nustatyti joje nurodytÄ mokesčio mokėtojo tikslÄ (gauti Å¡ioje normoje apibÅ«dintÄ mokestinę naudÄ ). Tai reiÅ¡kia, kad Å¡i teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (Å«kinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtÄ mokestinę naudÄ .

Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (Å«kinė operacija) turėjo kitus, ekonomiÅ¡kai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali bÅ«ti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iÅ¡ Å¡io sandorio (Å«kinės operacijos) atitinkamÄ mokestinę naudÄ â€œ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-719/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-499/2009).Mokesčių administratoriaus teigimu, Å«kinė operacija įvyko ne tarp pareiÅ¡kėjo ir įmonės „BU Alvigda“, o tiesiogiai tarp pareiÅ¡kėjo ir įmonės „Velsitus“.

Sandorio kaina yra ta, kuria ginčo turtas buvo bendrovės „Velsitus“ parduotas įmonei „BU Alvigda“. Tarpinis sandoris panaudotas siekiant padidinti turto įsigijimo kainÄ ir taip gauti didesnės apimties PVM atskaitÄ . Taigi Å«kinė operacija nėra neigiama. Tvirtinama tik apie kitokiÄ turto įsigijimo kainÄ nei nurodo pareiÅ¡kėjas. Vadinasi, esminė įrodinėtina aplinkybė – kaina, už kuriÄ realiai įsigytas turtas, kuri ir lemia PVM atskaitos dydį, o tai reiÅ¡kia, jog nagrinėjamu atveju yra aktualus įrodymų institutas.

Tokia iÅ¡vada darytina, kadangi nei mokesčių administratorius, nei Mokestinių ginčų komisija, pripažindami Å«kinę operacijÄ Ä¯vykusia, pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumo neįrodinėjo, o tai reiÅ¡kia, kad tik parduoto turto reali kaina turės įtakos bylos baigčiai, t.y. suteiks galimybę atsakyti į tai pagrįstai ar ne buvo sumažinta PVM atskaitos apimtis.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas mokestinius ginčus įrodymų instituto aspektu yra pasisakęs, kad „Įrodinėjimo naÅ¡tÄ sudaro du tarpusavyje susiję aspektai.

Ä®rodinėjimo naÅ¡ta pirmiausia apima pareigÄ pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas). Å i pareiga pagal bendrÄ jÄ taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTÄ® 57 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti proceso dalyviai. Å ia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTÄ® 57 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiÅ¡kėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms.

Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Šiuo klausimu taip pat yra pasisakiusi Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2005 m. kovo 18 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A1-203-2005; Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija ir kt. v. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kat. 25)”. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalį mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas.

Vadinasi, mokestinio ginčo byloje, visų pirma, mokesčių administratorius turi surinkti bei teikti atitinkamus įrodymus dėl mokesčių apskaičiavimo mokesčių mokėtojui. Tuo tarpu mokesčių mokėtojui, siekiant paneigti apskaičiuotas sumas bei nuginčyti Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimÄ , nepakanka apsiriboti įrodymais nepagrįstų paaiÅ¡kinimų, kontraargumentų teikimu. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalį mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.

Mokesčių mokėtojas turėtų pateikti tokius įrodymus, kurie suponuotų prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nei daro mokesčių administratorius. Valstybinė mokesčių inspekcija ir Mokestinių ginčų komisija atmetė pareiÅ¡kėjo pateiktÄ Ä¯rodymÄ â€“ Turto vertinimo ataskaitÄ ir joje nurodytÄ turto vertę tuo pagrindu, kad tai tik vienas iÅ¡ įrodymų, nepaneigiantis kitų byloje esančių įrodymų dėl tarpinio sandorio dirbtinumo, siekiant padidinti įsigyjamo nekilnojamojo turto kainÄ , tačiau su tokia pozicija apeliacinės instancijos teismas negali sutikti, kadangi Å¡is įrodymas yra vienintelis iÅ¡ įrodymų, bylojantis apie galimÄ realiÄ sandorio kainÄ su bendrove „BU Alvigda“.

Tuo tarpu mokesčių administratorius, apibrėždamas sandorio kainÄ , vadovavosi ta, kuri buvo nurodyta pirminiam pardavėjui parduodant nekilnojamÄ jį turtÄ â€žBU Alvigda“, t. y. savo ruožtu nepateikdamas jokių faktinių duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad antrinio sandorio suma negalėjo virÅ¡yti pirminės sandorio sumos. Pabrėžtina, kad net ir tuo atveju, jei bÅ«tų eliminuotas tarpinis sandoris ar daroma prielaida apie apelianto nesÄ Å¾iningumÄ , vis tiek lieka teisiÅ¡kai aktualus klausimas dėl realios sumos sumokėjimo už įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Juk Å«kinė operacija įvyko, teisė į PVM atskaitÄ neneigiama. Yra disputas tik dėl PVM atskaitos apimties, kuriÄ lemia realiai sumokėta pinigų suma už nekilnojamÄ jį turtÄ ar turėta sumokėti, atsižvelgiant į tuometinę nekilnojamojo turto rinkos konjunktÅ«rÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, Turto vertinimo ataskaita yra vienas iÅ¡ pagrindinių ir esminių įrodymų (tokiam įrodymui suteiktinas prima facia įrodymo statusas, taip jį iÅ¡skiriant iÅ¡ įrodymų visumos), bylojančiu apie parduoto turto kainÄ ir Å¡ia pozicija vadovaujamasi, kai pats mokesčių administratorius teikia turto vertinimo ataskaitÄ mokestinių ginčų bylose.

Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A556 - 344/2011 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo     2011 m. kovo 28 d. nutartis) buvo nurodyta, jog “Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2003 m. gegužės 1 d.) 24 straipsnio 3 dalis numato, kad turto vertinimo ataskaita (pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį turtas suprantamas kaip visos materialios, nematerialios ir finansinės vertybės) laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „Robinta“ parengta verslo vertinimo ataskaita (vertinimÄ atliko turto vertintojas K. K., kvalifikacijos verslo vertinimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) bÅ«tų užginčyta Turto ir verslo pagrindų įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , UAB „Robinta“ atliktÄ pareiÅ¡kėjos parduotų akcijų vertinimo ataskaitÄ pagrįstai vertino kaip vienÄ iÅ¡ pagrindinių įrodymų, pagrindžiančių mokesčių apskaičiavimÄ pareiÅ¡kėjai“.

Dvigubų standartų taikymas nagrinėjant analogiÅ¡ko pobÅ«džio teisinius klausimus draudžiamas, todėl tvirtintina, kad tikrinamoje administracinėje byloje atmetimas Turto vertinimo ataskaitos nurodytais motyvais laikytinas niekuo neparemtu. Esant tokiai aplinkybei skundžiamas teismo sprendimas pripažintinas neteisėtu bei yra naikintinas. Administracinė byla grÄ Å¾intina nagrinėti iÅ¡ naujo centriniam mokesčių administratoriui pagrįsti PVM atskaitos apimtį arba priimti kitokį teisės aktais numatytÄ sprendimÄ .

Dėl iÅ¡dėstytų priežasčių teigtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias ginčo santykius ir jo priimtas sprendimas negali bÅ«ti pripažintas teisėtu bei pagrįstu.Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a:              Uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus nekilnojamojo turto projektai“ apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.             Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 11 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės               (2009 m. lapkričio 26 d. sprendimÄ Nr. S-376(7-362/2009) „Dėl UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto projektai“ 2009-10-12 skundo“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimÄ Nr. 69-257 „Dėl UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto projektai“ (300622717) skundo“ bei Inspekcijos                         2009 m. liepos 13 d. sprendimÄ Nr. (21.26)-256-318 ir perduoti bylÄ centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iÅ¡ naujo.Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                    Audrius Bakaveckas                                                                  Laimė Baltrūnaitė                                                                  Arūnas Sutkevičius